Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-383/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
1-29-383/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
E. B.-L., A. K.
Advokatai
Aidas Mažeika, Bogdanas Jermakas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-383/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00060-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.6.2; 1.2.17.3; 2.3.6.4.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,vertėjoms Jadvygai Gabertienei, Virginijai Jefremovai, Veronikai Rybalčenko,

kaltinamiesiems E. B.-L., A. K., juridinio asmens UAB „T. L.“ atstovui Aidui Mažeikai, jų gynėjams advokatams Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak), Vincui Pacevičiui, Aidui Mažeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B.-L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „T. F“ vadybininke, neteista, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini),

yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį;

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „T. L.“ direktoriumi, UAB „T. F.“ direktoriaus pavaduotoju, UAB „A.“ direktoriumi, neteistas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini),

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį;

Juridinis asmuo UAB „T. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), registracijos vieta – (duomenys neskelbtini), direktorius – A. K., atstovas advokatas – Aidas Mažeika, el. p. (duomenys neskelbtini),

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B.-L. yra kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „T. L.“ vadybininke, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama kartu UAB „T. L.“ direktoriumi A. K., panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, A. K. nurodžius, E. B.-L. vadovaujant neteisėtam perdirbimui, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdama licencijos veiklai, gamino, laikė ir realizavo, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį, akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas:

??- laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako su tikslu jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamo KN kodu 2403 199000 (toliau – ir Kombinuotoji nomenklatūra);

??- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neperdirbto tabako, norėdama jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, neteisėtai pagamino, panaudodama rūkomajam tabakui gaminti reikalingą įrangą bei atitinkamas medžiagas, ir realizavo 134 600 kg apdoroto rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, bei iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 8.00 val. neteisėtai pagamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 10 900 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kol buvo sulaikyta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018-09-06 iki 2018-09-24 pagamino ir laikė 147 500 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 11 675 967 Eur bei laikė 84 260 kg neperdirbto tabako, turėdama tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką.

Tokiais veiksmais E. B.-L. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

A. K. yra kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB „T. L.“ direktoriumi, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Lenkijos Respublikos piliete E. B.-L., panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, jam nurodžius, E. B.-L. vadovaujant neteisėtam perdirbimui, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, gamino, laikė ir realizavo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį, akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas:

- laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą;

- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, neteisėtai pagamino, panaudodamas rūkomajam tabakui gaminti reikalingą įrangą bei atitinkamas medžiagas, ir realizavo 134 600 kg apdoroto rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, bei kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pagamino ir laikė 145 500 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 11 675 967 Eur bei laikė 84 260 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką.

Tokiais veiksmais A. K. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

Juridinis asmuo UAB „T. L.“ (toliau – ir Bendrovė) yra kaltinamas tuo, kad UAB „T. L.“ atstovaujamas direktoriaus A. K., turinčio teisę priimti sprendimus Bendrovės vardu bei kontroliuoti Bendrovės veiklą, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas, A. K. būnant atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą, veikiant UAB „T. L.“ vardu kartu su Lenkijos Respublikos piliete E. B.-L., panaudojant tabako apdorojimo įrenginius, A. K. nurodžius, E. B.-L. vadovaujant neteisėtam perdirbimui, Bendrovės naudai ir interesais, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra:

· Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas;

· 11 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad licencijos verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams. Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams;

· 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais;

· 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims laikyti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, ir jeigu tabako gaminių atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nepatvirtinta dokumentais; neturint tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietoje arba jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų egzemplioriaus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką.

Laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 24 d. neteisėtai gamino ir laikė, norėdamas realizuoti, labai didelį kiekį, akcizais apmokestinamų prekių – apdoroto tabako, o būtent:

- laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įgijo ir laikė 99 813 kg neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką – bei akcizais apmokestinamas prekes – 8 300 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą;

- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį neperdirbto tabako, turėdamas tikslą jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką, neteisėtai pagamino, panaudodamas rūkomajam tabakui gaminti reikalingą įrangą bei atitinkamas medžiagas, ir realizavo 134 600 kg apdoroto rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, bei kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pagamino ir laikė 145 500 kg rūkomojo tabako, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 11 675 967 Eur bei laikė 84 260 kg neperdirbto tabako su tikslu jį perdirbti į akcizinę prekę – rūkomąjį tabaką.

Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB „T. L.“ yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamiesiems šie kaltinimai nepasitvirtino.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamoji E. B.-L. paaiškino, kad ji kaltės nepripažįsta. Ji pradėjo dirbti 2017 m. gruodžio 2 d. Jos pareigos – vadybininkė ir biuro darbuotoja. Turėjo atlikti direktoriaus nurodymus, aptarnavo klientus, sprendė klausimus, susijusius su biuro darbu. Į darbą priėmė direktorius A. K.. Tai buvo įmonė, kuri prekiavo tabaku. Tabaką gaudavo iš Indijos, Bangladešo, visko nepamena. Turėjo vykdyti direktoriaus nurodymus – tai buvo tiesiog dirbant perduodami pavedimai, visų pirma, klientų aptarnavimas, sąskaitų išrašymas. Klientų aptarnavimas – tai dokumentų, sąskaitų faktūrų rašymas, kai klientai atvykdavo pasiimti prekes. Sąskaitos faktūros būdavo išrašytos biuro ir siunčiamos per „Skype“ buhalterijos. Buhalterija nebuvo įmonės patalpose, tikslaus adreso nepamena. Sąskaitas faktūras gaudavo per „Skype“. Tabako pirkimu, realizavimu ir sutarčių sudarymu neužsiimdavo, tai nebuvo jos funkcijos. Tabako pirkimą darydavo įmonės direktorius. Sandėliuose su tabaku dirbo lenkai. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Tabakas buvo gaunamas supakuotas kartotinėse dėžėse po 180–200 kg. Buvo gaunamas džiovintas tabakas. Įmonės užduotis, kai gaudavo tabaką, buvo sumaišyti skirtingų rūšių tabaką, užtikrinti, kad nesupelytų, paskui supakuoti ir parduoti. Tabako struktūra nesikeisdavo. Gautas tabakas nuo įmonėje apdoroto skyrėsi drėgme, supakavimo būdu, tas tabakas nebuvo taip supresuotas, kaip tas, kurį gaudavo. Jai buvo žinoma, kad tabakas apdirbamas nuo pelėsio. Dokumentuose parašyta, kad neperdirbtas, įmonė pirko tą patį tabaką, kurį ir parduodavo. Pagal kaltinimą, rastas tabakas buvo perdirbtas į rūkomąjį, tačiau ji nežinojo, kad tai buvo rūkomasis tabakas, nežinojo, kad jis perdirbamas, tokių žinių neturėjo. Ji įmonėje darbą baigė 2018 m. spalio 1 d., nutraukė darbo sutartį, grįžo į (duomenys neskelbtini) ir ten dirba. Dabar dirba pardavėja. Per jos darbo laiką įmonę „T. L.“ tikrino keletą kartų. Po patikrinimų jokių pretenzijų nebuvo, išvados buvo teigiamos.

Neturėjo galimybės dirbti, nes tarnybos sulaikė prekes, sandėlį užblokavo. Darbininkai tą tabaką lygindavo, suvilgydavo, pakuodavo ir atiduodavo klientams. Tabakas nebuvo smulkinamas, nes nebuvo jokių įrengimų smulkinti, buvo tik rankinis darbas maišyti. Jos biuras buvo prie sandėlio, turėjo nurodyti, kokį kiekį išduoti klientams. Darbininkai maišė visokias rūšis tabako iš tų kartoninių didelių dėžių, tabakas buvo įmetamas į įrenginį drėkinimui ir apdirbamas prieš pelėsį ir pakuojamas į maišus po 20 kg. Ji neturėjo žinių, kad tai tabakas, gaminamas rūkyti. Visuose tabako dokumentuose nurodyta, kad tabakas neperdirbtas. Ji buvo biuro darbuotoja, o ne gamybos. Jos darbas buvo klientų aptarnavimas biure, sąskaitų išrašymas, perduoti į sandėlį informaciją, koks kiekis turi būti išduodamas, atspausdinti dokumentus, gaunamus el. paštu. Apie įrengimus ceche gali pasakyti, ką matė, ką suprato, kokie įrengimai. Tai buvo įrengimai sudrėkinti tabaką ir apsaugoti nuo pelėsio, technologiškai nesuprato to proceso. Kaip vyko drėkinimas, matosi vaizdo įraše, darbininkai mesdavo lapus, susimaišo ir pakuodavo į maišus. Tik buvo dedamos kažkokios medžiagos, apsaugančios nuo pelėsio. Taip sakė direktorius, kad saugo prekes nuo pelėsio. Sąskaitų faktūrų ji neišrašydavo, jas gaudavo iš buhalterijos ir pristatydavo, kad paruoštų prekes. Kiekiai jau buvo nurodyti sąskaitose faktūrose, jas gaudavo el. paštu. Ji rašė lydimus dokumentus. Kada atvykdavo klientas, informuodavo sandėlio darbuotojus, kad pagal tas sąskaitas gali atiduoti prekes. Direktorius klausdavo, ar yra pagaminta, kiek pagaminta, kad galima parduoti – užsakymai perduodami į sandėlį ir sandėlio darbuotojai informuodavo, kai užsakymas būdavo. Užsakymai užrašomi biure ir perduodami sandėlio darbuotojams. Biuras buvo (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. K. paaiškino, kad jis su kaltinimu nesutinka visiškai. Visas tabakas ir pati firma buvo įsteigta tabako žaliavos importui ir eksportui. Tabako žaliava skirta drėkinimui ir eksportui. Tos sumos ir PVM neteisėti, nes visas tabakas iš Lietuvos buvo išvežtas, jokių pardavimų Lietuvoje nebuvo. Buvo tik didmeninė prekyba, mažmeninių nebuvo, tai pagrindinis firmos veiklos principas, tik importas ir eksportas. Firma įsteigta 2016 m. gegužės mėn., kai gavo pasiūlymą iš vieno žmogaus, kuris parduoda įrangą, ši firma buvo (duomenys neskelbtini). 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo įvesti ribojimai tokiai veiklai, tabako žaliavos drėkinimui, buvo įvedamos licencijos. Lietuvoje tokiai veiklai licencijos buvo įvestos 2019 metais. Jis visa tai sekė, žiūrėjo įstatyminę bazę, kad viskas būtų teisėta ir legalu. 2015 m. įsteigė įmonę. Jis ir anksčiau užsiėmė tabaku, jis gimęs (duomenys neskelbtini), kur yra didelis tabako fabrikas. Jis dirbo tame fabrike, turėjo pažinčių, dalyvavo parodose, žinojo technologiją. Įkūrė įmonę, susitarė dėl įrangos iš (duomenys neskelbtini). Prieš tai darė daugybę užklausų, kad viskas vyktų teisėtai, teikė užklausas į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, kad galėtų teisėtai ir be pažeidimų pradėti legalią veiklą. Buvo išnuomotos patalpos, į įstatus įrašyta, kad firma užsiima tabako importu ir eksportu. Kai pradėjo veiklą Lietuvoje, buvo galimybė visus darbuotojus iš (duomenys neskelbtini) firmos pervežti į Lietuvą. Visus žmones įdarbino pagal darbo sutartį. Buvo daugybė patikrinimų, nes tabakas buvo strateginė prekė, nė vienas patikrinimas nenustatė, kad koks nors darbuotojas nelegalus, ar kas nors buvo daroma neteisėtai. Viską darė pagal įstatymą. Pradėjo importuoti tabaką, buvo ryšiai, tabakas buvo iš skirtingų šalių: Indijos, Lenkijos, Bulgarijos, Zimbabvės, iš viso pasaulio. Visas tabakas buvo įvežtas per Klaipėdos muitinę. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuota iš karto, kokie buvo įvežamo tabako nomenklatūriniai kodai. Viskas būdavo išmuitinama, sumokami mokesčiai ir prekės atvykdavo į sandėlį. Prekės buvo parduodamos skirtingomis pozicijomis. Koks perkamas, toks ir parduodamas, dėžės buvo nuo 170 kg iki 200 kg. Arba tabako žaliavos drėkinimas, arba kaip drėgnumo atstatymas. Drėkinimo procesas vyko taip, kad dėžė apie 200 kg buvo išardoma rankomis, reikėjo daug žmonių, reikėjo supresuotą tabaką padalinti į nedideles dalis. Dėžėje buvo kaip plyta supresuoti tabako lapai. Jie jau buvo išgyslinti. Darbininkai atskiria tabako lapus vieną nuo kito. Tą supresuotą dėžę padalina į 4 dėžes. Išardo, kad tilptų į būgną. Kai tabakas išardytas, naudojama įranga drėkinimui, garų generatorius. Cilindras, į kurį iš 2 pusių patekdavo garai, ir dar buvo naudojama chemija. Chemijoje buvo antiseptikai. Į cilindrą kraunamas tabakas išeidavo į liniją, praeidavo procesą ir vėl buvo pakuojamas. Pakuotė buvo dviejų rūšių arba tos pačios kartotinės dėžės, arba polietileno maišai. Pakuotė po 20 kg buvo naudojama transportavimui, kad būtų galima daugiau sudėti, minimalus paradavimas buvo 1 tona. Kai pradėjo veiklą, pradėjo gauti prekes, prasidėjo Mokesčių inspekcijos patikrinimai, taip dirbo 2 metus. Vienu metu mokesčių inspektoriai atvažiuodavo vos ne kiekvieną dieną, skaičiavo, žiūrėjo, kažko vis ieškojo. Po to vieną dieną atvažiavo Kauno kriminalinė policija. Jam pasakė, kad tabakas yra akcizinė prekė, Ž. K. skambino į laboratoriją, klausė, ar tabakas akcizinis. Buvo pauzė, bet paskui patvirtino, kad tai akcizinis tabakas. Iškėlė baudžiamąją bylą, išėmė visą tabaką, ten buvo apdirbtas ir neapdirbtas tabakas, išėmė be jokio akto. Pasakė, kad dėl baudžiamosios bylos turi teisę neduoti jokio akto. Dieną atvažiavo jauno amžiaus asmenys, sportinio sudėjimo, sunku buvo pasakyti, kad tai Kriminalinė muitinė. Per porą valandų atvyko specialistas, išėmė tabaką, paėmė mėginius. Buvo paimta atliekų, kai lapas gauna garo, jis pasidaro drėgnas ir kraštai ištrupa smulkiais gabalėliais. Perdavė tris rūšis tų atliekų į laboratoriją ir buvo aiškus atsakymas, kad atliekos akcizinio tabako. Laborantas buvo diletantas ir negalėjo atskirti perdirbto tabako nuo supjaustyto tabako. Jis pamatė, kad tabakas smulkus ir viskas, bet nepasižiūrėjo, kad šios atliekos yra tik atliekos tabako žaliavos. Buvo procese 1 cilindras ir 2 drėkinimo generatoriai. Tabako smulkinimo aparate turi būti peiliai, Bendrovės agregatuose peilių nebuvo, buvo besisukantis cilindras.

Laboratorija turėjo vertinti tai, ką pateikė prokuroras, jie neturėjo net specialios mašinos nustatymui.

Tabaką įsigydavo iš Indijos, Pakistano, pardavėjas buvo iš Lenkijos. Buvo tiekėjai iš ES, kurie parduodavo jau išmuitintą tabaką, o pagrindinis tiekėjas buvo iš Indijos, kur išmuitinimas vyko Klaipėdos muitinėje. Perdirbinimas eina per peilius, perdirbtas reiškia supjaustytas, o jo įmonė tik drėkino. Tabakas ateina išdžiovintas, apdorotas dūmu. Žaliavos drėkinimas žingsnis atgal nuo perdirbimo. Jo įmonė atstatė pirminę drėgmę, o tada kažkas jį pjausto. Po jų proceso tabakas eina perdirbimui. Po supjaustymo pasikeis kodas 2403, bet jis dar nebus tinkamas rūkyti, reikės jį vėl išdžiovinti. Drėkinama vandens garais, naudojama antiseptikas prieš pelėjimą. Viskas eidavo eksportui, žiūrėjo, kam parduoda. Sąskaitose rašydavo, kad privalo išvežti iš Lietuvos, nes Lietuvoje tabaku neprekiavo. Tabaką parduodavo tik juridiniams asmenims. Aiškinosi ir tikrino, ar firma registruota Registrų centre, ar buvo PVM mokėtoja, tikrino, kas direktorius. Žiūrėjo, kad būtų legali firma, užregistruota, kreipdavosi į VMI, kad patikrintų, ar tokia įmonė egzistuoja. Viskas prasidėjo nuo parodų, jeigu kažkas norėjo nupirkti, tai rašė paraišką. Nežino, kad pardavė tokioms įmonėms, kurios nevykdė veiklos, susijusios su tabaku. Dalį įrangos nupirko, dalis buvo išnuomota. E. B.-L. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis pamanė, kad kaip specialistė ji gali dirbti ir čia, ji prižiūrėjo sandėlį, dirbo administracinį darbą. Buvo užklausa, ėjo į firmą, kuri tvarkė buhalteriją. Informacija buvo teikiama per „Skype“, buhalterinė firma išrašydavo dokumentus, jie patekdavo pas E., ji spausdindavo. Ji buvo kaip administratorė, žiūrėjo prekių kiekius. Jis prižiūrėjo gamybos procesą. Jo įmonė iki šiol dirba ir vykdo tą patį procesą kaip ir anksčiau. Kai iškilo klausimų su laboratorija, jis jiems siuntė mėginius, jie patvirtino, kad viskas gerai. Įmonės įstatų nekeitė, tik licencijos reikia, tabako žaliava tapo akcizine preke, kai buvo pakeista įstatyminė bazė. Taip ir liko įstatuose, kad įmonė gali verstis „kita veikla“. Lietuvoje tabako žaliava tapo akcizine preke nuo 2019 metų, kai buvo pakeistas įstatymas, o iki tol visos įstaigos sakė, kad tabako žaliava nėra akcizinė prekė. Jis kreipėsi, kai suprato, kad žmogus laboratorijoje nekompetentingas, ieškojo kitos akredituotos laboratorijos, paaiškėjo, kad tik teismas gali nukreipti atlikti tokį tyrimą. Daug kartų kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Į visas instancijas kreipėsi raštu ir gavo atsakymus, kad nereikia jokių licencijų. Tai buvo 2016 metai, kai įkūrė įmonę. Mokesčių inspekcija du metus nuolat tikrino įmonę. Tabakas buvo išimtas, įmonėje buvo likusi dalis ir jis ieškojo sertifikuotos laboratorijos. Darbuotojai ardė dėžes su tabaku, atskyrė lapus, kuo lapai didesni, tuo jie brangesni, darbuotojai stengėsi, kad išeitų stambios frakcijos, o nuotrupos buvo smuklios, kurias išveždavo kaip šiukšles į sąvartyną. Tabakas, kurį gaudavo, buvo 10 procentų drėgmės, labai trapus, suspaudus sutrupėdavo, o po drėkinimo tabakas atstato savo drėgmę ir tampa panašus į natūralų lapą. Suspaudus jis nesutrupa. Kai buvo imami mėginiai, jis dalyvavo, jeigu buvo 500 maišų, paėmė iš vieno maišo, dar iš dviejų dėžių ir tai, ką rado ant grindų. Neapdorotas tabakas džiovintas saulėje natūraliai.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „T. L.“ atstovas advokatas Aidas Mažeika paaiškino, kad nepripažįsta juridiniam asmeniui pateiktų kaltinimų disponavimo akcizinėmis prekėmis ir neteisėtos veiklos. Jo rašytinis paaiškinimas yra pateiktas byloje, niekas nesikeičia, argumentai yra išdėstyti. Juridiniam asmeniui pateiktas kaltinimas neatitinka tikrovės. Teisminio nagrinėjimo metu apklausė specialistą, kuris paaiškino, kad tokiam tabako perdirbimui trūksta vieno esminio ciklo, tai tabako susmulkinimo, supjaustymo. Tas tabakas, kuris po apdorojimo proceso išeidavo iš įmonės įrengimų, nėra akcizinė prekė. Specialistas paaiškino, kad kokie lapai buvo įdedami į cilindrą, tokie ir išeidavo, jie buvo sudrėkinami ir apdorojami gliceroliu, apie jokį susmulkinimą nebuvo kalbos. Ši byla gimė iš to, kad 2017 m. buvo Teisingumo Teismo sprendimas byloje Čekijos Respublika. Prokuroras cituoja sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau nutyli aprašomąją dalį. UAB „T. L.“ neturėjo parduotuvės, kurioje butų pardavinėjamas tabakas fiziniams asmenims, įmonė nepardavė nė vieno gramo tabako Lietuvos Respublikoje. Parduodami dideli kiekiai ES juridiniams asmenims. Muitinės laboratorija teigia, kad tyrimą atliko vadovaudamiesi šituo teismo paaiškinimu. Atliekant tyrimą, nebuvo laikomasi paaiškinimų, kad tabako mėginio negalima laužyti, pjaustyti. Specialistas paaiškino, kad specialaus įrenginio neturi, pats pasipjaustė ir parūkė, įrenginio atitikimo nebuvo laikomasi. Norminiame akte nurodyta, koks yra tikslas, Muitinės laboratorija nesilaikė reikalavimų. Šioje byloje ne „T. L.“, o Muitinės laboratorijos specialistas padarė tabaką akcizine preke ją supjaustydamas. Glicerolis yra drėgmės sulaikymo priemonė. „T. L.“ parduoda apdorotą, bet neperdirbtą tabaką kitos šalies juridiniam asmeniui, kuris turi jį supjaustyti, padžiovinti, tada prekė tampa akcizinė. Tada tas pirkėjas įgyja pareigą sumokėti mokesčius, o ne „T. L.“. Bendrovė neperdirbdavo tabako lapų, o juos apdorodavo, tokie lapai negali būti priskiriami akcizinėms prekėms. Baudžiamojon atsakomybėn asmenys patraukti nepagrįstai, kaltinimą palaikanti valstybinė institucija neteisingai traktuoja ES teismo sprendimą. Jis įsitikinęs, kad šį Teisingumo Teismo sprendimą galima taikyti tada, kai prekė parduodama galutiniam vartotojui. Visi išvežimo dokumentai pateikti, Lietuvoje taikomas nulinis PVM tarifas, mokami tik pelno mokesčiai. Mokestinės žalos nėra, tokia žala nenustatyta. Akcizinė prekė yra perdirbtas tabakas, jeigu perdirbtas iš dalies – tai nėra akcizinė prekė. Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti šiuos tyrimus, todėl jis yra niekinis. Ne Muitinės laboratorija turėtų taikyti precedentus. Yra buhalteriniuose dokumentuose fiksuojami pardavimai. Tokio tabako negalima vartoti, pati tabako būsena patvirtina, kad jo negalima rūkyti.

Dėl BK 202 straipsnio inkriminavimo, tai yra idealioji sutaptis. Jeigu veiksmai nėra nusikalstami, tai nebuvo vykdoma jokia nusikalstama veikla. Visa veikla, kuria leidžiama užsiimti Lietuvos Respublikoje, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – EVRK). Įstatuose nurodomas veiklos kodas ir jos iššifravimai. Tam, kad būtų pagrįsta vykdoma veikla, nurodoma, kad vykdoma kita teisės aktais neuždrausta veikla. Įmonė improvizuoti negali. Tas įstatų punktas apima veiklas, kurios nėra įtrauktos į klasifikatorių. Įmonė neteisėtos veiklos nevykdė.

Liudytoja M. O. parodė, kad dirba vyriausia tyrėja muitinėje, (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ji vadovavo apžiūrai. Apžiūros protokole surašyti visi asmenys, kurie dalyvavo, dabar ji nepamena, kas dalyvavo. Dalyvavo L. ir lenkiškai kalbanti moteris E. Ji, kaip vyriausia tyrėja, apžiūrėjo patalpas, surašė ir pasirašė protokolą, apžiūrai vadovavo ji. Kaip tiksliai kalbėjo E. B., nepasakys, kiek atsimena, E. kalbėjo lenkiškai ir šiek tiek lietuviškai. Paprašė, kad iškviestų žmogų, kuris kalba lietuviškai. Atėjo L. Ji prisistatė, kad dirba šioje įmonėje ir yra atsakinga už darbo saugą. Ji atliko tik apžiūrą, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kitos tyrėjos. Viskas daryta tuo pačiu metu, ji taisė protokolą tą pačią dieną, tą pačią minutę, buvo įsivėlusi žmogiška klaida. Stengėsi rašyti tai, ką matė, galėjo įsivelti klaida, buvo milžiniškas kiekis prekių. Kas išvertė E. B. apžiūros protokolo turinį, negali atsakyti. Fotolentelė buvo padaryta vėliau, kai buvo galima naudotis kompiuteriu. Jeigu yra vardas ir pavardė, vadinasi ji B. davė pasirašyti, ji nesužiūrėjo, kad B. nepasirašė. Tai žmogiška klaida, ji nepatikrino. Fotolentelės prie apžiūros protokolo pridėtos vėliau, nes vietoje nebuvo galimybių tai padaryti. A. B., A. Č. vaikščiojo po teritoriją, skaičiavo maišus, dėžes, jie visi kartu ėjo ir apžiūrinėjo, nes vienam žmogui tai sunku padaryti. Buvo pavedimas atlikti apžiūrą ir paimti mėginius, ji nesigilino, paėmė mėginius iš tų dėžių. Ekspertai turėjo nustatyti, kas tai yra. Jos pareiga buvo tik paimti mėginius, specialisto apžiūroje kartu nebuvo. Rašė bendrąja tvarka, tai jos klaida, bet viskas toliau sprendėsi pagal ekspertų išvadas. Buvo nurodymas iš vadovo vykti ir atlikti tai, kas nurodyta. Sakė, kad tai akcizinės prekės – tabakas. Kai atvyko į vietą, vartai buvo atidaryti, buvo daug įrenginių, kurie buvo įjungti, vyko darbinis procesas. Žmonių buvo daugiau nei vienas. Jie buvo prie įrenginio, kažką dėjo į dėžes ar iš jų. Iš kokių dėžių buvo imami mėginiai, surašyta protokole. Mėginius ėmė iš įvairių dėžių, įvairių sandėlio vietų. Ji nėra specialistė, kad galėtų atskirti akcizinį tabaką nuo neakcizinio. Vadovavosi specialisto išvada.

Liudytojas A. Č. parodė, kad buvo apžiūrimas sandėlis su tabaku (duomenys neskelbtini), smulkiai įvardinti negali, neatsimena, kas vadovavo apžiūrai. Kas dalyvavo turėjo pasirašyti ant apžiūros protokolo. Neatsimena, ar vyko darbinis procesas, kai atvyko apžiūrėti. Ar vyko kokia nors veikla – taip pat neatsimena. Kolegė M. O. surašė apžiūros protokolą. Jis apžiūros metu klausė, ar yra vaizdo įrašai, kaip juos išsaugoti, ieškojo vadovo, buvo kažkokie žmonės tose patalpose, kuriose filmuojama. Buvo kažkoks kabinetas, kuriame stovėjo aparatūra. Jis neatsimena, ar įrašus paėmė. Vertėjas apžiūroje nedalyvavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad tuometinis vadovas Ž. K. liepė nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir patikrinti įmonę, kurioje galimai neteisėtai perdirbamas tabakas. Atvykęs į tą įmonę, pastebėjo stovintį vieną mikroautobusą, kurį patikrino, ir jame buvo maišai su tabaku. Vėliau įėjo patikrinti tą įmonę. Mikroautobusas buvo su lenkiškais numeriais. Įmonėje vyko darbas, įėjo į angarą. Buvo grupelė žmonių, kurie kalbėjo lenkiškai. Matė tabako dėžes, tabakas buvo ištraukiamas, buvo kažkokie skysčiai su cheminėmis medžiagomis. Su mumis bendravo darbuotoja E., kokia kalba ji kalbėjo, nepamena. Kažkuris iš jų kalbėjo su ja rusiškai ar angliškai. Paprašė jos pakviesti atsakingą asmenį, kalbantį lietuvių kalba. Buvo apklaustas tyrimo metu, apklausiamas sakė tiesą. Dabar nelabai atsimena.

Pagarsinami liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad jis yra Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau – MKT) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas. MKT (duomenys neskelbtini) skyriuje dirba nuo 2012 m. Tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2018-09-24 kartu su kitais MKT (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnais nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančius sandėlius, kuriuose kaip įmonė veikė UAB „T. L.“. Ten vyko, kadangi MKT buvo gauta informacija, jog šiuose sandėliuose yra didelis kiekis smulkinto tabako, galimai akcizinės prekės. Vykti į nurodytą vietą nurodė laikinai einantis viršininko pareigas Ž. K.. Atvykus nurodytu adresu, prie sandėlio stovėjo mikroautobusas lenkiškais registracijos numeriais. Kitas mikroautobusas, lenkiškais numeriais, buvo įvarytas į sandėlį. Įėjus į sandėlį, pro neužrakintas duris, viduje buvo matyti įvairūs įrenginiai, įrenginiai veikė, tai yra vyko gamybos procesas, viduje buvo darbuotojai, kurių buvo apie 10, visi jie buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, kiek matė, darbuotojai plėšė tabako žaliavą ir dėjo ją į įrenginius. Taip pat sandėlyje buvo sukrauta juodos spalvos maišų su tabako žaliava, buvo ir kartotinių dėžių su tabako žaliava, kiek buvo maišų ir dėžių – dabar pasakyti negali, neprisimena, tačiau buvo daug. Taip pat matė, kad sandėlyje esantis mikroautobusas buvo pakrautas maišais su tabaku, kaip suprato, tuose maišuose esantis tabakas jau buvo perdirbtas. (duomenys neskelbtini) piliečių darbą prižiūrėjo ir jiems nurodymus davė taip pat lenkė, vardu E. Ji buvo atsakinga ir už tabako krovinių dokumentų ruošimą. Kadangi su ja negalėjo kalbėti lietuviškai, todėl paprašė pakviesti atsakingą asmenį, kalbantį lietuvių kalba. E. telefonu iškvietė L. Jai atvykus pareigūnai išaiškino, kokie procesiniai veiksmai čia bus vykdomi, išaiškino jos teises ir pareigas. L. prisistatė įmonės darbuotoja, atsakinga už civilinę saugą. Ji reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atliekamais veiksmais, teigė, kad jų įmonė viską daro teisėtai. Po pokalbio su ja buvo atliekama sandėlyje esančios tabako žaliavos apžiūra, mikroautobuse esančio tabako apžiūra, buvo paimti mėginiai, taip pat buvo apžiūrimi sandėlyje esantys tabako perdirbimo įrenginiai. Po apžiūros sandėlio durys buvo užplombuotos ir sandėlis paliktas saugojimui (t. 1, b. l. 130–131).

Parodymai teisingai. Neprisimena, ar buvo paimti kokie skysčiai. Jis vykdė apsaugos funkciją, prižiūrėjo, kad niekas nedingtų, kad būtų išsaugoti visi įrodymai. Darbuotojus paprašė nutraukti procesą, atsitraukti nuo įrenginių. Užsirašė duomenis ir paleido, sulaikymo nevykdė. Nesa tabako gamybos specialistas, būdami įvykio vietoje viską perdavė vadovams, o jie konsultavosi su specialistais. Jam nebuvo žinoma, kuo skiriais apdorotas tabakas nuo neapdoroto. Konsultavosi telefonu su vadovais, o vadovai konsultavosi su specialistais. Veikė įrenginiai, kuriais buvo apdorojamas tabakas. Sandėlyje buvo kabinetas, kuriame sėdėjo E. B.. Ji jų paprašyta galėjo sustabdyti procesą. Jos darbuotojai klausė ir sustabdė gamybos procesą. Dėl pataisymų apžiūros protokole nieko pasakyti negali, jis protokolo nepildė, tik pasirašė. Ar pasirašant buvo tie pataisymai, jis negali pasakyti. Buvo išimti mėginiai, bet iš kur – nežino, lyg ir iš skirtingų vietų. Tuo metu vadovavo Ž. K., su juo konsultavosi. Iš dėžių buvo imamams tabakas, dedamas į renginius, o paskui į maišus. Tabakas dėžėse buvo supresuotas, dedamas į renginius ir smulkinamas, atlaisvinamas. Jis galvoja, kad tabakas pasmulkėjo, bet specialistai turbūt geriau žino. Negali kategoriškai teigti, kad iš įrenginio tabakas išėjo smulkesnis. Atlaisvintas tabakas buvo maišuose, iš ten buvo imami mėginiai. Koks smulkus tabakas, o koks nesmulkus, tai jis negali atsakyti, dydžių nurodyti negali, jis neatsimena ir nieko negali apie tai pasakyti. Cigarečių ir filtrų apžiūros metu nematė. Jis nespecialistas ir nežino, ar tą tabaką galima rūkyti. Kodėl mėginiai buvo paimti iš 5 maišų, o ne iš visų, jis negali atsakyti, reikia klausti vadovų. Kokia buvo įrenginių paskirtis, jis nežino. Jis galvoja, kad tie įrenginiai smulkina, tai tik jo nuomonė, jis nėra specialistas. Dėl to jis vadovaujasi specialistų nuomone, jis neturi reikiamo išsilavinimo nuspręsti, kam skirti įrenginiai.

Liudytoja L. L. parodė, kad dirbo apskaitos įmonėje buhaltere. UAB „T. L.“ tvarkė buhalteriją, nes buvo sudaryta sutartis su apskaitos įmone. 2019 metais dirbo apskaitos įmonėje ‚J.“, tai uždara akcinė bendrovė. Įmonės darbas – buhalterinės apskaitos tvarkymas. Tvarkė „T. L.“ buhalteriją. Jos darbas „T. L.“ buvo darbo užmokestis, PVM deklaracijos ir kita. Ji visa apimtimi tvarkė buhalteriją.

Direktorius A. K. atnešdavo jai mėnesio pradžioje pirminius buhalterinius dokumentus, juos traukdavo į apskaitą, pateikdavo deklaracijas. Direktorius pateikdavo pirkimo–pardavimo sąskaitas faktūras, kai kuriose pirkimų sąskaitose būdavo žaliavų pirkimai ir smulkūs pirkiniai, visos bendrosios sąnaudos. Žaliavos perkamos ir sąskaitose nurodoma „neapdorotas tabakas“, „neperdirbtas tabakas“. Sutarčių jokių nėra mačiusi. Pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomi visi pirkėjo, tiekėjo rekvizitai. Pateikdavo jai visus gavimo dokumentus, lydraščius, CMR ir kitus pirminius buhalterinius dokumentus. Žaliava parašyta kodu ar žodžiu įrašyta – dabar nepasakys. Iš sąskaitos būdavo matyti, kad tai „neapdorotas tabakas“, būdavo ir kodais parašyta ir būdavo nomenklatūros kodas. Pardavimui reikėdavo sąskaitas išrašyti. Buvo sukurta „T. L.“ „Skype“ paskyra ir parašyti kiekiai, kad parduodamas neperdirbtas tabakas. Kodas ir parašyta, kad pagal galiojančius įstatymus leista verstis parduoti neapdorotą tabaką. Sąskaitoje nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja išvežti tabaką iš Lietuvos. Įrašyta „neapdorotas tabakas“ ir kombinuotas nomenklatūros kodas. Būdavo parašyta „neperdirbtas tabakas“, bet ar buvo tas pats kodas nurodytas – negali pasakyti. Netikslumų kažkokių tai nepastebėjo. Nebuvo parašyta, kad siunčiamas perdirbtas tabakas. Pačioje įmonėje nėra buvusi, nes visi pirminiai dokumentai pateikiami į „J.“ įmonę. Jai pateikdavo tik pirminius dokumentus, kad juos galėtų pateikti VMI. Rašė ir pardavimo sąskaitas. Bendravo tik su direktoriumi. Kiti įmonės asmenys jokių nurodymų jai nedavė. Vadovo vardu sukurta „T. L.“ paskyra ir iš tos paskyros jai rašydavo. Išrašytą sąskaitą faktūrą nusiųsdavo į tą pačią „Skype“ paskyrą atgal ir tada direktorius mėnesio gale ar pradžioje jai parnešdavo tas faktūras jau su parašais pirkėjų ir pardavėjų. Jos parašų ten nėra. Įkelia tik PDF formatą ir jai atneša fiziškai pasirašytą dokumentą.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis vedė ikiteisminį tyrimą, dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės kriminalinės tarnybos skyriuje. Tyrimą pradėjo M. O., po to buvo perduota jam. Jis tyrimą vedė apie pusantrų metų, tyrimo nebaigė, nes išėjo iš šios darbovietės ir tyrimas buvo perduotas kitam darbuotojui. Įrenginių apžiūrą vykdė jis, buvo pasikviestas specialistas iš Čekijos. Buvo apžiūrėti visi įmonėje buvę įrenginiai. Pagrindinis įrenginys buvo tabako apdorojimo įrenginys, susidedantis iš bunkerio, būgno, džiovinimo ir valymo įrenginio, presas, dar buvo garo įrenginys, buvo tabako išgyslinimo įrenginys. Su šiais įrenginiais buvo galima dirbti, įrenginiai buvo visiškai veikiantys. L. M. buvo įdarbinta kaip darbų saugos specialistė ir tvarkė finansinę apskaitą. E. B. dalyvaudavo visuose proceso tarpsniuose nuo žaliavos priėmimo. Ji buvo atsakinga už darbus ceche, tiesiogiai dalyvaudavo ir paties tabako pakrovime, išrašydavo CMR, taigi, visą procesą reguliuodavo E. Iš įrašo nesimatė, kokios tai medžiagos, bet įvykio apžiūros metu buvo išimti pavyzdžiai ir buvo aišku, kas naudojama, tai nurodyta ir specialisto išvadoje. Tabakas buvo paduodamas į bunkerį, paskui į cilindrą, maišomas su kvapniomis medžiagomis ir gliceroliu, paskui sumaišytas patekdavo į džiovinimo valymo įrenginį ir galiausiai patekdavo į maišus. Maišai buvo presuojami ir kraunami į sandėliavimo patalpas, paskui išgabenami, pakrovus į transporto priemones. Cilindre tabakas buvo maišomas su kvapniosiomis medžiagomis ir gliceroliu. Tabaką įvežti galima kaip žaliavą. Akcizinė prekė skiriasi nuo žaliavos, Muitinės laboratorija pateikė išvadą, kad tai akcizinė prekė, nes tada taikomi valstybės nustatyti mokesčiai. Kuo skiriais žaliava nuo akcizinės prekės – gali atsakyti specialistas. Tirdamas bylą, vadovavosi specialisto išvada. Buvo siųstas užklausimas pagal išimtą CMR, kurį išrašė E., buvo sulaikyti automobiliai su pakrautu tabaku. Įvykio vietoje jis nedalyvavo, jis prisijungė vėliau, kai buvo apžiūrimi įrenginiai. Tyrimas jam buvo perduotas vėliau, prašė „Sodros“, kad pateiktų darbuotojų sąrašus, apklausa įmonėje dirbusių darbuotojų nebuvo atliekama. Visi darbuotojai buvo išvykę iš Lietuvos, jie visi buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tyrimo metu nebuvo būtinybės jų apklausti, patys įtariamieji neneigė, kad vykdė tabako apdorojimą, tik klausimas buvo, ar tai akcizinė prekė. Vykstant į įvykio vietos apžiūrą, buvo žinoma, kuo užsiima įmonė UAB „T. L.“, kokia tos įmonės veikla. E. fiziškai visur dalyvavo, krovinio atkrovime, išrašinėjo krovinio gabenimo važtaraščius. Viskas yra užfiksuota protokoluose, vaizdo įraše, kuriame matosi, kad visam procese dalyvauja E. Apžiūros protokoluose yra aprašyti E. B.-L. veiksmai. Visą procesą paaiškino, kaip buvo vykdoma veikla. Tabakas, supurkštas gliceroliu ir kvapniosiomis medžiagomis, tapdavo akcizine preke, tą patvirtino ir muitinės specialistas. Tabakas prieš dedanti į bunkerį buvo maišomas rankomis dėžėje, paskui verčiamas į bunkerį, paskui maišymas vyko cilindre. Buvo paimti mėginiai ir pateikti ekspertui, kuris davė išvadą, kad tai akcizinė prekė. Įrenginio viena dalis buvo skirta džiovinimui ir šiukšlių pašalinimui. Buvo ieškomas specialistas tų įrenginių apžiūrai ir paskirčiai nustatyti. Mėginiai buvo imami įvykio vietos apžiūros metu, jis mėginių paėmime nedalyvavo. Buvo imamas neapdorotas tabakas ir galutinis produktas, apžiūros metu tai turėjo būti fiksuota. Tabako buvo apie 10 tonų, tabakas buvo supakuotas po 20 kg juoduose polietileniniuose maišuose. Mėginiai buvo imami, produkcija sandėliuojama. Pagal išvadas žinoma, kad buvo paimti mėginiai iš tabako žaliavos ir galutinio perdirbto produkto, kuris buvo supakuotas polietileniniuose maišuose. Nebuvo duomenų, kad tabakas būtų parduodamas fiziniams asmenims. Įmonė „T. L.“ veiklą galėjo vykdyti toliau. Dėl įmonės veiklos buvo atliekamas tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) dėl apgaulingos apskaitos vedimo. Jis negali paaiškinti perdirbimo ir apdorojimo sąvokų, jis rėmėsi laboratorijos išvada. Buvo vienas nepajungtas įrenginys, skirtas išgyslinimui. Ar buvo tabako pjaustymo įrenginys-mechanizmas, jis nežino.

Liudytoja L. M. parodė, kad A. K. yra jos sutuoktinis. Liudytoja parodymus duoti sutinka. Ji 2007 metais įkūrė buhalterinės apskaitos ir audito įmonę, ji yra tos įmonės akcininkė ir auditorė. Su UAB „T. L.“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, buvo paskirta darbuotoja, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. 2018 m. birželio mėnesį įvyko patikrinimas, kuriame nurodoma, kad neužtenka vien sutartinių santykių dėl darbo saugos specialisto, nustatytas terminas įsidarbinti. Ji turi leidimus instruktuoti žmones darbo saugos klausimais, buvo oficialiai įdarbinta UAB „T. L.“. Įdarbinta buvo pagal Valstybinės darbo inspekcijos nurodymą.

2015 metais, prieš pradedant įmonės veiklą, buvo duotas paklausimas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir Žemės ūkio ministerijai, ar pirminis tabako lapų apdorojimas yra veikla, kuriai reikalinga licencija. Įmonė gavo atsakymą iš ministerijos, kad pirminis procesas ruošiant tabako žaliavą, žaliavos gamyba nėra licencijuojama veikla. Lietuvoje licencijuojama veikla buvo tabako auginimas ir perdirbimas, žaliavos pavertimas gaminiu. Įmonė tokių įrenginių neturėjo ir tai nebuvo atliekama. Dėl darbo su įrenginiais, ji konsultavo, instruktavo darbuotojus, kaip elgtis atsargiai su įrenginiais, todėl buvo būtina išsiaiškinti visų įrenginių technines charakteristikas. Išsiaiškinti visą tabako apdorojimo procesą. Labai dažnai susiduriama su lingvistine problema, kada neatskiriamas apdorojimas nuo perdirbimo. ES tesės aktai numato, kad pirminis tabako žaliavos apdorojimas, tai nėra perdirbimas į gatavą gaminį, kuris gali būti parduodamas mažmeninėje rinkoje galutiniam vartotojui. Kiekvienais metais išleidžiama ir patvirtinama prekių nomenklatūros kodų lentelė, kuria vadovaujasi tiek muitinė, tiek įmonė. Suteikiami prekėms kodai, taip pat ir tabakui, neperdirbtam ir perdirbtam yra suteikti tam tikri kodai. Vadovaujantis klasifikacija, jau galima pasakyti, kad tabako žaliava, kuri buvo importuojama į Klaipėdos uostą, buvo atplukdyta apdorota, nes iki patekimo į sandėlį buvo pašalintos tabako lapų vidinės gyslos, apdorojami ugnimi, dūmais, kitomis džiovinimo priemonėmis. Įmonė mokėjo muitus už tas prekes, muitinė pripažino, kad tai tabako žaliava. Nomenklatūra ir procesas leidžia tabaką drėkinti, norint jame atstatyti jame buvusį vandens kiekį ir prarastą cukrų. Tam naudojami garai, lapai sudedami į cilindrą ir jame sukdamiesi jie maišosi, paduodamas garas ir taip atstatoma į žaliavą drėgmė, procesas yra reikalinga tam, nes supresuota ir perdžiovinta medžiaga subyra į dulkes ir nebėra tinkama naudoti. UAB „T. L.“ sandėlyje buvo rasti įrenginiai tik pirminiam tabako apdorojimui. Išgyslinimo įrenginys nebuvo pajungtas, buvo garo generatorius, cilindras, pakavimo įrenginys. Galutinis produktas buvo žaliava, tinkama gamybai ir parduota gamintojams arba perpardavėjams. Visa žaliava buvo išvežama iš Lietuvos, nė vienas kilogramas nebuvo parduotas mažmeninėje rinkoje. Įmonė tabaką gaudavo dėžėse jau išgyslintą. Išveždavo dėžėmis arba pakuodavo į maišus. Pagal ES teisės aktus ir rekomendacijas, buhalterinės apskaitos įmonėms yra rekomenduojama vadovautis geros praktikos taisyklėmis „Pažink savo klientą“. Pagal tą metodiką, kiekviena įmonė, su kuria UAB „T. L.“ turėjo pirkimo–pardavimo sandorių, išskyrus trečias šalis, importuotojai yra įrašyti į direktyvas, kurie yra patikimi. Prekės perkamos iš tų tiekėjų, kurie įraukti į ES direktyvas kaip patikimi tabako tiekėjai, tikrindavo juos mokesčių poskyryje vietinėje sistemoje, ar turi galiojantį PVM kodą, ar nedalyvauja PVM grobstymuose, kitose mokesčių slėpimo sistemose. Jeigu patys negalėjo atlikti tokio darbo, rašydavo paklausimus VMI, ar įmonė nedalyvauja mokesčių slėpimo grandinėje, su įtartinais klientais nutraukdavo bet kokias derybas. Kaip rodo praktika, praėjus daug patikrinimų, nebuvo nustatyta, kad ES esančios įmonės būtų nedeklaravę įsigijimo iš mūsų įmonės. Pagal tvarką, „T. L.“ deklaruoja pardavimą, o pirkėjas kitoje valstybėje turi uždeklaruoti pirkimą. Mokesčiai buvo mokami Lietuvoje, tai pirkimo PVM ir muitas apie 40 000. Pardavimo atveju mokėdavo tik pelno mokestį. Mokesčiai buvo dideli ir įmonė buvo pajėgi juos sumokėti. Ant visų vartų buvo sustatytos kameros, filmuojami mašinų numeriai ir jie mato, ar mašina išvažiavo iš Lietuvos. Iš visų, kurie atvažiuodavo krautis, buvo daromos transporto ir asmens dokumentų kopijos. Sistema buvo tokia, kad bet kada galima atsekti, iš kur gauta. Muitinė apie tai žinojo, nes su ja buvo dirbama. Tabako žaliava negali būti apmokestinama akcizu, jeigu ji dar reikalauja perdirbimo. Tokiu atveju iš jų žaliava išeidavo drėgnesnė, nei jie nupirko. Kad tabakas taptų akcizine preke, turėjo būti supjaustomas, susmulkinamas, ir iš jo turėjo būti gaminamos cigaretės, bet „T. L.“ to nedarė. UAB „T. L.“ apdorojo pirminę žaliavą. Tai pirminis tabako žaliavos apdorojimas, šis procesas priskiriamas tabako žaliavai. Įmonės įstatuose parašyta, kad įmonė užsiima ir kita veikla, kuri neprieštarauja įstatymui, Lietuvos teisės aktams, todėl ši nuostata apima šią veiklą. Kai išėmė tabaką, ji dalyvavo, jai tai panašu labiau į reketą, o ne į teisėtą institucijos veiklą. Pareigūnai neturėjo jokių pažymėjimų, leidimų atlikti veiksmus. Ji atsisakė sukrauti prekes, ji iškvietė policiją, prašė nustatyti asmenų tapatybes. Išsikvietė apsaugą, su kuria buvo sudarę sutartį. Tai buvo vagystė iš sandėlio padedant struktūroms. Dokumentų, kad tabakas buvo paimtas, įmonė iki šiol neturi. Buvo paimti ir visi dokumentai. Kitą dieną atvažiavo kita tarnyba, klausė, kur dokumentai. Kur tas tabakas dabar – nežino, nes niekas apie tai nekalba ir neatsako. Sandėlininko parašų nėra, kad priduota kažkur į sandėlius saugojimui. Ji dalyvavo, kai ėmė mėginius, viskas buvo fotografuojama ir filmuojama. Mėginius ėmė iš kai kurių dėžių, kai kurių maišų, nes tabako lapai realiai niekuo nesiskyrė. Vienuose tik buvo daugiau žemių, šiukšlių, nes jie buvo nuo laukų, apdoroti dūmais, kiti buvo švarūs, atskirtos smulkios dalelės. Patys darydavo mėginių kontrolę, Muitinės laboratorija nesugebėjo atskirti tabako žaliavos liekanų nuo rūkomojo tabako, nes jų frakcija visiškai skiriasi. Pas mus, kai pereina per įrengimus, iškrinta smulkios dalelės, kad jos nesudarytų įspūdžio, jog tai supjaustytas tabakas. Smulkios dalelės, liekanos buvo atskirtos, jos nėra akcizinės, kol nėra supakuotos ir pardavinėjamos mažmeninėje rinkoje, tos smulkios dalelės, kurios nukrisdavo nuo tabako lapų, buvo priduodamos į sąvartyną ir tam yra dokumentai. Kai išėmė visus dokumentus, 85 tonos tabako jau buvo parduotos vokiečių įmonei. Buvo sudaryta sutartis ir prekė parduota. Tą tabaką paėmė pareigūnai. Buvo pripažinta, kad jis neapdorotas, buvo visi muitinės dokumentai. Apie visą tabaką ir jo kiekį tiek VMI, tiek muitinei buvo žinoma. Tuo metu, kai buvo išiminėjamas tabakas, dalis tabako buvo pakrauta į transporto priemones, tačiau buvo sugrąžinta į sandėlį, patikrinti dokumentai ir jos iškrautos atgal. Pažeidimų šiuo klausimu nebuvo nustatyta. Tiek vokiečiai, tiek lenkai reikalauja grąžinti tabaką, jis nebuvo parduotas, liko skolos, tas, kuris išimtas, už jį nebuvo gauti pinigai, įmonė įstumta į didelę finansinę problemą. Yra sudaromi susitarimai, skolos tęsiamos iki proceso pabaigos. Įmonėje „T. L.“ dirbo žmonės, kurie dėjo tabaką į įrenginį, turėdami tikslą jį apdoroti garu, kad būtų atstatyta prarasta tabako drėgmė. Tabako išgyslinimo įrenginys nėra perdirbimo įrenginys. Visi darbuotojai buvo legalūs, įdarbinti, instruktuoti, buvo mokami mokesčiai, bet ji jų nepažįsta, ji ten mažai būdavo. E. tikrai ten dirbo. Pagal darbo sutartį, ji buvo atsakinga už sandėlyje esančią tvarką. E. funkcijos buvo priimti ir išduoti prekes, ar ji buvo kompetentinga spręsti apie visą procesą, negali atsakyti. Nebuvo nurodymo sustabdyti įmonės veiklą ir įmonė veikia ir dabar. Mokesčių inspekcija įmonę tikrino, apie kiekvieną gavimą ir išvežimą informuodavo Mokesčių inspekciją, ta procedūra vykdavo su jų priežiūra arba jie leisdavo išvežti prekę jiems nedalyvaujant. Nėra pertraukų, kad jie netikrintų. UAB „T. L.“ yra veikianti, bet veikla yra komplikuota. Yra įsipareigojimai, vykdo veiklą minimaliai, dabar importo nevykdo. Dabar tokios veiklos, kaip buvo, nėra. UAB „T. L.“ duomenų bazėse yra daug klientų, tiek pardavėjų, tiek pirkėjų, užsiimančių marketingo veikla, siekiant perparduoti kažkieno prekes. Suveda klientus ir už tai gauna komisinius. Buhalterinės apskaitos įmonė yra atsakinga už teisingai deklaruotus ir sumokėtus mokesčius. Viskas, kas lietė prekės įvežimą, išmuitinimą, mokesčių sumokėjimą pagal tą specifinę rūšį, kaip tvarkoma dokumentacija, mes, kaip buhalterinės apskaitos įmonė, turėjom pasidomėti, aš ir domėjausi, nes kitaip turėtumėm atlyginti klientui nuostolį.

Pagarsinami Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu liudytojo R. G. (R. G.) parodymai.

Liudytojas R. G. yra parodęs, kad jis turi savo firmą N. Firma užsiima žemės ūkio produktų prekyba nuo šių metų kovo mėnesio. Pardavinėja tokius produktus kaip įvairios daržovės bei turi klientų ir neperdirbtam tabakui. Iš firmos UAB „T. L.“, kuri yra (duomenys neskelbtini), perka tabaką. Važiuoja jis arba jo kolega K. R. (K. R.). Mašinų įmonė neturi, CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuomota pagal sąskaitą faktūrą. Firmai UAB „T. L.“ atsiuntė dokumentus, kad galėtų pirkti tabaką. Ir vežėjas, ir gavėjas yra jo įmonė. Paėmus tabaką iš (duomenys neskelbtini), tranzitu važiuoja į Slovakiją ir ten yra iškrovimo vieta. Ten yra klientai, kurie iš jų perka. Viskas vyksta Europos Sąjungos ribose. Jie perka UAB „T. L.“, kaip ir minėjo, buvo tikrinti ne kartą ir Lenkijos, ir Slovakijos muitininkų ir viskas buvo gerai. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paimti neperdirbto tabako. Žinojo, kad tai neperdirbtas tabakas, nes žino, kaip atrodo, – neturi būti pernelyg mažas, turi būti atitinkama drėgmė, tai žino, nes juo prekiauja. Buvo atvejų, kuomet ir neėmė iš jų tabako, nes jis buvo pernelyg drėgnas, turėjo virš 25 proc. drėgmės. Žino, kuo skiriasi perdirbtas ir neperdirbtas tabakas. Kas prekiauja perdirbtu tabaku – nežino, tokios informacijos neturi, negali palyginti kainų tarp perdirbto ir neperdirbto tabako. Už kiek perka neperdirbtą tabaką iš UAB „T. L.“, nurodyta sąskaitoje faktūroje. Atsiskaito už mašinos nuomą ilgalaikėmis faktūromis. Konkrečiai už šį tabaką nebuvo sumokėta, nes CMR buvo anuliuotas. 2018-09-24 kartu su draugu K. R. buvo (duomenys neskelbtini), jam pakrovė į autobusiuką neperdirbtą tabaką. Jis važiavo automobiliu CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai draugui davė dokumentus pakrovus, jis nematė, nes atvyko vėliau. Žino apie firmą UAB „T. L.“ tik tiek, kad prekiauja neperdirbtu tabaku. Bendrauja verslo reikalais šioje firmoje su E. lenkų kalba elektroniniu paštu. Yra matęs ją ir gyvai – sutikęs firmoje, kai atvažiavo pasiimti tabako (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–125).

Specialistas R. J. parodė, kad tai tabako lapai, išgyslinti, tai žaliavinis tabakas. Tokio tabako paskirtis, kad jis turi būti apdorotas. Reikia nustatyti vieną parametrą, ar yra glicerolio ir ar jį galima rūkyti. Tyrimui naudojo prikemšant cigaretės tūtelę. Yra toks tabako tyrimo reglamentas. Akcizinei prekei būtina priemaiša glicerolis. Jis turi būti apdorotas, kvapnus. Glicerolį nustatė chromatografiniais tyrimais. Tabako lapas yra žaliava, jis turi būti smulkus, išgyslintas, kad būtų galima padaryti iš jo akcizinę prekę, reikia jį apdoroti, išdžiovinti, lapai būna šiek tiek išgyslinti. Kad būtų gauta akcizinė prekė, tabakas turi būti apdorojamas, smulkinamas, maišomas, turi būti kvapnus. Jis nėra tabako apdorojimo specialistas. Tabakas turi būti smulkus, išgyslintas, apdorotas džiovinimo ir drėkinimo medžiaga – gliceroliu – ir maišoma medžiaga, kuri turi malonų kvapą. Yra nustatyti parametrai, tuo pagrindu yra pasisakęs net Teisingumo Teismas ir pasakęs, kad jeigu smulkų tabaką, kuris turi glicerolio, kuris buvo džiovintas ir drėkintas, jį pasmulkinus, papjausčius peiliu gali atlikti rūkymo testą, tai jis pripažįstamas rūkomuoju tabaku. Jeigu tabakas nėra apdorotas, pagerintas, jis lieka kaip žaliava. Nėra kitokio metodo nustatyti žaliavos susmulkinimo laipsnį, tik rūkymo testas, kad būtų nustatytas jo tinkamumas. Jis nustatė, kad tai akcizinė prekė tik surūkęs cigaretę. Jeigu tabakas būna per daug stambus, gyslotas, neįmanoma susukti cigaretės, tūbelės užpildyti, tai nėra akcizinė prekė. Specialistas, apžiūrėjęs tabako paketus, paaiškino, kad paketas Nr. 2 yra išvalyto tabako žaliava, paketas Nr. 3 – tai tabako atliekos, paketas Nr. 33128 – tai pirminė žaliava tabakas, paketas Nr. 279072 – tai išvalyta tabako žaliava.

Cigarilė ir cigaras yra akcizinės prekės. Tabakas turi būti smulkus ir apdorotas, turėti glicerolio, kad nebūtų išdžiūvęs ir per daug drėgnas, ir pakvėpintas, tai tada yra rūkomasis tabakas akcizinė prekė. Muitinės laboratorija nėra akredituota tirti tabako gaminius. Atliko tyrimus, nes tai jų darbas. Akreditacija laboratorijos susidaro iš dviejų dalykų, tai: turi būti akredituota pati veikla ir atskirai akredituojami tyrimo metodai. Yra akredituoti tik tie, kurie dažniausia naudojami, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę. Metodui išstatomi reikalavimai pasiekti tą akreditacijos lygį, nevisiems metodams tai įmanoma padaryti. Laboratorija neatitinka akreditacijos biuro reikalavimų, bet tai nereiškia, kad nemoka tirti. Šiuo atveju buvo naudojamas rūkymo testas. Tokio metodo nėra akredituoto užsienyje, nėra ir Lietuvoje. Muitinės laboratorija neturi rūkymo bandymo įrenginio, nes nėra griežtos nuorodos, kad ji juo turi naudotis. Rūkymo mašiną tiksliau naudoti nei žmogaus patirtį, bet nėra nurodyta, kad ją būtinai reikia naudoti. Jis pateiktą tabako mėginį supjaustė smulkiai, padarė cigaretę, tada rūkė. Surūkęs padarė išvadą, kad tai akcizinė prekė – rūkomasis tabakas. Teisingumo Teismo išaiškinimas leidžia tai daryti tyrėjui. Tyrimui pateiktą tabaką papildomai reikėtų pjaustyti, kad jis būtų rūkomasis. Tas, kurį gavo tyrimui, buvo nepjaustytas ir buvo nerūkomasis tabakas. Kai darė tyrimus, supjaustė tabaką, ir jis gavosi rūkomuoju tabaku. Jam buvo pateikti pavyzdžiai tyrimui, tai trys maišeliai buvo tabako žaliava, o ketvirtas buvo apdirbtas tabakas. Kai pasipjaustė tą apdorotą tabaką, surūkęs atliko tyrimą ir nustatė, kad tai rūkomasis tabakas. Jis išvados neduoda kol neatlieka tyrimo, kol nesupjausto ir neištiria. Glicerolio buvimas tabake vienas iš svarbiausių faktų. Nėra išvardinta reikalavimų, kas būtinai turi būti. Kombinuotosios nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini), dėl to ir buvo pasakyta Teisingumo Teismo, kad iki galo neaišku, kada yra riba, kada tabakas yra žaliavinis, o kada jis tampa rūkomuoju. Iš pradžių prekė klasifikuojama pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir visus reikalavimus, kurie išdėstyti šioje lentelėje. Joje nėra paminėtas glicerolis ir kvapniosios medžiagos. Jo tirtas tabakas buvo skirtas didmeninei prekybai. Nesmulkinant tos medžiagos (pateikto tyrimui tabako), kurią gavo, jos sukišti į cigaretę nebūtų galima. Buvo nustatinėjamas glicerolis, kiekybinę analizė nebuvo atliekama. Jei galutiniam vartotojui naudoti, reikėtų jį supjaustyti mažomis juostelėmis, pagal tai, kas jo buvo pateikta. Pagrindinis kriterijus yra glicerolio buvimas, lapų dydis irgi turi reikšmės. Kvapniosios medžiagos užsiuodžia. Tabakas skiriasi tuo, kad jis pakvėpintas ir su gliceroliu. Mėginių frakcijos buvo panašios. Ar tabakas buvo fermentuotas, toks tyrimas nebuvo atliekamas.

Specialistas J. S. (J. S.) parodė, kad prisimena, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo iškviestas apžiūrėti įrenginius ir jis ten dalyvavo, pateikė išvadą. Jis pateikė savo išvadas ataskaitose.

Ta linija, kurią tada apžiūrėjo, buvo sukurta tabako paruošimui, o tai reiškia, kad tabakas patekdavo po derliaus nuėmimo, t. y. iš tabako tiekėjų. Kadangi pristatomas tabakas būna sausas supresuotas dėžėse, tai jis išpakuotas dedamas į drėkinimo cilindrą. Drėkinimo cilindre taikomas garas dėl drėkinimo ir pridedama kvapiųjų medžiagų. Iš to drėkinimo ir aromatizavimo cilindro tabakas keliauja į pakavimo sistemą ir vėl supakuojamas atgal į dėžes. Tos linijos tikslas yra padidinti tabako lapų drėgnumą. Ir taip pat juos truputėlį praskleisti, kad tie lapai nebūtų taip stipriai supresuoti dėžėse. Tada šie sudrėkinti lapai toliau eina arba į legalias, arba į nelegalias tabako apdorojimo vietas pjaustymui. Išvada, kad iš šio fabrikėlio išėjęs tabakas nėra sukapotas, tai būtų atsakymas, kad jo tiesiogiai rūkyti negalima.

Ta apdorojimo linija yra labai įprastinė, prieš tabako paruošimą perdavimui į legalius fabrikus, paruošti rūkymui. Kadangi prieš pjaustant ar kapojant tabaką, jis turi būti drėgnas, ta linija skirta drėkinimui, nes sausų tabako lapų pjaustyti neįmanoma. Ta tabako drėkinimo linija yra labai sudėtinga, reikia turėti didelį drėkinimo cilindrą, naudoti garą. Dėl šio sudėtingumo, šis drėkinimo procesas yra atskirtas nuo pjaustymo proceso. Nori pabrėžti, kad šis drėkinimo procesas nėra naudojamas legalių cigarečių gamintojų.

Taip, tai procesas, kuriuo yra gerinama tabako kokybė. Bet, nori pabrėžti, kad tokios praktikos legalūs gamintojai nenaudoja, nes yra didelė rizika, kad po drėkinimo iki pjaustymo proceso, tas tabakas gali supelyti.

Nori pasakyti, kad legalūs gamintojai niekada nenaudoja atskirų procesų, jie drėkinimą ir pjaustymą atlieka vieno proceso metu, tai trunka maždaug valandą. Pas nelegalius gamintojus šis procesas yra labai sudėtingas, kadangi jie vienoje vietoje drėkina tabaką, o jo smulkinimą vykdo trijose skirtingose gamyklose, tai yra gana sudėtingas procesas. Toks nelegalus fabrikas gali atlikti maždaug 20 tonų per dieną tabako žaliavos drėkinimą ir tokiu būdu ta žaliava aprūpina dar 5 nelegalius fabrikus. Toks įrangos atskyrimas yra efektyvesnis, našumas yra didesnis. Jo žiniomis, daugelyje šalių vien tabako drėkinimas jo nepjaustant yra neteisėta veikla. Jo išvada buvo tokia, kad fabrike nebuvo pjaustymo mašinos. Ji nežino ir nesigilino, kokie buvo Lietuvos įstatymai, tačiau, pagal legalią gamybą, tai turėjo būti ir drėkinimas, ir iš karto pjaustymo mašina. Išvada buvo pateikta, kad pjaustymo mašinos tame fabrike nebuvo. Taip pat gamykloje pastebėjo įrangą, skirtą iš tabako lapų išimti kamienėlį, einantį per vidurį, ta įranga fabrike buvo, bet ji buvo neveikianti. Jis davė išvadą apie įrangą, kurią matė. Jis yra abiejų sričių (įrenginių ir tabako paruošimo proceso) specialistas, nuo 1998 metų dirba „P. M.“ gamykloje, 6 metus prižiūrėjo tabako kokybę. Patikrinimo vietoje jis tikrino tabako kokybę, tai buvo maždaug prieš 5 metus, kiek pamena, jo kokybė buvo gera, tabakas nebuvo supelijęs, tačiau jis nebuvo tinkamas cigarečių gaminimui.

Paprastas žmogus gali atskirti apdorotą tabaką, skirtą rūkymui, nuo neapdoroto tabako. Apdorotas tabakas yra drėgnas, tarp pirštų galima atskirti atskiras jo dalis, o tabako žaliava yra labai sausa, supresuota, kieta ir sunku atskirti atskiras daleles. Apdorotas tabakas paprastai laikomas plastikiniuose maišeliuose, kadangi jis yra drėgnas, kad neišgaruotų drėgmė. Su tais plastikiniais maišais dedamas į kartonines dėžes, o neapdorotas tabakas laikomas tik kartoninėse dėžėse be maišelių. Šiame fabrike buvo tik drėkinimas. Šis fabrikas tabako smulkinimo neatliko. Glicerinas yra toks cheminis elementas, kuris užtikrina, kad drėgmė tabake išliktų ilgiau. Taigi jis pagerina tabako cheminę sudėtį. Glicerinas pelijimui jokios įtakos neturi, jis tik prailgina drėgmės buvimo tabake laiką. Legaliame versle glicerinas yra svarbi cigarečių gaminimo dalis, kadangi, kai jos yra supakuotos pakeliuose, kad drėgmė taip greitai neišgaruotų. Žalias įrenginys pradžiai apžiūros metu buvo pavadintas pjaustymo įrenginiu, o paskui paminėtas kaip išgyslinimo įrenginys. Jis neatsimena detalių, kodėl taip buvo, gal įvyko nesusipratimas, bet paskui buvo padarytas pataisymas. Išgyslinimo įrenginys yra teisingas pavadinimas. Šiame fabrike pjaustymo įrenginio nebuvo. Dirbo Kokybės departamente, pastaruosius 6 metus dirba (duomenys neskelbtini). Dabar dirba atlikdamas teismo ekspertizes ir jo pareigos yra tirti legalų ir nelegalų tabaką. Kai davė specialisto išvadą, dirbo „P. M.“, kaip ir šiandiena, tiksliai užimamų pareigų jau neatsimena. Nežino, kas buvo tos išvados užsakovas, jį pakvietė vietinė „P. M.“ gamykla. Ekspertizę atlikti buvo įgaliotas raštu. Jis mano, kad užsakymą ekspertizės galėjo atlikti „P. M.“ Lietuva, nes jį pakvietė jo kolegos Lietuvoje, jų vardų jau neprisimena. Šiuo metu dirba „P. M.“. Apžiūrėdamas įrenginius, tabako supjaustymui įrenginio nerado. Dabar gal jau turi daugiau patirties, gal todėl viską šiandiena paaiškino plačiau. Tokia praktika, kaip tabako drėkinimas, prieš kažkiek metų nebuvo tokia įprastinė, o šiuo metu jau 90 procentų nelegalių tabako gamyklų gauna sudrėkintą tabaką. Konkretaus patikrinimo metu tokią praktiką jis matė pirmą kartą gyvenime. Neapdorotos tabako žaliavos rūkyti negalima, nes jis yra nesusmulkintas, o nesusmulkinto tabako rūkyti negalima. Susmulkinus tabaką rankiniu būdu paprastu peiliu, rūkyti jau galima. Jis tai gali atskirti apdorotą ir neapdorotą tabaką, ir jis nesupranta, kodėl policininkai negalėjo jo atskirti. Gal policininkai negalėjo atskirti dėl to, kad turėjo mažai patirties. Tabakas tame fabrike, kurį jis matė, buvo sudrėkintas, o kad jis būtų paruoštas naudojimui, jis turi būti susmulkintas ir vėl išdžiovinamas. Toje įmonėje su esamais įrenginiais toks procesas negalėjo būti atliekamas. Pagrindinis tabako dalykas yra drėkinimas. Tabako žaliava, kuri atvyksta iš ūkių, turi tik 8–9 procentus drėgmės, jis būna labai stipriai supresuotas kartoninėse dėžėse, todėl jis turi būti išpakuojamas iš dėžių, plėšomas, skirstomas ir drėkinamas maždaug iki 22 procentų drėgnumo tuose įrenginiuose, kurie buvo rasti, t. y. tame drėkinimo cilindre. Iš drėkinimo cilindro tabakas keliauja į didelę maišymo dėžę, o iš jos tabakas turi eiti tiesiai į smulkinimo įrenginį, kurio ten nebuvo. Po smulkinimo vėl tabakas turėtų būti džiovinamas, kad nuo 22 procentų drėgmės pasiektų iki 13 procentų drėgnumo. Smulkinimo procesas reikalauja, kad tabakas būtų labai drėgnas, kadangi jeigu jis bus sausesnis, pavirs į mažas detales, todėl drėgmė turi būti didelė, o po to jis dar turi būti truputį džiovinamas iki 13 procentų drėgnumo. Toks smulkintas tabakas, kurio drėgnumas yra 13 procentų, yra paruoštas užpildyti cigaretėms. Neapdorotas tabakas yra tas, kuris atvyksta iš ūkių ir kuris yra labai sausas. Neapdorotas tabakas gali stovėti sandėlyje ilgai, apie 3–4 metus. Dėl transportavimo ekonomiškumo toks tabakas būna labai stipriai supresuotas, kiekviena tokio tabako dėžė sveria apie 150–200 kg. Perėjęs per tuos įrenginius, kurie buvo rasti toje kompanijoje („T. L.“), tabakas vadinamas sudrėkintu tabaku ir paruoštu smulkinimui. Jį galima būtų pavadinti apdorota tabako žaliava. Kalbant apie 2018 metus, tai tas tabakas yra jau pagerintas, jau apdorotas, tačiau nežinodamas šalies įstatymų, negali pasakyti, ar jis yra akcizinis, nes nėra apmokestinimo ekspertas.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nuo 8.40 val. iki 15.47 val. atlikta UAB „T. L.“ teritorijos ir patalpų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į įmonės UAB „T. L.“ teritoriją, matomas angaras, šalia kurio matomas baltos spalvos autobusas „Opel MR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mikroautobusas stovi šalia įmonės angaro durų. Atidarius mikroautobuso galines duris, jame matomi juodi plastikiniai maišai su neapdorotu tabaku. Iš viso 80 maišų. Maišai iškraunami į įmonės sandėlį. Mikroautobuso kabinoje rastas paimtas mikroautobuso „Opel MR“ registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau, įėjus į įmonės sandėlį, matomi sukrauti juodos spalvos plastikiniai maišai su jų viduje esančia tabako medžiaga. Iš viso suskaičiuoti 434 maišai. Atplėšus vieną iš šių maišų, paimtas medžiagos mėginys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šio maišo paimtas kitas mėginys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Mėginys Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas UAB „T. L.“ darbo ir saugos specialistei L. M.. Toliau įėjus į kitą šalia esantį angarą, po kaire puse nuo įėjimo matomas garo generatorius. Toliau paėjus, ties pagrindinėmis durimis, matomos atidarytos dėžės su paruošta tabako medžiaga. Iš viso 52 nepilnos dėžės. Prie šių dėžių matomas garo generatorius su visais jo priedais. Prie įrengimo matomas metalinis takelis tabako medžiagai ruošti. Iš dėžės šalia generatoriaus paimtas mėginys su tabako medžiaga. Supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Antras mėginys supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis mėginys paliktas L. M.. Toliau apžiūrint angarą, ties kaire puse, prie pagrindinių durų matomos kartoninės dėžės 2 rūšių, ant vienos iš jų užrašytas užrašas 153,5 kg. Iš viso suskaičiuota 90 dėžių. Iš vienos iš šių dėžių paimtas medžiagos mėginys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paimtas kitas mėginys iš tos pačios dėžės, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Mėginys Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas L. M.. Toliau matomos kartoninės dėžės, ant kurių yra užrašas 214 kg. Dėžių viduje matoma tokia pati medžiaga, iš viso dėžių po 214 kg yra 171. Toliau, einant prie angaro kairės pusės, prie kairės sienos matomos kartoninės dėžės, ant kurių matyti užrašai 214 kg. Tokių dėžių su tabako medžiaga suskaičiuota 123. Prie šių dėžių matomas žalios spalvos lapų išgyslinimo mechaninė mašina. Toliau apžiūrint angarą, jo dešinėje pusėje prie sienos ir tarnybinio kambario matomos 7 dėžės su užrašu 214 kg. Jas atidarius matyti tabako lapų medžiaga. Šalia šių dėžių matoma 3 aukštų atvira spinta, ant kurios lentynos matoma cisterna su skysčiu ir užrašu „Glicerinas farmacinis 99,5 procentai“. Iš šios talpos paimtas mėginys. Mėginys su skysčiu supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kitas mėginys iš tos pačios talpos supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis mėginys paliktas L. M.. Toliau apžiūrint garo mašinos įrenginį, šalia jo matoma metalinė talpykla su skysčiu. Talpyklą atidarius iš jos paimtas mėginys su skysčiu, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas mėginys iš tos pačios talpos supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Mėginys Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas L. M.. Toliau ant šios metalinės talpyklos matoma dėžė su užrašu „Po tassium Sorbate“. Dėžėje rasta biri medžiaga. Iš dėžės paimtas mėginys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šios dėžės paimtas kitas mėginys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis mėginys paliktas L. M..

Iš mikroautobuso „Opel MR“ kabinos paimtas CMR (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra Ser. (duomenys neskelbtini), data 2018-09-24. Iš maišų, kurie rasti mikroautobuse „Opel MR“, paimtas mėginys su tabako medžiaga. Mėginys supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to pačio maišo paimtas kitas mėginys, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis mėginys paliktas L. M..

Įmonės „T. L.“ patalpos turi 4 įėjimus. Iš viso keturios durys užplombuotos plombomis Nr.: (duomenys neskelbtini). Dėl žmogiškųjų išteklių stokos ir techninių galimybių nebuvimo, tabako medžiagos tikslus kiekis bus tikslinimas. Sulaikyta tabako medžiaga ir įrenginiai paliekami saugoti apsaugos tarnybai.

Apžiūros metu paimti objektai: 2018-09-24 CMR, PVM sąskaita faktūra Ser. (duomenys neskelbtini), 80 maišų su tabako medžiaga (paimti iš „Opel MR“), 434 maišai su tabako medžiaga, mėginys iš maišų, esančių sandėlyje, Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys su tabako medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišo Nr. (duomenys neskelbtini), garo generatorius, 52 dėžės su tabako medžiaga (dėžės atidarytos, nepilnos, su užrašais 153,3 kg), mėginys iš kartoninės dėžės Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš kartoninės dėžės Nr. (duomenys neskelbtini), 90 dėžių po 153,5 kg, mėginys iš dėžės „153,5 kg“ Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš dėžės „153,5 kg“ Nr. (duomenys neskelbtini), 171 dėžė su užrašu „214 kg“, 123 dėžės ant kurių užrašai „214 kg“, žalios spalvos išgyslinimo mašina, 7 dėžės su užrašu „214 kg“, cisterna su skysčiu „Glicerinas farmacinis 99,5 proc.“, mėginys iš cisternos Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš cisternos Nr. (duomenys neskelbtini), metalinė talpykla su skysčiu, mėginys iš metalinės talpyklos su skysčiu Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš metalinės talpyklos su skysčiu Nr. (duomenys neskelbtini), dėžė su biria medžiaga, mėginys su biria medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš maišo, rasto mikroautobuse, Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys iš maišo, rasto mikroautobuse, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 51–81).

Apžiūros protokolas, kurio apžiūros objektas – įrenginiai, esantys sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: įėjus į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), matomas stovintis žalios spalvos įrenginys. Įrenginio dešinėje pusėje matomas metalinis lovys, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiagos liekanos. Prie jo prijungta įrenginio dalis su metaliniu cilindro formos indu, kurio ilgis 480 cm. Po juo yra valdymo pultas. Matomi užrašai „Katko“. Po juo matomas metalo spalvos vamzdis. Virš šios dalies yra vamzdis, kurio anga išeina į lauką. Šalia matoma metalo spalvos talpa su dviem dangčiais. Matmenys 215 x 96 cm. Dangčio skersmuo 64 cm. Atidarius dangčius, viduje matomas skystis. Nuo šios talpos matomi vamzdžiai, kurie sujungti su įrenginiu. Toliau už talpos matoma prie įrenginio prijungtos dvi dalys (loviai). Šalia jų iš dviejų pusių stovi dvi talpos su skardiniais šonais. Talpos ilgis 760 cm, plotis 150 cm. Jų galinėje dalyje matomas valdymo pultas. Po juo matoma dalis (lovys), kuris tęsiasi iki įrenginio šono. Prie šios dalies matoma mėlynos spalvos metalinė dalis, ant kurios yra užrašas „Jesten D. K.“, su prijungtu laidu.

Šalia šio įrenginio iš kairės pusės matomas kitas įrenginys, kuris yra žalios spalvos. Ant jo matomas pavadinimas „Celsa H“. Prie šio įrenginio matoma prijungta kūgio formos dalis, šalia kurios yra prijungtas lovys, kurio ilgis 290 cm. Šalia šio lovio yra 40 cm pločio talpa, ant kurios yra uždėti permatomi lakštai. Šalia yra raudonos spalvos mygtukas. Šalia lovio prijungta kita metalinė dalis, už kurios matomas valdymo pultas. Virš įrenginio matomi viršuje sukabinti laidai. Šalia šių laidų matoma mėlynos spalvos metalinė dalis (t. 1, b. l. 82–85).

Įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros objektas – du įrenginiai, atliekant apžiūrą dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ teismo ekspertizės ekspertas S. J.. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į sandėlį (duomenys neskelbtini), dešiniajame kampe stovi įrenginys, kuris susideda iš 5 dalių. Pirmasis įrenginys – dyzelinu varomas gero generatorius, kurio drėgmė yra naudojama tabako drėkinimui. Antroji dalis – tai yra drėkinimo cilindras, prie kurio yra konvejeris su padavimo anga, konvejerio ilgis yra 4,20 m, plotis 56 cm, drėkinimo cilindras yra 5,7 m ilgio ir 1,10 m skersmens. Trečioji dalis – metalinis įrenginys talpa, su dviem rezervuarais, skirtas maišyti ir ruošti ir kaitinamas glicerinas su kvapais ir skoniais, kuris sujungtas su šalia stovinčiu drėkinimo cilindru ir iš šios talpos galima paskleisti šias medžiagas į cilindrą su tabaku, tam, kad tabakas būtų apsaugotas nuo pelėsio bei būtų pagerintas tabako skonis. Šio įrenginio matmenys 2,25 x 0.94 x 0,90 m, rezervuaro skersmuo 0,60 m. Drėkinimo cilindras sujungtas su konvejeriu su ketvirta įrenginio dalimi – dviem maišymo talpomis 7,60 x 2.50 x 1,5 m dydžio, kurios skirtos tabako maišymui, tolygiam paskirstymui, šios talpos yra tarpusavyje sujungtos konvejeriu, jų gale yra valdymo blokas, kuriuo valdoma kiekviena talpa atskirai. Šių talpų apačioje yra bendras konvejeris išeinantis į kairę pusę, pro kurį patenka sudrėkintas ir sumaišytas tabakas. Per vieną apdirbimo procesą galima apdirbti 4 tonas tabako lapų. Šis įrenginys neskirtas atskirti tabaką nuo kitų medžiagų. Penktoji įrenginio dalis yra 3 tabako lapų presavimo įrenginiai su pneumatiniais cilindrais ir valdymo bloku, ant kurių vieno yra užrašas „GEA HAPPEL“, kuris stovi šalia drėkinimo cilindro, jų dydis 102 x 176 x 0,90 cm.

Antrasis įrenginys, stovintis sandėlio dešiniajame kampe, žalios spalvos yra tabakų lapų pjaustymo įrenginys ir smulkiųjų dalelių atskyrimo įrenginys, susidedantis iš dviejų dalių: tabako lapų pjaustymo įrenginio ir separatoriaus atskyriklio. Šis įrenginys yra nesujungtas su atskiru elektros šaltiniu bei iš filtro nėra išvedimo kamino į lauką. Tabako pjaustymo įrenginys susideda iš konvejerio 90 x 110 x 200 cm dydžio. Antroji dalis separatorius konvejeriu sujungtas su pjaustykle. Separatorius sudarytas iš atskyriklio ir filtro bei išėjimo angos. Visas įrenginys yra 1,80 m pločio ir 2,30 m ilgio.

Apžiūros metu pateikta „(duomenys neskelbtini)“ teismo ekspertizės eksperto S. J., atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų, specialisto išvada. Apžiūros metu ekspertas apžiūrėjo tabako lapų apdirbimo liniją. T. L. buvo drėkinami drėkinimo cilindru, į cilindrą buvo tiekiamas skonis. Skonis (skysčiai) buvo ruošiami skonių (skysčių) maišymo įrenginyje. T. L. buvo tiekiami į tabako rezervuarus tinkamam išmaišymui. Sudrėkinti ir turintys skonį lapai po to buvo supakuojami į dėžes arba maišus tolesniam platinimui (paskirstymui) ir nežinomam tabako lapų pjaustymui. Kad būtų sumažintas tabako tūris transportavimui, tabakas buvo presuojamas. Linijoje neaptikti filtrai ir separatoriai, kad būtų atskirtos šiukšlės (atliekos). Atliktos atliekos buvo surinktos nuo grindų. Apžiūros protokolo taisymas: „žodis „pjaustymo įrenginys“ turi būti pakeistas: „išgyslinimo įrenginys“. Jis siejamas su žalios spalvos įrenginiu, kuris nėra pajungtas prie elektros šaltinio“. Įrenginių apžiūros metu sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 86–101).

Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikti plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga: Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada: Visuose trijuose maišeliuose tyrimui pateikta augalinė medžiaga yra tabakas. Tyrimui pateiktas tabakas maišeliuose Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytinas neperdirbtu tabaku (tabako žaliava), iš kurio iš dalies ar visiškai pašalintos vidurinės gyslos. Maišelyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis tabakas yra rūkomasis tabakas. Tyrimui pateikto rūkomojo tabako (maišelis Nr. (duomenys neskelbtini)) Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra (duomenys neskelbtini). Neperdirbtas tabakas (maišeliai Nr. (duomenys neskelbtini)) klasifikuojami (duomenys neskelbtini) subpozicijoje. Tikslesnis KN kodas priklauso nuo tabako vytinimo būdo ir jo rūšies, kurių dėl techninių galimybių Muitinės laboratorija nustatyti negali. Maišelyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis tabakas yra akcizinė prekė. Nacionalinis papildomas kodas – (duomenys neskelbtini). Neperdirbtas tabakas (maišeliai Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra akcizinė prekė (t. 2, b. l. 3–4).

Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas specialus, vienkartinio atidarymo maišelis Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktas skysti yra glicerolis. Glicerolis yra plačiai naudojamas maisto ir tabako pramonėje kaip drėkinanti medžiaga. (duomenys neskelbtini) pozicijoje klasifikuojamos alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti ir nitrozinti junginiai. (duomenys neskelbtini) subpozicijoje klasifikuojamas glicerolis (CAS Nr. 56-81-5). Tyrimui pateikto mėginio, alifatinio polihodrosilinio alkoholio – glicerolio, KN kodas yra (duomenys neskelbtini). Glicerolis nėra akcizinė prekė (t. 2, b. l. 8).

Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas specialus, vienkartinio atidarymo maišelis Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktas produktas yra vanilės aromato kvapiųjų medžiagų mišinys. Kvapiųjų medžiagų mišiniai, kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos, kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, klasifikuojami (duomenys neskelbtini) pozicijoje. Tyrimui pateikto kvapiųjų medžiagų mišinio, skirto naudoti ne maisto pramonėje, KN kodas yra (duomenys neskelbtini). Tai nėra akcizinė prekė (2 t., b. l. 9).

Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas specialus, vienkartinio atidarymo maišelis Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktos baltos spalvos granulės yra kalio sorbatas. Kalio sorbatas plačiau naudojamas maisto pramonėje kaip konservantas, apsaugantis nuo pelėsių augimo. (duomenys neskelbtini) pozicijoje klasifikuojamos nesočiosios alifatinės monokarboskirūgštys, ciklinės monokarboksirūgštys, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai irperoksirūgštys. (SS paaiškinimų 2916 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017). KN 2916 19 95 subpozicijoje klasifikuojamas kalio sorbatas. (E,E)-heksa-2,4-dienoatas (CAS 24634-61-5/590-00-1). Tyrimui pateikto mėginio, kalio sorbato (sorbo rūgšties kalio druskos), KN kodas yra 2916 19 95. Kalio sorbatas nėra akcizinė prekė (t. 2, b. l. 12).

Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas specialus, vienkartinio atidarymo maišelis Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktame maišelyje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti augalinė medžiaga yra tabakas. Tyrimui pateiktas tabakas esantis maišelyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra rūkomasis tabakas. Tyrimui pateikto rūkomojo tabako Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra (duomenys neskelbtini). Rūkomasis tabakas yra akcizinė prekė. Nacionalinis papildomas kodas – (duomenys neskelbtini).

Šios išvados tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad atlikus rūkymo bandymus su tabako lapais (tabako pateiktais mėginiais), nustatyta, kad šis tabakas yra tinkamas rūkyti, prieš tai, tabako lapus (pateiktus tabako mėginius) paprastai paruošiant, pvz.: susmulkinant arba supjaustant ranka.

Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad tyrimui pateiktame maišelyje esanti augalinė medžiaga yra tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos.

Tabakas yra apdorotas: atliktos džiovinimo ir kontroliuojamo drėkinimo procedūra (pridėta glicerolio), papildomai neapdorojus pramoniniu būdu, bet paprastai paruošus – susmulkinus arba supjausčius ranka su peiliu, tinkamas rūkyti (t. 2, b. l. 17–18).

Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma. Pažymoje nurodyta, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2018-09-06, baigtas 2018-09-06, patikrinimas atliktas vykdant 2018-09-04 pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinta UAB „T. L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), tikrinta: mokesčių įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Nustatyta: operatyvus patikrinimas atliktas kartu su FNTT pareigūnais. Patikrinimo metu paimtas tabako mėginys iš sandėlio adresu (duomenys neskelbtini). Produkto mėginio paėmimo tirti 2018-09-06 aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu sandėlyje buvo paruošta produkcija pardavimui, supakuota po 20 kg. Patikrinimo metu pasverta 10 maišų, svoris 20 kg. Maišų kiekis 415 po 20 kg, svoris iš viso 8300 kg. Patikrinimo metu suskaičiuotas supakuotas neperdirbtas tabakas, iš viso sandėlyje buvo 529 dėžės, kuriuose yra 99813,56 neperdirbto tabako. Surašytas prekių likučių patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 97–99).

Produkto mėginio paėmimo tirti aktas, kuriame nurodyta: mėginio paėmimo data ir laikas – 2018-09-06 9.00 val. Mėginio paėmimo vieta – sandėlis, (duomenys neskelbtini). Produkto pavadinimas – tabako lapai. Mėginys paimtas iš pardavimui paruoštos produkcijos (maišai po 20 kg).

Mėginys mokesčių administratoriui – (duomenys neskelbtini), mėginys Muitinės laboratorijai – (duomenys neskelbtini), mėginys mokesčių mokėtojui – (duomenys neskelbtini). Pridedamas sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-26 Invoise 2018-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 100).

Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktas mėginys – tabakas pateiktas vienkartinio atidarymo maišelyje, kuris yra žymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktas tabakas atitinka byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomą rūkomąjį tabaką, todėl yra klasifikuojamas (duomenys neskelbtini) pozicijoje. Rūkomojo tabako, supakuoto į pakuotes, kurių neto masė yra didesnė kaip 500 g, KN kodas yra (duomenys neskelbtini), TARIC kodas yra (duomenys neskelbtini). Nacionalinis papildomas kodas – (duomenys neskelbtini). Rūkomasis tabakas yra apmokestinamas akcizų mokesčiu (t. 5, b. l. 102–103).

Tarnybinis pranešimas, kuriame išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu atlikta UAB „T. L.“ apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų ir tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių) laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2018-09-24 analizė, kurios metu nustatyta, kad minėtu laikotarpiu UAB „T. L.“ įvairioms užsienio valstybių įmonėms išrašė 73 PVM sąskaitas faktūras, prie visų šių 73 PVM sąskaitų faktūrų yra pateikti ir tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai, patvirtinantys prekių – „neperdirbto tabako“ – realizavimą. Analizės metu nustatyta, visose PVM sąskaitose faktūrose kaip pardavėjas nurodytas UAB „T. L.“ su įmonės rekvizitais: „Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) A/S Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas 7044“. Visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekės pavadinimas „Neperdirbtas tabakas“. Visose PVM sąskaitose faktūrose pirkėjai yra 11 užsienio valstybių įmonės, registruotos penkiose Europos Sąjungos šalyse, tai yra: Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje (PVM sąskaitos faktūros išrašytos iki „Brexit“): Dvi įmonės registruotos Vengrijoje, tai įmonės: 1. B. (83), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarytos 5 PVM sąskaitos faktūros, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 10 000 kg. 2. L., Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudaryta 11 PVM sąskaitų faktūrų, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 22 000 kg. Keturios įmonės registruotos Slovakijoje, tai įmonės: 1. G. (87), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarytos 3 PVM sąskaitos faktūros, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 6000 kg. 2. (duomenys neskelbtini) (79) , Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarytos 7 sąskaitos faktūros, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 11 200 kg. 3. T. (81), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudaryta 13 sąskaitų faktūrų, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 20 800 kg. 4. N. (65), įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudaryta 11 sąskaitų faktūrų, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 17 600 kg. Dvi įmonės, registruotos Bulgarijoje: 1. A. (67), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas /, VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudaryta 1 sąskaita faktūra, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 1000 kg. 2. B. (92), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini); Su šia įmone sudaryta 1 sąskaita faktūra, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 2000 kg. Dvi įmonės registruotos Vokietijoje, tai įmonės: 1. P. (62), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini) Su šia įmone sudarytos 6 sąskaitos faktūros, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 16 000 kg. 2. I. (64), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudaryta 13 sąskaitų faktūrų, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 23 400 kg. Viena įmonė registruota Didžiojoje Britanijoje: -M. (68), Įmonės kodas / Enterprice code: (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas / VAT code: (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarytos 2 sąskaitos faktūros, iš viso parduota „neperdirbto tabako“ – 600 kg. Prie FNTT prie VRM Kauno apygardos valdybos rašto taip pat pridėta: - tarptautinio transportavimo važtaraštis (CMR), nėra lydinčiosios PVM sąskaitos faktūros, šis CMR išrašytas 2018-09-06, kaip prekės – 2000 kg „neperdirbto tabako“, gavėjas nurodyta įmonė – „L. (duomenys neskelbtini)“. Šis CMR yra pasirašytas tiek pirkėjo tiek pardavėjo UAB „T. L.“. - tarptautinio transportavimo važtaraštis (CMR), nėra lydinčiosios PVM sąskaitos faktūros, šis CMR išrašytas 2018-09-19, kaip prekės – 2000 kg „neperdirbto tabako“, gavėjas nurodyta įmonė – „L. (duomenys neskelbtini)“. Šis CMR yra pasirašytas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo UAB „T. L.“. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, CMR važtaraštis patvirtina krovinio vežimo sutartį, todėl laikytina, kad dar 4 000 kg „neperdirbto tabako“ buvo realizuota ir krovinys išvežtas, tai leidžia pagrįstai manyti, kad kroviniai galėjo būti gabenami ir į Vengriją. Atlikus išsamią analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2018-09-24, pagal UAB „T. L.“ apskaitos dokumentus, iš viso buvo išrašytos 73 PVM sąskaitos faktūros, prekės – „neperdirbtas tabakas“ – parduotos 11 įmonių, kurios buvo registruotos penkiose Europos Sąjungos šalyse: Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje bei dviem atvejais yra išrašyti CMR dokumentai, patvirtinantys krovinio „neperdirbto tabako“ išgabenimą į Vengriją. Iš viso laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2018-09-24 realizuota 134 600 kg „neperdirbto tabako“.?Prie tarnybinio pranešimo pridėta: analizės metu sudarytos lentelės, kuriose pateikta informacija apie UAB „T. L.“ laikotarpiu nuo 208-09-06 iki 2018-09-24 sudarytas PVM sąskaitas faktūras su konkrečiomis įmonėmis, nurodant PVM sąskaitų faktūrų sudarymo datas, PVM sąskaitų faktūrų numerius bei prekės „neperdirbto tabako“ kiekius (t. 2, b. l. 76–84).

Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) padarymo, tai yra dėl to, kad 2017–2018 m. UAB „T. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vykdanti prekybą neapdorotu tabaku, kuris yra neapmokestinamas akcizo mokesčiais, galimai apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko negalima nustatyti visiškai ar iš dalies UAB „T. L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 57–63).

Raštai, kurie patvirtina, kad tabako mėginiai, kuriuos tyrė Muitinės kriminalinės tarnybos specialistas R. J., yra sunaikinti ir prokuroras negali pateikti teismui tabako mėginių (t. 8, b. l. 118–119).

Teismas, vertindamas įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad UAB „T. L.“ įsteigta tabako žaliavos importui ir eksportui. Prieš pradėdami veiklą, teikė užklausas valstybinėms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, norėdami viską išsiaiškinti, kad bendrovės veikla būtų teisėta. Iš institucijų gavo išaiškinimus, kad tokia veikla nedraudžiama. Bendrovė tabaką pardavinėjo tik juridiniams asmenims, legaliai vykdantiems veiklą išimtinai ne Lietuvos Respublikoje, t. y. vykdė tabako žaliavos eksportą. Visada detaliai aiškinosi, kad užsienio firma, kuriai buvo parduodamas tabakas, būtų registruota tos valstybės oficialiuose registruose, būtų registruota PVM mokėtoja ir kitus duomenis, kurie būdavo pasiekiami teisėtomis priemonėmis. Tuo siekė, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų legaliai, bendrovė taip pat visą laiką mokėjo mokesčius. Įmonė atliko tik tabako žaliavos drėkinimo procesą, kuris skirtas tabako žaliavos drėgnumo atstatymui. Tabakas buvo gaunamas dėžėse supresuotas, todėl jį reikėjo išardyti. Tabakas jau buvo gaunamas išgyslintas ir dedamas į būgną, vėliau dedamas į drėkinimo cilindrą, kuriame buvo tiekiami garai, ir buvo naudojami antiseptikai, kad būtų išlaikoma drėgmė, jog tabakas negautų pelėsio. Po to buvo sudedamas į 20 kg pakuotes. Šis procesas atliekamas vienu cilindru ir dviem drėkinimo generatoriais. Įmonėje nebuvo tabako smulkinimo mašinos. Tabako žaliavos perdirbimo į akcizinę prekę procesas nebuvo vykdomas. Jo įmonė buvo nuolatos tikrinama ir jokių pastabų nebuvo gauta.

Kaltinamoji E. B.-L. savo kaltės nepripažino. Ji nurodė, kad buvo oficialiai įdarbinta UAB „T. L.“ vadybininke pagal darbo sutartį. UAB „T. L.“ tai bendrovė, oficialiai registruota Lietuvos Respublikoje, besiverčianti tabako pardavimu. Jos darbinės funkcijos buvo išrašyti dokumentus pagal UAB „T. L.“ direktoriaus bei buhalterės nurodymus, CMR dokumentų išrašymas, bendravimas su klientais dėl žaliavos priėmimo ir iškrovimo. Ji neturi nei išsilavinimo, nei žinių, nei patirties apie tabako žaliavos perdirbimui iš neakcizinės tabako žaliavos į akcizinę prekę – rūkomą tabaką.

Juridinio asmens UAB „T. L.“ atstovas advokatas Aidas Mažeika kaltinimų juridiniam asmeniui nepripažino ir patvirtino, kad Bendrovė vykdė ūkinę veiklą, vadovaudamasi tuo metu galiojančiais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas kaltinamųjų A. K. ir E. B.-L. parodymus, daro išvadą, kad jie atitinka faktines aplinkybes ir yra teisingi. Juridinio asmens atsakomybė kildinama iš fizinio asmens – direktoriaus – padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, juridinio asmens atstovas išreiškia A. K. išsakytų parodymų įvertinimo poziciją.

Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, kad pradedant įmonės veiklą, buvo duoti paklausimai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir Žemės ūkio ministerijai, ar tabako lapo apdorojimas yra veikla, kuriai reikalinga licencija. Buvo gautas oficialus valstybinių institucijų atsakymas, kad pirminis procesas ruošiant tabako žaliavą nėra licencijuojama veikla. Taip pat nurodė, kad pirminis tabako žaliavos apdorojimas, tai nėra perdirbimas į gatavą gaminį. Įmonė iš užsienio gaudavo jau dalinai apdorotą tabako žaliavą, nes iš tabako lapų buvo pašalintos vidinės gyslos, tabako žaliava buvo apdorota ugnimi, dūmais ir kitomis būtinomis džiovinimo priemonėmis. Bendrovėje tabako žaliavai buvo atstatomas buvęs vandens (drėgmės) kiekis ir prarastas cukrus. UAB ,,T. L.“ sandėlyje rasti įrengimai buvo skirti tik pirminiam tabako žaliavos apdorojimui. Po įmonės patikrinimų nenustatyta, kad ES esančios įmonės būtų nedeklaravę iš UAB „T. L.“ įmonės produkto. Šios įmonės gaudavo tabako žaliavą po pirminio jos apdorojimo. Visa apskaita buvo vedama tinkamai. Visas tabako drėkinimo procesas buvo stebimas stebėjimo kameromis.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojai M. O. ir A. B. parodė, kad jie dalyvavo įvykio vietoje apžiūrint tabaką, taip pat parodė, kad jie nėra specialistai, jog galėtų atskirti neakcizinį tabaką nuo akcizinio, ir nurodė, kad tyrime vadovavosi specialisto išvada.

Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas gavus Muitinės laboratorijos specialisto R. J. išvadą, kad jam ištyrus tabako mėginius (pavyzdžius), jis gavo rūkomąjį tabaką.

Teismas, vertindamas specialisto R. J. išvadą, vadovaujasi kasacinės instancijos teismine praktika, vertinant specialisto ar ekspertizių akto išvadas.

Kasacinės instancijos teisminėje praktikoje konstatuota, kad ekspertizės aktą ar eksperto, ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą, turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Taigi, pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) privalo objektų tyrimą (ekspertizę) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą, turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018, Nr. 2K-110-976/2021).

Teismas, siekdamas išsiaiškinti specialisto išvados pagrįstumą bei taikytų tyrimo metodų mokslinį pagrįstumą, teisminio nagrinėjimo metu apklausė specialistą R. J.. Specialistas paaiškino apie tabako mėginių struktūrą, fizinį stovį bei taikytą metodą, tiriant pateiktus jam tabako mėginius. Specialistas paaiškino, kad tam, jog būtų gauta akcizinė prekė, tabakas turi būti apdorojamas, smulkinamas, maišomas, taip pat turi būti kvapnus. Jis nėra tabako apdorojimo specialistas. Tabakas turi būti smulkus, išgyslintas, apdorotas džiovinimo ir drėkinimo medžiaga gliceroliu ir maišoma medžiaga, kuri turi malonų kvapą. Jeigu tabakas nėra apdorotas, pagerintas, jis lieka kaip žaliava. Kad būtų nustatytas žaliavos susmulkinimo laipsnis, nėra jokio kito metodo, tik rūkymo testas, kuris padeda nustatyti tabako tinkamumą. Specialistas nustatė, kad tai akcizinė prekė tik surūkęs cigaretę. Jeigu tabakas būna per daug stambus, gyslotas, neįmanoma susukti cigaretės, užpildyti tūbelės, tai nėra akcizinė prekė. Specialistas, apžiūrėjęs teisme pateiktus tabako paketus, paaiškino, kad paketas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvalyto tabako žaliava, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai tabako atliekos, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai pirminė žaliava tabakas, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai išvalyta tabako žaliava. Tabakas turi būti smulkus ir apdorotas, turi turėti glicerolio, kad nebūtų išdžiūvęs ir per daug drėgnas, taip pat turi būti pakvėpintas, tada yra rūkomasis tabakas – akcizinė prekė. Muitinės laboratorija nėra akredituota tirti tabako gaminius. Atliko tyrimus, nes tai jo darbas. Akreditacija laboratorijos susidaro iš dviejų dalykų tai: turi būti akredituota pati veikla ir atskirai akredituojami tyrimo metodai. Yra akredituoti tik tie, kurie dažniausia naudojami, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę. Metodui išstatomi reikalavimai, kad būtų pasiektas tas akreditacijos lygis, nevisiems metodams tai įmanoma padaryti. Laboratorija neatitinka akreditacijos biuro reikalavimų, bet tai nereiškia, kad nemoka tirti. Šiuo atveju buvo naudojamas rūkymo testas. Tokio metodo nėra akredituoto užsienyje, nėra ir Lietuvoje. Muitinės laboratorija neturi rūkymo bandymo įrenginio, nes nėra griežtos nuorodos, kad ji juo turi naudotis. Rūkymo mašiną tiksliau naudoti nei žmogaus patirtį, bet nėra nurodyta, kad ją būtinai reikia naudoti. Specialistas pateiktą tabako mėginį supjaustė smulkiai, padarė cigaretę, tada rūkė. Surūkęs padarė išvadą, kad tai akcizinė prekė – rūkomasis tabakas. Tyrimui pateiktą tabaką papildomai reikėtų pjaustyti, kad jis būtų rūkomasis. Tas, kurį gavo tyrimui, buvo nepjaustytas ir buvo nerūkomasis tabakas. Kai atlikinėjo tyrimus, supjaustė tabaką ir jis gavosi rūkomuoju tabaku, todėl ir darė išvadą, kad tai akcizinė prekė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išklausęs specialisto paaiškinimus apie tabako mėginius ir tyrimo metodus, įpareigojo prokurorą pateikti tabako tyrimo mėginius, kad būtų paskirta nauja tabako tyrimo ekspertizė, skirta nustatyti specialisto išvados pagrįstumą.

Prokuroras pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad tabako mėginiai yra sunaikinti. Taigi, teismui buvo atimta galimybė paskirti naują tabako mėginių ekspertizę, skirtą nustatyti specialisto išvados pagrįstumą, bei nustatyti, ar tabako mėginiai yra rūkomasis tabakas.

Teismas, vertindamas specialisto išvadą, ją atmeta kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų įrodymams. Pažymėtina tai, kad specialistas patvirtino, kad pateiktas mėginys nebuvo rūkomasis tabakas. Specialistas patvirtino, kad pats padarė pateiktą tabako mėginį rūkomuoju tabaku, kai jis tą mėginį supjaustė peiliu, tai yra, susmulkino, pasidarė cigaretę ir surūkė. Surūkęs padarytą cigaretę, darė išvadą, kad tai rūkomasis tabakas ir kad tai yra akcizinė prekė. Teismas tokį tyrimo metodą atmeta kaip moksliškai nepagrįstą ir išeinantį iš tyrimo ribų. Teismo vertinimu, specialistas privalėjo vertinti tabako mėginius be jokios fizinės intervencijos (mėginių pjaustymo), vertinti tokius tabako mėginius, kokie buvo pateikti. Be to, pažymėtina tai, kad nebuvo tirta tabako mėginių apdorojimas medžiagomis, tų medžiagų koncentracijos kiekis tabako mėginiuose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad: „Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymas“ buvo atliktas pagal Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2016/C121/05), A priede aprašytą metodą. Atlikus rūkymo bandymus su tabako lapais iš maišelio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šis tabakas yra tinkamas rūkyti (jį įmanoma rūkyti, prieš tai, tabako lapus paprastai paruošiant, pvz., susmulkinant arba supjaustant ranka). Pažymėtina tai, kad Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2016/C121/05), A priede aprašytame metode aiškiai nurodyta, kad: „Mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti“. Taip pat joje nurodyta, kad prieš bandymus mėginys gerai išmaišomas, ir, jei reikia, supilamas kūgis ir ketvirčiuojant paimama mėginio dalis. Jei mėginys sausas (vandens kiekis mažesnis kaip 8 proc. masės), jis bent 48 val. kondicionuojamas (temperatūra – 22 + - 1 0 C, drėgmė – 60 + - 3 proc.). Bandymas atliekamas taip: Cigarečių kimštuvas ir pypkė išvalomi. Pypkė: Reikiamas mėginio kiekis (bent 5,0 g) sukemšamas į pypkę iki pypkės galvutės krašto; Tabakas pypkėje uždegamas žiebtuvėliu ir atsargiai paspaudžiamas pypkės kimštuku. Pypkė rūkoma traukiant dūmą reguliariais maždaug 1 minutės intervalais. Cigaretės: Rūkomasis popierius. Ant rūkomojo popieriaus suberiamas reikiamas mėginio kiekis ir susukama ritinėlio pavidalo suktinė. Cigarečių kimštuvas. Į cigarečių kimštuvą įberiamas reikiamas mėginio kiekis 9 bent 0,5 g) ir, vadovaujantis konkretaus kimštuvo naudojimo instrukcijomis, padaroma cigaretė. Paruoštos cigaretės uždegamos žiebtuvėliu ir paliekamos smilkti netraukiant dūmo (kad sudegtų perteklinis popierius). Cigaretė rūkoma traukiant dūmą reguliariais maždaug 30–60 sekundžių intervalais (priklausomai nuo tabako kokybės), dūmo traukimo ciklo trukmė – apie 2 sekundes. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies nėra aišku, ar buvo atliktos šios procedūros, jei taip, ar tai padaryta tinkamai. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2016/C121/05), A priede aprašytame metode taip pat nurodyta, kad 2403 19 subpozicijoje žodžių junginys „tinkamas rūkyti“ reiškia, kad iš gaminio galima susukti suktinę, prikimšti jo cigaretės tūtelę arba pypkę ir jis gali sudegti per kelis dūmo traukimo ciklus. Ar tabako mėginį galima rūkyti, vertinama keliais būdais: susukant jį į rūkomąjį popierių suktinai cigaretei padaryti, prikemšant cigaretės tūtelę arba prikamšant pypkę. Pypkė ir padarytos cigaretės uždegamos ir rūkomos. Vertinamas užsidegimo ir rūkymo procesas. Bandymams reikalinga tokia įranga: 1) Temperatūros ir drėgmės reguliavimo dėžė mėginiui kondicionuoti (temperatūra – 22 + - 1 0 C, drėgmė – 60 + - 3 proc.); 2) Cigarečių kimštuvas; 3) Rūkomasis popierius (ilgis – 70 mm, plotis – 37 mm); 4) Cigarečių tūtelės (skersmuo – 7,3 mm, ilgis (įskaitant filtrą) – 85 mm); 5) Žiebtuvėlis; 6) Šepetėlis cigarečių kimštuvui valyti; 7) Pypkė; 8) Pypkės kimštukas; 9) Įrankiai pypkei valyti; 10) Rūkymo įrenginys (atitinkantis standarto ISO 3307 reikalavimus).

Teismas pažymi, kad laboratorija nenaudojo nurodytos tokios įrangos ir jos neturi. Taip pat pažymima, kad laboratorija gavo ir tyrė iš bendrovės paimtus nesmulkintus tabako lapus, nes, kaip jau minėta, išvadoje nurodyta, kad: „<...> tabakas yra tinkamas rūkyti (jį įmanoma rūkyti), prieš tai, tabako lapus paprastai paruošiant pvz.: susmulkinant arba supjaustant ranka“. Darytina išvada, kad jei laboratorija būtų laikiusi Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2016/C121/05), A priede aprašyto metodo, bent jau reikalavimo mėginio nepjaustyti, nelaužyti, netraiškyti, nemalti ar kitaip nesmulkinti, tirti tabako lapai nebūtų pripažinti akcizine preke.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, siekdamas nustatyti, ar įvykio dieną buvo padarytos nusikalstamos veikos, vadovaujasi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo redakcijomis, galiojusiomis įvykio dieną, ir Europos Sąjungos Direktyva 2011/64 (toliau – ir Direktyva).

Europos Sąjungos Direktyva 2011/64 yra inkorporuota į Lietuvos nacionalinę teisę ir iš esmės turi aukštesnę juridinę galią negu nacionalinės teisės aktai. Taigi, būtina remtis ir analizuoti tabako žaliavą bei gaminius reglamentuojantį tarptautinį dokumentą – ES Direktyvą 2011/64, kuri taikytina ir šioje baudžiamojoje byloje. Direktyvos 1 straipsnis numato, kad šioje Direktyvoje nustatomi bendrieji akcizo, kurį valstybės narės taiko apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų derinimo principai. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad apdorotas tabakas – tai: a) cigaretės; b) cigarai ir cigarilės; c) rūkomasis tabakas; d) susmulkintas tabakas, skirtas cigaretėms sukti; e) kitas rūkomasis tabakas.

Žemesnės instancijos teismas

Direktyvos 5 straipsnis numato, kad rūkomasis tabakas – tai: a) tabakas, kuris buvo supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas, kurį galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo; b) mažmeninei prekybai skirtos tabako liekanos, kurioms netaikomas 3 straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis ir kurios gali būti rūkomos. Šiame straipsnyje tabako liekanos – tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai, gauti apdorojant tabaką ar gaminant tabako produktus. Rūkomuoju tabaku Direktyva laiko ir tabako gaminį, kuriame yra daugiau nei 25 proc. tabako dalelių, kurių plotis yra mažesnis nei 1,5 mm – tai smulkiai supjaustytas tabakas, skirtas rankomis daryti cigaretes.

Akcizų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad akcizų objektas – apdorotas tabakas. Akcizų įstatymo 3 straipsnio (sąvokos) 9 dalyje apibrėžta, kad apdorotas tabakas – tai cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje. Šio įstatymo 27 dalyje rūkomasis tabakas apibūdinamas taip: rūkomasis tabakas – šie produktai: 1) suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu; 2) mažmeninei prekybai skirtos tabako liekanos (tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai, gauti apdorojant tabaką ir gaminant tabako produktus), nepriskirtinos prie šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

Sisteminė Akcizų įstatymo normų analizė taip pat duoda pagrindą išvadai, kad tabakas (kaip akcizinė prekė) turi būti supjaustytas ne didesnėmis kaip 1,5 mm juostelėmis. Licencijos privalomos tik jeigu yra gaminami tabako gaminiai, konkrečiai cigaretės, cigarilės, rūkomasis tabakas, kuris atitinka standarto reikalavimus (pjaustymo, pakavimo ir kitus), kadangi pateiktas kaltinimas dėl vertimosi veikla neturint licencijos.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (nuo 2017-11-01 iki 2018-12-31 galiojusi redakcija) 1 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad šis įstatymas reglamentuoja su tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu, taip pat su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius ir nustato valstybės tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžė, kad neapdorotas tabakas – tai nesmulkinti ar kitaip neapdoroti tabako lapai ir kitos tabako dalys, išskyrus tuos, kurie, pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, laikomi apdorotu tabaku. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 49 dalis nustatė, kad tiekimas rinkai – tai gaminių, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą, tiekimas Lietuvos Respublikoje esantiems vartotojams už mokestį ar nemokamai, įskaitant nuotolinį pardavimą. Tarpvalstybinės nuotolinės prekybos atveju gaminys laikomas tiekiamu Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu vartotojas yra Lietuvos Respublikoje. Tabako kontrolės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalis (tabako gaminių sudedamųjų dalių reglamentavimas) numatė, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama tiekti rinkai pridėtinio tabako gaminio kvapo ar skonio tabako gaminius. Šis draudimas nėra taikomas priedams, kurie yra būtini tabako gaminių gamybai, pavyzdžiui, cukrui, skirtam džiovinimo proceso metu prarastam cukrui pakeisti, jeigu tie priedai nesuteikia gaminiui pridėtinio tabako gaminio kvapo ar skonio ir žymiai ar išmatuojamai nepadidina tabako gaminio priklausomybės sukėlimo gebos, kancerogeninių, mutageninių ir toksiškai veikiančių reprodukciją savybių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal šią dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pakviestas teismo ekspertizės ekspertas S. J., kuris atliko UAB „T. L.“ patalpose tabako lapų apdirbimo linijos apžiūrą. Išvadoje nurodyta, kad nustatyta tabako lapų drėkinamo linija (mechanizmas). Tabako lapų pjaustymo-smulkinimo agregatų įmonėje nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu siekiant plačiau išsiaiškinti išvados turinį, buvo apklaustas ekspertas S. J.. Teisme ekspertas paaiškino, kad jo pateikta išvada buvo tokia, kad fabrike nebuvo tabako pjaustymo mašinos. Ta linija, kurią tada apžiūrėjo, buvo sukurta tabako paruošimui, o tai reiškia, kad tabakas patekdavo po derliaus nuėmimo, t. y. iš tabako tiekėjų. Pristatomas tabakas būna supresuotas dėžėse sausas, todėl jis išpakuojamas ir dedamas į drėkinimo cilindrą. Drėkinimo cilindre taikomas garas dėl drėkinimo ir pridedama kvapiųjų medžiagų. Iš to drėkinimo ir aromatizavimo cilindro tabakas keliauja į pakavimo sistemą ir vėl supakuojamas atgal į dėžes. Tos linijos tikslas yra padidinti tabako lapų drėgnumą ir tai pat juos truputį praskleisti, kad tie lapai nebūtų taip stipriai supresuoti dėžėse. Tada šie sudrėkinti lapai toliau vežami arba į legalias, arba į nelegalias tabako apdorojimo vietas pjaustymui. Išvada, kad iš šio fabrikėlio išėjęs tabakas nėra sukapotas, tai būtų atsakymas, kad jo tiesiogiai rūkyti negalima.

Teismas, analizuodamas teisės aktus, daro išvadą, kad rūkomasis tabakas, tai susmulkintas ir apdorotas kvapniomis medžiagomis tabakas. Ir tik rūkomasis tabakas, pagal Akcizų įstatymą, yra akcizinė prekė. Todėl darytina vienareikšmė išvada – UAB „T. L.“ rastas tabakas nėra akcizinė prekė, akcizine ją padarė tyrimą atlikęs specialistas, kuomet, grubiai pažeisdamas metodikos reikalavimus, supjaustė tabaką.

Juridinio asmens atsakomybė yra kildinama už fizinio asmens (įmonės vadovo) padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnis).

Neteisėta įmonės veikla yra kildinama iš esmės iš disponavimo akcizinėmis prekėmis, kaltinime aprašyta kaip idealioji sutaptis, todėl nepasitvirtinus kaltinimui dėl akcizinių prekių, darytina išvada, kad nepasitvirtino ir kaltinimas dėl neteisėtos įmonės veiklos.

Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalis numatė, kad tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

A. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, gamino, laikė ir realizavo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 9 dalį, akcizais apmokestinamas prekes – apdorotą tabaką – rūkomąjį tabaką, neturėdamas licencijos.

Jau buvo detaliai išanalizuoti įrodymai ir padarytos išvados, kad UAB „T. L.“ stambiu mastu nevykdė ūkinės-komercinės veiklos, kuriai būtina licencija. Akcizų įstatymų, Tabako kontrolės įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad tabako žaliavos daliniam apdirbimui 2018 metais licencija nebuvo reikalinga.

Pažymėtina tai, kad UAB „T. L.“ VMI deklaravo EVRK 016300 numatytą veiklą – Derliaus apdorojimo veiklą, kuri apima ir tabako lapų paruošimą, t. y. džiovinimą, drėkinimą. Teismas daro išvadą, kad juridinis asmuo UAB „T. L.“ vykdė ūkinę veiklą, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų ūkinę veiklą.

Teismas daro išvadą, kad A. K., E. B.-L. ir juridinis asmuo UAB „T. L.“ nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių, ir jie iš kaltinimų, pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija) ir 202 straipsnio 1 dalį, išteisinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 straipsniais,

nusprendė:

E. B.-L. išteisinti dėl kaltinimų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. K. išteisinti dėl kaltinimų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „T. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išteisinti dėl kaltinimų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (iki 2018-12-31 galiojusi redakcija), 202 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktinius įrodymus:

1) Tabako perdirbimo įrenginį, išgyslinimo įrenginį ir metalinę talpyklą su skysčiu, sulaikytų prekių perdavimo saugoti aktu, perduotus saugoti UAB „T. L.“ direktoriui A. K. ir saugomus sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

2) Kubinę talpą su skysčiu (apie 300 litrų), baltą birią medžiagą (148,200 kg), 2018-10-12 sulaikytų prekių perdavimo aktu, perduotas saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomas adresu (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

3) 84 260,13 kg tabako žaliavą, esančią dėžėse, 2018-10-12 sulaikytų prekių perdavimo aktu, perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

4) Dėžę su kvapiosios medžiagos (buteliukas), kalio sorbato granulių (maišelis) ir glicerolio (buteliukas) mėginius iš UAB „T. L.“, 2019-10-16 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu, perduotus saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomus adresu (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

5) Dėžę su tabako mėginiais iš UAB „T. L.“, (gauta su prijungta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-02-13 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu, perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

6) CMR ir 2018-09-24 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus atskirame voke prie bylos medžiagos, – grąžinti UAB „T. L.“.

7) Vaizdo stebėjimų kamerų įrašymo įrenginį „Hikvision“, kuris pateiktas 2018-10-05 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2019-02-13 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu, perduotą saugojimui Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ir saugomą adresu (duomenys neskelbtini), – grąžinti UAB „T. L.“.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Vitunskas