Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą

pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. B. ir J. S. priteista solidariai S. Z. naudai 5032,89 Lt, 3032,89 Lt turtinei žalai atlyginti, 2000 neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis ir J. S. padarė plėšimą įsibrovę į patalpą, o būtent:

A. B. ir J. S., veikdami kartu, 2010-05-17 apie 5.00 val. įsibrovė į S. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. B. pagrasino S. Z. ir jos nepilnamečiui anūkui D. D. daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą ir paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Samsung Q310“, tačiau nukentėjusioji S. Z. jam pasipriešino, atėmė iš jo kompiuterį ir bandė jį paslėpti, o tuo metu į kambarį staiga įėjęs J. S. paėmė iš A. B. rankų daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, šiuo daiktu pagrasino nukentėjusiems ir paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Samsung Q310“ 3032,89 Lt vertės, o jis (A. B.) paėmė šio kompiuterio laidus, po ko abu pasišalino iš buto ir tokiu būdu pagrobė S. Z. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3032,89 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis pripažindamas savo kaltę nusikalstamos veikos padarymu prašo veiką iš plėšimo perkvalifikuoti į savavaldžiavimą, kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

LR BK 294 straipsnyje numatytas savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Kaip nustatyta byloje, A. B. ir J. S. įsibrovę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrasino daiktu, panašiu į pistoletą, ir atėmė nešiojamąjį kompiuterį „Samsung Q310“. Nors A. B. aiškino, kad D. D. jam buvo skolingas 50 Lt, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad toks nuteistojo aiškinimas nepaneigia, kad A. B. ir J. S. atliktų veiksmų tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą. Be to, byloje nustatyta, kad negavęs jo reikalautų 50 Lt, A. B. nukreipė savo nusikalstamus veiksmus į nešiojamąjį kompiuterį „Samsung Q310“. Nukentėjusiajai S. Z. pasipriešinus ir atėmus minėtą kompiuterį, į butą įsibrovęs J. S. pagrasino tuo pačiu daiktu, panašiu į pistoletą ir, nieko neaiškindamas bei nežadėdamas grąžinti, atėmė minėtą kompiuterį. Iš išdėstyto akivaizdu, kad nors pirminėje nusikalstamos veikos stadijoje nuteistųjų veika turėjo savavaldžiavimo požymių, vėliau jų veiksmai peraugo į plėšimą ir buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad A. B., visiškai pripažino savo kaltę nusikalstamos veikos padarymu, jo prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš plėšimo į savavaldžiavimą vertintinas kaip jo siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių), pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – praeityje buvo teistas 8 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. B. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), be to, atsižvelgė ir į tai, kad pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas paskyrė A. B. bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.