Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2475-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2A-2475-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Trečiasis asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.,35.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2886-141/2013 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo VĮ Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-21 sprendimą Nr. ((27.8- 0306)-5K-1202632)-6K-1202843 „Dėl skolos išieškojimo“, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad LR finansų ministerija 2012-03-21 priėmė sprendimą „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo nusprendė išieškoti iš A. V. 3326,33 Lt skolą. Ieškovas nesutinka su minėtu sprendimu, kadangi jis pažeidžia jo teises. Sprendime nurodyta, jog nuspręsta išieškoti skolą, susidariusią pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-02 nutarimą Nr. 219 ir pagal ieškovo pasirašytus 1993-05-20, 1996-03-13, 1994-06-13, 1996-11-11 skolinius pasižadėjimus nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31. Šios skolos išieškojimu rūpinasi trečiasis asmuo VĮ Turto bankas. Pirmą pranešimą Nr. (7.3-42)-SK4-2586 iš VĮ Turto banko ieškovas gavo 2012-04-04, kuriame informavo, kad A. V. privalo už išsimokėtinai įsigytus dyzelinius degalus, nupirktus už pasaulio banko lėšas, sumokėti 3326,33 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2011-12-30. Nesutikdamas su reikalavimu, ieškovas pateikė bankui pareiškimą, kuriame nurodė, kad antstolis išieško iš darbo užmokesčio 15264,72 Lt skolą, kurią sudaro 8426,75 Lt paskola, 6837,97 Lt palūkanos. Ieškovas paaiškino, kad išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka nuo 2004 m. pagal LR finansų ministerijos 2004-07-07 sprendimą. Pažymėjo, jog skoliniu įsipareigojimu ieškovas įsipareigojo sumokėti priskaičiuotą bankui metinį mokestį, o likusi suma skiriama skolos mažinimui. 2004-07-07 sprendimu dėl skolos išieškojimo LR finansų ministerija iš ieškovo reikalavo sumokėti 8426,75 Lt skolos ir 6837,97 Lt palūkanų, tuo tarpu vėliau atsirado 5 % metinis mokestis (LR CK 6.217 str., 6.221 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas LR finansų ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog pagal Paskolų ir valstybės garantijų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti VĮ Turto bankui administravimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-07-12 nutarimo Nr. 811 10.7 p., VĮ Turto bankas, administruodamas paskolas ir garantijas, LR finansų ministerijos vardu atstovauja ministeriją visuose LR teismuose.

