Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių G. B. ir I. B. ieškinius atsakovui D. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. B. prašo iš atsakovo D. B. priteisti 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki ji studijuos (duomenys neskelbtini) programos bakalauro nuolatines valstybės nefinansuojamose studijose ir bus ne vyresnė nei 24 metai amžiaus. Nurodo, kad iki ji buvo nepilnametė, Telšių rajono apylinkės teismas 1998-03-06 buvo priteisęs išlaikymą. Jai sulaukus pilnametystės atsakovas, kuris ir taip nereguliariai mokėjo išlaikymą, nutraukė bet kokios paramos teikimą. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete ir bakalauro studijas planuoja baigti 2018 metais. Gyvena kartu su mama ir seserimi I. Mamos pajamos per mėnesį yra apie 630 Eur, sesuo mokosi gimnazijoje. Įstojusi į universitetą, vasaros metu dirbo pilnu etatu (duomenys neskelbtini), o studijuodama – 0,5 etato. Turi mokėti už mokslą po 799,35 Eur už semestrą. Pati stengiasi iš pajamų susimokėti už mokslą, tačiau šių pajamų pakanka tik mokslams. Uždirbti daugiau studijuodama negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka sužinojo apie vykstantį procesą. Atsakovo vertinimu, ieškovės sąmoningai nuo teismo slėpė jo gyvenamąją vietą.

Iš 2016-08-26 teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog atsakovui nebuvo žinoma apie teismo posėdį. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas teismo šaukimu (t. 3, b. l. 9). Ant šio teismo šaukimo yra atsakovo parašas, kurio autentiškumo jis neginčija. Nors ant teismo šaukimo nurodyta, jog šaukimas neįteiktas, nes pasirašė kaimynas, tačiau tokio pat, kaip ir atsakovo, parašo buvimas patvirtina, jog teismo šaukimas buvo įteiktas. Papildomu teismui pateiktu 2016-08-24 prašymu atsakovas nurodė, jog jis informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį, palaiko savo atsiliepimus, prašo G. B. ieškinį atmesti, o I. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ne daugiau nei 500 Eur.

Aptartos aplinkybės paneigia tai, jog atsakovas nežinojo apie teismo posėdį. Teismo galimybė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti iš esmės numatyta CPK 231 straipsnio 5 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartyje atsakovas nėra informuotas apie galimybę teismui savo nuožiūra, pripažinus, jog bylos nagrinėjimui pasiruošta, pereiti į teismo posėdį, tačiau tai negali būti tapatinama su atsakovo netinkamu informavimu apie teismo posėdį ir nustatomas CPK 329 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pripažįstant sprendimo absoliutaus negaliojimo atvejį. Iš atsakovo teismui teiktų procesinių dokumentų, nepaisant to, kad jie pasirašyti ir pateikti paties atsakovo, matyti, jog šie dokumentai buvo parengti teisininko, kas patvirtina, jog atsakovas turėjo atstovą, kuris galėjo atsakovą informuoti apie teismo teisę, numatytą CPK 231 straipsnio 5 dalyje. Nuo 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo nereikalaujama, jog šalys sutiktų su tuo, kad teismas iš parengiamojo teismo posėdžio pereitų į žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręstų klausimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Pažymėtina tai, jog atsakovas aktyviai dalyvavo teismo procese, pateikė visus turimus ir reikalingus dokumentus, todėl jo materialinės teisės negalėjo būti pažeistos. Atsakovas keletą kartų teismui rašė raštus bei teikė procesinius dokumentus bei rašytinius įrodymus.

