Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

- Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (2 epizodai); 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį; 149 straipsnio 4 dalį (2 epizodai); 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) galutine bausme – laisvės atėmimu 10 metų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žodinio konflikto metu su K. S., trenkė jam ne mažiau tris smūgius į veido sritį, tęsdami nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam K. S., dėl ko K. S. buvo diagnozuota dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžiai, kraujosruva kairės akies vokuose, t. y. taip smurtaujant buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 30 d., vakare, kai jau buvo tamsu, ėjo pas netoliese gyvenančią B. pasiskolinti bulvių, pas ją pabuvo dar, kokią valandą ar dvi, eidamas atgal, netoli savo namų, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) išgirdo iš netoli esančio namo moters šauksmą ir jis nusprendė užeiti, namo durys buvo atrakintos, ten gyveno K. S. ir jo sugyventinė. Užėjęs pamatė, kad šis smurtauja prieš savo sugyventinę, jis jam pradėjo sakyti, kad jis taip nesielgtų, kad jau buvo šnekėję, kad jis nebemuš savo sugyventinės, nes jau ne pirmą kartą jis ėjo jį raminti, kad jis nemuštų savo sugyventinės. Po tų jo žodžių K. S. puolė ant jo, griebė už gerklės ir jie susikibo, pamena, kad ant pečiaus buvo padėta keptuvė, jis ją pasiėmęs trenkė jam, o kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, bet jam atrodo kliuvo kažkur į veido sritį, tada jie abu nukrito ant lovos ir ten kurį laiką dar vyko tarp jų grumtynės, todėl galimai galėjo suduoti dar bent vieną smūgį, galėjo pataikyti ir į krūtinės ląstą. Jis bandė K. S. atsitraukti nuo savęs ir tuo metu, kaip tik į K. S. namus atėjo jo sūnaus P. draugai L., kurio pavardės nežino ir E., jei gerai pamena vardą, jie abu atėjo jo ieškoti, nes jis ilgai negrįžo, plius girdėjosi, kad name yra konfliktuojama ir girdėjosi jo balsas. Jie atitraukė jį nuo K. S. ir jie visi 3 išėjo, tie vaikinai tikrai nespardė ir nemušė K. S.. Dar prieš pat išeinant, jis paspaudė K. S. ranką ir dar K. S. jo paprašė paskolinti pinigų, jis buvo jau taip stipriai neblaivus, bet dar norėjo važiuoti nusipirkti išgerti, tad jis jam dar paskolino pinigų. Jis pats tą dieną buvo visiškai blaivus, su K. S. alkoholio nevartojo. Labai gailisi, tokio savo elgesio. Šiai dienai su K. S. bendrauja ir vienas kitam jokių pykčių neturi, yra susitaikę. Jis K. S. siūlė apmokėti gydymo išlaidas, tačiau jis atsisakė, sakė nereikia. Dar kartą pabrėžia, kad jo sūnaus draugais tikrai, jokio smurto prie K. S. nenaudojo, jie tik juos išskyrė. Kodėl jie taip nurodė, jis nežino, ljie abu buvo stipriai neblaivūs. Sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69-70, 75).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo K. S. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 23.00 val. buvo pas kaimyną, pas kurį namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, vėliau grįžo namo. Jis su sugyventine V. M. vartojo alkoholį, dviese išgėrė 1 butelį 0,7 l. degtinės ir vyno butelį, po to pamena, kad atėjo P. P., jis atsinešė dar butelį degtinės 0,5 l. Kai P. P. atėjo jis su V. M. jau buvo stipriai neblaivūs. Pamena, kad su P. P., dėl kažko susiginčijo, bet dėl ko jis neatsimena, jis net neatsimena, kad būtų su juo mušęsis ir neatsimena su juo buvusių jokių vaikinų, 2019 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu sakė, kad jį primušė P. P. ir su juo buvę asmenys, todėl, kad jam taip sugyventinė V. M. sakė, o jis ir pakartojo, jis pats nieko neatsimena. Paskutinis dalykas ką atsimena, kad buvo P. P. ir po to pamena, kad susiginčijo, o po to atsibudo ligoninėje. Šiai dienai jis pretenzijų P. P. neturi, jis jo atsiprašė, jis jam atleido, nori, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Abu buvo neblaivūs, todėl ir įvyko konfliktas, abu kalti buvo. Jis mano, kad jei su kuo susimušė, tai tik su P. P., o jei su juo buvo, kokie vaikinai jis nemano, kad jie jį mušė, jie tik stovėjo šalia (b. l. 18-19, 23-24).

Liudytojos V. M. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. jos sugyventinis K. S. buvo pas kaimyną P. P. ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jos sugyventinis K. S. grįžo ir siūlė eiti pas kaimyną P. P., ji nesutiko. Tada sugyventinis vėl išėjo ir grįžo su kaimynu P. P.. Jie parsinešė degtinės ir ją jie kartu išgėrė. Jos sugyventinis ir P. P. pradėjo ginčytis dėl žemės, P. P. teigė, kad jiems čia niekas nepriklauso. Tada P. P. pradėjo muštis su jos sugyventiniu, P. P. pirmas trenkė jos sugyventiniui iš kumščio į veidą. Jie tarpusavyje susistumdė, kiek matė ir jos sugyventinis sudavė kelis smūgius P. P.. Tada P. P., pasakė, kad eina atsinešti dokumentų. Atsinešė dokumentus, ir vėl tarp jos sugyventinio ir P. P. įvyko barnis, tada P. P. išbėgo namo parsivesti draugų. Ji įleido P. P., kuris į namus įėjo jau su dar dviem vyrais, iš kurių vienas buvo stambus, kitas buvo aukštas, lieknas, juodais plaukais, jų vardų pavardžių nežino. Tada visi trys puolė ant jos sugyventinio ir lovoje jį daužė ir spardė iš kumščių. Daugiausiai smūgių sudavė stambus vyras, lieknas taip pat sudavė nemažai smūgių, P. P. tai pat sudavė daug smūgių, kiek smūgių kiekvienas iš jų sudavė, ji negali pasakyti. Minėti vyrai pamatė, kad ji skambina policijai, todėl vyras tamsiais plaukas bandė atimti iš jos mobilų telefoną. Minėti vyrai išsigando ir pabėgo. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir pareigūnai, tada jie išvyko į ligoninę. Sugyventiniui nustatė galvos traumą ir šonkaulių lūžius (b. l. 29-30).

2019 m. rugpjūčio 31 d. informaciniu pranešimu ROIK 0119000465937, kuriame nurodyta, kad pažįstami asmenys sumušė K. S., nustatytas 1,80 promilių girtumas, sumušė jam pažįstamas vyriškis vardu P. Mažeikių ligoninėje jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, šonkaulio lūžimas, paguldytas į chirurgijos skyrių (b. l. 11-13).

2019 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1309/2019(04), kurioje nurodyta, kad K. S. padaryti kūno sužalojimai: dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžiai, kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimai padaryti dvejais smūgiais bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. K. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas įvertinęs įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo P. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl jo veiksmų 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. S. sveikata.

Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojos ir nukentėjusiojo duotais parodymais. Duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas (b. l. 51-52), nebaustas administracine tvarka (b. l. 54), nedirbantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 59).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, P. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, P. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąjį įsakymą P. P. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti P. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.