Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-780/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
1-87-780/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00346-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Baudžiamoji byla Nr. 1-87-780/2013;proceso Nr. 1-20-9-00346-2013-1;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2;
(S)1.1.8.13; 1.2.28.1; 2.10.1;2.10.1.3; 2.10.1.4.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Gruzijos), gim. (duomenys neskelbtini), gruzinas, Gruzijos pilie­tis, vidurinio išsila­vi­nimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respub­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­džia­­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K. 2013 m. vasario 28 d. naktį, iki­teis­mi­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­­­nu­sta­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valstybės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens doku­men­­­t­o, sutei­­kian­­­čio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­tro­lės punk­te, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lie­tu­vos Respub­li­kos valstybės sieną iš Bal­­­ta­­­rusijos Res­pub­likos į Lie­­tu­vos Respub­li­ką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo L. K. parodymais (b. l. 18-19, 22), kad norėjo išvykti į Prancūziją. Norėjo gauti vizą, tačiau jam paaiškino, kad jos negaus. 2013 m. vasario 27 d. ryte su draugais iš Gruzi­jos atskrido į Mins­ką. Ten buvo iki vakaro. Kartu buvęs G. T. išėjo ieškoti žmogaus, kuris galėtų nuvežti juos į Europą. Jam grįžus, po kurio laiko atvažiavo vyriškis, kuris pasakė, kad gali juos nuvežti į Europą, sakė, kad geriausia vykti per Lietuvą. Tas vyriškis vežė juos automobiliu ir paleido prie miško. Ėjo mišku, priėjo tvorą, kurią perlipęs suprato, kad jau Lietuvoje. Sieną perėjo vasario 28 d., laiko nepamena, buvo tamsu. Ėjo pėsčiomis, matė kelio ženklą „Vilnius“. Po to susistabdė automobilį, kurio vairuotojui pasiūlė pinigų, kad nuvežtų į Europą. Už 200 JAV dolerių jis juos nuvežė iki Lenkijos sienos. Apie 9 val. išleido aikštelėje, parodė, kuria kryptimi eiti. Einant ieškoti, kas galėtų pavežti toliau, priva­žiavo pasie­nie­čiai ir sulaikė.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūnės G. S. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 4, 8-9), iš kurių ma­­tyti, kad 2013-02-28 apie 09.30 val. pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos pre­ven­ciją bei kontrolę pasienio ruože, Kalvarijos sav. Salaperaugio k. ribose, apie 1 km atstumu nuo valstybės sienos, automobilių terminale pastebėjo tris tamsaus gymio piliečius. Jie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir buvo pristatyti į Kalvarijos užkardos tar­ny­bi­nes patalpas.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 11), iš kurios ma­ty­ti, kad duo­me­nų apie L. K., gim. 1991 m., teisėtą atvykimą į Lietuvos Respublikos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. K. kaltė pa­da­­rius jam inkri­­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis L. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­­­­mojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžia­mo­jo įs­ta­­ty­­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­­my­bę sun­­kinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 35).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 55 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo skirti ne 55 paras, o 50 parų arešto (b. l. 36).

Prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis nesaisto teismo, todėl bausmę ir jos dydį nustato teismas. Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­vo­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pažei­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir sąmoningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę leng­­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui arešto baus­mė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lus – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus­ti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodek­so 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 28 d. (b. l. 12, 29) įskaitytinas į bausmę.

Siekiant netrukdomai įvykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė suėmimas palie­ka­­ma galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­gos (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos bau­džia­­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms arešto.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Remiantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskai­ty­ti L. K. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 28 d. iki bau­džia­mojo įsakymo įsiteisėjimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulai­ky­mo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.

Teisėjas Ramūnas Šarka