Nagrinėjant bylos procesą nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta proceso pradžioje teismui nebuvo žinoma. Kaip matyti iš teismui paduotų ieškovių I. B. ir G. B. ieškinių atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog tai atsakovo tėvų gyvenamoji vieta. Ieškiniuose prašoma atsakovui dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nes vykdomojoje byloje dėl alimentų išieškojimo paskelbus atsakovo paiešką, nustatyta, kad jis paskutiniu metu negyvena (duomenys neskelbtini). Ieškiniai teismui pateikti 2015-11-13. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovo tėvų adresu ir buvo neįteikti grąžinti teismui. 2016-01-28 teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriuo jis informuoja, kad žino apie I. B. ieškinį, nurodo, jog I. žino jo gyvenamosios vietos adresą, nes pas jį vasarą gyveno, bei prašo atsiųsti procesinius dokumentus. D. B. 2015-10-26 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi ieškovėms pasiūlyta pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Reaguodamos į teismo nutartį ieškovės nurodė, jog nežino tikslaus atsakovo adreso ir prašė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi nutarta atsakovą apie iškeltą civilinę bylą ir pateiktus ieškinius informuoti viešo paskelbimo būdu. 2016-04-02 prašymu teismui atsakovas nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir paprašė atsiųsti procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 42).

Atsakovo apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl to, kad ieškovės sąmoningai slėpė jo gyvenamąją vietą teisinės reikšmės bylos sprendimui – išlaikymo dydžio ir pareigos mokėti išlaikymą nustatymui, neturi, pripažinta, jog atsakovas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo eigą ir tinkamai įgyvendino savo procesines ir materialines teises. Išvados, kad ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis iš karto nenurodydamos atsakovo gyvenamosios vietos, vienareikšmiai daryti negalima. Nors ieškovė I. B. neneigė, jog gyveno pas atsakovą, o taip pat susirašinėjo su tėvu sms žinutėmis, tai savaime negali patvirtinti, jog ji tikrai žinojo, bet sąmoningai nepranešė atsakovo adreso. Adresas yra sudėtingas, vien tik gyvenimo faktas negali patvirtinti, jog turima pareiga žinoti tikslų adresą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir atsakovo argumentus dėl jo netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimo eigą, teismo posėdžio vietą ir laiką atmeta.

CPK 376 straipsnio 2 dalis nustato, jog šeimos bylose teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti. Visgi, bylos duomenys rodo, jog pagrindo sudaryti taikos sutartį byloje nebuvo. 2016-08-24 prašyme teismui atsakovas pats nurodė, jog jis sutinka I. B. sumokėti 500 Eur, tačiau I. B. jo pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai atmetė. Nei ieškovė I. B., nei atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Esant aiškiai išreikštai nuostatai dėl nesutikimo sudaryti taikos sutartį bei neatvykus į teismo posėdį, teismas neturėjo pagrindo atidėti teismo posėdį ir pakartotinai kviesti šalis.

Dėl I. B. ieškinio

Ieškovė I. B. reiškė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo už laikotarpį nuo 2015-10-14 iki 2016-06-03 po 200 Eur per mėnesį. Skundžiamu teismo sprendimu I. B. buvo priteistas išlaikymas po 175 Eur nuo 2015-10-14 iki I. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad I. B. po vidurinės mokyklos baigimo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir sukūrė faktinę šeimą šios bylos nagrinėjimui įtakos neturi, kadangi periodas po vidurinės mokyklos baigimo nepatenka į ginčo laikotarpį.

Pareiga mokėti išlaikymą besimokantiems pilnamečiams vaikams nustatyta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal minimą teisės normą nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovas neginčijo pareigos išlaikyti pilnametę dukrą I. B. jos mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą metu. I. B. pilnametystės sulaukė 2015-10-13. I. B. 2015-2016 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, ją išlaikė mama D. B., kurios pajamos (duomenys neskelbtini) yra 637,50 Eur.

Aptardamas tėvo galimybes teikti išlaikymą pilnametėms dukroms pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas gyvena ne vien tik iš teismui pateiktų deklaruotų pajamų. Pagal teismui pateiktus duomenis buvo nustatyta, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 697,50 svarų sterlingų (GBP). Jis kitoje santuokoje turi du jau pilnamečius vaikus – T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2015-10-13 atsakovas pasirašė būsto nuomos sutartį iki 2016-10-10, nuomos kaina 1 650 svarų sterlingų (GBP). Remdamasis tuo, jog atsakovas nuomoja būstą už 1 650 svarų sterlingų per mėnesį, o bendros atsakovo išlaidos per mėnesį sudaro 2 088,50 svarų sterlingų, įskaičiavus komunalinius mokesčius, teismas nurodė, kad atsakovas turi ir kitų teismui nenurodytų pajamų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, jog atsakovas gyvena ne vien tik iš teismui nurodytų pajamų. Tokia išvada labiau būtų grindžiama prielaidomis nei kitais netiesioginiais įrodymais. Nors sulyginus atsakovo gautas pajamas ir būsto nuomos kainą, kyla abejonių dėl to, iš kokių pajamų atsakovas sumoka nuomą, tačiau teismo išvada dėl pajamų nenurodymo, kuri leidžia priteisti didesnį išlaikymą nei nustatytos išlaikymą teikiančio asmens galimybės, turi būti paremta išsamesne pareigą mokėti išlaikymą asmens turtinės padėties analize. Spręsdamas, jog atsakovas turi didesnes pajamas, teismas turėjo išsamiai nustatyti atsakovo šeimos pajamas ir išlaidas, ištirti, kokį darbo užmokestį ar kitas pajamas gauna atsakovo sutuoktinė, ar atsakovas turi išlaidų koledže studijuojančios dukters E. B., kuri taip pat yra pilnametė (duomenys neskelbtini) besimokanti atsakovo dukra, išlaikymui, kokios kitos šeimos išlaidos. Atsakovo sutuoktinės pajamos nebuvo tiriamos, tačiau buvo įvertintos kaip nedidelės, remiantis atsiliepimų argumentais. Neišsiaiškinus, kokį butą atsakovas nuomoja, negalima remtis teismo posėdyje neištirtas siurpriziniais įrodymais iš užsienio nekilnojamojo turto agentūrų internetinių puslapių, jog atsakovo gyvenamojoje vietovėje nuomos kainos yra mažesnės. Įrodymai tiriami teismo posėdžio metu laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos negarinėjimo koncentruotumo principų (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Nors CPK 376 straipsnio 1 dalis leidžia teismui šeimos bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tačiau šiuo įrodymus privaloma ištirti teismo posėdyje ir suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybė susipažinti su įrodymais ir dėl jų pasisakyti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė pakankamų duomenų apie jam diagnozuotą stuburo išvaržą ir dėl sveikatos sutrikimų ribotą darbingumą. Visgi, iš medicininės ataskaitos matyti, kad 2016-03-02 eismo įvykio pasekmės išnyks po 16 mėnesių nuo nelaimingo atsitikimo dienos. Nors eismo įvykio pasekmės – skausmas, diskomfortas viršutinėje nugaros dalyje, nelaikytini dideliais sužalojimais, tačiau šios aplinkybės realiai gali įtakoti atsakovo galimybes gauti pajamas. Reziumuojant, daroma išvada, kad nėra pakankamų įrodymų nustatyti faktą, jog atsakovas gauna ar gali gauti ženkliai didesnes, nei deklaruotos ir pateiktos teismui, pajamas.

Antra aplinkybė, kurią turi įvertinti teismas pilnamečio vaiko išlaikymo byloje, yra pilnamečių vaikų turtinė padėtis bei gaunamos pajamos, jo galimybės gauti pajamas. Byloje nebuvo pateikti tiesioginiai duomenys, jog I. B. laikotarpiu nuo pilnametystės iki vidurinio ugdymo programos baigimo gavo pajamų. Atsakovas nurodė aplinkybės dėl galimų pajamų turėjimo ir prie savo atsiliepimo pridėjo duomenis anglų kalba, jog I. B. priklauso modelių agentūrai, tačiau pateikdamas vertimus, atsakovas minimų dokumentų (t. 1, b. l. 70-73) vertimų nepateikė. I. B. duomenų apie gautas pajamas teismui nepateikė. I. B. nepaneigė, jog ji dirba modeliu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą rėmėsi tuo, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų dėl jos darbo ir uždarbio, tačiau nenurodė, jog ji ginčo laikotarpiu nedirbo modeliu ir pajamų negavo. Ji pati jokių duomenų apie savo pajamas teismui neteikė, neteikė darbo ar kitų sutarčių su modelių agentūra. Atsakovas atsiliepime į I. B. ieškinį nurodė, jog ieškovė vasarą gyveno pas tėvą ir dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės ieškovė taip pat neneigė, duomenų apie pajamas neteikė. Tai, kad ieškovė I. B. registravosi modelių agentūroje, rodo, jog ji ketino dirbti mokymosi metu, ir turėjo galimybių pati gauti pajamų.

I. B. savo poreikių dydžio neįrodinėjo, ieškinyje jokių skaičiavimų neteikė. Pirmosios instancijos teisme sprendime ieškovės I. B. išlaidos nebuvo analizuojamos. Aplinkybė, jog nebuvo pagrįsti ir įrodyti šios ieškovės poreikiai, paminėta ir atsakovo apeliaciniame skunde. Ieškovės poreikiai nebuvo detaliai įvardinti ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Įvertinus, jog ieškovės I. B. išlaikymui iš atsakovo priteisiama išlaikymo suma yra nedidelė, tai ieškovės poreikiai pripažįstami būtinais ir neįrodinėtinais. Tiek ieškovės motina, tiek jos tėvas gauna nedideles pajamas, turi ne po vieną išlaikytinį, todėl gaunamos pajamos pakankamos tik būtinam išlaikymui teikti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas iki pilnametystės mokėjo nepilnametei dukrai po 132 Eur, skaičiuojant vidurkį. Skundžiamu teismo sprendimu išlaikymo I. B. suma buvo padidinta iki 175 Eur, nors jokių pasikeitimų, dėl kurių būtų padidėję ieškovės poreikiai, teismas nenustatė. Įvertinus tai, kad ieškovė tapo pilnametė, ji turi galimybių susirasti darbą ir gauti pajamų, mokymasis pagal vidurinio ugdymo programą nėra absoliuti kliūtis užsiimti darbine veikla po pamokų ar savaitgaliais, tuo naudojasi dalis besimokančių mokyklose asmenų, tuo tarpu atsakovas eismo įvykio metu patyrė sužalojimą, jo pajamos nedidelės, daroma išvada, kad pakankama suma ieškovės I. B. išlaikymui yra 100 Eur.

Dėl G. B. išlaikymo

Ieškovė G. B. reiškė ieškinį jai priteisti išlaikymą nuo 2019-09-01 iki ji studijuos (duomenys neskelbtini) programos bakalauro nuolatinėse valstybės nefinansuojamose studijose ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas G. B. periodinėmis 150 Eur išmokomis nuo 2019-09-01 iki ji studijuos (duomenys neskelbtini) programos bakalauro nuolatinėse valstybės nefinansuojamose studijose.

Apeliaciniame skunde dėl G. B. ieškinio atsakovas ginčija savo pareigą mokėti išlaikymą pilnametei dukrai, motyvuodamas tuo, kad dukra mokosi nepakankamai pavyzdingai, nes ji neįstojo į valstybės finansuojamą vietą ir jos rezultatai nebuvo pakankami persivesti į valstybės finansuojamą vietą, o taip pat G. B. nepasinaudojo galimybe gauti mokymuisi reikalingų lėšų – neužsidirbo studijoms vasaros atostogų metu ir negavo lengvatinės studijų paskolos.

G. B. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-09-01 ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) programos bakalauro nuolatines valstybės nefinansuojamose studijose 3 kurse. Išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tada, kai jis sąžiningai studijuoja aukštojoje mokykloje. Studijų sąžiningumas turi būti suprantamas kaip pakankamų pastangų rodymas studijų metu ir pakankamų rezultatų pasiekimas studijose. Valstybės finansavimas studijoms teikiamas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnį. Pagal šią normą valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos: 1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti; 2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms; 4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms ir kitai paramai. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai rodo, jog jis paramos pilnamečiam studijuojančiam vaikui tiekimą sieja su tuo, kad pilnametis vaikas turi būti vienas iš geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose besimokančių studentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningas mokymasis neturi būti tapatinamas su buvimu geriausius rezultatus pasiekusiu studentu. Pagal Mokslo studijų įstatymo 78 straipsnio 4 dalį gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Taigi, gerai besimokančio studento lygmuo yra visiškai pakankamas kriterijus nustatyti mokymosi sąžiningumo aplinkybę. G. B. teismo posėdyje nurodė, kad jos vidurkis yra 7,5 balo, toks vidurkis vertintinas kaip pakankamai geras ir rodantis, jog ieškovė sąžiningai studijuoja.

Galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą taip pat negali būti laikoma išlaikymo mokėjimo sąlyga. Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 4 dalis nurodo, jog atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Tai rodo, jog valstybės finansuojamų vietų paskirstymas atliekamas ne pagal studentų sąžiningo mokymosi kriterijų, o atsižvelgiant valstybės poreikius ir įdarbinimo rodiklius. Todėl išlaikymo siejimas su valstybės finansuojamos vietos gavimu, yra nepagrįstas. Remiantis išdėstytu daroma išvada, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jo pareigos teikti išlaikymą pilnametei dukrai, studijuojančiai aukštojoje mokykloje, nepaneigia. G. B. atitinka CK 3.192-1 straipsnio 1 dalies kriterijus – ji yra iki 24 metų amžiaus ir studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė G. B. dirba (duomenys neskelbtini). Jos pajamos, kai per atostogas dirba visu etatu, yra apie 400 Eur, o studijuojant – 250 Eur. Mėnesio išlaidos, neskaičiuojant būsto nuomos, komunalinių mokesčių ir maisto, sudaro apie 380 Eur. Išanalizavus teismo sprendimo motyvus, matyti, jog 380 Eur suma poreikių nėra pagrįsta. Iš ieškovės G. B. paaiškinimų matyti, jog ji už maistą moka 50-70 Eur, apie 100 Eur skiriama mokslams, knygoms (už mokslą moka seneliai), apie 50 Eur skiriama drabužiams, kosmetikai, už telefoną moka 15 Eur. Nors patiriamos išlaidos atskleistos nepilnai, matyti, jog ieškovė turi patirti tam tikras išlaidas komunalinėms paslaugoms bei transportui, ieškovės poreikiai gali sudaryti apie 300 Eur. Išlaidos sporto klubui nėra būtinos išlaidos, kadangi sportuoti galima ir nevaikštant į sporto klubą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nepasinaudojo valstybės paskola studijų įmokai mokėti. Valstybės paskolos studijų įmokai mokėti teikiamos Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio tvarka. Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Paskolos teikiamos remiantis Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 480 patvirtintu Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašu. Pagal šio aprašo 6 punktą valstybės paskola yra paskola studijų įmokai mokėti. Ji teikiama iš valstybės lėšų šio aprašo nustatyta tvarka. Šios paskolos suma per semestrą negali viršyti Mokslo ir studijų įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje nustatyto studijų įmokos dydžio už semestrą. Pagal to paties aprašo 7 punktą valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų šio aprašo nustatyta tvarka. Valstybės remiamos paskolos yra: 7.1. paskola studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti studento už studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies; 7.2. paskola gyvenimo išlaidoms. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos 50 dydžių; 7.3. paskola dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti bazinės socialinės išmokos 60 dydžių. Teismo posėdžio metu ieškovė G. B. nenurodė, kodėl ji nesikreipė dėl valstybės paskolos studijų įmokai mokėti. Toks elgesys pripažįstamas netinkamu rūpinimusi pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Tai sudaro pagrindą į ieškovės patiriamas išlaidas neįskaičiuoti studijų įmokos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovės pragyvenimo poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė užsidirba 250 Eur, jos poreikiai sudaro apie 300 Eur, ji nesikreipė dėl paskolos studijų įmokai, tačiau šiuo metu pasinaudoti pateikti paraiškos negalima (https://vsf.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-remiamos-paskolos), pripažįstama, jog atsakovas turi pareigą mokėti pilnametei dukrai G. B. 50 Eur išlaikymą per mėnesį.

Dėl išlaikymo mokėjimo termino ir skubaus sprendimo vykdymo

Priteisdamas išlaikymą I. B., teismas nurodė išlaikymo mokėjimo termino pabaigą – iki I. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškiniu I. B. prašė jai išlaikymą priteisti iki 2016-06-03. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti tikslinama, nurodant ieškovės prašytą išlaikymo pabaigos datą.

CK 3.192-1 straipsnis nustato, jog išlaikymas mokamas pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka įstatymo formuluotę, todėl nėra pagrindo tikslinti rezoliucinės dalies. Šiuo metu I. B. jau yra baigusi vidurinio ugdymo programą, šią programą ji buvo baigusi ir teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau baigimo data byloje nėra tiksliai nustatyta. CPK 376 straipsnio 3 dalis leidžia šeimos bylą nagrinėjančiam teismui viršyti pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nesivadovauti konkrečia ieškovės I. B. nurodyta išlaikymo termino pabaigos data, o nurodyti kitą datą, kuri atitinka išlaikymo paskirtį bei teisinį reglamentavimą. Tuo remiantis atsakovo prašymas patikslinti termino pabaigos datą laikomas nepagrįstu.

Atsakovas skundžiasi tuo, jog teismas neatsižvelgė į jo prašymą ir neišdėstė I. B. priteisto išlaikymo pagal CPK 284 straipsnio nuostatas. Nors priimant teismo sprendimą I. B. išlaikymo terminas jau buvo pasibaigęs ir buvo galima paskaičiuoti tikslią priteisiamo išlaikymo sumą, tačiau vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Toks įstatymo aiškinimas yra įprastas teismas praktikoje ir tai sąlygoja, jog išlaikymo įsiskolinimas sprendimo priėmimo dienai nėra skaičiuojamas. Nenustačius jau turėtos sumokėti sumos, CPK 284 straipsnis netaikomas. Šiuo metu išlaikymo išdėstymo klausimo sprendimas nėra aktualus, nes nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo yra praėję pusė metų, o teismo sprendimas buvo nukreiptas vykdyti skubiai. Sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo svarstymas neturi prasmės.

Atsakovė G. B. išlaikymo pabaigos terminą apibrėžė kaip iki ji studijuos (duomenys neskelbtini) programos bakalauro nuolatinėse valstybės nefinansuojamose studijose ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta antroji sąlyga – iki bus ne vyresnė kaip 24 metų. Kadangi skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išlaikymo mokėjimo pabaigos terminas apibrėžiamas įvykiu, kuris gali įvykti ir po to, kai ieškovė sulauks 24 metų amžiaus, tai ši sprendimo dalis tikslintina.

Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimą nukreipė vykdyti skubiai. Atsakovas apeliaciniu skundu šį patvarkymą ginčija. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, jog teismas skubiai vykdyti nukreipia teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi įstatymų leidėjas neišskyrė kurios nors išlaikymo rūšies, tai teisės norma aiškintina, kaip numatanti privalomą skubų bet kurio pobūdžio išlaikymą priteisiančio teismo sprendimo vykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo į valstybės pajamas buvo priteistas žyminis mokestis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sumažino priteisto išlaikymo dydį, tai mažinamas ir iš atsakovas priteisiamas žyminis mokestis 21 Eur (100 Eur x 7 mėn. x 3 proc.) ir 18 Eur (50 x 12 x 3 proc.).

Atsakovas apeliaciniame procese patirtų išlaidų atlyginimo neprašo, ieškovės išlaidų nepatyrė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir patikslinant ieškovei G. B. priteisto išlaikymo pabaigos datą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamą periodinėmis 100 Eur (vienas šimtas eurų) dydžio išmokomis nuo 2015 m. spalio 14 d. iki I. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamą periodinėmis 50 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki G. B. studijos (duomenys neskelbtini) programos bakalauro studijose ir bus ne vyresnė nei 24 metai.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 39 Eur ir 6,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.