- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-907-335/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko
- Atsakovas
- I. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovui I. B. (I. B.) dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu prašoma:
1) pripažinti, kad sutuoktiniai G. S. ir I. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po 1/4 dalį stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po 1/8 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po 1/8 dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), taip pat pinigus G. S. sąskaitose, esančiose Luminor Banke AS;
2) pripažinti, kad G. S. nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalis stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/16 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/16 dalies sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose Luminor Banke AS.
Ieškovas nurodė, kad 2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. Pagal šias taisykles valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo VĮ Turto bankas. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis 2018-08-02 mirusios G. S. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų, todėl ieškovas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos Molėtų rajono 2-ąjį notarų biurą dėl mirusiosios turto paveldėjimo. Notarė Dalia Čelkienė informavo ieškovą ir nurodė, kad valstybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio pagrindu galėtų paveldėti mirusiosios G. S. turto dalį, tačiau ji negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nėra atskirta jos dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir dėl to pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą. Palikėjos santuoka nebuvo nutraukta, todėl santuokos metu įgytas butas su rūsiu ir kitas turtas yra laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams.
Ieškinys ir jo priedai ieškovo prašymu atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašė tokiu atveju priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. S. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini), G. S. (duomenys neskelbtini) mirė, jų santuoka iki pastarosios mirties nebuvo nutraukta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis santuokos metu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas po sutuoktinės mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kitu būdu sutuoktinės palikimo irgi nepriėmė. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2019-06-28 rašte pažymėjo, kad po palikėjos mirties likęs minėtas turtas, taip pat pinigai mirusiosios sąskaitose, esančiose Luminor Bank AS įgyti santuokoje su I. B., todėl tai pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nurodyta, kad notarė negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nėra nustatytos santuokinio turto dalys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui, atstovaujančiam valstybę, neišduotas, įpėdinių iki šiol neatsirado, mirusiąją G. S. pergyvenęs sutuoktinis jos palikimo nepriėmė.
Pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis stoginės, 1/8 dalis ūkio pastato ir 1/8 dalis sandėlio, esantys (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių buvo įgyti santuokos metu, taip pat ir piniginės lėšos banko sąskaitose. Galiojanti prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Mirus G. S., pasikeitė turto teisinis režimas, t. y. baigėsi jos ir I. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri tapo bendrąja daline. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl mirusiosios G. S. turto dalies nustatymo. O pirmesnis ieškinio reikalavimas yra prieštaringas, neatitinkantis įstatymo nuostatų, todėl atmestinas, nes turtą įsigijus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis jo dalys nenustatomos, tik preziumuojama, kad jos abiejų sutuoktinių yra lygios. Dalys nustatomos pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šiuo atveju – vienam iš sutuoktinių mirus.
Patenkinus vieną ieškovo reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro mokėtinas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurio mokėjimo jis atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), valstybei priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 37 Eur (100 x 75 proc. : 50 proc.=37 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė ½ dalis buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/16 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/16 dalies sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių sąskaitose Luminor Banke AS jos vardu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B.), gim. (duomenys neskelbtini), 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.