- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 1S-689-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. U. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. P3-92 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, LR BK 68 straipsnio pagrindu atimta teisė 3 metus vairuoti kelių transporto priemones. Kauno apygardos teismo 2009-10-29 nuosprendžiu pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendis – pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namų atvirojoje kolonijoje. Bausmės pradžia – 2009-11-19, bausmės pabaiga – 2017-05-17. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 18 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-01-29).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. vasario 3 d. priimtu nutarimu Nr. P3-92 nutarta taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime įvertinta tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau dvylika kartų skatintas, penkis kartus buvo leista 10 parų atostogų metu parvykti į namus, nusiskundimų dėl elgesio negauta, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, priteistą civilinį ieškinį dengia, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. P3-92 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu, tik atsižvelgus į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. V. U. atlieka bausmę už neatsargų nusikaltimą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos. Pateikta medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tiek pasikeitė, kad atsirado pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals: jo nusikalstama veika padaryta dėl sunkinančios aplinkybės – apsvaigus nuo alkoholio, o būtent dėl alkoholio vartojimo nuteistasis baustas drausmine tvarka laisvės atėmimo vietoje, ir toks nuteistojo elgesys parodo, kad jis tinkamų išvadų nėra padaręs, nors skatintas 12 kartų. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Aplinkybė, kad V. U. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jam šiuo metu.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. U. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes teisingumo principas įgyvendinamas tada, kai yra paskiriama bausmė bei užtikrinamas tos bausmės vykdymas, remiantis galiojančiais bausmių vykdymo įstatymais. Teismas už padarytą nusikaltimą jam jau paskyrė atitinkamą bausmę, ir, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo sunkumas negali būti esminis pagrindas daryti išvadą, kad lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikyti negalima. Taip pat teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo jam iš pataisos įstaigos, teisia jį antrą kartą, akcentuodamas, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo girtas, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. Pažymi, kad pataisos namuose jis dirba už PN-AK ribų, kur nuolat tenka bendrauti su laisvėje esančiais žmonėmis; neanalizuotas faktas, jog turi 12 paskatinimų, jam 5 kartus buvo leista atostogų metu parvykti į namus 10 parų, kurių metu nusiskundimų jo elgesiu nėra. Lygtinai paleistas turi kur dirbti. Į komisiją dėl lygtinio paleidimo buvo pristatytas trečią kartą. Visą šį laikotarpį laikėsi visų komisijos nurodytų rekomendacijų, nepažeidinėjo vidaus tvarkos, kas įtvirtina jo asmenybės kaitą teigiama linkme. Teismas akcentuoja, jog bausmės atlikimo metu jis buvo baustas už alkoholio vartojimą. Nori pabrėžti, kad bausmė tai tęstinis procesas, kurio metu vykdoma ilga nuteistojo resocializacija. Natūralu, kad žmogus keičiasi labai sunkiai, tam reikalingas ilgas laikotarpis. Visame pasaulyje yra pripažįstama, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra tiek fiziologinė, tiek psichologinė liga, su kuria daugelis visuomenės narių kovoja ilgą laiką ar net visą gyvenimą. Žmonės stengiasi, būna, palūžta ir vėl stojasi ant kojų, mėgina nugalėti šią ligą. Tai ilgas procesas, reikalaujantis pastangų, kantrybės ir laiko. Pabrėžia, kad pažeidimas, susijęs su alkoholio vartojimu, padarytas per pirmus bausmės atlikimo metus, t. y. bausmės pradžioje, o nuo 2010-12-27 jis drausmės nepažeidinėja, alkoholio nevartoja. Sutinka, kad bausmės atlikimo pradžioje elgėsi netinkamai, alkoholio vartojimo problemos jam sukėlė rūpesčių. Tačiau per ilgą laikotarpį, dėdamas pastangas, sugebėjo įveikti šią ligą, atsikratyti žalingų įpročių, tvarkingai elgtis, dirbti, stengtis, dėti pastangas grįžti į visuomenę ir toliau laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti. Remiantis teismų praktika, svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo akivaizdžius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymi, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Mano, kad neatlikta bausmės dalis, lyginant su jau atlikta 5 metų 4 mėnesių 6 dienų dalimi bei analizuojant šių dalių santykį per lygtinio paleidimo taikymo prizmę, yra santykinai maža. Nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra paveikiamas, kad vėl nenusikalstų, ir kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktos bausmės atlikimui, kurios dalis per buvimą laisvėje nė kiek nesumažėja.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. U. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jo, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą, socialinio tyrimo išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į paminėtas aplinkybes, jų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo neatliktos bausmės daliai bei nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdžiui, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. U. lygtinio paleidimo.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, ir įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį iki nusikalstamos veikos bei po jos padarymo, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. U. laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visų pirma V. U. atveju vertintina tai, kad atliktos bausmės dalis sudaro jau beveik 3/4 paskirtos bausmės, todėl yra aiškiai formalus įstatymo reikalaujamas pagrindas. Analizuojant nuteistojo V. U. byloje esančius dokumentus matyti, kad nuteistasis ne tik formaliai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, bet taip pat yra pagrindas konstatuoti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą.
V. U. atlieka bausmę už padarytą neatsargų nusikaltimą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmės atlikimo metu skatintas 12 kartų, drausmine tvarka baustas 1 kartą, tačiau ši nuobauda buvo panaikinta nesuėjus terminui, o tai rodo nuteistojo norą taisytis, paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuteistojo nusikalstama veika padaryta dėl sunkinančios aplinkybės – apsvaigus nuo alkoholio, o būtent dėl alkoholio vartojimo nuteistasis baustas drausmine tvarka laisvės atėmimo vietoje. Tačiau iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad ši nuobauda jam paskirta praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams laisvės atėmimo bausmės, po šios nuobaudos paskyrimo nuteistasis buvo nuolat skatinamas (iš viso 9 kartus), todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistasis stengėsi pasitaisyti, gerai elgtis ir sąžiningai dirbti, šiuo metu suvokia alkoholio daromą žalą, teigia šios priklausomybės atsikratęs, Psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad nuteistasis lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų. Manytina, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, padarytas bausmės atlikimo pradžioje ir susijęs su nuteistojo turėta priklausomybe, negali būti esminis pagrindas spręsti, jog nuteistasis tinkamų išvadų nėra padaręs ir dėl to jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nuteistajam penkis kartus buvo leista 10 parų atostogų parvykti į namus, nusiskundimų dėl netinkamo nuteistojo elgesio trumpalaikių išvykų metu negauta, kas rodo, jog net ir neatlikęs bausmės jis laisvėje elgėsi tinkamai. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo pagrindinis pajamų šaltinis iki suėmimo – atlyginimas iš darbo, turėto verslo, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, priteistą civilinį ieškinį dengė. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius, planuoja gyventi kartu su šeima, paleistas iš pataisos namų turi galimybę įsidarbinti, tai patvirtina UAB „Stumbrinis“ direktorės pažyma.
Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažymos matyti, kad V. U. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), kuriame buvo numatyta tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, kreiptis į Psichologinę tarnybą dėl alkoholio poveikio, galimos žalos asmeniui ir jo aplinkai.
Pažymėtina, kad pagal „OASys“ rizikos vertinimo metodiką, V. U. vertinimas yra tik 32 balai iš maksimaliai galimų 168 balų, todėl pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog mažai tikėtina, kad jis išėjęs į laisvę vėl nusikals. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas nurodė, jog V. U. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2015 m. sausio 29 d.) dar yra didelė – 2 metai 3 mėnesiai 18 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius nusikaltimus, o tai gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad su šia išvada negalima sutikti, nes atliktos bausmės dalis nėra trumpa, o neatliktoji bausmės dalis nėra tokia didelė, palyginus ją su atliktąja bausmės dalimi. V. U. bausmę atlieka nuo 2009-11-19, atliktoji bausmės dalis sudaro daugiau nei penkerius metus. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad jis ateityje gali nusikalsti, taigi ši teismo nurodyta aplinkybė negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, privalėjo vertinti ne pavienius duomenis, bet jų visumą. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį į būtinumą kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę ir iš esmės padedančią asmenims, padariusiems nusikaltimus, grįžti į visuomenę (Europos Tarybos rekomendacija Nr. R (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo). Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuosprendžiu skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, todėl tai šiuo atveju nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismui negalėjo būti lemiamas veiksnys, kurio pagrindu atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Svarbi aplinkybė, kurios nevertino apylinkės teismas, yra ir tai, kad nuteistojo lygtiniam paleidimui pritarė visi komisijos nariai. Nuo 2012 m. liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (1 straipsnio 2 dalis). Probacijos tarnyba ir toliau stebės bei kontroliuos nuteistojo elgesį. Per lygtinio paleidimo laiką pažeidus teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, lygtinai paleistas iš pataisos namų nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka būtų nukreiptas į pataisos namus atlikti visą neatliktos bausmės dalį.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriuo nutarta V. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismo išvada nepatvirtinti Komisijos nutarimo yra nepagrįsta, todėl teismo nutartis naikintina, Komisijos nutarimas tvirtintinas, nuteistojo V. U. skundas tenkintinas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. U. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. P3-92 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistąjį V. U. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.