Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-226-766/2016, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti V. Š. ir atsakovo O. Š. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko Š. Š. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad atsakovas O. Š. galės visais galimais įmanomais būdais maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku atsižvelgiant į vaiko interesus, teisėtus lūkesčius; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko Š. Š. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko Š. Š. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo O. Š. nepilnamečio vaiko Š. Š. laikinam išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkino ieškovės V. Š. prašymą, priteisė iš O. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui Š. Š. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėją V. Š. paskyrė nepilnamečiui vaikui skirto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina teismas netenkino.

Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.192 straipsnio nuostatas, numatančias, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas, į tai, kad atsakovas nenori teikti išlaikymo vaikui, veda ydingą gyvenimo būdą, atsižvelgdamas į vaiko interesus sprendė, kad iš atsakovo O. Š. išieškotinas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo 2016-12-14 iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur.

Teismas nurodė, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Šiuo atveju nenustatytas realus poreikis suvaržymams taikyti, nenustatyta reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams, ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra formalus, neįrodytas, todėl teismas šio reikalavimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 145 straipsnyje nėra pateiktas išsamus sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, kitoje dalyje – dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (nenustatymo) - neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl priteisto laikino išlaikymo pagrįstumo.

9. Pažymėtina, jog teismas, priteisdamas išlaikymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai.

10. Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant patenkinti bent minimalius jo poreikius, yra būtinas. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Kadangi išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, turi teisę vadovautis orientaciniu vieno MMA dydžio kriterijumi. Toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas, t. y. atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar būtų reikalingas išlaikymas. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas šiuo metu nedirba, nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, ypač turint omenyje tą faktą, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis ieško darbo, mėgina įsidarbinti transporto įmonėje, tik yra derinamas darbo užmokesčio klausimas, o taip pat tai, kad atsakovas nevengė ir nevengia teikti išlaikymą savo sūnui.

11. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė atsakovui, nors nebuvo jokios realios grėsmės, kad pranešimas sutrukdys laikinųjų pasaugos priemonių taikymą.

12. Pažymėtina, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojo CPK 147 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai yra būtina. Tai reiškia, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus. Visus argumentus asmuo, siekiantis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi galimybę išdėstyti arba atskirajame skunde (CPK 151 str. 1 d.), arba teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 str. 1 d.).

13. Kaip jau nurodyta aukščiau, klausimas dėl bendravimo su sūnumi ir galimybės su juo matytis bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, gali reikšti pagrįstus prieštaravimus ar priešieškinį. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad vieną iš reikalavimų atsakovas nurodė tai, kad ieškovė turėtų patikslinti ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.