Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-471-776/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
1-471-776/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01643-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Vitalijus Metelica
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-471-776/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01643-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas – 2011-07-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesiams viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, 2012-02-17 išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2012 m. spalio 18d., apie 20.00 – 21.00 val., Šiauliuose, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių motinai A. V. į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-10-18 apie 20 val. mama kėlėsi iš lovos ir išvirto iš jos. Jis bandė ją įkelti į lovą, bet jam nepavyko, todėl supyko, nesusivaldė ir sudavė mamai su ranka. Smūgius sudavė kur papuolė, sudavė 2-3 smūgius. Tuo metu buvo išgėręs, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Supranta, kad jo suduoti smūgiai sukėlė mamai skausmą. Anksčiau nėra taip elgęsis. Valstybinei ligonių kasai žalą atlygino.

Apklausta liudytoja G. J. teisme parodė, kad įvykio nematė. Po įvykio jai paskambino iš ligoninės ir informavo, kad jos sesuo po sūnaus sumušimo yra gydoma ligoninėje. Ji ant sesers veido, rankų matė sumušimus, mėlynes, kraujosruvas. Sesuo sakė, kad primušė E. S., spardė ją. E. S. jos seserį sumušė pirmą kartą.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 15 metų gyvena kartu su sūnumi E. S., adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš trejus metus sūnus pradėjo prieš ją smurtauti, atima jos gaunamą pensiją ir prageria, ja visiškai nesirūpina. Šiuo metu ji jau nebevaikšto, ja rūpinasi sesuo G. J. 2012-10-18 vakare, apie 20 val., būnant namuose, sūnus E. S. ją be priežasties sumušė. Sūnus, jai iškritus iš lovos, smūgiavo į ją rankomis, spardė kojomis. Kiek smūgių buvo suduota tiksliai pasakyti negali, tačiau tikrai daug. Ji buvo praradusi sąmonę, atsipeikėjo ligoninėje. Civilinio ieškinio nereiškia (13-14 b. l.).

Iš A. V. 2012-10-22 prašymo, adresuoto policijos komisariatui matyti, kad A. V. pranešė, jog 2012 m. spalio 18 d. sūnus E. S. ją labai sumušo, suspardė, atėmė pensiją (3 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2012-10-29 buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (5-8 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 1964/12(04) matyti, jog, remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, A. V. nustatyta diagnozė – galvos sumušimas. Duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (20 b. l.).

Iš 2012-10-18 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažui atvykus pas A. V., ji skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu. Pacientės teigimu, dienos metu ją sumušė apgirtęs sūnus, reikalavo pinigų alkoholiui (25 b. l.).

Tokia ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes ištirtais bylos duomenimis nustatyta, jog E. S. suduodamas nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai A. V. į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo E. S. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos G. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvada bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio E. S. skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. E. S. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), teistas (54-58 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (74-79 b. l.); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato charakterizuojamas neigiamai (73 b. l.), nedirbantis (80 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (61 b. l.), diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas (63, 64 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus už inkriminuotą nusikalstamą veiką viešųjų darbų bausmę.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 203,99 Lt civilinį ieškinį atsakovui E. S., dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (28-30 b. l.). 2013 m. sausio 15 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 203,99 Lt žala buvo atlyginta (36-37 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio, nes žala buvo atlyginta (105 b. l.), todėl procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas (LR BPK 107 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. S. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti (LR BPK 107 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis