- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- A-469-963-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
atsakovo atstovėms L.S., L.P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Tarnyba) 2006 m. spalio 19 d. nutarimą Nr.3K06/255. Pareiškėja paaiškino, jog ji buvo nubausta už tai, kad jai priklausančio restorano „Kino rožė" lankytojams siūlė nemokamo putojančio vyno (Tarnybos pareigūnai tai nustatė 2006 m. spalio 6 d.). Skundžiamame nutarime nurodyta, jog buvo tikrinama leidinyje „Laisvalaikis su Respublika" pateikta informacija, kad restorano gimtadienio proga lankytojai bus nustebinti taure putojančio vyno. Padaryta išvada, jog taip nemokamai platinami alkoholinių gėrimų pavyzdžiai. Pareiškėja neigė, jog restorano lankytojai buvo vaišinami šampanizuotu vynu nemokamai. Pažymėta, jog restorano darbuotojoms, surašant tikrinimo protokolą Nr.260, nebuvo sudaryta galimybė pateikti žodinį ar rašytinį paaiškinimą, taip pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą. Leidinyje „Laisvalaikis su Respublika", kaip nurodė pareiškėja, nebuvo minima, jog klientai bus vaišinami nemokamai (restorano darbuotojams nurodyta, klientams paprašius putojančio vyno, jį pateikti už simbolinę 1 cnt kainą, taip juos maloniai nustebinant). Pareiškėjos teigimu, nutarime sąmoningai pateiktas klaidinantis žodžio „vaišinti" išaiškinimas. Be to, pažeistos sankcijų skyrimo taisyklės (b.l.3-6). Pareiškėja teisme paaiškino, jog dėl restorane vykdytos akcijos buvo išleistas įsakymas, akcija buvo visiškai teisėta. Pareiškėjos atstovas teisme patvirtino, jog alkoholinio gėrimo taurės buvo pardavinėjamos po 1 centą, o atsakovės darbuotojos pačios išprovokavo ginčijamą situaciją. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju surašytas protokolas neatitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai nebuvo apklausti liudytojai, nors restorano salėje buvo pilna lankytojų. Skiriant baudą, neatsižvelgta į lengvinančią aplinkybę - pažeidimo sunkumo laipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė skundą atmesti, pažymėdama, jog iš skundo neaišku, ar pareiškėja skundžia nutarimą iš esmės, ar tik prašo sumažinti paskirtą baudą, be to, skunde išdėstytos tos pačios aplinkybės, kaip ir Tarnybai pateiktame rašytiniame paaiškinime, kuris įvertintas skundžiamu nutarimu. Skundo argumentai, atsakovės teigimu, neatitinka nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija. Atsakovė pažymėjo, jog tikrinimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant dviem pareiškėjos atstovėms, kurios nuo paaiškinimų atsisakė, susipažinimą su protokolu patvirtino parašais. Pareiškėjos teiginiai dėl sąskaitų pateikimo klientams tik pastariesiems jų paprašius, atsakovės manymu, atmestini, nes išeitų, jog klientas, suvartojęs prekes ir nepaprašęs sąskaitos, gali išeiti nesusimokėjęs. Argumentas, jog buvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai dėl teisės teikti paaiškinimus, įrodymus ir pan., taip pat atmestas kaip nepagrįstas, nes tokios teisės suteikiamos nagrinėjant bylą Tarnyboje, o ne surašant protokolą. Atsakovės teigimu, Tarnyba žodžio „vaišinti" reikšmės neiškraipė, nes žodyne šis žodis apibūdinamas kaip „duoti", o pastarasis reiškia neatlygintinį veiksmą (kaip antra „duoti" žodžio reikšmė nurodytas