- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- I-351-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02105-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 1SS-806-(7.5) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT pateikti išsamų atsakymą į 2018 m. vasario 20 d. skundą; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-233(AG-179/02-2018).
Nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl NŽT pareigūnų netinkamų veiksmų (neveikimo), pateikiant nepagrįstus ir neišsamius atsirašinėjimus į pareiškėjo keliamus klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad atsakymas į pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. skundą yra išsamus ir motyvuotas, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su jo turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymas buvo pateiktas nepagrįstas. Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. pavedimą Nr. 1PAV-149-(1.8E), 2018 m. gegužės 11 d. atliko pakartotinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Pažymėjo, kad galimi pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-817, pakartotinai atlikus Žemės sklypo kontrolę nebuvo nustatyti.
Dėl Komisijos sprendimo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių Komisijos sprendimo neteisėtumą.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 1SS-806-(7.5) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 3R-233(AG-179/02-2018) teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT pateikti pareiškėjui išsamų atsakymą į jo 2018 m. vasario 20 d. skundą.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. vasario 20 d. skundu, vėliau su 2018 m. kovo 1 d. raštu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius) dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), t. y. galimai netinkamai atliktos Žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės.
Seimo kontrolierius priėmė sprendimą tarpininkauti ir 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 4D-2018/1-223/3D-583 kreipėsi į NŽT (b. l. 45). Šiuo raštu Seimo kontrolierius prašė pagalbos skundo klausimais. Seimo kontrolierius NŽT direktoriaus prašė: 1) įvertinti, ar NŽT Vilniaus miesto skyrius tinkamai atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę ir užpildė patikrinimo aktą; 2) informuoti, ar buvo nustatyta, kokį žemės sklypo plotą naudoja O. M., t. y., ar jis atitinka žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą plotą; 3) informuoti, kokį plotą naudoja pareiškėjas, t. y., ar pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas atitinka jam siūlomą privatizuoti žemės sklypo plotą; 4) informuoti, ar yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženkliai; 5) informuoti, ar yra nustatyta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarka; 6) įvertinti, ar žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nepatenka į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (besiribojančio su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu) teritoriją; 7) informuoti, kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas dėl žemės sklypo dalies privatizavimo ir paaiškinti dėl kokių priežasčių nepakanka pateiktų dokumentų.
3. NŽT vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą atsakė 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5), kurį taip pat išsiuntė ir pareiškėjui (b. l. 149).
4. Pareiškėjas nesutikdamas su 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5), su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 3R-233(AG-179/02-2018) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro NŽT 2018 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 1SS-806-(7.5) ir Komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 3R-233(AG-179/02-2018), kuriuo patvirtintas NŽT rašto teisingumas, teisėtumas bei pagrįstumas.
6. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT ginčijamo rašo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reiklavimams ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Aiškindamas šią įstatyminę nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo daugkartinėje ir nuoseklioje praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo (viešojo administravimo funkcijas vykdantys) subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-856/2014 ir kt).
7. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, kaip galima spręsti iš pareiškėjo Seimo kontrolieriui adresuoto 2018 m. vasario 20 d. prašymo turinio, pareiškėjas siekia, jog būtų išnagrinėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakingų pareigūnų veiksmų, atliekant Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, teisėtumas. Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus skyriaus pareigūnai galimai netinkamai atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, nes nebuvo nustatyta, ar vienas iš Žemės sklypo savininkų, t. y. O. M., savo žemės sklypo dalį naudoja pagal pirkimo-pardavimo sutartyje įgytą plotą, ar nėra pasisavinusi pareiškėjo sklypo dalies; ar riba su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) yra toje vietoje, kurioje ji turi būti pagal žemės dokumentus; pareiškėjui taip pat nėra aiškus Žemės sklypo tikrinimo akto turinys, konkrečiai nėra aiškus įrašas „nesilaikoma Nuostatų 11.7 papunkčio reikalavimų“; pareiškėjui nėra aišku, kokį sklypo plotą jis naudoja, o kokį O. M.; kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti dėl žemės sklypo privatizavimo.
Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 19 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į NŽT prašydama pateikti atsakymus į pareiškėjui rūpimus klausimus.
8. Įvertinus ginčijamo NŽT rašto turinį, nustatyta, kad NŽT Seimo kontrolieriui ir pareiškėjui atsakė į užduotus klausimus. Kaip matyti iš NŽT 2018 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 1SS-806-(7.5) turinio, NŽT atsakydama į pirmąjį klausimą nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčo sklype 2017 m. lapkričio 9 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir užpildė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817. Akte, be kita ko, nurodyta, kad Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypas riboženkliais nepaženklintas, sklypas aptvertas tvoromis. NŽT taip pat atsakė, ką reiškia akte nurodytas sakinys, kad nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Kontrolės nuostatai) 11.7 papunkčio reikalavimų. Šiuo aspektu nurodė, kad prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo įvertinti ginčo žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Atkreipė dėmesį, kad 2005 m. balandžio 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, tačiau UAB „Sanora“ parengtame Žemės sklypo plane sutartiniais ženklais riboženkliai nėra pažymėti. Todėl nurodė, jog nėra galimybės nustatyti, ar Žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais. Priminė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kokių priemonių imtis sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti. Taigi NŽT Vilniaus skyriaus pareigūnų Kontrolės taisyklių nuostatų iš dalies nesilaikymas pasireiškė tuo, kad, prieš atliekant Žemės naudojimo patikrinimą, nebuvo įvertinti su tikrinamu objektu susiję dokumentai ir kita informacija, bei galbūt klaidingai užpildytas 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo aktas. Tačiau, kaip matyti iš NŽT 2018 m. balandžio 20 d. atsakymo, NŽT pavedė skyriui iki 2018 m. gegužės 16 d. organizuoti ir pateikti Žemės sklypo naudojimą pagal visus Kontrolės nuostatų punktus. Kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas NŽT įpareigojimą pakartotinai organizuoti Žemės sklypo naudojimosi valstybinę kontrolę pagal visus Kontrolės nuostatų punktus, atliko Žemės sklypo kontrolę ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-329. Naujai atlikto patikrinimo metu, jau anksčiau atlikto patikrinimo metu nustatyti galimi pažeidimai nebuvo nustatyti. Apie šio akto priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 49SFN-1184-(14.49.104).
Dėl antro ir trečio klausimų NŽT nurodė, kad vykdant Žemės sklypo kontrolę buvo tikrinamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo naudojimas ir buvo vertinama, ar nėra žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, t. y. buvo tikrinamos sklypo ribos, bet ne kokį plotą faktiškai naudoja Žemės sklypo dalies savininkas.
Į ketvirtą klausimą atsakė, jog 2017 m. lapkričio 9 d. atliekant Žemės sklypo valstybinę kontrolę buvo nustatyta, kad žemės sklypas riboženkliais nepaženklintas, o aptvertas tvoromis.
Dėl penkto klausimo nurodė, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nusistatymo procedūra.
Dėl šešto klausimo nurodė, kad nėra galimybės vienareikšmiškai nurodyti, ar Žemės sklypas faktiškai naudojamas tokiomis ribomis ir tokio ploto, kaip nurodyta UAB „Sandora“ parengtame Žemės sklypo plane, nes 2017 m. lapkričio 9 d. atliekant Žemės sklypo valstybinę kontrolę nebuvo tikrintos faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos vietovėje pagal UAB „Sandora“ parengtame Žemės sklypo plane nurodytas koordinates, t. y. nebuvo vertinta, ar nėra Žemės sklypo ribų nesutapimų dėl koordinačių perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą.
Dėl septinto klausimo nurodė, kad dėl aktualių dokumentų, siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jau buvo atsakyta 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SJN-457-(14.49.105.), adresuotu pareiškėją atstovaujančiai advokatei bei pats pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 49SFN-2791-(14.49.104.).
9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas NŽT raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, NŽT skundžiamu raštu tiek Seimo kontrolieriui, tiek pareiškėjui pateikė atsakymus (informaciją) į pareiškėjui rūpimus klausimus. Skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, Rašto turinys laikytinas informacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus skundžiamą Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.
Apibendrinus darytina išvada, kad NŽT 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5) į jai pateiktus klausimus atsakė išsamiai, suprantamai, ne formaliai (NŽT įpareigojo skyrių atlikti pakartotinę Žemės sklypo valstybinę patikrą), todėl įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tarp proceso šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius ir įvertinus ginčijamo Rašto turinį bei proceso šalių argumentus, darytina išvada, kad NŽT 2018 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 1SS-806-(7.5) atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat atitinka ir VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą.
10. Pareiškėjas skundo ir prie skundo pridėtais priedais 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 1SS-806-(7.5) nurodytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodė, taip pat jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų NŽT Rašte nurodytą informaciją, į bylą nepateikė. Pareiškėjas daugiau abstrakčiais argumentais įrodinėjo NŽT pareigūnų veiksmų neteisėtumą (neveikimą), tačiau NŽT veiksmų ydingumo neįrodė. Darytina išvada, kad naikinti NŽT 2018 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 1SS-806-(7.5) skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo panaikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-233(AG-179/02-2018), kuriuo patvirtintas NŽT skundžiamo rašto teisėtumas.
Išnagrinėjus bylą ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų teisės aktų panaikino pagrindų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinus sprendimus įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti 2018 m. vasario 20 d. prašymą taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.