- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- II-540-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00141-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pažeidėjas
- L. G.
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje L. G., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
L. G. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2019 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1538-2019, prašydama nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti jai skirtą įspėjimą. Ji nurodė, kad Institucija, atlikusi patikrinimą ir įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad L. G., būdama žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, tokiu savo neveikimu, t. y. žemės sklypo 1,06 ha dalies nesutvarkymu taip, kad ji būtų tinkama naudoti žemės ūkio veiklai, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto ir 3 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje bei skyrė administracinio poveikio priemonę - nuobaudą - įspėjimą. Pareiškėja su nutarimu nesutinka, nes Institucija neįvertino žemės ūkio veiklos, kurią ji vykdo pobūdžio - bitininkystės, nors visi įrodymai apie šios veiklos įregistravimą bei vykdymą buvo pateikti institucijai. Siekdama plėtoti bitininkystę (kaip žemės ūkio veiklą) ji per 2019 metus stebėjo jai padovanotą žemės sklypą, siekdama nustatyti, ar šiame žemės sklype yra augalai, tinkami polifloriniam, surinktam iš daugelio augalų žiedų pievų medui, surinkti. Nuo pat ankstyvo pavasario bitėms reikia žydinčių augalų. Nustatyta, kad šiame žemės sklype jau ankstyvą pavasarį pražysta klevai, karklai, blindės, beržai, šalpusniai, avietės, pienės, tai yra žemės sklype, kurį Institucija įvardino kaip apleistą, yra natūrali pieva bei krūmai, reikalingi bitininkystei vykdyti. Nušienavus pievą, iš jos bitės negalės surinkti medaus ir jo produktų, nes natūralioje pievoje augalai žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kiekviena medaus rūšis turi savo unikalių savybių bei naudą, todėl siekis priverstinai išnaikinti natūralią augaliją žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir priverstinai jį sukultūrinti kaip tik neatitiktų pagrindinės bičių ūkio paskirties išgauti ir pateikti vartotojams kuo įvairesnį ir natūralesnį medų.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko, prašė palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenos (ariama) 1,06 ha buvo apaugusios medžiais, krūmais, sustabarėjusiomis žolėmis, be to, žemės sklype nebuvo vykdoma ir pareiškėjos minima bitininkystės veikla, nes žemės sklype nebuvo bičių avilių. Pareiškėja pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, kuris patvirtina faktą, kad pareiškėja turi specialiųjų žinių apie žemės ūkio veiklą, taip pat pareiškėjai yra arba turi būti žinomi teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio veiklą Lietuvoje, nuostatos. L. G., būdama žemės sklypo savininke ir naudotoja, buvo atsakinga už apleistos būklės žemės susidarymą dėl Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte ir 3 punkte nustatytų savo pareigų nevykdymo. Jos pareikšti argumentai dėl neva planuojamos ateityje vykdyti bitininkavimo veiklos, yra nepagrįsti ne tik dėl to, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bitininkavimo faktas nebuvo nustatytas, bet ir dėl to, kad minėti teisės aktai nenumato galimybių, vykdant bitininkystės veiklą, žemės ūkio naudmenų netvarkyti, nešienauti, apleisti jas krūmais, medžiais. Dėl gamtinių procesų žemės sklype ilgą laiką netvarkant žemės ūkio naudmenų, ariamos žemės plotai gali mažėti, o medžių, krūmų ir sustabarėjusių žolių plotai gali plėsti bei įsiveisti miškas, dėl ko, akivaizdu, toks elgesys su žemės ūkio paskirties žeme nėra pateisinamas. Taip pat, žemės ūkio naudmenų neišsaugojimas ir savavališkas miško įveisimas, nagrinėjamu atveju ariamoje žemėje, reiškia ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto bei 3 punkto pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimu L. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta įspėjimu už tai, kad ji netvarkė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą paskirtį, žemės sklypas yra neprižiūrimas, apleistas, nevykdoma veikla. Tokiu savo neveikimu L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą ir 3 punktą. Institucija nutarime nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas - 1,06 ha, negali būti laikoma tvarkoma taip, kad būtų tinkama naudoti pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį, kadangi yra apleista, apaugusi medžiais, krūmais, sustabarėjusiomis žolėmis, nevykdoma veikla.
Pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas netvarkė privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. ANK 333 straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Bendroji žemės naudojimo taisyklė įtvirtinta Žemės įstatyme. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o to paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad privalo racionaliai naudoti ir tausoti žemę. ŽĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. G.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad 1,5000 ha ploto žemės sklypą sudaro 1,06 ha žemės ūkio naudmenų, 0,4000 ha miško, 0,0400 ha vandens telkinių ploto, taip pat, kad sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Taigi pareiškėja, būdama žemės sklypo savininke, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimų.
2019 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 44ŽN-101-(14.44.73.) nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, patikrinus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tikrinamo žemės sklypo dalis 1,06 ha (žemės ūkio naudmenų) yra apleista, apaugusi medžiais, krūmais, sustabarėjusiomis žolėmis, nevykdoma veikla. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, darytų patikrinimo metu, matyti, kad pareiškėjai priklausantis sklypas nėra sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš šių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šiame žemės sklype nėra nušienauta žolė, ji apaugusi sustabarėjusiomis žolėmis, auga pavieniai krūmai, medžiai, žolės kupstai. Pažymėtina, kad minėta augmenija neturi jokio funkcionalumo bei vertės žemės ūkio vystymui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pati L. G. teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su tuo, jog sklypas nėra sutvarkytas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Skunde pareiškėja nurodė, kad Institucija neįvertino žemės ūkio veiklos, kurią ji vykdo pobūdžio - bitininkystės, o visi įrodymai apie šios veiklos įregistravimą bei vykdymą buvo pateikti Institucijai. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ji dar tik planuoja vykdyti bitininkavimo veiklą, tačiau tam pirmiausiai reikia susitvarkyti kelią į žemės sklypą ir atsivežti bites. Tą ji planuoja atlikti kitąmet. Iš byloje esančios ūkinių gyvūnų deklaracijos matyti, kad pareiškėja yra deklaravusi 55 bičių šeimas adresu (duomenys neskelbtini). Bitininkavimo faktas nebuvo nustatytas ir patikrinimo metu. Tuo pačiu sutiktina ir su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teisės aktai nenumato galimybių, vykdant bitininkystės veiklą, žemės ūkio naudmenų netvarkyti, nešienauti, apleisti jas krūmais, medžiais ir pan.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjai padidino žemės mokestį, kadangi dalis jai priklausančio žemės sklypo yra apleista, tačiau pareiškėja ir po to tinkamų išvadų nepadarė.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 15 d. nutarime L. G. paskirtos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
L. G. skundo netenkinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. NZT-ANR_N-1538-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.