- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1-84-814/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01027-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1972-06-15 Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis R. S. įmonėje, yra šios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
R. S. nuo 2010-07-19 iki 2011-06-06 būdamas R. S. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d., kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2010-07-19 iki 2011-06-06 apgaulingai tvarkė minėtos R. S. įmonės buhalterinę apskaitą pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „...ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...."; pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „... į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"; pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „... visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais"- R. S. įmonės buhalterinėje apskaitoje 2010-07-19 - 2011-06-06 laikotarpyje neapskaitė 151 634,62 litų apmokestinamųjų pajamų, gautų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už jiems parduotas automobilių atsargines detales, autoremonto paslaugas. R. S. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, neapskaitydamas gautų apmokestinamųjų pajamų 151 634,62 litų sumai, nuo neapskaitytos sumos nesumokėjo 12 160 litų pelno mokesčio, 31 843 litų pridėtinės vertės mokesčio, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą padarydamas valstybės biudžetui 44 003,00 litų žalą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2011-06-06.
Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad su kaltinimu visiškai sutinka. Nurodė, kad yra įmonės, kuri registruota Lietavos g. 45-29, savininkas ir vadovas. Turėjo daug įsipareigojimų ir per žioplumą nespėjo visko sužiūrėti ir įvyko klaida. Į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų. Atliktos ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Neapskaityta suma 151 634,62 litai. Nuo neapskaitytos sumos nebuvo sumokėta 12 160 litų pelno mokesčio ir 31 843 litų pridėtinės vertės mokesčio. Vykdoma veikla - prekyba automobiliais ir automobilių remontas. Šias pajamas gavo už prekybą automobilio dalimis bei paslaugas. Gautos pajamos nebuvo apskaitytos kasos aparatu. Žalą valstybei atlygino. 2011-12-08 sumokėjo pradinį įnašą 7000 litų ir 2012-01-17 likusią sumą – 36 519,58 litus. Ūkines operacijas fiksuodavo žurnale. Turėjo ir sąsiuvinį, jame registruodavo pardavimus, buvo vedama juodoji buhalterija. Sąsiuvinį pagrinde pildė jis. Taip darė norėdamas išvengti didesnių mokesčių. Negali pasakyti neapskaitytų ūkinių operacijų skaičiaus. PVM deklaracijas tikslino, nes jos neatitiko realių skaičių. Neteisingos PVM deklaracijos buvo nuo 2010 metų. Gailisi padaręs nusiklastamą veiką. Yra įmonės vadovas, algos negauna. Pajamos yra pagal metinę deklaraciją. Šiai dienai verčiasi labai sunkiai. Jo vardu yra įmonės patalpos Darbininkų gatvėje, butas, taip pat automobilis. Augina 16-os ir 13-os metų dukras, žmona dirba Jonavos PSPC odontologe. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas būtų jo uošvis R. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Uošvio išsilavinimas aukštasis, jis dirbo vadovaujantį darbą. Su žmonos tėvais bendrauja kaip šeima. Kartu praleidžia savaitgalius. Uošvis stengiasi jiems padėti.
Vadovaujantis BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad ji dirba R. S. įmonėje nuo 2006 metų. Nuo minėto laikotarpio dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje prekiauja automobilių atsarginėmis detalėmis, tepalais, taip pat šiuo adresu yra minėtos įmonės autoservisas, kuriame teikiamos automobilių remonto paslaugos už kurias klientai sumoka pinigus parduotuvėje, t.y. jai. Kiek klientai turi sumokėti už remonto paslaugas R. P. pasakydavo įmonės savininkas R. S. ir jo pasakytą sumą ji paimdavo iš klientų. 2011-06-07 įmonėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu jos darbo vietoje buvo rastas sąsiuvinis, kuriame buvo fiksuojami visi įmonės detalių ir remonto darbų pardavimai. Dalį įrašų sąsiuvinyje darė ji, dalį savininkas R. S.. Šiame sąsiuvinyje ji fiksavo visus pardavimus iš įmonės parduotuvės bei fiksavo remonto darbų pardavimus, nurodydama sumas, kurias pagal savininko nurodymą paimdavo iš klientų. Sąsiuvinyje fiksavo pardavimo datą kokios prekės ar darbai parduoti, pinigų sumas už kurias parduotos prekės ir darbai, kiek paėmė pinigų iš klientų. Dalį pardavimo operacijų savininko nurodymu neapskaitydavo įmonės kasoje, t.y. gautų pinigų iš klientų neapskaitydavo kasos aparatu, o be apskaitos gautus pinigus perduodavo savininkui R. S., ar R. S. šiuos pinigus užpajamuodavo įmonės kasoje ji nežino. R. S. nurodymu ji kasos aparatu neapskaitydavo pagrinde pinigų gautų iš klientų už jiems autoservise suteiktas remonto paslaugas. Fiksuodama pardavimo operacijas sąsiuvinyje rašydavo pirkimo sąskaitų numerius, t.y. sąskaitų numerius rašydavo jei pardavimas fiksuotas EKA (elektroniniu kasos aparatu), jei pardavimas EKA nefiksuotas sąskaitų numerių nerašė. Tokiu būdu galima atskirti, kurios prekės ar darbai parduoti fiksuojant apskaitoje, o kurios parduotos be apskaitos dokumentų, nefiksuojant apskaitoje (1 t. b.l.56-59 ).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2011 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, jis kreipėsi į R. S. įmonę, esančią (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Citroen xsara picasso" remonto, t.y. dėl variklio remonto. R. S. įmonės savininkui sutikus suremontuoti jo automobilį jis su R. S. sutarė remonto kainą, t.y. R. S. jam pasakė, kad automobilio variklio remonto darbai kainuos 500 litų ir papildomai reikės sumokėti už remontui reikalingas detales. Jis su tokia kaina sutiko ir R. S. įmonės autoservise paliko minėtą automobilį, kurį priėmė pats R. S.. Po kelių dienų R. S. pranešus, kad automobilį suremontavo jis atvyko į minėtą servisą jo pasiimti. Atvykus R. S. pasakė, kad už remontą jam reikia sumokėti viso 1340 litų. Jis sutiko ir asmeniškai R. S. sumokėjo 1340 litų. Sumokėjus pinigus R. S. jam neišdavė jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, po ko jis paprašė R. S. išrašyti jam PVM sąskaitą faktūrą. R. S. pasakė, kad PVM sąskaitos - faktūros jam išrašyti negali kadangi buvo po darbo valandų ir jo buhalterė baigusi darbą taip pat pasakė, kad jei jam išrašys PVM sąskaitą- faktūrą jam papildomai reikės R. S. sumokėti pridėtinės vertės mokestį nuo jo jau sumokėtos 1340 litų sumos bei pasiūlė jam atvykti sekančią dieną pasiimti sąskaitos. Sekančią dieną jis atvyko į R. S. įmonės autoservisą tačiau R. S. jame nerado, autoservise dirbusi moteris, kurios vardo ir pavardės jis nežino, pasakė, kad PVM sąskaitos - faktūros A. B. išrašyti negali kadangi R. S. įmonės apskaitoje neužpajamuotos detalės, kurios buvo panaudotos jo automobilio remontui bei jam nurodė atvykti vakare kai bus pats R. S.. Jam atvažiavus į darbo dienos pabaigą į R. S. autoservisą R. S. jam pasakė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašyti negali kadangi detalės, kurios buvo panaudotos A. B. automobilio remontui jau yra nurašytos. Apklausos metu parodytos R. S. įmonės 2011-05-26 PVM sąskaitos -faktūros RS Nr. 884 išrašytos A. B. iš R. S. įmonės jis nebuvo gavęs. (t. 1.b.1.60-61).
Specialisto išvada Nr. 5-2/130 nustatyta, kad 2010-07-19 - 2011-06-06 laikotarpiu R. S. įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė viso 151634,61 litų apmokestinamųjų pajamų, R. S. įmonė sąsiuvinyje (rastame patikrinimo metu) suregistruotoms pardavimo operacijoms: 2010 m. 81064,03 litų sumai (be PVM) gautų apmokestinamų pajamų, 2011 m. 69463,14 litų sumai (be PVM) gautų apmokestinamų pajamų (viso už 150527,17 litų) pagrįsti neišrašė apskaitos dokumentų, R. S. įmonės tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos informacija nebuvo tinkama, objektyvi, palyginama, taip pat išsami ir naudinga, tdėl iš tyrimui pateiktų 2010-07-19 - 2011-06-06 laikotarpio R. S. įmonės dokumentų iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir veiklos rezultatų, kadangi tiriamuoju laikotarpiu įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 81064,03 litų sumos apmokestinamų pajamų ir 17023,45 litų pardavimo PVM 2010 metais, 70570,58 litų sumos apmokestinamųjų pajamų ir 14819,82 litų pardavimo PVM 2011 metais, viso 151634,61 litų apmokestinamųjų pajamų ir 31843,27 litų pardavimo PVM. R. S. įmonė teikdama 2010 m. pelno mokesčio deklaraciją nedeklaravo 81064 litų sumos 2010 metų apmokestinamų pajamų, kurių nebuvo įtraukusi į įmonės buhalterinę apskaitą, nuo kurios pelno mokestis yra 12160 litų. R. S. įmonė tiriamuoju laikotarpiu valstybinei mokesčių inspekcijai teikė mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. R. S. įmonė 2010 m. liepos - gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi 81064,03 litų sumos apmokestinamų pajamų nedeklaravo 17023 litų sumos pardavimo PVM, 2011 m. sausio - birželio mėn. neapskaičiusi 70570,58 litų sumos apmokestinamų pajamų nedeklaravo 14820 litų sumos pardavimo PVM. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateikta 2011-05-26 R. S. įmonės PVM sąskaita - faktūra RS Nr. 884 išrašyta pirkėjui A. B. už bendrą 1340 litų suma neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Iš tyrimui pateiktų kitų R. S. įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad PVM sąskaitą - faktūrą pažymėtą RS Nr. 884 R. S. įmonė išrašė 2011-06-01 pirkėjui UAB „Argva" už bendrą 111,57 litų sumą ir ši UAB „Argva" išrašyta PVM sąskaita - faktūra užregistruota R. S. įmonės išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnale (1 t. b.l.9 ).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. S. apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2011-06-06. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje 2010-07-19 – 2011-06-06 laikotarpyje neapskaitė 151 634,62 Lt apmokestinamųjų pajamų, gautų iš ikiteisminio tyrimo metu menustatytų asmenų už jiems parduotus automobilių atsargines detales, autoremonto paslaugas, todėl neapskaitydamas buhalterinėje apskaitoje gautų apmokestinamųjų pajamų, nuo neapskaitytos sumos nesumokėjo pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir tai rodo jog jis, siekdamas išvengti dalies mokestinių prievolių, veikė tiesiogine tyčia.Yra nustatyta, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti R. S. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2011-06-06, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino valstybei padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
R. S. padarytas nusikaltimas, už kurį jis teisiamas, priskiriamas prie apysunkių tyčinių nusikaltimų. Jis anksčiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas, Jonavos PSPC PSC priklausomybės ligų ir psichiatro priežiūroje neįrašytas, nagrinėjimo metu pripažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiškino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į R. S. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Individualizavęs R. S. asmenybę, įvertinus apysunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. S. ateityje laikysis įstatymų, pakeisti jos elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos padarymo pakankamas teismo proceso prevencinis poveikis. Byloje yra gautas kaltinamojo uošvio R. T. prašymas perduoti R. S. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. T. paaiškino, kad jis prieš pensiją dirbo AB „Achema“, po to įmonėje „Iremas“ vadovaujamą darbą. Išsilavinimas aukštasis. Yra gavęs apdovanojimų, mokėsi ir tobulinosi Lietuvoje bei užsienyje. Kaltinamasis anksti neteko tėvo, todėl jis jam atstoja tėvą. R. S. visais gyvenimo klausimais kreipiasi į jį patarimo. Jį labai nustebino žinia dėl apgaulingo buhalterijos vedimo. Apie tai jie kalbėjosi, R. S. pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Jis mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Prašo atleisti pagal laidavimą be užstato, nes yra pensininkas, gaunamos pajamos nėra didelės. R. T. neteistas, administracine tvarka nebaustas, didžiąja laiko dalį praleidžia kartu su kaltinamuoju, todėl atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes teismas turi pagrindo manyti, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, jis vertas teismo pasitikėjimo. Taigi yra nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą. Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, yra pensininkas, laidavimas skirtinas be užstato, terminas nustatytinas dviem metams. R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-06-07 dokumentų paėmimo aktu paimtą „Finansinę ataskaitą Nr. 0002", PVM sąskaitą-faktūrą RS Nr. 884 ir sąsiuvinį, kuriame fiksuoti R. S. įmonės pardavimai už 2010-07-19 iki 2011-06-06 laikotarpį paliktini saugoti prie bylos; 2011-06-07 dokumentų paėmimo aktu ir 2011-07-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti R. S. įmonės dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. S. įmonei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. S. perduoti R. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 (dviem) metams.
R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Finansinę ataskaitą Nr. 0002", PVM sąskaitą-faktūrą RS Nr. 884 ir sąsiuvinį, kuriame fiksuoti R. S. įmonės pardavimai už 2010-07-19 iki 2011-06-06 laikotarpį palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2011-06-07 dokumentų paėmimo aktu ir 2011-07-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus R. S. įmonės dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S. įmonei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.