- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-351-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12919-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁵ str. 1 d. ir nubaustas 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda, pagal ATPK 173¹ str. 1 d. – 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda, paskirtas nuobaudas subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda, administracinė byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., A. Š. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-16 leido dirbti D. Č. administratoriumi kirpykloje „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui, taip pažeisdamas LR darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2,6 d.; 2014-09-16 patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje neužtikrinta, jog visi atsikaitymai banko kortelėmis būtų tą pačią dieną apskaityti elektroniniame kasos aparate, kad kiekvienam klientui už sumokėtus pinigus (nepriklausomai nuo atsiskaitymo būdo) būtų išduotas elektroninio kasos aparato kvitas, taip pažeidžiant LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 p.; taip pat nustatyta, kad manikiūrininkei A. K. 2014 metų 01-02 mėnesiais, 07-08 mėnesiais suteiktų nuomos paslaugų bendrovė neįformino apskaitos dokumentais, dalis sąskaitų-faktūrų kirpėjai E. V. išrašyta pavėluotai, kosmetikos ir plaukų priežiūros priemonės salono kirpėjoms ir manikiūrininkėms parduodamos į skolą ir šios pardavimo operacijos neįforminamos apskaitos dokumentais, taip pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1,3 d. Nurodyta, kad tokia veika A. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimu A. Š. pripažintas kaltu pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. ir nubaustas 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda, pagal ATPK 173¹ str. 1 d. – 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda, paskirtas nuobaudas subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda, administracinė byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., A. Š. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimo dalį, kuria A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti A. Š. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 1882 eurų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti su skundžiamu teismo nutarimu pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. ir 173¹ str. 1 d. paskirtas nuobaudas ir skirti jam galutinę nuobaudą – 1882 eurų dydžio baudą. Nurodo, kad teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad D. Č. nelegaliai dirbtų A. Š. įmonėje, tartųsi su vadovu dėl darbo sąlygų ir gautų atlyginimą. Inspekcijos vertinimu, teismo nutarime išdėstyta pozicija neatitinka darbo teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų bei prieštarauja nelegalaus darbo bylose formuojamai teismų praktikai. Atkreipia dėmesį, kad nebūtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų darbo sutarties požymių. Nors atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių, tačiau nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Veika, draudžiama ATPK 41³ str. 1 d. apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. neprisipažino, taip pat liudytojais apklausti D. Č. ir E. V. nepaaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo tartasi su D. Č. dėl Bendrovės salono administratoriaus pareigų atlikimo Bendrovės direktoriaus atostogų metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog A. Š., būdamas atsakingas už Bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, negalėjo nežinoti apie D. Č. darbą Bendrovei priklausančiame salone. Be to, tiek D. Č., tiek E. V. nėra suinteresuoti duoti parodymus, nenaudingus A. Š..
Skunde nurodoma, jog tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, nes asmuo, faktiškai dirbdamas, turi teisę į minimalų atlyginimą. Tai, kad už darbą faktiškai sumokėta nebuvo ir (arba) nebuvo tartasi dėl konkretaus atlyginimo dydžio, neįrodo, kad tarp šalių nėra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Nustatyta, kad D. Č. operatyvaus patikrinimo metu paėmė pinigus iš Inspekcijos pareigūno už parduotą prekę, išdavė grąžą, rezervavo laiką pas kirpėją E. V.. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Č. ateidavo į saloną, priiminėjo pinigų atsiskaitymus, registruodavo sistemoje salono klientus, atsakinėjo į skambučius, pildė salono klientų korteles. Taigi D. Č. realiai dirbo Bendrovės naudai Bendrovės salone, o toks darbas negali būti laikomas neatlygintinu. Darytina išvada, kad A. Š., būdamas darbdavys, leido D. Č. dirbti Bendrovės salono administratoriaus pareigose, tačiau neužtikrino, kad prieš darbo pradžią su D. Č. būtų sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taigi padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. Š. prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame A. Š. pirminiame paaiškinime (b. l. 4) pastarasis nurodė, jog paaiškinimą pateiks protokolo nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu (b. l. 62-64) A. Š. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų prisipažino, išskyrus dėl to, kad pas jį nelegaliai dirbo asmuo. Nurodė, kad D. Č. yra E. V. pusbrolis, ateidavo kaip klientas. Minėtas asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, salone jis nedirbo. Jo teigimu, nuomininkai paaiškino, jog D. Č. jį pavadavo, nes galbūt pastarieji asmenys buvo susijaudinę. Su D. Č. dėl įdarbinimo niekada nekalbėjo, nes jis yra mokinys. A. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl E. V. nurodė, kad D. Č. buvo pakviestas atlikti administratoriaus pareigas.
Liudytojas D. Č. savo 2014-09-16 paaiškinime (b. l. 17) nurodė, kad grožio salone „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), praleidžia savo laisvą laiką, t.y. būna čia po pamokų. 2014-09-16 davė grąžą už šampūną ir sušukavimą. Dirba grožio salone nuo 13.00 val., planuoja būti iki 17.00 val. Grožio salone, kai kiti darbuotojai yra užimti, jis priima atsiskaitymus iš klientų, užsakymus telefonu. Yra susitaręs su savininku, kad laisvu laiku bus salone. Į saloną ateina nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, dėl atlygio sutarta nebuvo. Parduodamos prekės ir paslaugos yra užrašomos ant lapelio, kuris vėliau paduodamas viršininkui A. Š.. Darbas su kasos aparatu jam nebuvo nurodytas.
Teismo posėdžio metu (b. l. 64-65) D. Č. paaiškino, jog 2014-09-16 užėjo į saloną pas sesę. Sėdėjo prie kompiuterio, kai įvyko patikrinimas. Jis salone tik leido laisvą laiką ir piešė meistrus. Kai atėjo tikrintojai iš VMI, jie padarė kontrolinį pirkimą. Pusseserė jam padavė pinigus, kuriuos prašė įdėti į stalčių. Jo pusseserė yra salono darbuotoja E. V.. Kodėl nebuvo paduotas čekis, nežino. Atlikdavo lentelių užpildymą tik tada, jeigu matydavo, kad meistrė nespėja. Tada ji pasako kainą, o jis užpildo datą ir sumą. Iki patikrinimo į saloną ateidavo kelis kartus, žinojo, kad pusseserė ten dirba, ateidavo pas ją kirptis. Su salono savininku susipažino, bet kalbos apie jo darbą salone nebuvo. Iki tikrintojų atvykimo iš įmonės vadovo pastabų negavo, kiekvienas klientas gali ateiti išgerti kavos, pabendrauti. Jis buvo prašęs ir pusseserės ir A. Š. leisti pasinaudoti kompiuteriu. Jis atsakinėjo į skambučius. Buvo atvejis, kai žmogus paskambino ir paprašė užregistruoti, tuomet jis užrašė ant lapelio ir padėjo lapelį ant stalo, kad kirpėja nepamirštų. Tai, kad A. Š. atostogavo, jis sužinojo iš E. V..
Liudytoja E. V. savo 2014-09-16 paaiškinime (b. l. 19-20) nurodė, kad grožio salone „S.“ dirba kirpėja-stiliste pagal verslo liudijimą. Pinigus iš klientės už parduotą šampūną paėmė D. Č., kuris salono savininko A. Š. iniciatyva buvo pakviestas laikinai pavaduoti administratoriaus pareigose, t.y. atsakyti į skambučius ir registruoti klientus. Teismo posėdžio metu (b. l. 76-77) paaiškino, kad nesutinka su paaiškinime nurodyta aplinkybe, kad D. Č. pavadavo A. Š.. Žodžius, kad „D. Č. pavadavo“ parašė dėl įtampos. Pirmą kartą rašė tokį raštą, jos laukė klientai, o ji turėjo eiti dirbti. Jai diktavo, ką rašyti, neleido nieko papildyti. D. Č. ateidavo ir anksčiau, salone jis buvo ne pirmą kartą. Jis mokosi mokykloje, kuri yra priešais saloną, po pamokų ateina į saloną pabūti, sėdi prie kompiuterio. Tą dieną D. Č. klientų neregistravo. Registruoti klientus, imti pinigus ji D. Č. neleido.
Liudytoja T. Š. savo 2014-09-16 paaiškinime (b. l. 21-22) nurodė, kad salone „S.“ individualią veiklą vykdo nuo 2014-09-02. Patikrinimo metu, 2014-09-16 UAB „S.“ skambučius ir atsiskaitymus priiminėjo vaikinas vardu Danielius. Kiek jai žinoma, tą dieną jis pavadavo direktorių A. Š., nes pastarasis atostogavo.
Liudytoja apklausta E. K. teismo posėdžio metu (b. l. 77-78) paaiškino, kad 2014-09-16 „S.“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Pasitikėjimo telefonu buvo nurodyta, kad salone neišduodami kvitai. Mokesčių inspekcijos darbuotoja L. J. atliko kontrolinį pirkimą – ji rezervavo pirkimą ir pirko šampūną. L. J. nuvyko į saloną ir kreipėsi į prie kompiuterio sėdintį asmenį, paprašė užregistruoti ją kirpimui. D. Č. kompiuteryje įregistravo pirkimą, o po to paėmė pinigus už šampūną. Raštu D. Č. paaiškino, kad yra salone nuo 13.00 val., bus iki 17.00 val., priima užsakymus telefonu bei pinigus iš klientų. Visa tai daro A. Š. nurodymu. Vadovo salone nebuvo, dėl to buvo padaryta išvada, kad vadovui nesant vietoje jo dirbo D. Č.. Asmenys, kurie rašė pasiaiškinimus, nebuvo pasimetę, pasiaiškinimus rašė patys.
Liudytoja apklausta L. J. teismo posėdžio metu (b. l. 78-79) paaiškino, kad A. Š. pažįsta tik dėl atlikto patikrinimo salone. Turėjo pavedimą patikrinti „S.“. Nuvyko su kolege po pietų, užėjo į vidų, paklausė, ar gali rezervuoti kirpimą pas kirpėją Evą. Vaikinas, sėdėjęs prie kompiuterio, parinko jai tinkamą laiką. Tada pasakė, kad nori įsigyti šampūno. Vaikinas pakvietė kirpėją Evą, ji pasiūlė šampūną. Vaikinas davė jai grąžą už nupirktą šampūną, už pinigų sumokėjimą dokumento negavo. Prie administratoriaus priėjo kita lankytoja, tuomet ji ir kolegė prisistatė, kad yra iš mokesčių inspekcijos ir atlieka patikrinimą. Paprašė pateikti visus esamus pinigus. Paaiškėjo, kad salone iš įdarbintų asmenų yra kosmetologė ir direktorius, visi kiti buvo darbuotojai, vykdantys individualią veiką. Buvo paimti asmenų paaiškinimai, surašyta faksų fiksavimo pažyma, dokumentų poėmio aktas. Išvada, kad D. Č. dirbo salone, buvo padaryta, nes salone jis buvo administratoriaus vietoje, savarankiškai rezervavo laiką ir datą pas kirpėją, po to papasakojo, kur laikomi pinigai, kaip jie saugomi. Jis elgėsi taip, kad jam buvo aišku, kokia tvarka salone atsiskaitoma už paslaugas, jis nebuvo pasimetęs.
Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-8), Vilniaus apskrities VMI Faktų fiksavimo pažyma (b. l. 9-11), liudytojų E. V., T. Š., D. Č., L. J., E. K. paaiškinimais bei parodymais teismo posėdžio metu konstatuotina, kad A. Š., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-16 leido dirbti D. Č. administratoriumi kirpykloje „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui, taip pažeisdamas LR darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2,6 d., kas laikytina nelegaliu darbu ATPK 41³ str. 1 d. prasme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-805/2012 konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad apeliantas būtų įgaliojęs kitą asmenį organizuoti darbą Bendrovėje.
Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas taip pat sprendžia, jog A. Š. buvo atsakingas už tinkamą jo vadovaujamos įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog D. Č. būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį, išdavus darbo pažymėjimą bei apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad A. Š. būtų įgaliojęs kitą asmenį jį pavaduoti ar dirbti administratoriaus pareigose. Kartu pažymėtina, jog teismo padarytą išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog D. Č. nelegaliai dirbtų A. Š. įmonėje, paneigia aukščiau minėti liudytojų paaiškinimai bei parodymai apie tai, jog D. Č. pavadavo A. Š., pastarajam esant atostogose. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. Č. jokio atlygio už savo pagalbą niekada negaudavo, su įmonės vadovu dėl darbo niekada nesitarė, tačiau pažymėtina, kad ir nesant konkretaus susitarimo dėl darbo užmokesčio asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK41³ str. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012, N575-805/12). D. Č. dirbo darbdavio naudai, todėl jis turėjo teisę į atlyginimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant D. Č. nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK41³ str. 1 d.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis (D. Č. patikrinimo metu dirbo įmonės naudai, paklusdamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymams), o A. Š., kaip įmonės direktorius, yra atsakingas už tai, kad D. Č. buvo leista dirbti nesudarius su juo darbo sutarties, neišdavus jam darbo pažymėjimo ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbo pradžią. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus surinktus įrodymus bei neteisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimas šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
A. Š. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. anksčiau būtų baustas už analogiškus pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. Š. skiriama ATPK 41³ str. 1 d. numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti 1882 eurų dydžio bauda, apie nuobaudos paskyrimą ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimą dalyje, kurioje A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, pakeisti: pripažinti A. Š. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skirti jam 1882 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti paskirtą nuobaudą su nuobaudomis, paskirtomis pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. ir 173¹ str. 1 d., ir paskirti A. Š. galutinę nuobaudą – 1882 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 d., apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskyrimą paskelbti per visuomenes informavimo priemones.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.