Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Byla Nr. ATP-387-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
ATP-387-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04909-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-387-487/2013Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04909-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo F. M. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d., 3500 (trijų tūkstančių ir trijų šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos ir F. M. paskirta 3650 (trijų tūkstančių ir šešių šimtų penkiasdešimt) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. M. nubaustas už tai, kad 2012-08-14, apie 7.30 val., Lentvario g., Vilniuje F. M., vairuodamas automobilį S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kelio ženklo 205 (priešpriešinio eismo pirmenybė) galiojimo zonoje, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Po susidūrimo, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde F. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą ir panaikinti jam paskirtą galutinę 3650 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų bei nepagrįstai F. M. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas, atmesdamas jo ir liudytojų R. D. ir A. B. paaiškinimus, nutarime nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. G. parodymais, kuris paties įvykio nematė, kadangi dažė grotas, o girdėjo tik susidūrimo garsą. Be to, minėtas liudytojas negalėjo matyti situacijos ir po įvykio, kadangi iš tos vietos, kur jis tuo metu darbavosi, tiltas nesimato.

Pažymi, jog apeliantas buvo sustojęs už tilto ir laukė A. M., kuris nuvažiavo dideliu greičiu tolyn. Kadangi jis skubėjo į darbą, negalėjo ilgai stovėti ir laukti. Nurodo, jog, sustojus prie pervažos, A. M. jį pasivijo, išlipęs iš automobilio rėkė ant apelianto, grasino smurtu. Apeliantas siūlė kviesti policiją, tačiau nukentėjusysis su kažkuo kalbėjo telefonu, jo neklausė. Teigia, jog po to A. M. nuvažiavo. Pažymi, jog, nežinodamas, kaip elgtis, apeliantas nuvažiavo, kadangi skubėjo į darbą. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. apie įvykį policijos pareigūnams pranešė, tik praėjus trims valandoms, todėl tikėtina, kad pastarasis net neketino iš karto po įvykio apie jį pranešti policijai.

Pažymi, jog apeliantas neketino pasišalinti iš eismo įvykio ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.

Nurodo, kad apylinkės teismas nutarime nepagrįstai nenurodė, kokius KET punktus apeliantas pažeidė. Nenurodžius, kokie KET punktai, nustatantys atitinkamus reikalavimus buvo pažeisti, negalima veikos kvalifikuoti pagal ATPK normas.

Anot apelianto kaltė pagal ATPK 130 str. gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Priešingai nei konstatavo teismas, jo veiksmuose tyčios nebuvo, jis po įvykio nesislapstė, sąmoningai nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, neslėpė automobilio valstybinio numerio, savo tapatybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus įgaliotasis atstovas prašo F. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, įrodyta, jog apeliantas ir A. M. eismo įvykio deklaracijos nepildė. Teigia, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai bei padarė pagrįstas išvadas dėl F. M. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.

F. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

D. F. M. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog F. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde neneigiama, jog F. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. jog jis 2012-08-14 apie 7.30 val. dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino A. M. priklausantį turtą. Nesutinkama dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, 2012-08-14 apie 10.48 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį, jog 07.30 val. Lentvario g., ant balto tilto per Vokės upę susidūrė Opel Calibra, v/n (duomenys neskelbtini) ir kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Pranešė A. M. (b.l. 6).

Iš nukentėjusiojo A. M. paaiškinimo (b.l. 7) bei parodymų teismo posėdyje matyti, kad eismo įvykio dieną jis Lentvario gatve važiavo Vilniaus kryptimi. Privažiuodamas prie tilto per Vokės upę, matė, kad priešpriešiais atvažiuoja automobilis, sustoja prieš tiltą, kaip to reikalauja KE ženklas. Nebaigus jam pravažiuoti tilto, šio automobilio vairuotojas taip pat pradėjo važiuoti ant tilto. Automobiliams prasilenkiant, išgirdo smūgį, todėl vos pravažiavęs tiltą jis sustojo ir šūktelėjo, kad vairuotojas palauktų. Jį kliudęs automobilis taip pat buvo trumpam sustojęs, tačiau iš automobilio niekas neišlipo. Prasilenkiant nespėjo įsidėmėti automobilio numerio, todėl apsisuko ir važiavo jam iš paskos. Važiuodamas mirksėjo žibintais, signalizavo, tačiau priekyje važiavęs automobilis nesustojo. Šis automobilis sustojo prieš pervaža, nes ji buvo uždaryta. Jis priėjo prie sustojusio automobilio vairuotojo ir pasakė, kad šis užkabino jo automobilį. Vairuotojas (F. M.) atsakė, kad nieko nežino, nereagavo į nukentėjusio siūlymą užpildyti deklaraciją ir atidarius pervažą nuvažiavo toliau. Nepavykus konflikto išspręsti taikiai, jis kreipėsi į policiją. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, nukentėjusysis paaiškino savo veiksmų seką, kategoriškai paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius apie tai, kad jis važiavo labai dideliu greičiu ir dėl to užkabino jo automobilį.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. G. nurodė, kad matė patį eismo įvykį, tačiau jo dalyvių neįsiminė. Liudytojas nurodė, kad dirba operatoriumi UAB „Vokės hidroelektrinė“, esančioje šalia tilto per Vokės upę. Tą dieną, jis lauke dažė metalines grotas, kai išgirdo smūgio garsą ant tilto. Ant to tilto dažnai susiduria automobiliai, todėl jis pakilo laiptukais, esančiais šalia tilto, pažiūrėti, kas atsitiko. Susidūrimo vietoje automobilių nebuvo. Jie nestovėjo nei iš vienos tilto pusės, nes abu nuvažiavo toliau. Matė, kaip automobilis, važiavęs Vilniaus kryptimi, netrukus grįžo ir vėl nuvažiavo link Lentvario. Sekančią dieną jis taip pat buvo savo darbo vietoje, kai pamatė, jog kažkoks žmogus, matuoja tilto plotį, todėl priėjo prie jo paklausti, ką ir kodėl jis čia daro. Vaikinas prisistatė Andžejaus vardu ir paaiškino, kad vakar čia buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Tuomet liudytojas pasisakė žinąs apie įvykį, papasakojo nukentėjusiajam savo matytas įvykio aplinkybes. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad, jo manymu, automobiliai susidūrė ties tilto viduriu. Savo parodymus liudytojas patvirtino ir patikslino, nurodydamas savo buvimo ir galimo automobilių susidūrimo vietas, įvykio vietos apžiūros nuotraukoje.

Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo G. G. parodymais apie tai, kad po susidūrimo abu automobiliai nesustoję nuvažiavo toliau, tačiau netrukus automobilis, kuris važiavo Vilniaus kryptimi, apsisuko ir nusivijo tą automobilį, kuris nuvažiavo link Lentvario. Liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo paaiškinimus, o iš dalies ir F. M. parodymus apie tai, kad, jam sustojus prie pervažos, iš paskos privažiavo nukentėjusysis ir priėjo prie jo automobilio.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. G. nurodė, kad protokolą surašė pagal prieš tai nustatytas visas pažeidimo padarymo aplinkybes. F. M. pažeidė KET ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, t.y. nepraleido pirmumo teisę turinčios priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ir ją kliudė. Po eismo įvykio pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, nustatančius šią pareigą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. G. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatavimui neturi įtakos, kurioje KET ženklo veikimo zonos vietoje įvyko susidūrimas. Pareigūno, tyrusio eismo įvykio aplinkybes, manymu, sprendžiant pagal automobilių apgadinimus, nukentėjusiojo automobilio greitis negalėjo būti labai didelis, kadangi automobiliai tarpusavyje kontaktavo tik šoniniais veidrodėliais.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. D. ir A. B. nurodė, kad eismo įvykio dieną jie kartu su F. M. važiavo į darbą pastarojo vairuojamu automobiliu. Važiuojant per tiltą ir beveik jau baigiant jį pervažiuoti, priešpriešiais dideliu greičiu atvažiavo kitas automobilis, kuris užkabino jų automobilį ir nesustojęs nuvažiavo. Pravažiavus tiltą, F. M. sustabdė automobilį, jį apžiūrėjo ir dar kokių 10-15 minučių laukė privažiuojant ar prieinant juos užkliudžiusio automobilio vairuotojo. Kadangi jis nepasirodė, nuvažiavo toliau. Kai F. M. sustojo prie pervažos, priėjo nukentėjusysis, kuris keikėsi, kažką sakė, tačiau jie buvo patyrę didelį šoką, todėl nelabai suprato, ko pastarasis nori. Nukentėjusysis daugiau kalbėjo telefonu, negu su jais, todėl jie ir nuvažiavo į darbą, nes reikėjo pakeisti pamainą. Ar yra KET ženklai, reguliuojantys eismo pirmenybę, nepastebėjo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė su F. M. kartu važiavusių asmenų paaiškinimus apie tai, kad, vos pravažiavus tiltą, jis sustojo, apžiūrėjo savo automobilį ir 10-15 minučių laukė nukentėjusiojo, ir nesivadovavo jais, pripažinęs, kad jie prieštarauja byloje esantiems patikimiems įrodymams.

Iš Transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio Opel Calibra, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinta detalė – sudaužytas galinio veidrodėlio stiklas, korpusas apibraižytas (b.l. 26).

Iš Transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio Škoda, v/n (duomenys neskelbtini) nubrozdintas ir įskilęs kairės pusės šoninis galinio veidrodėlio korpusas, apgadinimų aukštis 92-97 cm nuo žemės (b.l. 25).

Šie automobilių, apgadinimai užfiksuoti foto lentelėse (b.l. 22-24).

Pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. F. M. pozicija, kad jis iš eismo įvykio neketino pasišalinti, pirmos instancijos teismo atmesta pagrįstai, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad F. M. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, liudytojas G. G. paneigė F. M. nurodytą aplinkybę, kad jis (F. M.) po kontakto su kitu automobiliu sustojęs apie 10-15 minučių laukė prieinant jį užkliudžiusio kito automobilio vairuotojo, liudytojas nurodė, kad, išgirdęs kontakto garsą, užlipo ant tilto, automobilių nematė, tačiau netrukus automobilis, kuris važiavo Vilniaus kryptimi, apsisuko ir nusivijo tą automobilį, kuris nuvažiavo link Lentvario. Šie parodymai atitinka nukentėjusiojo A. M. nurodytas aplinkybes apie jo veiksmus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad prie geležinkelio pervažos F. M. buvo sustojęs ir tuo metu prie jo buvo priėjęs kito automobilio vairuotojas, nerodo F. M. ketinimų susitarti dėl eismo įvykio, kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis A. M., tuo metu geležinkelio pervaža buvo uždaryta ir automobilis sustojo dėl to, atidarius pervažą, automobilis nuvažiavo toliau. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, F. M. pozicija, kad jis bei kartu važiavę du bendradarbiai buvo paveikti A. M. grasinimo smurtu, pastarasis nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, F. M. nežinojo, ką daryti, yra negyvenimiška ir nelogiška. Pagal Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. F. M. šio reikalavimo neįvykdė ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. . Pagal A. M. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo A. M. nurodyta įvykių seka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog F. M. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutarime nepagrįstai nenurodė, kokius KET punktus F. M. pažeidė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad apeliantas pažeidė KET 8 p., 232 p. Nors apylinkės teismo nutarime, konstatavus F. M. veiksmuose buvus administracinių teisės pažeidimų sudėtį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, konkretūs pažeidimų punktai nebuvo nurodyti, pažymėtina, kad apylinkės teismas nutarime juos analizavo, vertino ir aprašė, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, tai nelaikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio priimtas nutarimas galėtų būti vertinamas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir F. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė