- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- 1-94-315/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. Šviesos g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1.) 2002-02-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 35 str.(BK str.galiojo iki 2003.05.01) – l.a. 6 mėn.su 700Lt.vertės turto konfiskavimo; 2.) 2002-03-13 16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3d., 35 str. – l.a. 2 m.su viso turto konfiskavimu; 3.) 2006-10-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – l.a. 1 m.; 4.) 2007-10-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4d. – l.a. 1m. 20 d., vadovaujantis LR BK 75 str. , bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad , kaltinamasis J. Č. nuo 2009 m. rugpjūčio 16 d., 23.00 val. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., 01.00 val., prie baro “N”, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė pastarajam nemažiau trijų smūgių kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą ir paviršinę muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje, kurie tiek kartu, tiek atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat padarydamas V. B. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens-pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sužalojimu. 2009 m. rugpjūčio 18 d., apie 05.30 val., V. B. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo patirto galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, mirus, taip tyčia nužudė V. B..
Kaltinamasis J. Č. kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str.1d. neprisipažino ir parodė, kad 2009m. rugpjūčio pabaigoje, 16 ar 17 dieną apie 11.00 val. vakare su kaimynu A. J. atėjo prie baro ,,N‘‘, Grigiškėse. Ten buvo nepažįstami, kartu su jais ir V. B. su šunimi. Iš pradžių jie sėdėjo ir visi draugiškai kalbėjosi prie baro. V. B. šuo buvo pririštas prie tvoros, o jo kaimyno šuo lakstė aplink. Tuo metu V. B. šuo nutrūko, ir abu šunys bėgiojo kartu. Tada pastarasis, paklausė, kieno antras šuo. Kilo konfliktas V. B. pradėjo kabinėtis. Jis užsiminė, kad pažįsta jo žmoną. Tada V. B. susidomėjo, iš kur jis pažįsta jo žmoną. Sakė, kad matė kaip jie kartu ėjo į parduotuvę. Tas patylėjo ir vėl klausė iš kur jis pažįsta jo žmoną. Jis jam paaiškino, kad jos asmeniškai nepažįsta, tik yra matęs kaip Grigiškių gyventoją. Po kurio laiko jis jam pasakė ,,Einam pašnekėti.‘‘ Jis pirmas nuėjo už kampo. Ten nieko nesakęs pagriebė jam už kojos ir, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo ant nugaros. Mano, kad jis buvo per sunkus, ar V. B. buvo per girtas. Jis jam ant rankos nugriuvo .Nugriuvę susikibo rankomis, jį pradėjo smaugti, tada jis jam įkando į ranką. Tada jį paleido, atsistojo,.
Kai ir jis (V. B.) grįžo prie baro padavė jam ranką, apkabino per pečius. V. B. jį lyg bandė pakelti, laikė pakėlęs, ir jie griuvo ant žemės. Jis labai susimušė kelius, nes smūgis buvo normalus. Kai atsistojo, jis norėjo eiti į namus. Nuėjo apie 5-8 metrus. V. B. jį pasivijo, ir pasakė, kad dar nebaigė. Kas ką sakė toliau, neprisimena. Tačiau V. B. jam pasakė, kad jį užmuš. Buvo provokuojamos muštynės. Tada jis nusiėmė striukę, o nukentėjusysis atsistojo prieš jį ir ruošė kumščius. Jam reikėjo greitai galvoti, ką daryti. Jis jam taikė į kairį petį, todėl visą laiką iki šios dienos buvo ir yra įsitikinęs, kad pataikė jam į kairį petį. Nukentėjęs buvo aukštas. Po jo smūgio jis nukrito ir gulėjo ant žemės. Jis su kaimynu dar pabuvo ir po 5-10 minučių nuėjom namo. Kol dar buvo nenuėję, nukentėjęs apsivertė nuo nugaros ant kairio ar dešinio šono.
Tą vakarą su kaimynu apie 19.00 val. išgėrė 0,33 l trauktinės. Bei per visą vakarą kavinėje išgėrė apie 100 g degtinės, nebuvo labai girtas. Jo girtumas tam, kas įvyko, neturėjo jokios įtakos.
Jis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį, bet nepripažįstu smūgio pasekmių, nes buvo ne vienas kritimas.
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. Č. patvirtino savo parodymus vietoje, kur prie pastato (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje parodė aplinkybes įvykusias 2009 m. rugpjūčio 16-17d.d. ( t. 2, b.l. 17 )
Specialisto išvadoje Nr. G 3327/09 (01) nurodoma, kad J. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairiame petyje, dešiniame žaste, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, abiejų kelių sąnarių srityse, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Išskirti, ar sužalojimai padaryti ginantis, ar suduodant smūgius, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais. Pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto ypatybes (forma, dydis ir kt.), nėra. (T.2, b.l. 51)
Be dalinio kaltinamojo J. Č. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais;
Iš 2009-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra teritorija prie naktinio baro. Apžiūros metu nustatyta, kad yra mūrinis vieno aukšto namas su langais. Fasadas tinkuotas. Prie vienų durų yra betoniniai laipteliai. Šalia laiptelių iš dešinės pusės yra žolė. Pašalinių daiktų ir muštinių pėdsakų neaptikta. (t. 1., b.l. 47 )
Iš 2009-08-21 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, lauko aplinka. Įvykio vietos papildomos apžiūros metu įėjimo į pastatą durys, esančios žiūrint į pastatą iš gatvės pusės kairėje pusėje, uždarytos, ant jų raštelis su užrašu „dėl techninių kliūčių „N“ nedirba“. Prie šių durų veda 3 laipteliai. Prie laiptelių iš dešinės pusės, ant žalios vejos, stovi betoninė šiukšliadėžė. Apžiūrint žalią veją, esančią dešinėje pusėje, 70 cm. atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 2.56 m. atstumu nuo minėtų laiptelių, žolėje matoma 20 cm ilgio statybinė plyta. Ją pakėlus, po ja matoma žemė ir išgulėta žolė. Vizualiai apžiūrėjus plytą ant jos dėmių ir sutepimų, panašių į kraują, nesimato. Plyta supakuojama ir paimama tyrimui. Tęsiant lauko apžiūrą, 15 metrų atstumu nuo laiptelių dešinę pusėje, yra elektros linijos atrama, susidedantis iš dviejų betoninių kolonų suremtų kampu. Už elektros linijos atramos, kuri yra arčiau (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastato, 1.12 m. atstumu nuo jos, ant žolės, prie išvažinėto kelio, guli vyriškos šlepetės, uždėtos viena ant kitos. Šlepetės supakuojamos ir paimamos tyrimui. Daugiau (duomenys neskelbtini), Vilniuje lauko apžiūros metu reikšmingų tyrimui objektų nepastebėta ir nepaimta. ( t. 1, b.l. 49 )
2009 m. rugpjūčio 18 d., 05 val. 05 min. V. B. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens-pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, mirė. (t.1, b.l. 18 )
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1265/09(01) matyti, kad V. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens- pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma. V. B. lavone rasti sužalojimai: kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens- pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvi kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo būti padaryta nuo smūgio, o kraujosruva momens- pakaušio srityje- griūvant. Nustatyti nuo kokių konkrečiai trauminių poveikių išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu negalima. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje; kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje tiek nuo tiesioginio smūgio, tiek griuvinėjant. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvardinti sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš 1-2 paras iki mirties. Tai patvirtina sužalojimų mikroskopinis vaizdas. V. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. VGPUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2009/16959 duomenimis V. B. mirė 2009-08-18, 05.05 val. ( t. 1, b.l. 19 )
Iš papildomos specialisto išvados Nr. M 50-1265/09 (01) matyti, kad V. B. lavone rasti sužalojimai: kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens-pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvi kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo būti padaryta nuo smūgio, o kraujosruva momens-pakaušio srityje-griūvant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Nustatyti nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu negalima. Kraujosruvos akių vokuose; kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje pusėje padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai, rasti V. B. lavono kūne yra vienodo senumo, padaryti per trumpą laiko tarpą, todėl nustatyti jų eiliškumą nėra galimybės. Po galvos sumušimo, kurį tai laiko tarpą, kol neišsivystė galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu V. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t.y. judėti, gintis, šaukti. Sužalojimuose neatsispindi žalojančio daikto paviršius, todėl spręsti apie įrankio formą, dydį ir ar sužalojimai padaryti vienu ar keliais įrankiais, nėra galimybės. ( t. 1., b.l. 29 )
Teismo medicinos ekspertė N. J. parodė ,kad patvirtinu savo išvadą. Pas nukentėjusįjį buvo rasti sužalojimai: kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens – pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvi kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio, o kraujosruva momens–pakaušio srityje – nuo griuvimo. Sužalojimo nukentėjusiojo žande dabar negalima konkretizuoti, kadangi jis galėjo atsirasti tiek nuo griuvimo, tiek nuo tiesioginio smūgio kietu buku daiktu, galėjo būti ir kumščiu.
Galimai po sužalojimo padarymo, nukentėjusysis prarado sąmonę – kliniškai to negali nustatyti. Jei sąmonės neprarado iš karto – nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.
Kraujosruva žande galėjo atsirasti nuo kumščio, momens srityje – griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tokius kaip žemė, plyta. Pakaušyje kraujosruva nuo smūgio kumščiu negalėjo atsirasti. Sužalojimai padaryti tik dviem trauminiais poveikiais. Viena kraujosruva pakaušyje atsirado nuo vieno smūgio, o žandikaulyje – ne mažiau kaip nuo vieno smūgio, nes didelė kraujosruva. Du kartus kristi ir tą pačią vietą ir sumušti yra mažai tikėtina.
Iš DNR specialisto išvados Nr. S 292/09 (01) matyti, kad ant J. Č. sportinio švarko,sportinių kelnių yra V. B. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Ant V. B. šortų, trumpikių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. ( t. 1, b.l. 70 )
Iš DNR specialisto išvados Nr. S 302/09 (01) matyti, kad ant plytos yra žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant šlepečių žmogaus kraujo nerasta. ( t. 1, b.l. 80 )
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2009-08-16 apie 15.00 val. ji išvažiavo į Baltarusiją, o sūnus ir vyras V. B. liko namuose. Apie 17.00 val. jie išvažiavo į kaimą. Prieš išvažiuojant ji vyrui paliko pinigų, dvi kupiūras po 100Lt. Vyras tą dieną buvo apsirengęs raudonos spalvos šortais, su baltais ir mėlynais dryžiais šonuose, balta maikute, avėjo baltas šlepetes. Taip apsirengęs vyras buvo prieš išvažiuodamas į kaimą. Kaip jai vėliau pasakė sūnus, vyras su sūnumi iš kaimo sugrįžo 2009-08-16 apie 23.00 val. Jiems sugrįžus, sūnus nuėjo į butą ir išleido į lauką šunį, kad tėvas su šunimi pasivaikščiotų. Sūnus 2009-08-16 apie 24.00 val. skambino tėvui ir pastarasis sakė, kad jau eina į namus. Taip sakė sūnus 2009-08-17 ryte, kai jį apie 04.00 val. pažadino kaimynai ir prašė įleisti šunį į butą, tuo metu tėvo namuose dar nebuvo. Sūnus paėmęs šunį dar buvo nuėjęs ieškoti tėvo prie garažo, tačiau jo ten nebuvo. Kai tėvas negrįžo į namus, apie 04.00 val. sūnus dar kartą skambino tėvui, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas. Vyro telefonas buvo „Nokia“, kokio modelio ji nežino. Šiuo metu vyro telefono abonento numerio, kuriuo jis naudojosi, ji nežino, nes jau ištrynė numerį iš savo telefono. 2009-08-17 sūnus paskambino jai ir paaiškino situaciją, kad tėvas namo nesugrįžo. Tuomet ji paskambino vyro broliui A. ir pasakė, kad pastarasis nesugrįžo į namus. A. pasakė nesijaudinti, jis suras V.. 2009-08-17 apie 12.00 val. jai paskambino A. ir pranešė, kad jos vyrą operuoja, jo būklė sunki ir kad ji važiuotų į namus. Ji buvo nuėjusi į ligoninę apie 21.00 val. ir matė savo vyrą. Jo veidas buvo sumuštas, dešinėje veido pusėje buvo mėlynė. Gydytojas pasakė, kad po narkozės vyras atsipeikės tik apie 23.00 val., ir jai praneš apie jo būklę. 2009-08-18 jai pranešė, kad V. B. mirė. 2009-08-20 jie palaidojo V. B.
Liudytojas R. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliai dienos pasakyti negali, buvo išeiginė diena, jis su J. Z. apie 23.00-24.00 val. nuėjo į naktinį barą “N”, esantį (duomenys neskelbtini), Grigiškėse. Kai atėjo į barą jie jau buvo išgėrę ir dar paėmė alaus. Šiame bare buvo pirmą kartą, nes jis neseniai atsidarė ir jie norėjo pažiūrėti kaip jis atrodo. Jie sėdo bare ir gėrė alų. Po kiek laiko jis su J. Z. išėjo į kiemą parūkyti. Jis tiksliai negali pasakyti ar tuo metu prie baro kas nors stovėjo, nes jis buvo girtas ir nepamena. Jis neprisimena kiek kartų su J. Z. ėjo rūkyti, tačiau prisimena, kad bare susipažino su vaikinu vardu P., kurio kitų duomenų jis nežino, jie tik apsikeitė telefono numeriais. Jis negali pasakyti įvykių sekos, tik prisimena, kad kalbėdamas su P. jis matė kaip už baro pastato, už elektros linijos atramos, vyko muštynės tarp dviejų vyrų. Kas pirmas pradėjo konfliktą jis nežino. Kiek vyrai vienas kitam sudavė smūgių ir į kokias kūno vietas, pasakyti negali, nematė. Kiek laiko vyko konfliktas pasakyti negali. Kai juos pamatė, tai jie jau mušėsi apie 3-4 minutes. Mušėsi du vyrai, vienas iš jų buvo jam iš matymo pažįstamas, kaip vėliau sužinojo, jo pavardė J. Č., kuris po smūgio gulėjo ant žolės, tai buvo V. B. Kas iš jų pradėjo konfliktą ir dėl ko, jis nežino. Kai V. B. atėjo, pastarasis kažką pradėjo sakyti J. Č. Ką sakė, jis neprisimena. Po V. B. žodžių jis pamatė, kad J. Č. atsistojo, priėjo prie V. B., ir sudavė kumščiu V. B. į veidą. Kokia ranka J. Č. smūgiavo jis nežino, į kurią veido pusę pataikė V. B. jis nepastebėjo. Jis pamatė kaip nuo to vieno suduoto smūgio V. B. nukrito ant žolės. Krito lyg ant nugaros. Daugiau J. Č. V. B. nemušė. Jis matė kaip V. B. liko gulėti ant žemės. Per visą vakarą jis nematė, kad dar kas nors be J. Č., konfliktuotų su V. B..
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. G. patvirtino savo parodymus vietoje, kur prie pastato (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje ir parodė aplinkybes įvykusias 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, t.y. kur už elektros linijos atramos matė besimušančius iš matymo pažįstamą J. Č. su V. B.. Taip pat parodė kaip J. Č. priėjo prie V. B. ir pastarajam sudavė kumščiu į veidą. Nuo smūgio V. B. nukrito ir neatsikėlė. ( t. 1, b.l. 104 )
Liudytoja J. Z. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, galėjo būti 16 dieną apie 23.00-24.00 val. ji su savo sugyventiniu R. G. atėjo į naktinį barą “N”, esantį Grigiškėse, netoli poliklinikos. Atėję į barą jie jau buvo su vyru išgėrę ir toliau girtavo. Po kiek laiko ji su R. G. išėjo į kiemą parūkyti, lauke, šalia įėjimo į barą, stovėjo vyrų kompanija. Šie vyrai nesipyko, jokių konfliktų, kol jie rūkė, tarp vyrų nebuvo. Ji prisimena, kad arčiau jos iš tos kompanijos buvo plikas vaikinas, stambaus kūno sudėjimo, kuris sėdėjo ant laiptelių. Ji prisimena, jog tą dieną buvo kažkoks vyras su šunimi Po kiek laiko jie vėl išėjo parūkyti ir tuomet ji susipažino su vienu iš vaikinų, stovėjusių prie baro įėjimo. Su P. kalbėjosi, apsikeitė telefonų numeriais. Ji prisimena, kad kalbėjosi ar tai su P. ar tai su R. G. . Atsigriežusi ji pamatė, kad vienas iš vyrų krito aukštielnikas ant žemės. Ji suprato, kad vyras krito nuo suduoto smūgio. Pati ji nematė, kad tą vyrą kas nors muštų. Suprato, kad krenta nuo smūgio, todėl, kad vyras krito staiga. Ji mano, kad smūgį buvo sudavęs tik vienas vyras. Ji nematė, kad nukritusį ant žolės vyrą dar kas nors muštų, po to kai jis nukrito. Ji mano, kad pastarojo daugiau niekas nemušė ir jis liko gulėti ant žolės. Kritęs ant žemės vyras taip ir gulėjo, atsikėlęs nebuvo. Kai ji pamatė jog vyras nukrito ant žemės. Po kiek laiko ji su R. G. išėjo iš baro, o vyras, kuriam buvo suduotas smūgis, vis dar gulėjo ant žolės.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. Z. patvirtino savo parodymus vietoje, kur prie pastato (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje su manekeno pagalba parodė aplinkybes įvykusias 2009 m. rugpjūčio 17 d. apie 01.00 val., t.y. kur prie baro stovėjo vyrų kompanija, kur ji stovėjo ir atsigręžusi pamatė krentantį nuo smūgio vyrą, kuris daugiau neatsikėlė. ( t. 1, b.l. 96 )
Liudytojas P. J. parodė, kad jis ir J. Č., 2009 m. rugpjūčio mėn., dienos neprisimena, nuėjo prie baro. Sutiko ten vaikiną su šuniuku. Vaikino jis nepažinojo. Tas vaikinas buvo neblaivus, jis turėjo pusę litro degtinės butelį, kurio pusė jau buvo nugerta. V. B. dar nupirko 0.5 l talpos butelį degtinės, išgėrė, ir jis pradėjo kabintis prie J. Č., kuris sėdėjo ant laiptelių, prie įėjimo į barą. Kai V. B. priėjo prie J. Č., pastarasis jam pasakė, kad V. B. nekonfliktuotų su juo. V. B. pakvietė J. Č. eiti į šalį pasikalbėti. Jie nuėjo toliau nuo baro, V. B. pagriebė J. Č. už kojų ir jie abu nukrito už kampo. Kas toliau ten vyko už kampo jis nematė. Pirmas grįžo J. Č., po jo sugrįžimo, po to grįžo V. B.. Jis matė, kad J. Č. rankos buvo apdraskytos, matėsi kraujas. Kai sugrįžo J. Č. su V. B. draugiškai apsikabino, po to dar visi trys išgėrė. Po to jie vėl pradėjo dviese draugiškai glėbesčiuotis ir vienu metu jie abu nukrito ant žemės. Tuo metu buvo atvažiavęs automobilis, raudonos spalvos VOLVO,. V. B. pradėjo kabinėtis prie žmonių, Jie liko trise, dar išgėrė ir nutarė su J. Č. eiti į namus. Kai jie su J. Č. pradėjo eiti namo, V. B. prisikabino prie J. Č.. Jis (V. B.) nuėjo į šoną . Tada J. Č. priėjo prie jo ir jam trenkė. V. B. nukrito. Jis dar pastebėjo, kad V. B. gulėdamas ant žemės pasisuko ant šono.
Liudytojas P. J. savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1., b.l. 117 ), bei ikiteisminio tyrimo tyrėjui (t.1 b.l.110 )
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas P. J. patvirtino savo parodymus vietoje, kur prie pastato (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje su manekeno pagalba parodė aplinkybes įvykusias 2009 m. rugpjūčio 16 d., t.y. parodė kur už elektros linijos atramos nuėjo pasikalbėti V. B. su J. Č. ir parodo kaip V. B. paėmė už kojų J. Č. ir jie nukrito. Taip pat parodė kaip J. Č. priėjo prie V. B. ir pastarajam smūgiavo kumščiu į veidą. Nuo smūgio V. B. nukrito ant žemės ir neatsikėlė. ( t. 1, b.l. 120 )
Liudytoja S. V. parodė, kad ji dirba UAB “N”, esančioje Savanorių pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, barmene-pardavėja. 2009 m .rugpjūčio 16 į rugpjūčio 17d., vakarą nuo 22.00 val., tačiau galėjo būti ir ankščiau, prie baro laiptų buvo susirinkusi kompanija, kuri vartojo alkoholį. Ji matė, kad šioje kompanijoje buvo vyras, kurį vėliau pastebėjo sužalotą, gulintį ant žolės prie baro. Ji išėjo į lauką pažiūrėti į tą vyrą ir pamatė, kad prie baro buvo likę vaikinai. Vėliau, peržiūrėjusi vaizdo kameros įrašą, ji pastebėjo, kad tas vaikinas, stambaus kūno sudėjimo, kuris vaikščiojo prie baro, buvo sudavęs smūgį tam vyrui, kuris gulėjo ant žolės. Apie 01.00 val. išėjo į lauką pažiūrėti kas yra tam vyrui kuris gulėjo prie baro ant žolės. Pagalvojo, kad pastarasis prisigėrė ir todėl guli. Apie 06.00 val. ryte prie baro tvarkė aplinką ir pamatė, kad tas vyras vis dar guli ant žolės. Ji priėjo prie to vyro ir jį palietė, sakydama, kad jis keltųsi ir eitų namo, tačiau jis nereagavo. Tada apsaugos darbuotojas priėjo prie gulinčio vyriškio ir jį apvertė ant nugaros. Ji pamatė, kad tas vyras yra sumuštas. Ji iškvietė medikus. Jie pasakė, kad vyras yra komos būsenoje, kvėpavimas ir pulsas blogas.
Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Teismas, išanalizavęs šioje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą, nustatė, jog J. Č. asmeninio konflikto su V. B. metu sudavė pastarajam smūgį į galvą, nuo kurio V. B. griuvo ir galva atsitrenkė į kietą žemės paviršių. Specialisto išvada Nr. M M 1265/09(01) bei papildomomis specialisto išvadomis Nr. 50-1265/09(01) nustatyta, kad V. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose momens- pakaušio srityje kairėje pusėje, masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo būti padaryta nuo smūgio, o kraujosruva momens- pakaušio srityje- griūvant. Nustatyti nuo kokių konkrečiai trauminių poveikių išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu negalima. Sužalojimai kvalifikuojam sunkiu sveikatos sutrikdymu.(t.1b.l.19-26,29-30) Teismas, remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad sudavimas smūgio kumščiu į veidą V. B. ir jo griuvimas ir atsitrenkimas pakaušiu į kietą paviršių bei patirta galvos trauma, nuo kurios jis mirė, yra J. Č. veiksmų pasekmė, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių - nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo J. Č. ir nukentėjusiojo V. B. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bei kad būtent po kaltinamojo panaudotos fizinės jėgos nukentėjusysis griuvo ir galva trenkėsi į kietą paviršių – žemę. Šių aplinkybių kaltinamasis neneigia, tačiau jis ginčija panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį bei priežastinio ryšio buvimą tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Kaltinamasis neneigdamas, kad jis naudojo prieš nukentėjusįjį fizinę jėga, teigia, kad jo panaudota fizinė jėga nebuvo smūgio sudavimas, o buvo tik nukentėjusiojo atstūmimas . Tačiau kaltinamojo parodymai apie jo panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį yra prieštaringi, be to, jie prieštarauja objektyviai bylos medžiagai - specialisto išvadoms, peržiūrėta vaizdo stebėjimo kameros užfiksuota įvykio vieta, liudytojų parodymams. Kaltinamasis J. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ,kad atstūmė V. B. po ko nukentėjusysis nukrito nugara ant žemės.Be to mano, kad nukentėjusysis griuvo nekartą ant žemės ir kad tai galėjo įtakoti jo mirtį. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį pasirenkant tokią gynybos poziciją.
Byloje objektyvia bylos medžiaga - specialisto išvada, peržiūrėta vaizdo stebėjimo kameros užfiksuota įvykio vieta, nustatyta, kad nukentėjusiojo V. B. mirties priežastimi buvo sumušimas ir mirtis įvyko dėl galvos sužalojimo. Nukentėjusiojo V. B. sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo būti padaryta nuo smūgio, o kraujosruva momens-pakaušio srityje-griūvant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Nustatyti nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu negali.
Specialistas N. J. teisme paaiškino, kad tikėtina, kad kraujosruva minkštuose audiniuose kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio, o kraujosruva momens–pakaušio srityje nuo griuvimo. Kraujosruva žande galėjo atsirasti nuo kumščio, momens srityje – griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tokius kaip žemė, plyta. Pakaušyje kraujosruva nuo smūgio kumščiu negalėjo atsirasti. Sužalojimai padaryti tik dviem trauminiais poveikiais. Viena kraujosruva pakaušyje atsirado nuo vieno smūgio, o žandikaulyje ne mažiau kaip nuo vieno smūgio, nes nustatyta didelė kraujosruva. Du kartus kristi ir tą pačią vietą ir sumušti yra mažai tikėtina.
Nustatyti faktiniai duomenys patvirtina kad nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus padarė kaltinamasis.
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog tais atvejais, kai tarp kaltininko suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo mirties priežastinis ryšis egzistuoja Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į žemę ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties. Tai reiškia, kad kaltinamojo veiksmai – smūgio sudavimas ranka nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą (veidą) – ir atsiradę padariniai – nukentėjusiojo mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nukentėjusiojo mirties atsitiktinumą, taip pat apie tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas ir gyvybės atėmimas būtų padaryti skirtingais veiksmais ir skirtinga kaltės forma. Teismas, pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Be kaltinamojo smurtinių veiksmų, jokių kitų aplinkybių galėjusių sukelti nukentėjusiojo mirtį, byloje nenustatyta. Kaltinamasis teigia, kad byloje yra duomenų, jog be jo tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų vyko konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė ,kad po to V. B. veide matė patinimą prie akies, iš kurios pusės, neprisimena.. To patinimo prieš konfliktą V. B. veide nebuvo.
Tokie kaltinamojo teiginiai yra tik prielaida, nepaneigianti teismo nustatyto priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusiu pasekmių buvimo. Kaip minėta, šioje byloje objektyviais įrodymais ( peržiūrėta vaizdo stebėjimo kameros užfiksuota įvykio vieta, aptartomis specialisto išvadomis) nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, kurį padarė J. Č.. Todėl, nesant objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam galimai padarytų sužalojimų kitų asmenų ir tai galėjus būti jo mirties priežastimi nėra pagrindo.
Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 punktas). Kaltinamasis teigia, kad jis negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis po jo panaudotos fizinės jėgos nukris ir mirtinai susižalos. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvos sritį - veidą. J. Č. veiksmai, smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį, buvo valiniai ir sąmoningi. Tokie veiksmai yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Tai, kad J. Č. sudavė nukentėjusiajam pakankamai stiprų smūgį į veidą, patvirtina aplinkybė, kad tuoj pat po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės prie kavinės ir neatsikėlė ,o tik gulėdamas pasivertė.
Galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir kaltinamasis negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti .Kaltinamasis būdamas suaugęs (įvykio metu jam buvo 30 metų) ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas kitam asmeniui į gyvybei svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį – galvą (veidą), matydamas, kad nukentėjusysis yra neblaivus, todėl akivaizdžiai suvokdamas, kad nuo smūgio jis gali kristi, negalėjo nesuprasti, kad toks smūgis kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir kad nuo jo nukentėjusysis gali mirti. Aptartos aplinkybės patvirtina , jog J. Č.., suduodamas smūgį V. B. į veidą suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikiant netiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą ir šiam nugriuvus iš įvykio vietos pasišalino. Jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė ir jo likimu buvo abejingas. Šie bylos duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusysis po jo panaudotos fizinės jėgos sužalotas nebuvo tiek ,kad mirtų.
Teismas pagrindo kaltinamojo J. Č. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargų gyvybės atėmimą, nenustatė.
Dėl bausmės skyrimo
Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.
Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.
Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Kaltinamasis J. Č. administracine tvarka baustas 2 kartus, teistas 4 kartus ( t. 2, b.l. 56-61 ), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2001-05-14 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. ( t. 2, b.l. 87-89).
J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
J. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes J. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio už padarytą nusikaltimą nustatytai laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmei.
Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu(t.2.b.l. 68-69),todėl taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64str. Skiriant subendrintą bausmę J. Č. skirtina bausmė iš dalies sudedant.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji D. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 9136 Lt. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ( t. 1, b.l. 87 )Turtinė žala – laidojimo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Žalos dydis įrodytas byloje pateiktais dokumentais(t.1 b.l. 89-92)Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusioji D. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 150000 Lt. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ( t. 1, b.l. 87 )
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio, nustatančio neturtinės žalos sąvoką ir reglamentuojančio tokios žalos atlyginimą, antrąja dalimi yra nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis, nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytų veiksmų apimtį, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Tačiau teismo nuomone, nukentėjusiosios prašomos priteisti žalos dydis 150 000 yra pernelyg didelis ir neprotingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenustatydamas atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palieka teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Svarbu ir tai, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Kaltinamojo J. Č. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Be to teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys apie emocinę depresiją ar kt.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis mažintinas iki 50 000 lt.
Valstybinė Ligonių kasa pareiškė 2 558,70 Lt. civilinį ieškinį. ( t. 1, b.l. 35)
Turtinė žala – gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Žalos dydis įrodytas byloje pateiktais dokumentais(t.1 b.l. 35-44) .Todėl šioje dalyje Valstybinės Ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nuspren d ė:
J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str.1,3d.d .bausmes iš dalies sudėti, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10(dešimčiai ) metų ir 3 mėnesiams.
Į bausmės laiką J. Č. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-08-19 iki 2010- 03-19.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. Č. kardomąją priemonę-suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. Č. D. B. 9136 Lt. turtinės žalos ir 50 000 lt neturtinės žalos.
Priteisti iš J. Č. 2 558,70 Lt Valstybinei Ligonių kasai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- plytą, vyriškas šlepetes, nukentėjusiojo V. B. drabužius, apatinius, šortus, V. B. kraujo pavyzdžius ir J. Č. seilių pavyzdžius saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose - sunaikinti .
J. Č. drabužius: kelnes, striukę grąžinti J. Č.
Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, per nuosprendį priėmusį teismą.