žodis „dovanoti"). Atsakovė paaiškino, jog sankcijoje numatytos baudos vidurkis skirtas atsižvelgus į tai, jog Tarnyba nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių pareiškėjos atsakomybę aplinkybių (b.l.35-37). Atsakovės atstovė teisme pažymėjo, jog pareiškėjos įsakyme nėra nuorodos, kad su juo buvo supažindinti restorano darbuotojai. Tai, jog gėrimo taurės buvo parduodamos, restorane niekur nebuvo nurodyta. Atsakovė nurodė, jog tokiais atvejais surašomas tikrinimo protokolas, o ne administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kadangi atsakovės darbuotojos operatyvinės veiklos nevykdo, jokios provokacijos nebuvo, o Vyriausybės nutarimas jai suteikia teisę vykdyti netikėtus tikrinimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 19 d. nutarimą Nr.3K06/255 pakeisdamas - iš juo konstatuotų kaltinimų išbrauktas kaltinimas pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimą, paskiriant UAB „Kino rožė" 1000 Lt baudą. Rašytiniai įrodymai patvirtino, jog, tikrinant dienraščio „Respublika" leidinyje „Laisvalaikis su Respublika" Nr.40 (453) straipsnyje „Kinų rožės" gimtadienio proga - staigmenos svečiams" pateiktą informaciją, kad lankytojai gimtadienio proga šio tinklo restorane bus nustebinti taure putojančio vyno, UAB „Kino rožė" priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 6 d. dieną buvo atliktas patikrinimas. Jo metu restorane paaiškinta, kad ant baro stalo pastatytos taurės su putojančiu vynu yra skirtos restorano klientams vaišintis ir atsakovės specialistėms nemokamai buvo duotos dvi taurės ( apie 100 ml) alkoholinio gėrimo „Alita" (11 % alkoholio). Dėl pažeidimo 2006 m. spalio 6 d. surašytas tikrinimo protokolas Nr.260 (b. l.40), o 2006 m. spalio 19 d. priimtas nutarimas Nr.3K06/255, kuriuo UAB „Kino rožė" už Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimus nubausta 5500 Lt bauda (b.l.51-52).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau-AKĮ), 28 straipsnio 1 dalimi. Liudytojos restorano barmenės padavėjos O.J. ir I.K. paaiškino, jog į restoraną atėjusios dvi moterys paklausė, ar galima pasivaišinti supilstytu į taures alkoholiniu gėrimu. Jos pasivaišinti leido ir būtų pateikusios sąskaitą (gėrimas buvo pardavinėjamas už 1 centą), tačiau nespėjo to padaryti, nes tuoj pat buvo parodyti tarnybiniai pažymėjimai. Liudytojos patvirtino, jog gėrimo kaina niekur restorano patalpoje nebuvo nurodyta, tačiau teigė, kad įmonės susirinkime jos buvo supažindintos su tai numatančiu direktorės įsakymu. Liudytojos J.T. ir A.B. (atsakovės darbuotojos, surašiusios tikrinimo protokolą) teisme paaiškino, jog leidinyje „Laisvalaikis" perskaičiusios informaciją, nuėjo ją patikrinti. Išgėrusios arbatos, atsiskaitė. Joms pasiėmus dvi taures putojančio vyno, apie gėrimo kainą nebuvo užsiminta, apie tai nešnekėta ir pildant tikrinimo protokolą (pasakyta, kad jos yra vaišinamos; padavėja minėjo, jog nemokamai vaišinti yra vadovės nurodymas). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, jog skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti ir iš skundžiamo nutarimo išbrauktinas kaltinimas pažeidus AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus draudimus (siūlomas putojantis vynas nebuvo pavyzdžių platinimas nemokamai, siūlymo tikslas buvo tinklo gimtadienis).
Teismo konstatavimu, įrodyta veika, kuria pažeistas AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas. Teismas rėmėsi tuo, kad tiek pareiškėja, tiek liudytojos teisme teigė, jog gėrimų kaina viešai nebuvo nurodyta, atsakovės darbuotojų parodymais, jog buvo vaišinamos nemokamai, netikėti nėra pagrindo, O.J. ir I.K. su pareiškėja susijusios darbiniais santykiais (pirmoji yra bendrovės direktorės dukra). Į bylą pateiktas UAB „Kino rožė" direktorės 2006 m. spalio 2 d. įsakymas (b.1.56), kuriuo įsakyta 2006 m. spalio 3 d. restorane „Kinų rožė" apsilankiusiems klientams pageidaujant, vaišinti šampano taure už simbolinę 1 cento kainą, įrašant ją į pateikiamą sąskaitą, nelaikytas įrodymu, paneigiančiu protokole užfiksuotas aplinkybes, nes pateiktas tik teismui, tiek surašant protokolą, tiek ginčą nagrinėjant Tarnyboje, apie tokį įsakymą neužsiminta (nors liudytojų O.J. ir I.K. teigimu, su įsakymu jos buvo supažindintos, o dėl trumpo laiko tarpo nuo įsakymo priėmimo 2006 m. spalio 2 d. iki akcijos 2006 m. spalio 6 d. tokia aplinkybė negalėjo būti užmiršta).
Nustatyta, kad tikrinimo protokolas Nr.260 surašytas dalyvaujant barmenėms-padavėjoms O.J. ir I.K., kurios nuo paaiškinimų atsisakė, su protokolu buvo supažindintos ir vienas egzempliorius joms įteiktas (tai patvirtina jų pačių parašai; b.l. 40a). Pažymėta, jog AKĮ 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos proceso šalių teisės - susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus -realizuojamos bylos nagrinėjimo metu, todėl ši norma negalėjo būti pažeista surašant tikrinimo protokolą. Bylos medžiaga patvirtino, jog pranešimą apie bylos nagrinėjimą įmonės darbuotojos paėmė, nagrinėjant bylą institucijoje, pareiškėjos atstovė dalyvavo, pateikė raštišką paaiškinimą (b.l.46-47). Todėl, teismo konstatavimu, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjos atstovo teiginiai dėl tikrinimo protokolo turinio neatitikimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio reikalavimams įvertinti kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju bendrovė patraukta ne administracinėn atsakomybėn, be to, tikrinimo protokole visi būtini rekvizitai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, yra. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog skundžiamas nutarimas iš esmės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį pagrindų nėra.
Teismas, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, atsižvelgęs į sankcijų skyrimo taisykles, konstatavo, jog pareiškėjai pagrįstai skirtas baudos vidurkis. Dėl pareiškėjos teiginio, jog neužfiksuota, kad nors vienam restorano lankytojui būtų įteikta nemokama alkoholinio gėrimo taurė, pasisakyta, jog pažeidimui užfiksuoti pakanka ir vieno atskiro atvejo (Tarnybos specialisčių atžvilgiu padaryto pažeidimo), o mažas akcijos vykdymo mastas nepašalina atsakomybės. Tačiau tokiai aplinkybei pasitvirtinus teisme, padaryta išvada, kad paskirta bauda nėra adekvati pažeidimo mastui (ši aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia). Be to, pateikti dokumentai patvirtino, jog įmonės veikla nėra pelninga (b.l.57-64). Padaryta išvada, jog yra pakankamas pagrindas nutarimu paskirtą baudą sankcijos ribose sumažinti ir paskirti minimalią.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2006 m. spalio 19 d. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 3K06, bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nutraukiant. Apeliantės teigimu, atsakovo nutarime nurodytos ir teismo įvertintos aplinkybės dalinai neatitinka faktinių aplinkybių, išdėstytų jos paaiškinime dėl tikrinimo protokolo bei žodinio nagrinėjimo, be to, iš esmės yra neteisingas šių aplinkybių vertinimas. Apeliantė pažymi, jog neaišku, ar tikrinimo metu atsakovo darbuotojos paprašė, ar joms buvo pasiūlyta putojančio vyno, vertinimas, kad atsiskaityti turėjo būti reikalaujama iš anksto ar prekių pateikimo momentu, yra neteisingas. Apeliantė nurodo, jog nutarime minimas Civilinio kodekso 6.350 straipsnis atsiskaitymo už prekes momento nereguliuoja. Civilinio kodekso 6.314 ir 6.360 straipsniai nenustato pardavėjui pareigos reikalauti atsiskaityti iš anksto. Pažymima, jog viešojo maitinimo įstaigos kaip taisyklė (konkrečiu atveju tai numatyta barmenų pareigybiniuose nuostatuose) kainos sumokėjimo momentą atideda vėlesniam laikui ir nustato reikalavimą sąskaitą pateikti tik klientui paprašius. Ši nuostata neprieštarauja nei įstatymo reikalavimams, nei gerai moralei. Apeliantės teigimu, byloje nenustatytas alkoholinių gėrimų dovanojimo ar platinimo nemokamai faktas, skelbimas leidinyje taip pat nepatvirtina ketinimų dovanoti ar platinti gėrimus, be to, asmuo nėra baudžiamas už pasikėsinimą padaryti pažeidimą. Ketinimas parduoti alkoholinius gėrimus mažesne nei rinkos kaina negali būti pripažįstamas AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimu, todėl veika neatitinka teisės pažeidimo požymių. Daroma išvada, kad nebuvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo įvykis, nėra jo sudėties. Apeliantės manymu, atsakovės darbuotojams nepaprašius sąskaitos ir neįsitikinus, kad už alkoholinius gėrimus nėra reikalaujama užmokesčio, dovanojimo, vaišinimo ar kitas neatlygintino perdavimo faktas nėra nustatytas.
Apeliantė teigia, jog patikrinimo metu padaryta procedūrinių pažeidimų - pareigūnai nustatyta tvarka neužpildė tikrinimų žurnalo (Vyriausybės nutarimas Nr. 85-2373 "Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų"; atsakovo darbuotojos J.T. ir A.B. paaiškino nepameną, ar padarė įrašus žurnale), teisėtų apeliantės atstovų dalyvavimu patikrinime nepasirūpinta. Pažymima, jog į protokolą nebuvo įrašyti įvykio liudytojai, nors tuo metu užeigoje "Kino rožė" buvo gausu lankytojų, nebuvo leista pasiaiškinti apeliantei ar jos atstovui, apeliantė nesupažindinta su teisėmis ir pareigomis, tai pažymint protokole. Pažymima, jog teisinės atsakomybės doktrina institucijai nustato pareigą įrodyti pažeidimą, o ne pareiškėjui įrodinėti nekaltumą. Atsakovės teiginys, esą protokolas surašytas dalyvaujant dviems pareiškėjos atstovėms, kurios atsisakė pasiaiškinti, apeliantės teigimu, klaidingas, nes padavėjos - barmenės jos atstovėmis nelaikytinos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu, pagal kurį ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį turėtų būti prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus (kartais ir kriminalinėms nuobaudoms). Jos teigimu, tai nutartyse ne kartą išdėstė ir Vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos: A1-930-05, A15-39-05, A11-1046-04). Apeliantės teigimu, AKĮ nėra normų (arba jos yra nepakankamos), nustatančių šio įstatymo taikymo taisykles, todėl turėtų būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) bendrosios dalies normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Surašytas 2006 m. spalio 6 d. tikrinimų protokolas NR. 260, kurio forma patvirtinta atsakovės direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1S - 221, neabejotinai panašus į administracinių teisės pažeidimų bylose surašomus protokolus. Apeliantė pažymi, jog AKĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus ne protokolo formai, o turiniui, konkrečius turinio reikalavimus apsprendžia ne vizualinis panašumas ar rekvizitų išdėstymo atitikimas, o ATPK 260 straipsnio reikalavimai. Apeliantės manymu, surašytas tikrinimų protokolas neatitinka ATPK reikalavimų protokolo turiniui, todėl negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, konstatuojant AKĮ pažeidimą.
Apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB "Rumškės" skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal kurį valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti (nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų). Nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pozicija teisėsaugos institucijų taikomų nusikalstamų veikų imitavimo priemonių atžvilgiu (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), apeliantės teigimu, atitinka susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką (1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją). Paaiškinama, jog šiuo atveju atsakovo darbuotojos neketino gauti alkoholinių gėrimų neatlygintinai, tik imitavo restorano lankytojas, todėl įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas, nėra teisės pažeidimo sudėties. Apeliantė pažymi, jog atsakovės nuostatuose, kuriuos patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 683 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr.1454 redakcija) bei kituose teisės aktuose atsakovės darbuotojams nėra leista atlikti operatyvinės veiklos veiksmus. Net ir atliekant netikėtus patikrinimus, kurie minimi Vyriausybės nutarime "Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų", atsakovės darbuotojoms nesuteikta teisė veikti slaptai. Apeliantės manymu, atsakovė, pastebėjusi pranešimus visuomenės informavimo priemonėje, galėjo oficialiai įspėti ir išsiaiškinti dėl galimų AKĮ pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog liudytojos J.T. ir A.B. taip pat yra atsakovės darbuotojos, be to, jos pačios atliko slaptą patikrinimą, surašė tikrinimų protokolą, todėl taip pat galimai yra suinteresuotos bylos baigtimi. Šios liudytojos paaiškino slaptojo patikrinimo metu sąskaitos už gėrimus nepareikalavę, todėl, apeliantės teigimu, dovanojimo ar neatlygintino gėrimų pateikimo faktas neginčijamai neįrodytas. Neaišku ir kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad O.J. yra bendrovės direktorės L.J. dukra (šis klausimas nebuvo tirtas liudytojų apklausos metu, O.J. ir pareiškėjos atstovės L.J. nesieja jokie giminystės ryšiai). Institucija neužfiksavo, kad nors vienam restorano lankytojui buvo įteikta nemokama alkoholinio gėrimo taurė, tariamas pažeidimas tinkamai neužfiksuotas. Todėl, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės nutarimas teisėtas ir pagrįstas, yra pažeidimo sudėtis ir įvykis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, apeliantės išdėstytos aplinkybės prieštarauja Tarnybos darbuotojų nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2006 m. spalio 6 d. tikrinimo protokole Nr. 260 užfiksuota, kad barmenė - padavėja O.J. pripažino, kad atsakovės atstovėms buvo duotos dvi taurės su putojančiu vynu nemokamai. Tikrinimo protokolas surašytas dalyvaujant dviems apeliantės atstovėms – O.J. ir I.K. - kurios pateikti rašytinius paaiškinimus atsisakė, tačiau su tikrinimo protokolu susipažino, tai patvirtindamos savo parašais. Susipažinusios su tikrinimo protokolu, jos pastabų dėl nustatytų faktinių aplinkybių nepateikė, todėl, atsakovės manymu, teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo netikėti Tarnybos darbuotojų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra. 2007 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu O. J. ir I. K. paliudijo, jog į taures supilstyto putojančio vyno kaina niekur viešai restorano patalpoje nebuvo nurodyta, kad alkoholinių gėrimų kainų vaišinamiems Tarnybos pareigūnams darbuotojos nenurodė. Apeliantės motyvas, kad patikrinimą atlikę Tarnybos pareigūnai neužpildė tikrinimų žurnalo, atsakovės manymu, išeina už ginčo nagrinėjimo ribų ir yra nesusijęs su nemokamo alkoholinių gėrimų platinimo faktu.
Atsakovė pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 „Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų" 2 punktą ūkio subjektai privalo turėti laisvos formos žurnalus valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamiems patikrinimams registruoti, tačiau 2006 m. spalio 6 d. tikrinimo protokole Nr. 260 užfiksuota, kad toks žurnalas nepateiktas.
Apeliantės motyvai, jog Tarnybos pareigūnai nepasirūpino, kad tikrinimo metu dalyvautų teisėti apeliantės atstovai, kad surašytas tikrinimų protokolas neatitinka ATPK reikalavimų protokolo turiniui, atsakovės manymu, yra nepagrįsti ir atmestini. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.350 straipsniu, pardavėjo atstovės šiuo atveju buvo barmenės-padavėjos O.J. ir I.K., apeliantės įgaliojimu prekes parduodančios vartotojams. Jos patikrinime dalyvavo, su tikrinimo protokolu susipažino, jį pasirašė. Atsakovė pažymi, jog AKĮ ir ATPK numatytos skirtingos atsakomybės už skirtingus teisės pažeidimus rūšys. Teisės pažeidimo pobūdis vertinamas atsižvelgiant į tai, kokiems asmenims skirta jį apibrėžianti norma. Tinkamas atsakomybės subjektas pagal ATPK yra fizinis asmuo, o pagal specialų AKĮ - juridinis asmuo, todėl ATPK 260 straipsnio numatyti protokolo turiniui reikalavimai tikrinimo protokolui dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo taikomi mutatis mutandis. UAB „Kino rožė" atžvilgiu surašytas tikrinimo protokolas, atsakovės teigimu, atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus: nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusių Tarnybos pareigūnų pareigybės, pavardės ir vardai, žinios apie atsakomybėn traukiamą asmenį, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus įmonė pažeidė, taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už pažeidimą. Šiuo atveju apeliantės atstovės atsisakė nuo paaiškinimo, pastabų dėl 2006 m. spalio 6 d. tikrinimo protokole Nr. 260 nurodytų faktų nepateikė, nenurodė liudytojų, kurie galėtų paliudyti bylai svarbias aplinkybes. Todėl, atsakovės manymu, teismas pagrįstai konstatavo, jog tikrinimo protokole visi būtini rekvizitai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, yra. Atkreipiamas dėmesys, jog byla buvo nagrinėjama 2006 m. spalio 19 d. Tarnyboje, o ne surašant tikrinimo protokolą Nr. 260. Bylos nagrinėjime dalyvavo UAB „Kino rožė" direktorė L.J., jos žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai buvo priimti, nurodyti nutarime ir įvertinti. L.J. bylos nagrinėjimo metu pateikė tik paaiškinimus, jokių kitų papildomų įrodymų, prašymų neteikė.
Apeliantės motyvai, kad atsakovės darbuotojos imitavo restorano lankytojas, veikė slaptai, todėl įstatymo pažeidimas buvo tariamas, nėra teisės pažeidimo sudėties, atsakovės manymu, nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė pažymi, jog Tarnybos darbuotojai operatyvinės veiklos nevykdo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 683 (2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1454 redakcija) patvirtintų Tarnybos nuostatų 6, 6.1 punktais, tik kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Tabako kontrolės įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų tabako ir alkoholio kontrolės klausimais. Atsakovė paaiškina, jog 2006 m. spalio 5-12 d. „Respublikos" leidinyje „Laisvalaikis su Respublika" Nr. 40 (453) išspausdintame straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad klientai bus nustebinti taure putojančio vyno. Atsakovės manymu, Tarnybos atlikto patikrinimo negalima laikyti provokacija. Tarnybos pareigūnai, atėję į restoraną, užfiksavo, jog ant baro stalo yra pastatyta 11 taurių su putojančiu vynu, o įmonės atstovė paaiškino, kad restorane vaišinama putojančiu vynu. Tarnybos pareigūnams atsiskaitant už arbatą, barmenė - padavėja O.J. paaiškino, kad ant baro stalo pastatytos taurės su putojančiu vynu yra skirtos restorano klientams pasivaišinti, buvo duotos dvi taurės su putojančiu vynu nemokamai. Atsakovės manymu, padarytas pažeidimas nebuvo tariamas, Tarnybos pareigūnai nustatė priešingą teisei, kaltą veikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV
Šios bylos nagrinėjimui taikytinos bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kurios nustato procesinę šalių pareigą pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus tinkamais įrodymais bei įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą įrodymus vertinti jų visumoje, pagal vidinį įsitikinimą, taikant protingumo ir teisingumo principus.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje šalių ginčas vyksta dėl vienos esminės aplinkybės: ar pareiškėja restorane ,,Kinų rožė” nemokamai vaišino lankytojus putojančiu vynu ,,Alita”, ar pardavinėjo šį gėrimą už mažesnę negu įprasta kainą. Įvertinusi visumą bylos medžiagos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja įmonės metinių proga nemokamai vaišino lankytojus alkoholiniu gėrimu, tuo pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą.
Byloje esantis reklaminis laikraščio straipsnis, vertinant jo turinį iš vidutinio vartotojo pozicijų, neabejotinai išreiškia pareiškėjos pažadą restorano lankytojus pavaišinti taure putojančio vyno, t.y. duoti jo nemokamai. Straipsnyje, be kitų teiginių, yra rašoma, kad ,,<...tik atėjusius svečius užklups netikėtumai- kiekvienas dovanų gaus vokelį su intriguojančia staigmena. <...> Tarp vokelio staigmenų bus ir kvietimas pasivaišinti taure putojančio vyno ar kiniško vyno kokteiliu. Visi lankytojai tądien bus pavaišinti ir specialiais šventiniais kiniškais sausainėliais”. Neabejotina, kad putojančio vyno ar koktelio gėrimas restorane yra kasdieniškas reiškinys, todėl siūlymas jo išgerti sumokant įprasta tvarka nebūtų nei staigmena, nei dovana lankytojams. Apie sumažintą ar simbolinę gėrimo kainą informacijos reklaminiame straipsnyje nėra. Iš atsakovės pateiktų patikrinimo metu padarytų fotografijų matyti, kad ant baro yra sustatytos taurės su vynu, toks gėrimų pateikimo būdas yra būdingas vaišėms ir nėra būdingas įprastam alkoholinių gėrimų vartojimui restorane, t.y. užsisakant gėrimus individualiai. Pareiškėjo teiginiai, kad už putojantį vyną buvo nustatyta vieno cento kaina nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjos atstovė teikė išsamius paaiškinimus pažeidimo nagrinėjimo eigoje, tačiau juose nenurodė minėtos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą suabejoti tik teisminio nagrinėjimo metu pateikto restorano direktorės įsakymo įrodomąja reikšme. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad pareiškėja siūlė gėrimus už vieno cento kainą, turėtų būti atskirai vertinama, ar vieno cento, t.y. simbolinė, kaina pakankama konstatuoti atlygintinio sandorio faktui.
Nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimas paneigia neteisėto provokavimo įvykdyti įstatymo pažeidimą buvimą. Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja viešai ir iš anksto paskelbė ketinimą nemokamai vaišinti alkoholiniu gėrimu, ant restorano baro sustatytos putojančio vyno taurės išreiškė viešą pasiūlymą restorano lankytojams. Tokioje situacijoje atsakovės pareigūnių pasiteiravimas, ar putojančiu vynu vaišinama, negali būti vertinamas kaip provokavimas įvykdyti įstatymo pažeidimą ir neperžengia teisėto tikrinimo, ar nėra pažeidžiamas įstatymas, ribų.
Bylos procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos teisės įstatymo pažeidimo tyrimo eigoje nebuvo suvaržytos: jos atstovai turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus, įrodymus ir taip realizuoti savo teisę gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Patikrinimo protokolo turinys atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, patikrinimo faktas neužfiksuotas įmonės patikrinimų žurnale, kadangi bylos duomenimis įmonė tokio žurnalo neturėjo.
Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta pareiškėjos apeliacinį skundą nepagrįstu ir jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.