- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-443-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- A. J., I. J.
- Ieškovas
- sodininkų bendrija „Ąžuolas“
- Trečiasis asmuo
- J. J., N. J., UAB „N.Tauras ir Ko“, Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-443-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J., I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrija „Ąžuolas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. J., I. J., tretiesiems asmenims J. J., N. J., UAB „N.Tauras ir Ko“, Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 4.301,57 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovai, būdami statytojais, 2010 m. vasarą statydami namą sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ sodo sklype Nr. 750, nesuderino darbų atlikimo su sodininkų bendrija, vykdė statybos darbus, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, dėl ko statybų metu buvo sugadinta atsakovų sklype esanti drenažo rinktuvo dalis. Dėl šios priežasties ėmė tvinti kitų sodininkų sklypai. Sodininkų bendrija sudarė 2010-11-22 statybos rangos sutartį su A. J. firma „Hidroteras“, kuri atliko drenažo rinktuvo atstatymo darbus už 4.301,57 Lt, sistemą atstatė apeinant atsakovų gyvenamąjį namą. Iškilusios problemos niekaip kitaip spręsti atsakovai nesutiko. Bendrijai buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, priteisė iš A. J. ir I. J. solidariai 4.301,57 Lt žalos atlyginimo, iš kiekvieno po 564,50 Lt bylinėjimosi išlaidų Panevėžio miesto sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, bei po 24 Lt iš kiekvieno jų, bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0031-0865, esančio sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“, Panevėžyje, Nr. 750, savininkai (t.1, b.l. 5-6). 2005-07-14 atsakovams išduotos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurių 15 p. nurodyta projektą papildomai derinti su sodininkų bendrija „Ąžuolas“ (t.1, b.l. 50). Pripažino, kad atsakovai to nepadarė, o atsakovų 2005-05-05 gautas bendrijos sutikimas dėl namo projektavimo ir statybos (t.1, b.l. 49) negali būti pripažintas tinkamu specialiosios projektavimo sąlygos, numatytos 15 p., įvykdymu, kadangi jis gautas iki projektavimo sąlygų nustatymo, nesant paruoštam namo projektui, be to jame nurodoma, kad projektas turi būti suderintas su bendrija. 2006-06-14 atsakovams išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo nurodytame sklype statybai (t.1, b.l. 54-55), pradėta namo statyba, namo baigtumas 2007-08-20 buvo 70 proc. (t.1, b.l. 52). Atsakovų sklype, apie 1,5 m. gylyje, yra drenažo rinktuvo dalis, ką patvirtina 1969 m. Panevėžio rajono „Vienybės“ kolūkio melioracijos projekto drenažo planas (t.1, b.l. 153), 1985 ir 1987 m. Panevėžio rajono „Aušros“ kolūkio nusausintos ir drėkinamos žemės inventorizavimo bei drėgnos ir pelkėtos žemės fondo planai (t.1, b.l. 154, 155), sodininkų bendrijos teritorijos planas (ribų nužymėjimo brėžinys) (t.1, b.l. 13, 78), drenažo rinktuvo apžiūrų aktai (t.1, b.l. 26, 27), ieškovo atstovo, liudytojų parodymai. Vadovaudamasis LR sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. teismas pripažino, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso melioracijos įrenginiai. Bendrijos narys turi teisę reikalauti atlyginti padarytus nuostolius bendro naudojimo objektams (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. 3 p.). Laikė įrodyta, kad atsakovams pradėjus įrenginėti sklype statomo namo pamatus tam tikri sodo sklypai, sodų drenažo sistema ėmė tvinti, drenažas buvo patvenktas prieš atsakovų sklypą ir veikė tinkamai už atsakovų sklypo, atlikus drenažo remonto darbus prie atsakovų sklypo problema išnyko, atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas paaiškino, jog atsakovų sklype prie namo sienos matė drenažo rinktuvo šukes, atsakovai nesutiko su ieškovo pasiūlymu atkasti drenažo rinktuvą sklype ir įsitikinti jo tinkama būkle. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu teismas darė išvadą, kad būtent atsakovų namo statybų metu ieškovo nurodytoje vietoje iš tikrųjų buvo sugadintas atsakovų sklype esantis sodų drenažo rinktuvas ir atmetė atsakovų teiginius, kad drenažas statybos metu nebuvo sugadintas , bet galėjo netinkamai veikti dėl susidėvėjimo.
Teismas nustatė, kad atsakovų statybos projektas nebuvo suderintas su sodų bendrija, taip pat jie nesilaikė reikalavimų derinti žemės kasimo darbus su sodininkų bendrija (LR melioracijos įstatymo 6 str. 4 p.); iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, komunikacijų valdytoją (sodininkų bendrijos atstovą) ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki darbų pradžios, pranešant jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą; prieš žemės darbų vykdymo pradžią suderinti su inžinierinių tinklų valdytoju saugos priemones, įvykdyti jo nurodymus (LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymo patvirtinto STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.2, 12.7 p.). Laikė, kad dėl atsakovų neteisėto neveikimo vykdant namo statybą (nesuderinus namo projekto su bendrija, nevykdant kitų nurodytų pareigų, tuo pačiu ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo neveikimu nepadarytų žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.), buvo sugadinta sodų teritorijoje esanti drenažo sistema (CK 6.247 str.). Ieškovo turėtas protingas, pagrįstas ir būtinas išlaidas (tiesioginius nuostolius), šalinant padarytą žalą (CK 6.249 str.), patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 12, 14, 25, 30). Įstatyme numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių trūkumų, privalo atlyginti statinių savininkas (CK 6.266 str.), melioruotos žemės savininkai privalo atlyginti melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą (LR melioracijos įstatymo 6 str. 5 p.), už inžinierinių tinklų sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statytojas (užsakovas) (LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymo patvirtinto STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 15 p.), todėl ieškovas, įrodęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovų (CK 6.263 str.). Laikė, kad atsakovai neįrodė, jog nėra kalti dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.).Tai, kad drenažo sistema jų žemės sklype neregistruota, dėl to nėra numatyta specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės. Nepriklausomai nuo to registruoti ar neregistruoti atitinkami inžinieriniai tinklai atsakovų sklype, gavo atsakovai atitinkamą leidimą statybos darbams ar ne, teismas laikė, kad jie privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims, o ją padarę, privalo atlyginti (CK 6.263 str. 1 d.). Laikė, kad atsakovai kaip statytojai, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neįsitikino, ar, vykdydami namo statybą, nepadarys žalos kitiems asmenims, nesiėmė jokių priemonių, kad to išvengtų (CK 6.248 str.). Sodų planas, kuriame nurodyta drenažo sistema, visą laiką buvo viešai skelbiamas bendrijos administracijos patalpose, duomenys apie drenažo rinktuvus buvo Panevėžio rajono savivaldybėje. Todėl atsakovai turėjo galimybę su jais susipažinti ir imtis priemonių, kad statyba būtų vykdoma nedarant žalos kitiems asmenims. Atsakovai, atlyginę žalą ieškovui, savo galimai pažeistas teises gali ginti, reikalaudami žalos atlyginimo regresu iš, jų manymu, už žalą atsakingų asmenų galimai nevykdžiusių savo pareigų. Laikė, kad atsakovai žalą padarė bendrai ir todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės (CK 6.279 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovų priteisė visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsakyti, kokiu pagrindu ieškovas galėjo vykdyti žemės kasimo darbus jų privačiame žemės sklype remontuojant jiems nuosavybės teise priklausančią melioracijos įrenginio dalį, kokiu būdu atsakovai, praėjus 3-4 metams po namo pamatų sumontavimo ir nevykdydami statybos darbų, galėjo sugadinti drenažą.
Skunde nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be jų sutikimo, be parengto ir suderinto su valstybinėmis institucijomis projekto, negavus atitinkamų institucijų tokiems darbams leidimo ir nesant neišvengiamai būtinybei, , buvo atlikti savavališki žemės kasimo ir melioracijos statinių įrengimo darbai. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų H. K.. S. J.. S.V. S., R. V. parodymais, nes jų parodymai iš ieškovo atstovo V. L. pateiktos jiems informacijos apie šios bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-08-20 namo statybos baigtumas sudarė 70 procentų, tačiau vertindamas byloje surinktus įrodymus ignoravo liudytojų S. J. (t.1, b.1.93), S.V. S.(t.1, b.1.93), R. V.(t.1, b.1.94) parodymus, jog problemos su pertekliniu paviršiaus vandeniu prasidėjo tik 2009-2010 metais, kuomet pamatai jau buvo sumontuoti prieš 3-4 metus. Teismas privalėjo nustatyti kaip atsakovai, praėjus 3-4 metams po namo pamatų sumontavimo galėjo sugadinti drenažą, esantį 1,5 metro gylyje. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovo atstovo V. L. nurodytais faktais dėl atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų. Remiantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 4 d. bendro naudojimo objektų ir konkrečiai melioracijos įrenginių išviešinimas tarp bendrijos narių ir kitų suinteresuotų asmenų yra ieškovo įstatyminė pareiga ir jis turėjo įrodyti, kad šią pareigą įvykdė. Tačiau teismas neperkėlė ieškovui įrodinėjimo naštos šiuo klausimu ir nepagrįstai pripažino atsakovus kaltais dėl to, kad jie negavo informacijos iš ieškovo apie galimai esantį drenažą. Apie tai ieškovas turėjo informuoti 2005-05-05 sutikime dėl namo statybos, be to, ieškovas turėjo paviešinti informaciją apie melioracijos įrenginius tarp bendrijos narių parengdamas bendro naudojimo objektų aprašą, kurio iki šiol neturi, pateikti šią informaciją VĮ Registrų centras. Kadangi ieškovas to nepadarė, jis turi prisiimti visą atsakomybę dėl įstatymu nustatyto imperatyvo pažeidimo ir atsiradusių pasekmių. Liudytojas H. K., buvęs bendrijos valdybos pirmininkas, patvirtino, kad 2005-05-05 pasirašydamas sutikimą atsakovų neperspėjo apie esantį drenažą (t.1, b.1.92) ir tokiu būdu sudarė sąlygas rengti namo projektą be informacijos apie galimai esantį melioracijos įrenginį sklype. Gyvenamo namo projektas buvo atliktas remiantis nurodytomis projektavimo sąlygomis, kuriose nenumatė jokios apsaugos galimai esančiam melioracijos įrenginiui. Dėl to, kad jokiuose dokumentuose nebuvo nurodytas jų sklype esantis drenažas, jiems nekilo įtarimų dėl gulinčių žemėje akmenų, ar sutrūnijusių keramikinių šukių. Galutinis namo projektas buvo atliktas pagal nurodytas atitinkamų institucijų ir paties ieškovo pateiktas projektavimo sąlygas. Todėl papildomas derinimas, numatytas projektavimo sąlygų 15p. (t.1,b.1.50), dėl jau užbaigto gyvenamo namo projekto nieko iš esmės nebekeičia. Kadangi informacija apie specialias žemės sklypo naudojimo sąlygas privalėjo būti suteikta prieš pradedant projektavimo darbus, bet ne tada, kai projektas jau yra užbaigtas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo 2005-05-05 sutikimas negali būti pripažintas tinkamu specialiosios projektavimo sąlygos, numatytos 15p. (t.1, b.1.50) įvykdymu. Teismo teiginiai spendime prieštaringi. Sprendime teismas nurodė, kad neturi teisinės reikšmės tai, jog drenažo sistema žemės sklype neregistruota ir dėl to nėra numatyta specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai teigė, kad atsakovai turėjo laikytis LR aplinkos ministro 200512-21 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.2 ir 12.7 p. nuostatų. Pastarojo reglamento 12 punktas taikomas tik tada, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsakovai 2005-07-14 gavo Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (registro Nr.429), kurių 10 punktu buvo nurodyta projektuoti ant patikslintos (ne senesnės kaip vieneri metai) topografinės nuotraukos. Nuotrauka 2005-05-30 suderinta su Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriumi. Joje nėra nurodyta ne tik drenažo, bet ir jokių kitų įrengtų požeminių komunikacijų tinklų į kuriuos projektuotojui ir statybų vykdytojui yra būtina atsižvelgti, kad statybos metu tos požeminės komunikacijos nebūtų pažeistos ir būtų laikomasi atitinkamųjų apsaugos zonų. Gyvenamojo namo projektas buvo suderintas LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, 2006-06-14 nuolatinės komisijos posėdžio protokolu Nr.271/06 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 2006-06-14 išdavė Statybos leidimą Nr.45.165.Mano, kad buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, atliko visus institucijų nurodytus namo statybos projekto rengimo etapus, surinko visą prieinamą informaciją, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai nei ieškovas vykdydamas drenažo remontą. A. J. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad neteisėti drenažo apvedimo apie namą darbai davė laukiamą rezultatą, nes drenažas veikia (b.1.92). Priešingai, balandžio mėnesį išėjus pašalui, SB „Ąžuolas“ teritorijoje atsakovų ir gretimuose sodų sklypuose telkšojo gausus perteklinis paviršinis vanduo, kas rodo, kad naujas drenažas visiškai neveikia. Šią aplinkybę patvirtina 2012-04-21 aktas, kuomet, dalyvaujant sklypo Nr.750 savininkui A. J. ir jo atstovui J. J., buvo pakviesti A.Januškos įmonės „Hidrotera“ atstovas A. J., gretimų sodų sklypų savininkai J. I., L. K., D. P. apžiūrėti SB „Ąžuolas“ sklypų Nr.750 ir Nr.751 būklę po drenažo įrengimo. Susirinkimo dalyviai konstatavo faktą, kad perteklinis paviršinis vanduo sklypuose Nr.750 ir Nr.751 yra gausus, ką patvirtina 2012-04-21 darytos fotonuotraukos N1-N15 ir antstolės E. R. 2012-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Girdint visiems susirinkimo dalyviams A. J. konstatavo faktą, kad neveikiančio drenažo problema nėra sklype Nr.750, o tolesnėje vietoje, ką patvirtina susirinkimo dalyvių pasirašytas 2012-04-21 sklypų Nr.750 ir 751 apžiūros aktas. Todėl atsakovai nekalti dėl neveikiančio drenažo, drenažo remonto darbai atlikti bereikalingai. 2010 m. A. J. V. L. klaidingai nurodė sugadinto drenažo vietą sklype Nr.750, neteisėtai atliko drenažo remontą ir dėl to nepagrįstai ieškovas pateikė ieškinį. Paaiškėjus naujoms reikšmingoms bylai aplinkybėms, esant A. J. prisipažinimui suklydus dėl sugadinto drenažo vietos ir šio prisipažinimo liudininkams, bylos nagrinėjimas turėtų būti perduotas pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas advokatas D. T. atsiliepimu prašo skundą, kaip nepagrįstą atmesti ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kadangi nėra jų pateikimo būtinybės, nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių. Paaiškino, kad atsakovai, statydami savo namą sklype sukėlė savo žemės sklypą aukščiau už gretimus sklypus bei iš dalies panaikino paviršinio vandens nubėgimo griovelius. Paviršinis vanduo, atbėgdamas iš gretimų sklypų bei nuo atsakovų namo stogo, nesant atsakovų sklype lietaus vandens nuvedimo sistemos, atsiranda ant kaimynų sklypų. Drenažas bei rinktuvai (drenažo sistemos) greitai nesugeria paviršinio vandens, o tik palaipsniui sausina dirvožemį. Siekiant pagreitinti paviršinio vandens filtraciją, tarp sklypų bei palei kelią buvo įrengti grioviai bei grioveliai, tačiau atsakovų sklype jie buvo iš dalies sunaikinti. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. numatytų reikalavimų, skunde nurodyti prašymai dėl išsamių ir argumentuotų atsakymų pateikimo apeliantams neatitinka CPK 326 str. nurodytų apeliacinės instancijos teisių. Apeliantai prašo panaikinti pirmos instancijos sprendimą ir perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, bylos esmė atskleista ir teismas nusprendė dėl visų byloje pareikštų reikalavimų.
Tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendrijos narys turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius. Todėl ieškovas Panevėžio miesto sodininkų bendrija „Ąžuolas“ kuri įgyvendina sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Dėl apeliantų neteisėto neveikimo vykdant namo statybą buvo sugadinta teritorijoje esanti drenažo sistema. Byloje nustatytos visos apeliantų civilinės atsakomybės sąlygos.
Tretysis asmuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu sutinka su skundu. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, vertino įrodymus. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis Panevėžio apskrities viršininkas 2005-07-07 įsakymu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų žemės ūkio paskirties žemės sklypams Panevėžio mieste nustatymo“ nustatė tik vieną sąlygą- kad eksploatuojant žemės ūkio paskirties 0,06 ha žemės sklypą Nr. 750, esantį Panevėžio mieste, sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“, privalu laikytis LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško sąlygų VI skyriaus – elektros linijų apsaugos zonų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Byloje nustatyta, kad atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“, Panevėžyje, Nr. 750, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 5-6). Jiems 2005-07-14 išduotos specialiosios projektavimo sąlygos namo projektavimui. Sąlygų 15 punkte nurodyta projektą papildomai derinti su sodininkų bendrija „Ąžuolas“ (t.1, b.l. 50). Atsakovai 2005-05-05, t.y. iki projektavimo sąlygų išdavimo ir nesant namo projekto, gavo bendrijos sutikimą namo projektavimui ir statybai (b.l. 49). 2006-06-14 atsakovams išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai (t.1, b.l. 54-55) ir pradėta statyba. 2007-08-20 konstatuotas 70 proc. namo baigtumas. (t.1, b.l. 52). Tai, jog atsakovų sklype, apie 1,5 m. gylyje, yra drenažo rinktuvo dalis, patvirtina 1969 m. Panevėžio rajono „Vienybės“ kolūkio melioracijos projekto drenažo planas (t.1, b.l. 153), 1985 ir 1987 m. Panevėžio rajono „Aušros“ kolūkio nusausintos ir drėkinamos žemės inventorizavimo bei drėgnos ir pelkėtos žemės fondo planai (t.1, b.l. 154, 155), sodininkų bendrijos teritorijos planas (ribų nužymėjimo brėžinys) (t.1, b.l. 13, 78), drenažo rinktuvo apžiūrų aktai (t.1, b.l. 26, 27), ieškovo atstovo, liudytojų parodymai. Melioracijos įrenginiai nebuvo įregistruoti viešajame registre. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 1989-05-31 Panevėžio rajono „Aušros“ kolūkio žemės perdavimo bendrijai aktą, kuriuo kolūkis bendrijai neatlygintinai perdavė 8,6 ha plote esančius melioracijos įrenginius, į kuriuos patenka atsakovų žemės sklypas (t.2, b.l. 76). Sodininkų bendrija 2010-11-22 pasirašė statybos rangos sutartį su A. Januškos firma „Hidroteras“, kuri atliko atsakovų sklype esančio drenažo rinktuvo dalies atstatymo darbus už 4301,57 Lt (t.1, b.l. 25, 30, t.2, b.l. 82).
Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 7 d.). Už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip (Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 15p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad sodų bendrijai buvo perduotas ir jai priklauso melioracijos įrenginiai. Taip pat nėra ginčo dėl firmos „Hidroteras“ atliktų darbų kainos.
Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų atliktų žemės kasimo darbų statant gyvenamąjį namą, kurių metu, ieškovo teigimu, buvo pažeista atsakovų žemės sklype esanti melioracijos sistema, dėl ko buvo skandinami gretimi žemės sklypai ir ieškovas patyrė išlaidų tvarkant sugadintą drenažo sistemos dalį.
Minėta, Panevėžio miesto savivaldybes architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė atsakovams 2005-07-14, reg.Nr.429 Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. Sąlygų 10 punktu nurodė projektuoti ant patikslintos (ne senesnės kaip vieneri metai) topografinės nuotraukos (t.1, b.l.50). Šis reikalavimas įvykdytas. Nuotrauka 2005-05-30 suderinta su Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriumi, tačiau joje, kaip pagrįstai teigia apeliantai, nenurodytas drenažas ar kitokie požeminių komunikacijų tinklų įrenginiai. Vienok, Sąlygų 15 punktas įpareigojo projektą papildomai derinti su Aplinkos apsaugos departamentu ir sodininkų bendrija „Ąžuolas“. Pastarąją sąlygą atsakovai tik dalinai įvykdė. Jie suderino gyvenamojo namo projektą LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, tačiau nesuderino su sodų bendrija, kaip reikalavo Projektavimo sąlygų 15 punktas.
Sodininkų bendrija 2005-05-05 raštu Nr.05-54 „ Dėl sodo namelio, ūkinio pastato, autogaražo projektavimo sklypelyje Nr,.750“ leido bendrijos nariui I. J. arba ją atstovaujančiam asmeniui, sklypelyje Nr.750 susiprojektuoti ir pasistatyti gyvenamą namą, sodo namelį, ūkinį pastatą, garažą ar kitus priklausinius. Tuo pačiu nustatė pareigą projektą derinti nustatyta tvarka (b.l.49). Kadangi šis leidimas išduotas iki projektavimo sąlygų išdavimo ir jame nustatyta projekto derinimo sąlyga, o projektas dar nebuvo parengtas, darytina išvada, kad leidimas duotas tik projekto rengimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokio turinio sutikimas nereiškia, jog tuo pačiu leidimu buvo suderintas namo projektas su sodų bendrija. Priešingu atveju bendrijos leidime nebūtų buvę nuorodos į privalomą projekto derinimą. Minėto turinio sodų bendrijos sutikimas buvo reikalingas tik projektavimo sąlygų gavimui. Kadangi tik esant konkrečiam projektui sodo bendrija gali spręsti, ar tokia statyba konkrečioje žemės sklypo vietoje galima, ar tai nepažeis kitų sodo bendrijos narių interesų ir tuo pačiu sodo bendrijos, todėl, būtent, minėtas Projektavimo sąlygų 15 punktas įpareigojo atsakovus projektą derinti su sodų bendrija.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad jų žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nėra žymų apie sklype esančius melioracijos statinius ir jie jokios informacijos apie galimai esantį drenažą jų sklype iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos derinant projektą negavo. Kaip teismo posėdyje paaiškino Panevėžio rajono savivaldybės atstovė V. J., melioracijos įrenginiai nebuvo įregistruoti Registrų centre ir ši paeiga buvo nustatyta Panevėžio apskrities žemėtvarkos skyriui (t. 1, b.l. 195). Visgi, tokią informaciją savo archyvuose turėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius, taip pat ieškovas, nes bendrijos administracinėse patalpose viešai matomoje vietoje yra iškabinti bendrijos žemės sklypų planai su pažymėtu drenažu, ką patvirtino liudytoju apklaustas S.V. S. (t.1, b.l. 93). Būtent dėl to, kad atsakovai neįvykdė sodų bendrijos leidime namo projektavimui reikalavimo projektą derinti įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu Projektavimo sąlygų 15 punkto reikalavimo projektą suderinti su sodų bendrija, jie nesužinojo reikšmingos informacijos dėl žemės sklype esančių melioracijos įrenginių egzistavimo, nors tokią galimybę turėjo.
Ieškovo atstovas V. L. teisme paaiškino, kad jis šalia atsakovų namo rado drenažo vamzdžių šukių. Atsakovai pripažino, kad jie, vykdydami gyvenamojo namo statybos darbus, rado žemėje gulinčius akmenis ir sutrūnijusias keramikines šukes. Esant šioms aplinkybėms atsakovai žemės darbų nesustabdė ir nesiaiškino, ar keramikinės duženos nėra melioracijos įrengimų dalis, kam melioracijos įrenginiai priklauso bei nederino tolimesnių žemės kasimo ir namo statybos darbų. Tuo jie pažeidė Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punkto reikalavimo, nustatančio, kad , jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai,<...> darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Jie taip pat pažeidė bendrą pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sodų bendrijos komisija, 2010-11-19 apžiūrėjusi drenažo rinktuvą, esantį sklype Nr.750, nustatė, kad nuo Šakinės upelio iki sklypo Nr.750 gyvenamojo namo rinktuvas yra gerame stovyje ir nutarė esant galimybei nustatyti drenažo rinktuvo techninį stovį ir padėtį sklypų Nr. 750 ir Nr.761 riboje(b.l.,26-aktas). 2010-12-08 komisija, atkasė drenažo rinktuvą sklypų Nr.750 ir Nr.761 riboje ir nustatė, kad rinktuvas pertvenktas. Komisija padarė išvadą, kad statant namą rinktuvas sugadintas ir jį reikia atstatyti apeinant gyv. namą sklype Nr.750, sklypų Nr.761-750 bei 750-751 ribomis ir pajungti į veikiantį rinktuvą sklypo Nr.738 teritorijoje(b.l.27- aktas), kas ir buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtino ieškovo atstovas ir liudytojas A. J.. Jų parodymais drenažas patvenktas prieš atsakovų sklypą ir veikia tinkamai už atsakovų sklypo. Liudytojų H. K., S. J., S.V. S. ir R. V. parodymais atsakovams pradėjus įrenginėti sklype statomo namo pamatus tam tikri sodo sklypai, sodų drenažo sistema ėmė tvinti, o atlikus drenažo remonto darbus prie atsakovų sklypo ši problema išnyko. Ta aplinkybė, jog jie sutampa su ieškovo atstovo paaiškinimu , neduoda pagrindo abejoti jų parodymais. Kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, nenustatyta. Todėl apeliantų teiginys, jog teismas neturėjo pagrindo šių liudytojų parodymų laikyti pagrįstais, atmestinas. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina kita byloje esanti medžiaga: aktai, ieškovo atstovo paaiškinimai, dalinai atsakovų nesutikimas su ieškovo pasiūlymu atkasti drenažo rinktuvą sklype ir įsitikinti jo tinkama būkle. Esant šioms aplinkybėms, bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovų namo statybų metu ieškovo nurodytoje vietoje iš tikrųjų buvo sugadintas atsakovų sklype esantis sodų drenažo rinktuvas ir atmetė atsakovų teiginį, jog drenažas netinkamai veikė dėl susidėvėjimo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
Apeliantai teigia, kad namo pamatai buvo klojami 2006-2007 metais, sodų sklypų savininkai dėl besikaupiančio vandens pradėjo skųstis tik 2009-2010 metais ir todėl jiems neaišku, kokiu būdu jie melioracijos įrenginius, esančius 1,5 m gylyje, galėjo pažeisti praėjus 3-4 metams po žemės kasimo darbų. Vienok, šios aplinkybės nepaneigia ieškovo teiginio apie drenažo rinktuvo sugadinimą namo statybos metu(2006 -2007m). Manytina, kad drenažo dalis buvo pažeista dar atsakovams klojant pamatus, tačiau dėl padažnėjusių liūčių, potvynių, praėjus keliems metams buvo pastebėta, kad melioracijos įrenginiai tinkamai nebefunkcionuoja. Atsakovai, neigdami sugadinę drenažą, turėdami galimybę bei gavę ieškovo pasiūlymą atkasti drenažo rinktuvą jų sklype ir tokiu būdu išaiškinti drenažo sugadinimo priežastį ir jų kaltės dėl to nebuvimą, kaip teigia, atsisakė tą padaryti . Tokiu būdu jie atsisakė teisės įrodinėti savo teiginių pagrįstumą.
Šiuo atveju reikšmės neturi ta aplinkybė, jog buvęs sodų bendrijos pirmininkas H. K., išdavęs atsakovams sutikimą namo projektavimui, neperspėjo atsakovų apie jų žemės sklype esantį drenažą, nes pirminis derinimo etapas yra skirtas projektavimo sąlygų gavimui. Antruoju etapu derinamas konkretus namo projektas, ko atsakovai nepadarė. Kaip nurodė apklausta liudytoja projektuotoja T. S., reikalingas papildomas (projekto) derinimas dėl aukščio ir konkrečios statybų vietos, t.y. dar kartą patikrinti projektavimo sąlygas. Būtent todėl sodų bendrijos leidime namo projektavimui ir projektavimo sąlygose buvo įtvirtinta privaloma sąlyga- projektą derinti ir su sodų bendrija. Ta aplinkybė, jog, liudytojos- projektuotojos T. S. teigimu, buvo išduotas statybos leidimas, neduoda pagrindo pripažinti, kad buvo įvykdytas Projektavimo sąlygų 15 punktas, reikalaujantis projektą suderinti su sodų bendrija. Vykdant pirmiau minėtą reikalavimą ir projektą derinant su sodo bendrija, bendrijoje esančių, pirmiau nurodytų, dokumentų pagrindu, būtų nustatyta, kad drenažo sistema eina per atsakovų žemės sklypą ir kasant pamatus suprojektuotoje vietoje ji bus pažeista. Taigi, jeigu atsakovai būtų įvykdę šiuo reikalavimus, šios bylos ginčo nebūtų. To nepadarius žalos ar jos dalies vis tiek galima buvo išvengti atsakovams elgiantis rūpestingai, apdairiai, t.y. prieš kasant pamatus laikantis Melioracijos įstatymo 6 str.4p nuostatos žemės kasimo darbus derinti su sodų bendrija, o darbų eigoje atradus šukes- aiškintis jų paskirtį ir kt., kaip numatyta Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punkte. Esant šioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, kad melioracijos įrenginiai nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre ir jie nenurodyti žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, atsakovams tenka kaltė dėl jų sugadinimo.
Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).
Apeliantai teigia, kad ieškovo sutvarkytas drenažas neveikia ir laiko, kad darbai atlikti be reikalo. Teiginį įrodinėja 2012-04-21 sklypų Nr.750 ir 751 apžiūros aktu, kurį surašė ir pasirašė atsakovų sūnus J. J., sklypo Nr.751 savininko atstovės J. I. ir K., kaimynė D. P.. Surašant aktą dalyvavo A. J.. Apžiūros akte nurodyta, jog A. J. konstatavo faktą, kad esamas drenažas tarp sklypų Nr.750 ir 751, o užsikišęs tolimesnėje vietoje. Akte išbraukta ir neaptarta „Geotermos vadovas“, „neveikia“(b.l.36). Su šio turinio aktu A. J. nesutiko ir jo nepasirašė. Kokių pagrindu J. I. ir K. atstovavo sklypo Nr.751 savininką, nenurodyta. Kuris žemės sklypas priklauso kaimynei D. P.- nenurodyta. Esant šioms aplinkybėms, tokio turinio dokumentas nepatvirtina jokių turinčių reikšmės bylos aplinkybių.
Priežastys, kodėl SB „Ąžuolas“ teritorijoje atsakovų ir gretimuose sodų sklypuose telkšo gausus perteklinis paviršinis vanduo, nėra nustatytos. Sprendžiant iš apeliantų pateiktų nuotraukų , viena iš galimų priežasčių, ką nurodė ieškovas, yra tai, jog atsakovų žemės sklypas statybų metu sukeltas, t.y. aukštesnis nei gretimi žemės sklypai( nuotrauka Nr.10, b.l.33, t.2). Apeliantai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo skirti teismo ekspertizės, neprašė apklausti šios srities specialistų, o drenažo funkcionavimo nustatymui reikalingos specialios technikos ir amato žinios. Net ir nustačius, kad drenažas nefunkcionuoja dėl užsikišimo kituose sklypuose, nebūtų paneigta aplinkybė, kad ieškovas patyrė pagrįstas išlaidas taisydamas atsakovų kaltais veiksmais sugadintą drenažo dalį.
Apeliantai skunde pateikia apeliaciniam teismui prašymus dėl išsamių ir argumentuotų atsakymų pateikimo, kas neatitinka CPK 326 str. nurodytų apeliacinės instancijos teisių. Apeliantai manydami, kad ieškovas savo iniciatyva atlikdamas žemės kasimo darbus jų privačiame sklype, pažeidė jų nuosavybės neliečiamumą, turi teisę dėl padarytos žalos kreiptis į teismą ginčo tvarka pareikšdami ieškinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovų priešieškinį dėl žalos priteisimo, todėl klausimas dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų nesvarstytinas.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Panevėžio miesto sodininkų bendrija „Ąžuolas“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atmetus apeliantų skundą lygiomis dalimis šios išlaidos iš jų priteistinos (CPK 93 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti Panevėžio miesto sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, k. 148364192.