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nepaneigiama, kad prievolė atsakovui turi būti įvykdyta. Ieškovo teiginiai, jog jis neprivalo mokėti palūkanų iki visiško skolos grąžinimo atmestini, kaip nepagrįsti. LR CK 6.210 str. įtvirtina įstatyminių palūkanų norma. Ši aplinkybė akcentuojama teisės doktrinoje nurodant, kad LR CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos atlieka kompensavimo funkciją ir yra išieškoma iki visiško prievolės įvykdymo (LR CK 6.210 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu nusprendė netenkinti ieškovo A. V. ieškinio reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-21 sprendimo Nr.(27.8-0306)-5K-1202632)-6K-1202843 „Dėl skolos išieškojimo“ panaikinimo; priteisti iš ieškovo A. V. valstybei 15,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 str. 2 dalimi, 2012-03-21 priėmė sprendimą Nr.(27.8-0306)-5K-1202631)-6K-1202843 ir nusprendė išieškoti iš ieškovo - ūkininko A. V. 3326,33 Lt skolą, susidariusią pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-02 nutarimą Nr. 219 ir 1993-05-20, 1996-03-13, 1994-06-13, 1996-11-11 skolinius pasižadėjimus nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 (įskaitytinai) į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, t.y. priskaičiuotas metinis mokestis (palūkanos) už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-07-07 sprendimu dėl skolos išieškojimo Nr.(1338-0702)-6K-0408055, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 9 str. 2 dalimi, buvo nuspręsta išieškoti iš ūkininko A. V. 15264,72 Lt skolą, susidariusią pagal LR Vyriausybės 1993-04-02 nutarimą Nr. 219 bei 1993-05-20 pasižadėjimą. Ieškovo A. V. 1993-05-20 pasirašytame rašte nurodyta, jog ieškovas pasižada už išsimokėtinai pirktus dyzelinius degalus iki 1993-12-15 sumokėti 5116,80 talonų metinio mokesčio sumą ir sutinka, kad grąžintos sumos pirmiausia būtų įskaitomos metinio mokesčio mokėjimui, o likusi suma - skolai sumokėti ir už pavėluotą skolos mokėjimą būtų skaičiuojami 0,5 % dydžio delspinigiai. Vėliau surašytuose ir ieškovo A. V. pasirašytuose pasižadėjimuose nurodyti įsipareigojimai sumokėti skolą už dyzelinius degalus, metinį mokestį ir delspinigius, metinis mokestis mažėjo. VĮ Turto bankas paskaičiavime nurodyta ieškovo padengta skolos suma, metinis mokestis ir skolos likutis litais už išsimokėtinai įsigytus dyzelinius degalus, nupirktus už Pasaulio banko lėšas, ieškovui taip pat paskaičiuota penkių procentų dydžio metinio mokesčio (palūkanų) suma - 3326,33 Lt. Pagal Civilinio proceso kodekso 587 str. 1 dalies 9 punktą vykdomaisiais dokumentais yra pripažįstami ir kitų institucijų bei pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Vadovaujantis nurodyta įstatymo norma yra patvirtinta Finansų ministerijos sprendimo forma, Finansų ministerijos sprendimas pateiktas vykdyti antstoliui. Teismas nurodė, jog nepagrįsti ieškovo prieštaravimai dėl ieškinio senaties termino ir dėl metinių palūkanų skaičiavimo, kadangi ieškinio senaties terminas nepraleistas. Finansų ministerijos sprendimu iš ieškovo yra išieškotos metinės palūkanos (metinis mokestis), bet ne netesybos (baudos, delspinigiai), kaip teigiama ieškinyje. Metinės palūkanos, kurių dydį nustato sutartis ar įstatymas, yra skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki jos visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 1.125 str. 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Skoliniuose įsipareigojimuose nurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, o 2009 m. - 2011 m. ieškovo sumokėtos sumos įskaitytos į skolos dalies padengimą ir tokiu būdu terminas pratęstas. Pagal Civilinio proceso kodekso 1.130 str. nuostatas senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Dalies skolos sumokėjimas 2009 m. - 2011 m. bei skolinių pasižadėjimų pasirašymas 1994 m. ir 1996 m. laikytini įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimu ir prievolės pripažinimu. Teismas konstatavo, jog nepagrįsti ieškovo reikalavimai dėl Civilinio kodekso 6.217 str., 6.221 str. nuostatų taikymo. Ieškovo įsipareigojimai kyla iš įstatymo ir skolinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovui nevykdant įsipareigojimų, vadovaujantis LR valstybės skolos įstatymu, LR Vyriausybės 1993-04-02 nutarimu Nr. 219 buvo priimtas sprendimas išieškoti iš ūkininko A. V. skolą. Priimtas įsakymas atitinka įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir ieškovas A. V. neįrodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-21 priimtas sprendimas Nr.(27.8-0306)-5K-1202631)-6K-1202843 dėl 3326,33 Lt skolos išieškojimo yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo A. V. pareiga atsiskaityti už dyzelinius degalus kyla iš įstatymo. Ieškinyje nurodyti motyvai, kuriais remiantis ginčijamas sprendimas išieškoti skolą (metinį mokestį), neatleidžia ieškovo A. V. nuo pareigos vykdyti skolinius pasižadėjimus ir nesuteikia pagrindo juos vienašališkai nutraukti bei pripažinti neteisėtu LR finansų ministerijos reikalavimą atsiskaityti ir ministerijos sprendimą dėl skolos (metinio mokesčio) išieškojimo. Teismas nurodė, jog ieškovo A. V. motyvai dėl ieškovo įsipareigojimų nepilnamečiui vaikui vykdymo nesietini su nagrinėjama byla ir neturi įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje pagal ieškinio reikalavimus LR finansų ministerijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-03-21 sprendimo Nr. ((27.8-0306)-5K-1202632)-6K-1202843 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdymą iki bus išnagrinėtas šis skundas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir LR finansų ministerijos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. VĮ Turto bankas, 2004 m. kreipdamasis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutraukė sutartį ir tai atitinka LR CK 6.217 str. nustatytas sąlygas. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Skoliniu pasižadėjimu ieškovas įsipareigojo sumokėti priskaičiuotą metinį mokestį, o likusią sumą skirti skolos mažinimui. 2004-07-07 sprendimu dėl skolos išieškojimo LR finansų ministerija reikalavo sumokėti 8426,75 Lt skolą ir 6837,97 Lt palūkanų ir tik vėliau atsirado 5 % palūkanos. Daugiau kaip per 5 metus iš apelianto buvo išieškotas metinis mokestis ir skola, per kitus tris metus sumažėjo daugiau nei 1500 Lt. Apeliantas teigia, jog reikalaujamas metinis mokestis, kuris buvo išieškotas pirmiau, o pagrindinė skola daugiau nei 5 metus nebuvo judinama. Nuo apelianto buvo slepiamas ginčijamas LR finansų ministerijos sprendimas, kuris surašytas, nenurodant skolos pagrindimo, skolos turinio ir skaičiuotės. Siekiant išvengti papildomų išlaidų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 6.221 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad LR CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, kurios atlieka kompensavimo funkciją ir yra išieškomos iki visiško prievolės įvykdymo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie prievolės pasibaigimą, todėl atmestini motyvai apie tariamai nepagrįstą 5 % metinių palūkanų tolesnį skaičiavimą (LR CK 6.210 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę.

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį.

LR CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Šios palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nėra sumokėjęs visos skolos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-21 sprendimas Nr. ((27.8- 0306)-5K-1202632)-6K-1202843 „Dėl skolos išieškojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagrindas mokėti palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo minimalių nuostolių. Per skolos nemokėjimo laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti skolą atsirado pagal įstatymą, ar pagal skolininko pasirašytus skolinius pasižadėjimus, nes palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš skolininko A. V. neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-03-21 sprendimo Nr. ((27.8-0306)-5K-1202632)-6K-1202843 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdymą atmestinas, kaip nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad apeliacinis skundas pateiktas formaliais pagrindais, išdėstant deklaratyvaus pobūdžio argumentus, tuo patvirtinant, kad padėtis, kai nėra atliekami mokėjimai, yra apelianto tikslas, atsižvelgiant į tai, kad visa skola nesumokama gana ilgą laiko tarpą.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.36 str. - 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 144 str. - 148 str., 177 str. -179 str., 185 str., 302 str., 312 str., 313 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui ir trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė