Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-134/2008

Teisėjas A.Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

NUTARTIS

2008 m. birželio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteistas pagal BK 235 str. 3 d. areštu 45 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-984-07 apklausiamas liudytoju ir žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo, būdamas įspėtas dėl žinomai melagingų parodymų davimo, 2007 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 10 val. 40 min. iki 11 val. 20 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose A. M. g. 23 Kėdainiuose, NTS vyr. tyrėjai E. V., o vėliau šią baudžiamąją bylą nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teisme, esančiame Didžioji g. 64, Kėdainiuose, 2008 m. sausio 28 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. apklausiamas liudytoju melagingai parodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 2 val., matė kaip V. E., pribėgusi prie J. V., ją pastūmė, o pastarajai nugriuvus, keletą kartų įspyrė nukentėjusiajai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesutikdamas tik su ja paskirta bausme, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teismas I. M., BK 235 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įvykdžiusiam, neišnykus jo ankstesniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, skyrė ne griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bet arešto bausmę. Parinkdamas šią bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino ne tik BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui : I. M. padarė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą teisingumui, bet ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą : dėl I. M. melagingo liudijimo buvo nepagrįstai apkaltintas asmuo, klaidinami ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą nagrinėjęs teismas, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kadangi teismas įvertino apelianto skunde nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmei, dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir švelninti bausmę nėra pagrindo. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas svarstė galimybę apeliantui skirti jo skunde prašomą bausmės rūšį – baudą, tačiau, įvertinęs tai, kad apeliantas yra recidyvistas, o jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti, pagrįstai jam skyrė arešto bausmę. Nustatydamas šios bausmės atlikimo tvarką, teismas įvertino kitas apelianto skunde nurodomas aplinkybes – tai, kad jis mokosi, siekia įgyti specialybę ir skyrė areštą atlikti poilsio dienomis. Apeliantui poilsio dienomis atliekant 45 parų trukmės arešto bausmę, nenurūks jo socialiniai ryšiai, jis nepraras galimybės mokytis ir dirbti. Tenkinti apelianto skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti.