- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- AN2-78-174/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00190-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. birželio 28 d. nutarimu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. gegužės 4 d., apie 18.55 val., Klaipėdos r. sav., kelio Klaipėda–Kretinga 14-ajame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. kreipėsi su skundu į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skundžiamu 2018 m. sausio 11 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą tenkino iš dalies ir nutarė: „2017-06-28 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-106501558-17 panaikinti, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 2 dalį, 170 Eur bauda su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių. A. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 1 d. ir paskirti 170 Eur baudą su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2017-05-14, 18.55 val., kelyje Klaipėda – Kretinga, 14 km, Klaipėdos r., A. S. vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo, Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 priedo, Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos, 1 skyriaus Horizontalusis ženklinimas, 1.1. p.“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-106501558-17 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Nurodo, kad 2017 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialistės V. K. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-106501558-17 jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad pažeidė draudžiamojo ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, nes lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Šį nutarimą jis apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Skundžiamu 2018 m. sausio 11 d. nutarimu teismas jo skundą patenkino iš dalies: panaikino 2017-06-28 Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir jį pripažino padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 170 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 18.55 val., Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda–Kretinga 14-ajame kilometre, Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punkto reikalavimus.
Apeliantas A. S. nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimo motyvais ir paskirta nuobauda, teigia, kad teismas netinkamai išaiškino teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Kaip minėta, Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu jis, A. S., buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 18.55 val., Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda–Kretinga 14-ajame kilometre pažeidė draudžiamojo ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, nes lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, todėl buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo teismo nutarimo išeina, kad Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tačiau apeliantas pažymi, kad tokio nutarimo Institucija jam nebuvo priėmusi, todėl nesuprantama, iš kur atsirado toks teiginys. Tai laikytina akivaizdžia ir šiurkščia teismo klaida.
Kaip minėta, jis teismui skundė nutarimą, kuriuo buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes toks nutarimas jam nebuvo priimtas ir jam nėra žinomas.
Šalies argumentai
A. S. nurodo, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 19 val., jis važiavo keliu iš Kretingos į Klaipėdą. Kretingalės gyvenvietėje pasivijo krovininį mikroautobusiuką, kuris važiavo labai lėtai įsijungęs avarinius šviesos signalus. Per visą gyvenvietę jis važiavo jam iš paskos. Išvažiavus iš gyvenvietės minėtas automobilis išjungė avarinį signalą ir įjungė dešinį posūkio signalą, tuo duodamas suprasti, jog automobilis genda ir ruošiasi sustoti. Jis pažiūrėjo į prietaisų skydelį ir pamatė, jog važiuoja mažesniu negu 30 km/h greičiu (25–27 km/h), todėl pradėjo jį lenkti. Į priekį matomumas buvo labai geras ir kokius 300–400 metrų nesimatė jokios transporto priemonės. Baigiant lenkimo manevrą iš už posūkio pasirodė policijos automobilis, jį sustabdė, surašė protokolą ir paskyrė jam 85 Eur piniginę baudą. Nenorėdamas ginčytis ir gaišti laiko, jam paskirtą baudą sumokėjo, nors grįžęs į namus bei peržiūrėjęs KET reikalavimus ir draudžiamojo ženklo nurodymus, įsitikino, kad jokio pažeidimo nepadarė. Kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nurodo, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. A. S. nurodo, kad jis lenkė pavienę, turinčią gedimą transporto priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl minėto kelio ženklo reikalavimų nepažeidė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. Ž.. Liudytojas M. K. jo nurodytų aplinkybių nepaneigė ir negalėjo paneigti, kadangi važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje negalėjo įvertinti tiek lenkiamo, tiek lenkiančio automobilio greičio. Teismas sutiko, kad jo, A. S., ir liudytojo A. Ž. parodymai nėra paneigti ir yra teisingi.
Tačiau teismas, iš esmės teisingai konstatavęs, kad jis, A. S., galėjo nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje lenkti ta pačia eismo juosta mažesniu nei 30 km/h greičiu važiavusią transporto priemonę, neteisingai išaiškino KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą privalėjo taikyti KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 8 punkto, nurodančio, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, nuostatą. Šioje situacijoje taip aiškintina, kad jis, A. S., lenkdamas ta pačia eismo juosta lėčiau kaip 30 km/h greičiu važiavusią transporto priemonę, galiojant kelio ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, vadovavosi kelio ženklo aprašymo nurodymais ir lenkimo taisyklių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Taigi skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo atmesti kaip nepagrįstą A. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą. Nurodo, kad A. S., įvertinus visas aplinkybes, pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda, o skundžiamame teismo nutarime esantys neatitikimai, perkvalifikuojant pažeidėjo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, laikytini teismo technine klaida.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde A. S. ginčija kaltės klausimą ir tvirtina, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes jis, nors ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, galiojant kelio ženklui Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tačiau, apelianto teigimu, tokią teisę pagal KET jis turėjo, nes lenkė pavienę, turinčią gedimą transporto priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl minėto kelio ženklo reikalavimų nepažeidė ir administracinio nusižengimo byla jam turėjo būti nutraukta. Be to, apeliantui nesuprantama, kodėl teismas skundžiamu nutarimu perkvalifikavo jo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu jis buvo nubaustas būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. apeliaciniame skunde ginčija, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, būtent šiuo klausimu ir pasisako.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. A. S. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostatas, kurios, be kita ko, numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede.
Apeliaciniame skunde A. S. neginčija, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 18.55 val., važiuodamas keliu Klaipėda–Kretinga, 14-ajame kilometre lenkė priešais jį ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją, tačiau, apelianto teigimu, taip aplenkdamas priešais jį ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“ reikalavimų jis nepažeidė, kadangi lenkiamos transporto priemonės greitis buvo mažesnis nei 30 km/h, o toks lenkimas KET reikalavimų nepažeidžia. Tačiau pažymėtina, kad tokią versiją A. S. iškėlė po to, kai Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nors tiek netrukus po nusižengimo nustatymo 2017-05-04 surašant jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pasiaiškindamas dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, šiame protokole nurodė: „Sutinku ir gailiuosi, nemačiau draudžiamojo kelio ženklo“ (b. l. 13) (šiame protokole, kaip nurodė policijos pareigūnas, buvo padaryta techninė klaida, t. y. surašant administracinį nurodymą, kuriuo buvo siūloma asmeniui savo noru sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – 85 Eur, nebuvo nurodyta, kad asmeniui skiriamas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 (trims) mėnesiams), tiek 2017-05-19 surašant naują protokolą, ištaisant ankstesniame 2017-05-04 protokole padarytą techninę klaidą, jame A. S. taip pat nurodė: „Sutinku ir gailiuosi“ (b. l. 9). Kaip matyti iš policijos pareigūnės K. K. 2017-05-04 tarnybinio pranešimo, jame, be kita ko, nurodyta, jog 2017-05-04 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., Klaipėdos r. 168 kelyje Klaipėda–Kretinga, ties 14 kilometru, paženklintame kelio ruože, kuriame yra draudžiamasis kelio ženklas Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“, taip pat yra ištisinė ženklinimo linija, važiuodami nuo Klaipėdos link Kretingalės, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Sustabdžius minėtą automobilį, kurį, kaip nustatė, vairavo A. S., ir šiam paaiškinus, kad pažeidė KET, t. y. pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“ reikalavimą, t. y. lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, A. S. paaiškino, kad vyksta į Klaipėdą ir skuba į koncertą, minėto kelio ženklo nepastebėjo (b. l. 10). Taigi nei paties A. S. pirminiuose paaiškinimuose dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, su kuriuo, kaip minėta, jis sutiko ir gailėjosi, nei minėtame policijos pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime neužfiksuotos aplinkybės apie tai, kad A. S. lenkė lėčiau nei 30 km/h važiavusią transporto priemonę. Kad A. S., kaip jis nurodė apylinkės teismui pateiktame skunde bei nurodo savo apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, būtų lenkęs transporto priemonę, važiavusią mažesniu nei 30 km/h greičiu (nors, kaip minėta, savo pirminiuose paaiškinimuose apie tai A. S. nenurodė), nepatvirtino ir kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas V. K., nurodydamas, kad tokiu atveju nebūtų stabdęs A. S. vairuojamo automobilio (duomenys iš teismo posėdžio garso įrašo). Apie tai nenurodyta nei kartu su V. K. tą dieną dirbusios bei A. S. administracinio nusižengimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės K. K. 2017-05-04 tarnybiniame pranešime, nei pirminiuose A. S. paaiškinimuose. Todėl A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. K., važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, negalėjo įvertinti tiek lenkiamo, tiek lenkiančio automobilio greičio, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas A. S. skunde nurodo, kad iš pradžių su jam inkriminuotu nusižengimu jis sutiko ir paskirtą baudą sumokėjo, nes tik grįžęs į namus bei peržiūrėjęs KET reikalavimus bei draudžiamojo ženklo nurodymus, įsitikino, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nurodo, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Tačiau pažymėtina, jog A. S. sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ne tik jam surašant administracinio nusižengimo protokolą iš karto po nusižengimo fiksavimo 2017-05-04, šiame protokole, kaip minėta, nurodydamas: „Sutinku ir gailiuosi, nemačiau draudžiamojo kelio ženklo“ (b. l. 13 ), bet ir 2017-05-19 surašant jam naują protokolą (jau anksčiau minėta, kad pirminis 2017-05-04 protokolas buvo perrašytas, ištaisant jame padarytą techninę klaidą), jame, pažymėtina, praėjus daugiau nei 2 savaitėms po nusižengimo fiksavimo, taip pat nurodė: „Sutinku ir gailiuosi“ (b. l. 9), o versiją, kad lenkiamos transporto priemonės greitis buvo mažesnis nei 30 km/h, A. S. iškėlė tik po jo nubaudimo administracine tvarka, nors, kaip minėta, netrukus po sustabdymo jis nurodė, kad draudžiamojo kelio ženklo jis apskritai nematė (b. l. 10, 13). Įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. paaiškinimus, nurodytus skunduose bei duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad lenkiamos transporto priemonės greitis buvo mažesnis nei 30 km/h, taip teisme aiškino ir A. S. pakviestas liudytojas A. Ž., vertina kaip A. S. gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę, o minėto liudytojo, kuris yra A. S. giminaitis, parodymus – kaip suinteresuoto asmens duoti palankius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui parodymus.
Aptartų duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamame Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarime padaryta išvada, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. aplenkta transporto priemonė važiavo greičiau nei 30 km/h. Tokia apylinkės teismo išvada prieštarauja anksčiau aptartoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kita vertus, nepaisant šios padarytos išvados, apylinkės teismas, skundžiamame nutarime pacituodamas atitinkamus KET reikalavimus ir ANK 420 straipsnio dispoziciją, galiausiai konstatavo: „Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas visas įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatyti faktai patvirtinantys chuliganišką vairavimą (ANK 420 str. 2 d.), todėl skundas tenkintinas iš dalies, A. S. veiką perkvalifikuojant į ANK 420 str. 1 d.“, o šio savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nutarė: „Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą tenkinti iš dalies. 2017-06-28 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-106501558-17 panaikinti, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 2 dalį, 170 Eur bauda su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių. A. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 1 d. ir paskirti 170 Eur baudą su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2017-05-14, 18.55 val., kelyje Klaipėda – Kretinga, 14 km, Klaipėdos r., A. S. vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo, Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 priedo, Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos, 1 skyriaus Horizontalusis ženklinimas, 1.1. p.“ Akivaizdu, kad perkvalifikuoti A. S. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrindo nebuvo, nes ginčijamu Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu A. S., kaip teisingai pažymėta jo apeliaciniame skunde, buvo nubaustas būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Toks apylinkės teismo sprendimas, kuris akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Anksčiau aptartais duomenimis paneigus A. S. versiją, kad jo aplenkta transporto priemonė važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. veiksmai, lenkiant kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją, pažeidžiant draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimu buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti šį Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. nutraukti, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutarimą, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Nutarimas neskundžiamas.