Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1621-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
1S-1621-245/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1621-245/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria nuteistojo A. K. skundas dėl 2015 m. birželio 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 908 panaikinimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012 m. vasario 20 d. Oslo miesto 1-os instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Norvegijos BK 162 & 1 d. plg. 3 d. 1 p., BK 162 & 1 d. plg. 3 d. 1 p., BK 49 & ir 317 & 1 d. 1 alternatyvos plg. 62 & 1 d. – 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Barganting apeliacinis teismas pakeitė 2012 m. vasario 20 d. Oslo miesto 1-os instancijos teismo nuosprendį: pagal 162 & 1 d. plg. 3 d. 1 p., BK 162 & 1 d. plg. 3 d. 1 p. plg. BK 49 & paskyrė A. K. 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, A. K. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme buvo prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., 189 str. 1 d., paliekant jam paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytos 683 dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia: 2012 m. rugpjūčio 30 d., pabaiga – 2020 m. spalio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 908 nutarė A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis jį apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. liepos 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

A. K. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį bei Komisijos 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Nuteistojo teigimu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka sąžiningai ir dorai, jis paklūsta nustatytoms pataisos namų elgesio taisyklėms ir vidaus tvarkai, vykdo pataisos namų administracijos reikalavimus, laikosi nustatytos darbotvarkės ir rėžimo, jokių nuobaudų neturi, yra pavyzdingas, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje ir visais įmanomais būdais siekia tobulėti bei įgyti naujų žinių. Pasak A. K., Marijampolės pataisos namuose jis mokėsi siuvėjo specialybės, kurią sėkmingai baigė. Jis dalyvauja nuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, „Teisinio socialinio švietimo“ programoje, dalyvavo Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo rengtoje streso valdymo ir reabilitacijos programoje, „Prison SMART“ programoje, kur buvo apmokytas gydomojo kvėpavimo technikos, iki šiol nuoširdžiai dalyvauja ir aktyviai padeda organizatoriams surinkti dalyvių grupes įgyvendinant šią programą, lanko jogos užsiėmimus, lankė psichologijos užsiėmimus, tai pat yra išklausęs psichologijos programas „Kitoks“, „EPP“ (EPP - elgesys, pokalbis, pasikeitimas) bei „Relaksas“. Tris kartus organizavo futbolo komandos „TrioBet“ atvykimą į Marijampolės pataisos namus draugiškoms futbolo žaidynėms su pataisos namų rinktine. Taip pat organizavo Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių kelionę į Marijampolės pataisos namus, kurios tikslas buvo supažindinti juos su slogia įkalinimo įstaigos aplinka, tokio gyvenimo trūkumais taip skatinant prevenciją prieš jaunimo nusikalstamumą, nes jis yra suinteresuotas, kad ir kiti ypač jauni žmonės išvengtų tokių klaidų ir nenusikalstų. Skundu pabrėžiama, kad A. K. bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, skatintas 3 kartus, jo nusikalstamo elgesio rizika itin žema - 27 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinime metodiką, kas, nuteistojo vertinimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai leidžia manyti, jog šiuo metu jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pasak A. K., Marijampolės rajono apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą dėl Komisijos nutarimo, nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžio priėmimo metu paskiriant jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak A. K., pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino ir jo buvusius penkis teistumus, kadangi jie, remiantis atitinkamomis BK nuostatomis, jau išnykę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad šiuo metu A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikaltimų, įtvirtintų BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir 189 str. 1 d. Šios nusikalstamos veikos, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos labai sunkių (BK 260 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.) ir nesunkių (BK 189 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms. Už šių nusikaltimų padarymą A. K. buvo paskirta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai buvo gerai suplanuoti, įvykdyti bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo veiksmų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė ir itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą – laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Ir nors, kaip teisingai teigia A. K., šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jų reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Tokiai išvadai neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančias aplinkybes, ne tik gali, bet ir privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą, įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, kadangi tik šių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu tai, kad A. K. nagrinėjamu atveju nėra paleidžiamas lygtinai neatlikus visus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, niekaip negali būti vertinama kaip jo persekiojimas ar nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad A. K. už aukščiau aptartų nusikaltimų padarymą buvo nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu jis yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos bausmės. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Juk būtent apkaltinamajam nuosprendžiui kyla reikalavimas sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją, tokiu būdu pripažįstant, kad lygtinio paleidimo taikymas visgi yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Šiuo aspektu įvertinus A. K. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2020 m. spalio 16 d.), atsižvelgiant į tai, kad 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už dviejų nusikaltimų – labai sunkaus ir nesunkaus - padarymą bei pasikėsinimą įvykdyti vieną labai sunų nusikaltimą, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Aptartų duomenų kontekste vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas nuteistojo teistumas jam nebuvo pirmasis. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, praeityje jis buvo teistas dar penkis kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas (2 kartus), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto, kas neabejotinai parodo nuteistojo polinkį nusikalsti bei atskleidžia jo neigiamą požiūrį į visuomenės normų bei įstatymų reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog, nepaisant to, kad šie teistumai BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir 189 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų įvykdymo metu jau buvo išnykę, tačiau visgi padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Pabrėžtina ir tai, jog sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jo buvusių teistumų vertinimas nėra galimas, pažymėtina, kad tiek nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumas, tiek jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu bei buvę teistumai lygtinio paleidimo atveju vertinami bendrame byloje esančių duomenų kontekste, todėl buvusių A. K. teistumų vertinimas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nei tarptautinių, nei nacionalinių teisės aktų nepažeidžia.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, o tuo pačiu pritariant tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo A. K. atžvilgiu, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir jo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis vidaus taisyklių nepažeidinėja, baustas nebuvo, pataisos namuose su administracijos darbuotojais būna mandagus, į pastabas reaguoja ramiai, tačiau ne visuomet padaro reikiamas išvadas. Individualių pokalbių metu A. K. bendrauja, bet nebūna atviras, jis ne visuomet geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu ir pasirenka teisingus problemų sprendimų būdus. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys sistemą nors ir prilyginama žemai – 27 balai, tačiau yra artima vidutinei, todėl vėlgi nelaikytina išimtine aplinkybe, leidžiančia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą bei konstatuoti pakankamą jo elgesio korekciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. atvykęs į Marijampolės pataisos namus, darbinės motyvacijos neturėjo, darbu aprūpintas nebuvo, nedirba ir šiuo metu, yra išlaikomas savo artimųjų. Ir nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas senojoje savo darbovietėje UAB „T.“, tačiau A. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė dirbdamas šioje įmonėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog iš šio darbo gaunamų pajamų jo poreikių tenkinimui nepakako, todėl leidžia abejoti, kad ir šiuo atveju iš minėto darbo gaunamų pajamų nuteistajam pakaks ir kad darbo turėjimas veiks kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skunde ypač išaukštinami A. K. pasiekimai dalyvaujant įvairiuose renginiuose, socialinėse programose, tapyboje, religiniuose užsiėmimuose, sporte ir pan. nepasižymi tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai spręsti apie teigiamą jo asmenybės korekciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ypatingą reikšmę turi ir laisvės atėmimo vietos administracijos nuomonė. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam pasisakė 4 Komisijos nariai, už – 3. Ir nors, kaip teisingai savo skunde nurodė A. K., yra ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme (buvo skatintas, būdamas pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dirbo, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl 2015 m. birželio 9 d. Komisijos nutarimo ir A. K. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis