Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnį 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., būdamas S. P. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini) m., vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 7 punkto nuostatą, nustatančią, kad pardavėjai, parduodantys naftos produktus, privalo turėti atitinkamos rūšies leidimą ar licenciją verstis didmenine ir (ar) mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir (ar) nefasuotais naftos produktais, išduotą Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr. 1-19 patvirtintų Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių 4 punkto nuostatą, nustatančią, kad verstis didmenine ir mažmenine prekyba dujomis bei nefasuotais naftos produktais - veiklomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje, leidžiama tik šios veiklos leidimą turintiems asmenims (ūkio subjektams), laikotarpiu nuo 2013-08-31 iki 2014-06-30, neturėdamas licencijos versliškai UAB „(duomenys neskelbtini) " pardavė 42236,82 litrų dyzelinio kuro už 175 210,15 litų arba 50 744,37 eurus, įskaitant pardavimo PVM, tokiu būdu neteisėtai versliškai stambiu mastu vertėsi komercine veikla - prekyba nefasuotais naftos produktais - dyzelinu ir iš neteisėtos veiklos gavo 144 801,00 litų arba 41 937,00 eurus pajamų, kurios viršija 500 MGL (65000 litų arba 18830 eurų) dydžio sumą:

2013-08-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 848,45 litrus dyzelino už 3808,78 litus arba 1103,10 Eur;

2013-09-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 525 litrus dyzelino už 2296,22 litus arba 665,03 Eur;

2013-10-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 6783,11 litrus dyzelino už 28359,12 litus arba 8213,37 Eur;

2013-11-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 5711,81 litrus dyzelino už 23968,91 litus arba 6941,88 Eur;

2013-12-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 3402,45 litrus dyzelino už 14465,12 litus arba 4189,39 Eur;

2014-01-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 1677 litrus dyzelino už 7081,80 litus arba 2051,03 Eur;

2014-02-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 1760 litrus dyzelino už 7347,12 litus arba 2127,87 Eur;

2014-03-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2847 litrus dyzelino už 11919,25 litus arba 3452,05 Eur;

2014-04-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 5289 litrus dyzelino už 21566,96 litus arba 6246,22 Eur;

2014-05-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 7449 litrus dyzelino už 30374,79 litus arba 8797,15 Eur;

2014-06-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 5944 litrus dyzelino už 24022,08 litus arba 6957,28 Eur.

Be to, S. P., būdamas S. P. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. apgaulingai tvarkė S. P. įmonės buhalterinę apskaitą, joje neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašant į buhalterinę apskaitą S. P. įmonės darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio:

-G. A. 2017 m. 1070,44 Eur, iš jų gegužės mėn. 368,74 Eur, birželio mėn. 318,46 Eur, liepos mėn. 376,00 Eur, gruodžio mėn. 7,24 Eur;

-E. B. 2016 m. 778,89 Eur, iš jų sausio mėn. 34,84 Eur, vasario mėn. 12,80 Eur, kovo mėn. 42,78 Eur, balandžio mėn. 149,13 Eur, gegužės mėn. 143,25 Eur, rugpjūčio mėn. 152,27 Eur, rugsėjo mėn. 149,13 Eur, lapkričio mėn. 94,69 Eur;

-K. B. 2016 m. 2181,82 Eur, iš jų vasario mėn. 200,00 Eur, kovo mėn. 200,00 Eur, balandžio mėn. 200,00 Eur, gegužės mėn. 200,00 Eur, birželio mėn. 200,00 Eur, liepos mėn. 200,00 Eur, rugpjūčio mėn. 200,00 Eur, rugsėjo mėn. 181,82 Eur, spalio mėn. 200,00 Eur lapkričio mėn. 200,00 Eur, gruodžio mėn. 200,00 Eur; 2017 m. 2266,61 Eur, iš jų sausio mėn. 190,91 Eur, vasario mėn. 168,42 Eur, gegužės mėn. 200,00 Eur, birželio mėn. 582,50 Eur, liepos mėn. 1124,78 Eur;

-A. G. 2017 m. išmokėjo 1255,74 Eur, iš jų rugsėjo mėn. 428,55 Eur, spalio mėn. 472,76 Eur, lapkričio mėn. 130,58 Eur, gruodžio mėn. 223,85 Eur;

-L. D. 2016 m. išmokėjo 1429,94 Eur, iš jų balandžio mėn. 255,29 Eur, gegužės mėn. 270,17 Eur, birželio mėn. 309,85 Eur, rugpjūčio mėn. 304,85 Eur, spalio mėn. 289,78 Eur,

-A. G. 2017 m. 1702,70 Eur, iš jų kovo mėn. 301,57 Eur, balandžio mėn, 247,00 Eur, gegužės mėn. 244,13 Eur, birželio mėn. 100,00 Eur, liepos mėn. 100,00 Eur, rugpjūčio mėn. 100,00 Eur, rugsėjo mėn. 100,00 Eur, spalio mėn. 100,00 Eur, lapkričio mėn. 100,00 Eur, gruodžio mėn. 310,00 Eur; 2018 m. kovo mėn. 100,00 Eur;

-I. S. 2016 m. 924,30 Eur, iš jų rugpjūčio mėn. 196,71 Eur, rugsėjo mėn. 288,65 Eur, spalio mėn. 288,65 Eur, lapkričio mėn. 150,29 Eur;

-G. K. 2016 m. 1058,20 Eur, iš jų už sausio, vasario ir kovo mėn. 158,20 Eur, už balandžio, gegužės ir birželio mėn. 300,00 Eur, už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 300,00 Eur, už spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. 300,00 Eur; viso 2016 m., 2017 m., 2018 m. išmokėjo 12768,64 Eur neapskaityto darbo užmokesčio; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. P. įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. iki 2018 m. kovo mėn. 31 d.

Be to, S. P., būdamas S. P. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, nuo 2016-01-13 iki 2019-03-06 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie S. P. įmonės pelną deklaracijose ir pranešimuose: valstybinei mokesčių inspekcijai:

2017-06-29 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) už 2016 metus A10 eilutėse neįrašė 8 385,72 Eur išmokų ir A12 eilutėse neįrašė 1 258,00 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos,

2018-04-24 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) už 2017 metus A10 eilutėse neįrašė 8 283,54 Eur išmokų ir A12 eilutėje neįrašė 1 243,00 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos,

valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-03-06 pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2018 metus L8 eilutėje neįrašė 131,58 Eur išmokų ir L10 eilutėje neįrašė 20,00 Eur išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, iš viso už 2016 m., 2017 m., 2018 m. išvengė 2.520,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio fondo valdybai nuo 2016-01-13 iki 2019-01-15 pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir prieduose apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) A11 eilutėse neįrašė už 2016 metus 8 385,72 Eur pajamų, už 2017 metus 8 283,54 Eur pajamų, už 2018 m. 131,58 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos, A12 eilutėse neįrašė už 2016 metus 3 369,38 Eur (2 614,66 Eur (VSD)+754,72 Eur (PSD)), už 2017 metus 3 328,33 Eur (2 582,81 Eur (VSD) +745,52 Eur (PSD)), už 2018 metus 52,87 Eur (41,03 Eur(VSD)+11,84 Eur (PSD)) įmokų, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 5 238,50 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD), 1 512,08 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD), 2 520,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio įmokų, viso išvengė 6 750,58 Eur socialinio draudimo įmokų bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie S. P. įmonės pelną ir jo panaudojimą nuo 2016-01-13 iki 2019-03-06 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. P. kalu pripažinimo ir paaiškino, kad jo įmonė veiklą pradėjo 1999 m. Įmonės veikla asfalto gamyba ir klojimas. Įmonė turi pakankamai didelį įvairios technikos kiekį ir darbo procese sunaudoja didelius kuro (dyzelino) kiekius: žaliavų atsivežimas, gaminių išvežimas, asfalto klojimas. Perkant atskirai kiekvienam mechanizmui kurą buvo per didelės išlaidos. Buvo rastas tiekėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” ir su juo sudaryta sutartis. Kuras iš tiekėjo buvo perkamas S. P. įmonės vardu, nors buvo žinoma, kad didesniu kiekiu perkamas kuras bus naudojamas tiek S. P. įmonės, tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” veikloj. Kadangi kuro tiekėjas nesutiko parduoti kurą su nuolaida dviem ūkio subjektams, tai ir buvo visas kuro kiekis perkamas S. P. įmonės vardu. 2013 m. rudenį įmonės darbuotojui V. J. buvo pavesta sureguliuoti procesą, kad įmonė galėtų pirkti didesnius kuro kiekius palankesnėmis sąlygomis, juos saugoti savo teritorijoje ir naudoti gamybos procese pagal poreikį. Taip 2013 m. spalio mėn. V. J. Š. VMI užpildė prašymą dėl kuro talpyklos įregistravimo, laikomą kurą naudojant savo reikmėms. Įregistravus 4 talpas po 1 m³, kaip vieną 4 m³ talpos vienetą, buvo suteiktas bendras talpyklos numeris ir užvestas kuro talpyklos apskaitos žurnalas. Plastmasines 1 m³ talpos talpas įmonė turėjo likusias nuo kitų pirktų skystų medžiagų ir jokių naujų specialių talpyklų įsigyta nebuvo. Už kuro įmonėje įsigijimą, saugojimą ir naudojimą, talpyklos apskaitos žurnalo pildymą atsakingas V. J.. Prieš registruojant kuro talpyklą VMI S. P. įmonės vardu buvo konsultuotasi su savivaldybės ir VMI darbuotojais, kaip reikia teisingai įregistruoti kuro talpas, kai jose laikomą kurą naudos dvi bendrą teritoriją turinčios ir bendrą veiklą vykdančios įmonės. Telefonu konsultaciją suteikę institucijų darbuotojai patikino, kad jokių pažeidimų įregistravus talpyklą vienos įmonės vardu, o kurą naudojant dviejų įmonių veikloj, nebus. 2013 m. pabaigoje - 2014 m. rudenį S. P. įmonė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ naudojo kurą iš tos pačios talpyklos. Kai atliekant VMI mokestinį patikrinimą paaiškėjo, kad taip yra pažeidžiama kuro laikymo ir panaudojimo tvarka, trūkumai buvo pašalinti 2014 lapkričio pabaigoje. S. P. įmonė užregistravo naują 10 m³ kuro talpyklą, o turėtas 4x1m³ talpas perregistravo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ vardu. Ir nuo 2014 pabaigos abi įmonės naudojasi nuosavomis kuro talpyklomis. Kuro tiekėjas dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir kuras perkamas atskirai kiekvienai įmonei. Kuro pirkimo pardavimo PVM sąskaitos - faktūros 2013 rugpjūčio - 2014 m. spalio mėn. buvo išrašomos, kad būtų galima buhalteriškai įforminti tarp įmonių vykstančias ūkines operacijas. Realiai pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini) i“ išrašytas dyzelino pirkimo - pardavimo sąskaitas apmokėjimai nebuvo gaunami, dyzelino verte buvo vykdomos užskaitos už S. P. įmonės įsiskolinimus ,,(duomenys neskelbtini) i“. Kuro pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini) i“ PVM sąskaitas pasirašė kaip įmonės vadovas. Sąskaitas išrašė buhalterijos darbuotojos. S. P. įmonė turi 95 proc. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ akcijų, abiejų įmonių veikla vykdoma toje pačioje teritorijoje ir yra glaudžiai susijusi (tiek gamybiniu procesu, tiek darbuotojais, tiek žaliavomis, tiek technika), tai buvo laikoma kaip viena bendra veikla, tik buhalteriškai ūkinės operacijos buvo tvarkomos atskirai. Už kuro įmonėje įsigijimą, saugojimą ir naudojimą buvo atsakingas V. J., kuris ir pildė talpyklos apskaitos žurnalą. Nors žurnale nėra įrašų apie kuro iš talpyklos paėmimą, tačiau bet koks kuro panaudojimas užfiksuotas kituose buhalteriniuose dokumentuose, iš kurių galima nustatyti turimo kuro likučius. Mokestinio patikrinimo metu 2014 m. pabaigoje VMI rado kai kuriuos pažeidimus dėl sąnaudų fiksavimo, mokesčių mokėjimo, PVM atskaitos, kai buvo parduodamas kuras UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, po ko S. P. įmonė gera valia patikslino deklaracijas ir sumokėjo visus mokesčius. Taip pat buvo perregistruotos kuro saugojimo talpos. Jam žinoma, kad kuro pardavimui reikalinga licencija. Kuras UAB ,,(duomenys neskelbtini) i“ buvo tiekiamas bendros veiklos vykdymui ir tai buhalteriškai įforminta kaip pardavimo sandoriai. O pardavimo sandoriams S. P. įmonė licencijos neturėjo. Be to, po VMI atlikto patikrinimo suprato, kad jo, kaip S. P. įmonės vadovo veiksmai, realizuojant kurą UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, pažeidė nustatytą tvarką dėl kuro produktų. Dėl savo neatsakingų veiksmų, kai nežinodamas norminių aktų reikalavimų kuro pardavimo procedūras įformino PVM sąskaitomis faktūromis, gailisi. Įmonėje vykdė direktoriaus ir buhalterio pareigas. Pats tvarkė buhalterinę apskaitą. Įstatymus žino. Pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymus ne visas ūkines operacijas įtraukė į apskaitą, nes visu ūkinius įvykius pagrindė apskaitos dokumentais, t. y. įtarime nurodytiems asmenims 2016 - 2018 metais išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Supranta, kad kaip įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, teisingų duomenų pateikimą valstybės institucijoms bei dėdamas savo parašus privalėjo įsitikinti duomenų teisingumu. Padarytą žalą atlygino. Gailisi. Prašė ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 106-107, 3 t., b. l. 86-88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. P. paaiškinimų jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kita bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad S. P. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos mėn. 2013-10-23 dirbdamas mechaniko pareigose vadovo S. P. nurodymu VMI užpildė prašymą dėl kuro talpyklų ir apskaitos žurnalo užregistravimo. Buvo įregistruotos 4 talpos po 1 m³ ir viena 4 m³, suteiktas bendras talpyklos numeris ir užvestas kuro apskaitos žurnalas. 2013 - 2014 metais S. P. įmonė ir UAB "(duomenys neskelbtini) " kurą naudojo iš tų pačių kuro talpyklų. Kuro apskaitą tarp įmonių tvarkė buhalterija (1 t. b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. A. parodė, kad S. P. įmonėje vairuotoju pilnu etatu dirbo nuo 2017-04-18 iki 2018-04-11. Per visą laiką, kelis kartus yra tekę dirbti savaitgalį. Taip pat tekdavo dirbti ilgesnes darbo valandas. Atskirai už darbą savaitgalį, ilgesnes darbo valandas, nesumokėdavo, priskaičiuodavo prie atlyginimo. Koks buvo numatytas atlyginimas darbo sutartyje neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas su kartus į mėnesį: mėnesio viduryje apie 15 d. ir mėnesio pabaigoje apie 27-28 d. Atlyginimas mokamas apie 15 dieną būdavo pervedamas į jo banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini) " banke. Kokią sumą gaudavo į banko sąskaitą neprisimena, kiekvieną mėnesį suma buvo skirtingo dydžio. Mėnesio pabaigoje, apie 27-28 d., atlyginimas būdavo išmokamas grynais, S. P. įmonės antrame aukšte, administratorių kabinete. Grynais gaudavo kiekvieną mėnesį skirtingą sumą, priklausydavo nuo to kiek dirbai. Bendrai sudėjus atlyginimą gaunamą mėnesio viduryje į banko sąskaitą ir gaunamą mėnesio pabaigoje grynais, į mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 870 eurų į rankas. Buvo mėnesių, kad gaudavo ir virš 900 eurų. Kai pradėjo dirbti iš pradžių grynuosius mėnesio pabaigoje mokėdavo administratorė R. , kai ji išėjo į dekretines atostogas, grynuosius išmokėdavo I. P. arba S. P.. Pasiėmus grynuosius, duodavo pasirašyti lapelį, ant kurio būdavo parašyta tik jo vardas, pavardė ir jam išmokama pinigų suma. Kitų darbuotojų pavardžių nebūdavo (2 t., b. l. 155-156).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad S. P. įmonėje transporto vadybininku dirbo nuo 2015-11-02 iki 2017-03-22 pilnu etatu. Koks buvo numatytas atlyginimas darbo sutartyje neprisimena. Prieš pradedant dirbti su S. P. sutarė, kad atlyginimo į rankas gaus ne mažiau 600 eurų kas mėnesį, plius dar premijos, priedai už padarytus darbus. Bendrai atlyginimo ir priedų į mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 750 eurų. Atlyginimas buvo mokamas už praėjusį mėnesį, apie mėnesio 15 d. buvo pervedamas į banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini) " banke, vėliau į sąskaitą "(duomenys neskelbtini) " banke. Į banko sąskaitą gaudavo kaip ir buvo sutarę apie 600 eurų. Priedai, premijos, kurių į mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 150 eurų, buvo mokama apie 25 d. grynais, įmonės kasoje, išmokėdavo administratorė R. G.. Gavus grynuosius pasirašydavo kažkokiame lapelyje, kuriame jis savo ranka įrašydavo gautą sumą ir pasirašydavo, kad pinigus gavo. 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje, visai prieš Kalėdas, visiems darbuotojams buvo išdalinti vokeliai, kaip Kalėdinė dovana. Man vokelyje buvo įdėta 50 eurų. Kiek eurų buvo įdėta kitiems darbuotojams nežino. Išeinant iš darbo visą atsiskaitymą gavo pavedimu į banką (2 t., b. l. 173-174,176).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad nuo 2016-01-26 iki 2018-07-13 dirbo S. P. įmonėje šaltkalviu mechanizatoriumi suvirintoju pilnu etatu. Dirbo įvairius darbus, ne tik tuos, kurie jam tiesiogiai priklausė kaip šaltkalviui mechanizatoriui suvirintojui. Tekdavo dirbti ir po darbo. Konkrečiai kada, kiek dirbo po darbo nežino. Darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas 500 eurų į mėnesį bandomajam laikotarpiui. Vėliau atlyginimas buvo pakeltas. Nauja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Oficialus atlyginimas, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, apie mėnesio 15 d., jam buvo pervedamas į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Kita dalis buvo mokama grynais. Grynais pinigus išmokėdavo buhalterė. Pasiėmus grynuosius pasirašydavo kažkokiame atspausdintame lapelyje. Koks tai dokumentas nežino. Grynuosius gaudavo kiekvieną mėnesį, ne mažiau kaip 200 eurų. Jei sirgdavo ar atostogaudavo, priedo gaudavo mažiau, t. y. tuos 200 eurų išdalindavo proporcingai dirbtam laikui. Kada buhalterė R. išėjo į dekretines atostogas, antrą dalį atlyginimo pradėjo pervesti į banką. 2017 m. gegužės - birželio mėn. darė nestandartinius bunkerius. 2017 m. gegužės mėn. gavo 1000 eurų atlyginimą, pirmą kartą buvo pervesta apie 400 eurų, o antrą kartą ne mažiau kaip 600 eurų. 2017 m. birželio mėn. iš viso atlyginimo gavo 1500 eurų, t. y. pirmą kartą buvo pervesta kaip visada apie 400 eurų, o antrą kartą buvo pervesta ne mažiau kaip 1100 eurų. Antra dalis atlyginimo buvo rodoma ne kaip atlyginimas, o kažkaip kitaip, nes atostoginius, jei susirgdavo biuletenis būdavo neskaičiuojamas nuo viso gauto atlyginimo. UAB "(duomenys neskelbtini) " jis niekada nedirbo ir atlyginimo iš UAB "(duomenys neskelbtini) " jis negavo. Pagal jam parodytą Priedą Nr. 20 gali pasakyti, kad eilutėje ties jo pavarde nurodytas sumas jis gaudavo dirbdamas S. P. įmonėje. 339,64 eurus jis gavo pervedimu į banką, 380,36 eurus gavo grynais į rankas (2 t., b. l. 185-187,190)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad S. P. įmonėje vairuotoju pilnu etatu dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Dirbo su savivarčiu, veždavo skaldą, asfaltą. Koks buvo numatytas atlyginimas darbo sutartyje neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį: mėnesio 15 d. atlyginimas buvo pervedamas į jo banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini) banke. Mėnesio pabaigoje atlyginimas buvo mokamas įmonės administraciniame pastate. Jis skambindavo I. P. ir klausdavo kada bus antra dalis atlyginimo. Kartais ji pasakydavo, kad jau gali ateiti pasiimti, nes yra lapukas, kartais sakydavo, kad dar nėra. Tvarka buvo tokia, kad nueini pas I. P., ji duoda mažą lapuką, ant kurio parašyta jo vardas, pavardė ir jam išmokama suma. Pasirašo ant to lapuko, tada su tuo lapuku eina į buhalteriją, ten išmoka pinigus. Ar reikėdavo dar pasirašyti buhalterijoje neprisimena. 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. sudėjus atlyginimą gaunamą mėnesio viduryje į kortelę ir mėnesio pabaigoje grynais gavo ne mažiau kaip 900 eurų kas mėnesį į rankas, be užmokesčio su šeštadienius. 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. dirbo ne mažiau po du šeštadienius į mėnesį. Už vieną šeštadienį mokėdavo ne mažiau kaip 50 eurų. Už šeštadienius sumokėdavo atskirai nuo atlyginimo, grynais, įmonės administracinėse patalpose, išmokėdavo I. P.. Atėjus pasiimti pinigų už dirbtą šeštadienį, pinigai būdavo pas I. P., suvynioti į popierių, būdavo lapukas su kiekvieno pavarde. Ant to lapuko padėdavo parašą. Už darbą šeštadieniais 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėn. gavo ne mažiau kaip 400 eurų. Nuo 2018 m. sausio mėn. visą atlyginimą pervesdavo į banko sąskaitą. Pervesdavo du kartus. Už dirbtus šeštadienius taip pat pravesdavo į sąskaitą (2 t. b. l. 122-124),

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. D. parodė, kad S. P. įmonėje dirbo nuo 2013-03-12 iki 2017-03-17 pagalbiniu darbininku pilnu etatu. Dirbo įvairius darbus: gamyboje ir montavimo darbus. Koks buvo numatytas mokėti atlyginimas sutartyje, neprisimena. Tekdavo dirbti savaitgaliais, po darbo. Kartais už savaitgalius sumokėdavo grynais iš karto savaitgalį, o kartais priskaičiuodavo prie "premijinių". Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį. Mėnesio viduryje, apie 15 dieną, sumokėdavo kiek būdavo apskaičiuota pagal tabelį, tie pinigai būdavo pervedami į banko sąskaitą, iš pradžių į "(duomenys neskelbtini) ", po to į "(duomenys neskelbtini) ", po to į "(duomenys neskelbtini) " banką. Mėnesio pabaigoje apie 25-27 d., buvo mokami vadinami "premijiniai". "Premijiniai" buvo mokami už padarytus darbus, už darbus po darbo valandų, savaitgalius. Jie būdavo mokami įmonės kasoje grynais, išmokėdavo administratorė R. arba buhalterė D.. Gavus grynuosius, duodavo pasirašyti lape, kur nurodyta darbuotojų pavardės ir išmokamos sumos. Jis pasirašydavo eilutėje prie savo pavardės. Sezono metu, t. y. 2016 m. balandžio - spalio mėn., kai buvo daug darbo, tai sudėjus atlyginimą pervedamą į banko sąskaitą ir gale mėnesio gaunamus grynuosius "premijinius" bei už savaitgalius ir po darbo valandų gaunamus pinigus, gaudavo ne mažiau kaip 650 eurų į rankas kas mėnesį. Ne sezono metu, t. y. lapkričio - kovo mėn. gaudavo tik valstybės nustatytą minimumą kartais net mažiau, tiksliai sumos neprisimena (2 t., b. l. 167-169).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad S. P. įmonėje dirbo nuo 2017-03-15 iki 2018-07-27. Iš pradžių dirbo kelio darbininku, vėliau mechanizatoriumi. Kiek prisimena, darbo sutartyje buvo numatytas 600 eurų atlyginimas ant popieriaus. Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį. Apie mėnesio 15 d. buvo sumokamas darbo sutartyje numatytas atlyginimas. Mėnesio pabaigoje, apie 27-28 d. buvo mokamas priedas. Už ką priedas buvo mokamas nežino. Priedas kiekvieną mėnesį buvo skirtingo dydžio. Nuo ko priedo dydis priklausydavo nežino. Už tris pirmus mėn. atlyginimą ir priedą gavo grynais. Pinigai jam buvo išmokėti įmonės administraciniame pastate, užlipus į antrą aukštą, pasukus į kairę. Išmokėdavo įmones buhalterė, vardo nežino. Gavus grynuosius buhalterė davė pasirašyti lapą, kuriame surašytos darbuotojų pavardės ir jiems išmokamos sumos. Jis pasirašydavo eilutėje prie savo vardo, pavardės ir išmokamos sumos. Už 2017 m. kovo mėn. gavo ne mažiau kaip 400 eurų grynais, į rankas. Už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. gavo į rankas ne mažiau kaip po 600 eurų į mėnesį. Nuo 2017 m. birželio mėn. atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini) ", vėliau į "(duomenys neskelbtini) " banką. Į banko sąskaitas buvo pervedamas taip pat du kartus, t. y. apie mėnesio 15 dieną ir mėnesio gale. Sudėjus atlyginimą gaunamą mėnesio 15 dieną ir priedą gaunamą mėnesio gale, iš viso į mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 800 eurų į rankas. 2017 m. kovo - gruodžio mėn., 2018 m. kovo - liepos mėn. dažnai reikėdavo dirbti savaitgaliais, t. y. šeštadienį ir sekmadienį. Už darbą šeštadienį mokėdavo 50 eurų, už darbą sekmadienį jam mokėdavo ne mažiau 70 eurų. 2017 m. kovo - gruodžio mėn., 2018 m. kovo - liepos mėn. dirbdavo ne mažiau kaip du šeštadienius į mėnesį. Per visą darbo laiką S. P. įmonėje dirbo ne mažiau kaip tris sekmadienius, kokiais tai mėnesiais buvo nežino. Už darbą šeštadieniais ir sekmadieniais dažniausiai sumokėdavo grynais, buhalterė, administraciniame pastate. Ne anksčiau kaip nuo 2018 m. balandžio mėn. pinigai už darbą savaitgaliais buvo pervedami į banko sąskaitą, mėnesio gale, kartu su priedais (2 t., b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. S. parodė, kad S. P. įmonėje vairuotoju dirbo nuo 2016-08-01 iki 2017-03-16. Koks buvo numatytas atlyginimas darbo sutartyje nežino. Dėl priėmimo į darbą kalbėjo su I. P.. Atlyginimo neaptarė. Prisimena, kad atlyginimas priklausė nuo nuvažiuotų kilometrų, nuvežtų tonų. Atlyginimas buvo mokamas du kartus į mėnesį: pirmą kartą buvo mokamas apie mėnesio 15 d., pervedamas į sąskaitą "(duomenys neskelbtini) " banke. Antrą kartą atlyginimą gaudavo mėnesio pabaigoje, apie 25-27 d., grynais, išmokėdavo įmonės administracinėse patalpose, administratorė, kurios vardo nei pavardės nežino. Gaudamas grynuosius pasirašydavo savo parašą ant kažkokio kvito. Kiekvienam darbuotojui būdavo kitas kvitas. Pirmą mėnesį atlyginimo gavo ne mažiau kaip 600 eurų, atlyginimas buvo išmokėtas 15 d. dalį pinigų pervedė į banko sąskaitą, mėnesio gale likusią dalį išmokėjo grynais, administracijoje, išmokėjo administratorė. 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. sudėjus atlyginimą gaunamą į banko sąskaitą ir gaunamą grynais, gavo ne mažiau kaip po 700 eurų į mėnesį. 2016 m. lapkričio mėn. gavo ne mažiau kaip 800 eurų. 2016 m. gruodžio ir 2017 m. sausio mėn. gavo ne mažiau kaip po 400 eurų, į mėnesį. Prieš išeinant iš darbo vasario mėnesį buvo nemokamose atostogose, išmokų negavo. Išeinant iš darbo visą atsiskaitymą gavo pavedimu į banką. Grynais atsiskaitymo negavo (2 t., b. l. 179-181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad S. P. įmonėje plataus profilio statybininku pilnu etatu dirbo nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą mėnesio viduryje, pervedant į banko sąskaitą iš pradžių "(duomenys neskelbtini) " banke, vėliau "(duomenys neskelbtini) " banke. Atlyginimo grynais negaudavo. 2016 m. į ketvirtį vieną kartą gaudavo premijas už tą ketvirtį padarytus darbus. 2016 metais premijas gavo keturis kartus, ne mažiau kaip po 300 eurų kiekvieną kartą, viso ne mažiau kaip 1200 eurų. 2015 ir 2017 metais premijų negavo. Premijos buvo išmokėtos grynais, įmonės administraciniame kabinete, išmokėdavo administratorė R. . Išmokėjus grynuosius R. duodavo pasirašyti kasos orderį ar čekį. Ant to čekio būdavo parašyta vardas, pavardė ir jam išmokama suma (2 t., b. l. 97-98).

Šiaulių miesto savivaldybės l. e. administracijos direktoriaus pareigas einančio A. B. 2015-01-09 rašte Nr.S-62A užfiksuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-01 S. P. įmonei nėra išdavusi leidimo verstis mažmenine arba didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (1 t., b. l. 61).

2015-06-12 Specialisto išvadoje Nr. 5-4/47 užfiksuotas, kad S. P. įmonės išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenimis S. P. įmonė laikotarpiu nuo 2013-08-31 iki 2014-06-30 pagal 11 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų įformino 42236,82 litrų dyzelino pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ už 175210,15 Lt, t. y. 50744,37 eurų (t.sk. dyzelino vertė 144801,78 Lt, t. y. 41937,49 eurų, PVM 31408,37 Lt, t. y. 9096,49 eurų). S. P. įmonės iš prekybos dyzelinu 2013 m. gautos pajamos iš viso 60 246,00 Lt, t. y. 17448,00 eurų ir 2014 m. gautos pajamos iš viso 84555,00 Lt, t. y. 24489,00 eurų, (1 t., b. l. 55-61).

2019-07-12 specialisto išvadoje Nr.04/13-2-9-7393 užfiksuota, kad, jeigu S. P. įmonės 2 ir 3 prieduose išvardinti darbuotojai: 1) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. gavo tiek darbo užmokesčio, kiek jie nurodė liudytojų apklausos protokoluose, tai dėl S. P. įmonės dokumentais neįforminto ir į buhalterinę apskaitą neįtraukto 16800,84 EUR priskaičiuoto ir 12768,64 EUR išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti S. P. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., 2) gavo tiek darbo užmokesčio, kiek jie nurodė liudytojų apklausos protokoluose, tai: Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose ((duomenys neskelbtini)) pateikti neteisingi duomenys apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolio ar pelno dydį, tai yra: metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus 28 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas pelnas (nuostoliai)“ padidintas pelnas – 11 000,00 EUR, nes 25 eilutėje „Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ apskaičiuoto pelno 145 381,00 EUR nesumažino patirtų darbo apmokėjimo sąnaudomis, įskaitant socialinį draudimą – 11 000,39 EUR (6 373,15 + 1 257,86 + 3 369,38), metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus 28 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas pelnas (nuostoliai)“ padidintas pelnas – 10 866,00 EUR, nes 25 eilutėje „Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ apskaičiuoto pelno 242 587,00 EUR nesumažino patirtų darbo apmokėjimo sąnaudomis, įskaitant socialinį draudimą – 10 866,35 EUR (6 295,49 + 1 242,53 + 3 328,33), metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus 28 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas pelnas (nuostoliai)“ padidintas pelnas – 173,00 EUR, nes 25 eilutėje „Sąnaudų sumos, laikomos leidžiamais atskaitymais“ apskaičiuoto pelno 46 012,00 EUR nesumažino patirtų darbo apmokėjimo sąnaudomis, įskaitant socialinį draudimą – 172,61 EUR (100,00 + 19,74 + 52,87), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) pateikė neteisingus apie 3 priede išvardintiems S. P. įmonės darbuotojams išmokėtas išmokų sumas: metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijoje už 2016 metus A10 eilutėse neįrašė 8 385,72 EUR išmokų ir A12 eilutėse neįrašė 1 258,00 EUR išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 metus A10 eilutėse neįrašė 8 283,54 EUR išmokų ir A12 eilutėse neįrašė 1 243,00 EUR išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėjo pajamų mokesčio deklaracijoje už 2018 metus A10 eilutėse neįrašė 131,58 EUR išmokų ir A12 eilutėse neįrašė 20,00 EUR išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas 2016, 2017 m. ir 2018 m. kovo mėn. surašyti 3 priedo 5 ir 6 stulpeliuose), VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) neįrašė 3 priede išvardintiems S. P. įmonės darbuotojams priskaičiuotų pajamų ir išmokų sumų: pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2016 metus A11 eilutėse neįrašė 8385,72 EUR pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos ir A12 eilutėse neįrašė 3369,38 EUR įmokų, pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2017 metus A11 eilutėse neįrašė 8283,54 EUR pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos ir A12 eilutėse neįrašė 3328,33 EUR įmokų, pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2018 m. kovo mėn. neįrašė A. G. - 131,58 EUR pajamų, nuo kurių skaičiuojamos išmokos (A11 eil.) ir 52,87 EUR įmokų (A12 eil.) (duomenys apie kiekvienam darbuotojui išmokėtas sumas ir išskaičiuotas išmokų sumas kiekvieną 2016, 2017 metų mėnesį ir 2018 m. kovo mėn. surašyti 3 priedo 5, 7, 8 stulpeliuose), 3) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. gavo tiek darbo užmokesčio, kiek jie nurodė liudytojų apklausos protokoluose, tai yra ne taip kaip nurodyta įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai nuo šio išmokėto darbo užmokesčio priskaičiuojama 9270,70 EUR mokesčių (kiekvienam darbuotojui nuo pagal liudytojų parodymus išmokėto darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai surašyti 3 priede), iš jų: gyventojų pajamų mokesčio iš viso 2520,13 EUR, iš jų: už 2016 m. – 1257,86 EUR, už 2017 m. – 1242,53 EUR, už 2018 m. kovo mėn. – 19,74 EUR, socialinio draudimo įmokų (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniams draudimams, privalomajam sveikatos draudimui, garantiniam ir ilgalaikio darbo išmokų fondams), iš viso 6750,58 EUR (31,18 % darbdavio įmokų – 5238,50 EUR ir 9 % apdraustojo įmokų – 1512,08 EUR), iš jų: už 2016 m. – 3369,38 EUR (darbdavio – 2614,66 EUR, apdraustojo – 754,72 EUR), už 2017 m. – 3328,33 EUR (darbdavio – 2582,81 EUR, apdraustojo – 745,52 EUR), už 2018 m. kovo mėn. – 52,87 EUR (darbdavio – 41,03 EUR, apdraustojo – 11,84 EUR) (3 t,. b. l. 9,14-16, 20-27).

2019-11-28 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2068, kuriame užfiksuota, kad S. P. įmonės sumokėtas 2 520,13 Eur gyventojų pajamų mokestis (3 t. b. l. 112), paskaičiuotas pagal 2019-07-12 specialisto išvadą Nr.04/13-2-9-7393 (3 t., b. l. 16).

Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad kaltinamasis S. P. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, veikos kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir dėl to gailisi, pilnai atlygino valstybei padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokuroro siūlomos bausmės rūšiai – baudai, jos dydžiui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis S. P. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai baigti, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 94-95), dirbantis, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, ir atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. P. skiriant sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas. Bausmių dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, numatytą įstatyme (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Vadovaujantis LR BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintinos, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir skirti 140 MGL (5273,40 Eur) baudą.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 130 MGL (4895,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 6 punktais, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, po to paskirtą subendrintą bausmę to iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., pridedant dalį švelnesnės subendrintos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. nustatyti galutinę bausmę - 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Daiktinius įrodymus - 2019-02-01 kratos metu S. P. įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtus segtuvus Nr. 1, 126 lapai, Nr. 2, 27 lapai, Nr. 3, 46 lapai, kuriuose yra S. P. įmonės neoficialios buhalterinės apskaitos duomenys – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - S. P. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kompiuterį "(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) su maitinimo bloku - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti S. P. įmonei.

Daiktinį įrodymą - paketą Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti S. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.