Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. L. (F. L.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio (1 040 LT) bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – penkiasdešimties parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. L. 2024 m. birželio 28 d., apie 23 val., „Filaretų“ stotelėje, esančioje Vilniuje, Olandų gatvėje, kryptimi link Belmonto gatvės, ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė D. B. į veido sritį, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies odenoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir smakre, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius. Taip F. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis F. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stotelėje kalbėjo su R. B. Atėjo D. B., kuris buvo neblaivus, įžeidinėjo jį ir mosikavo rankomis. D. B. pastūmė jį į pečius, dėl to atsirėmė į atvažiavusį autobusą. D. B. daugiau nieko jam nedarė, jo nepuolė. Abiem kumščiais apie tris kartus sudavė D. B. į veido sritį. Tai darė puldamas. Taip padarė D. B. nustatytus sužalojimus. Gailisi, reikėjo tiesiog apsisukti ir išeiti.

Nukentėjusysis D. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., ėjo namo. „Filaretų“ stotelėje, esančioje Vilniuje, Olandų gatvėje, kryptimi link Belmonto gatvės, pamatė savo seserį R. B. ir jos buvusį sugyventinį F. L. Atsisėdo šalia. Papriekaištavo F. L. dėl to, kad jis mušė R. B. Jam sėdint ant suoliuko, F. L. staiga atsistojo ir abiem kumščiais sudavė penkis–šešis smūgius jam į veidą. Jautė fizinį skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir smakro. R. B. davė jam servetėlių nusivalyti kraują. Nusivalęs kraują išėjo namo.

Liudytoja R. B. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. birželio 28 d. buvo kartu su broliu D. B. ir jos dukros tėvu, vardu A. D. B. buvo stipriai neblaivus, nes kartu su A. išgėrė du 0,7 l talpos butelius degtinės. Jai paskambino sugyventinis F. L. ir pakvietė ją susitikti „Filaretų“ stotelėje. D. B. sakė, kad nori eiti kartu, bet jam neleido. Apie 20.55 val. stotelėje susitiko su F. L. F. L. buvo išgėręs porą skardinių alaus. Jiems nespėjus pradėti pokalbio, atėjo D. B. ir pirmas ėmė kabinėtis prie F. L., sakydamas: „Ko tu čia tyčiojiesi iš mano sesės, jūs tai pykstatės, tai taikotės.“ Tuomet D. B. pirmas pastūmė F. L. į autobusą, kuris buvo sustojęs stotelėje. Po ko F. L. priėjo prie suoliuko, prie kurio stovėjo D. B., ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną smūgį į smakrą ir vieną smūgį į žandikaulį. Dėl suduotų smūgių D. B. nukrito ir atsitrenkė į metalinį suoliuko kampą. F. L. padėjo D. B. atsikelti. D. B. nestipriai bėgo kraujas iš smakro ir nosies. Neatrodė, kad D. B. blogai jaustųsi. Smakrą D. B. jau buvo prasikirtęs 2024 m. birželio 24 d. ir nevyko siųsti žaizdos. Davė ant suoliuko sėdinčiam D. B. servetėlių nusivalyti kraują, po ko jis išėjo namo.

Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvesti D. B. ir F. L.

D. B. parodė, kad ėjo namo. „Filaretų“ stotelėje pamatė seserį R. B. ir jos sugyventinį F. L. Atsisėdo šalia ant suoliuko. Paklausė F. L.: ,,Kodėl muši mano seserį?“ F. L. atsakė: „Ko tu kišiesi ne į savo reikalus?“, atsistojo ir abiejų rankų kumščiais sudavė daugiau nei penkis smūgius jam į smakrą, kairę veido pusę, kairę akį, nosies sritį. Ant smakro turėjo žaizdą, kuri buvo neužgijusi, todėl po F. L. suduoto smūgio žaizda vėl atsivėrė. Kai F. L. jį užpuolė, atsistojo ir pradėjo rankomis dengtis veidą, stumti F. L. nuo savęs, tačiau į autobusą jo nepastūmė, tuo metu, kai F. L. jį mušė, autobusas nebuvo atvažiavęs. R. B. pradėjo juos raminti. Atsisėdo ant suoliuko, R. B. davė jam servetėlių nusivalyti veidą. Tuo metu sustojo automobilis, išlipęs vyras paklausė, ar reikia pagalbos, atsakė jam, kad nereikia.

F. L. parodė, kad jam kartu su R. B. sėdint „Filaretų“ stotelėje, D. B. eidamas pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Priėjęs prie stotelės D. B. nesiliovė juos įžeidinėjęs. Paklausė D. B.: „Ko tu nori?“. D. B. pastūmė jį į stovintį autobusą. Atsakydamas į tai sudavė D. B. ne daugiau trijų smūgių į veido sritį. Po suduotų smūgių D. B. pradėjo svirduliuoti į šonus, atsirėmė į stotelės sieną ir pats prisėdo ant suoliuko ar kartu su R. jį pasodino. Nusiramino, šiek tiek atsitraukė į šoną. R. davė D. B. servetėlių. Kartu su R. B. pirmi išėjo namo, link kitos stotelės ir paliko D. B. sėdėti stotelėje. Kai jie buvo stotelėje, joks automobilis nebuvo prie jų sustojęs.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 29 d. apžiūrėta viešojo transporto sustojimo vieta „Filaretų“, esanti Vilniuje, Olandų gatvėje, kryptimi link Belmonto gatvės. Po stotelės metaliniu suoliuku ant žemės yra raudonos spalvos dėmės ir dvi baltos spalvos popierinės nosinaitės, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės. Pridėta fotolentelė.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. 2024 m. birželio 29 d. 0.45 val. asmuo, prisistatęs D. B., pranešė Bendrojo pagalbos centro operatorei, kad prieš porą valandų „Filaretų“ stotelėje pažįstamas asmuo, kurio vardą ir pavardę galės nurodyti policijos pareigūnams, jam stipriai sumušė veidą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. 2024 m. birželio 29 d. 1.11 val. asmuo Nr. 1 sako: „Mano sesers buvęs vaikinas. Jie kartu sėdėjo stotelėje. Mano sesuo ir tas vaikinas, ir aš atėjau, ir irgi atsisėdau kartu, šalia jų ir sakau: „Kodėl tu mano sesę muši?“ O jisai: „Ką, tu čia aiškintis atėjai?“, rusiškai, aišku. Ir aš sėdėjau ir jis ant manęs sėdinčio užpuolė, pradėjo mane daužyt, galima pažiūrėti, ten kraujo pilna.“

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 29 d. apžiūrėtas D. B. veidas. Kairėje akyje yra kraujosruva, akies vokas patinęs, paraudęs, nosyje yra nubrozdinimų, lūpose yra paraudimų. Pridėta fotolentelė.

Iš specialisto išvados matyti, kad D. B. padarytos poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir smakre, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai (kliniškai). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 28 d. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu D. B. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti D. B. sužalojimų padarymo metu. Aiškių griuvimui būdingų požymių nėra. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 6.1 papunktį nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna nustatyta taisyklių 5 punkte numatytų požymių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo F. L. kaltė sužalojus D. B., kai dėl to jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo F. L. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis pripažino abiem kumščiais apie tris kartus sudavęs D. B. į veido sritį ir jog taip padarė jam nustatytus sužalojimus. Be F. L. prisipažinimo, jo kaltę nesunkiai sutrikdžius D. B. sveikatą įrodo nukentėjusiojo D. B. ir liudytojos R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžiantys, kad F. L. mušė D. B., ne mažiau kaip du kartus suduodamas jam į veido sritį. F. L. ir D. B. parodymų sugretinimas rodo, kad smūgiai buvo suduoti abiem kumščiais. Nors F. L. ir R. B. parodymai, iš vienos pusės, ir D. B. parodymai, iš kitos pusės, apie konflikto pradžią skiriasi, tačiau F. L. teisiamojo posėdžio metu pripažinus, kad tuo metu, kai jį mušė, D. B. jam nieko nedarė, jo nepuolė, tai reikšmės F. L. veikos kvalifikavimui neturi, nes paneigia būtinosios ginties situaciją. Be to, F. L. kaltę nesunkiai sutrikdžius D. B. sveikatą įrodo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje aptikti kraujo pėdsakai; kitų objektų apžiūros protokolai, pagrindžiantys, kad po įvykio praėjus dviem valandoms D. B. apie tai, jog F. L. jį sumušė, pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir policijos pareigūnams; asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti D. B. padaryti sužalojimai; specialisto išvada, rodanti, kad D. B. padarytos poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir smakre, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai (kliniškai), ir jog jo sužalojimai kvalifikuojami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. F. L. suvokė, kad muša D. B., numatė, jog dėl abiem kumščiais ne mažiau kaip du kartus suduotų smūgių jam į veido sritį gali nesunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip matyti iš F. L., D. B. ir R. B. parodymų, F. L. taip pasielgė iš esmės nesusivaldęs dėl D. B. priekaištų dėl jo elgesio su R. B., todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo F. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę F. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. F. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas, kad D. B. nesikištų į jo ir R. B. santykius, nusikalstama veika D. B. padaryta fizinė žala. F. L. yra pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas septynis kartus, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, Antstolių informacinės sistemos duomenimis paskirtų baudų nesumokėjo, per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai F. L. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, prieš tai skirtos bausmės, įskaitant areštą, ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo. F. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu savo kaltę F. L. galiausiai pripažino, tačiau tai padarė prispirtas byloje surinktų įrodymų ir siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, be to, jo apgailestavimo pareiškimas yra deklaratyvus, rodantis, kad F. L. gailisi ne dėl padarytos nusikalstamos veikos, o dėl pareigos už ją atsakyti, todėl kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai nevertintina. F. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti F. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis, atsižvelgiant į tai, kad reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, nustatytinas mažesnis už vidurkį. Nors gynėja prašė F. L. skirti švelnesnę bausmę, teismo vertinimu, nustatytos padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, ypač duomenys apie jo ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus, pagrindo tam nesudaro, švelnesnės bausmės skyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir F. L. sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

F. L. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

F. L. ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė (2024 m. birželio 28 d.) netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. baudžiamasis įsakymas, taip pat padarė daug administracinių nusižengimų, todėl bausmės vykdymas jam neatidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

F. L. (F. L.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, F. L. (F. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo F. L. (F. L.) sulaikymo vykdant bausmę dienos.

F. L. (F. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis 4 dalimi, nuoplovą (saugoma Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus (1 t., b. l. 154, 155) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.