Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Henrikai Milevskei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (atsakovės atstovių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus teisių perėmėja po reorganizacijos) dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio senaties termino

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad P. D. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki skundo teismui padavimo dienos 2022 m. lapkričio 21 d., taip pat iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovę arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į kalinimo įstaigą dienos, į teismą su skundu kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki skundo padavimo dienos 2022 m. lapkričio 21 d.

Dėl gyvenamojo ploto.

Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

Pareiškėjas skunde nenurodė, su kiek tiksliai asmenų buvo kalinamas, o tik trumpai ir abstrakčiai paminėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo laisvo ploto trūkumas. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis ir jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo teiginių pagrįstumą. Kadangi byloje nėra duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno kartu su pareiškėju kiekvieną ginčo laikotarpio dieną, tačiau nei pareiškėjas, nei atsakovė neteigė, kad gyvenamosiose patalpose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, pareiškėjui tekusį plotą teismas apskaičiuoja padalindamas bendrą patalpos plotą iš joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Taigi, net ir laikant, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo gyvenamieji kambariai buvo maksimaliai užpildyti, jam teko nuo 3,31 kv. m iki 3,33 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkto nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas. Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Dėl higienos reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas tuo metu, kai jautė nepatogumų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (gyvenamųjų patalpų, netinkamų sienų, grindų, pelėsio), į atsakovę su skundu nesikreipė. Teismas vertina, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad dušuose ir miegamuosiuose buvo pelėsio, dėl ko jam dar labiau suprastėjo sveikata (kvėpavimo takai, širdies veikla), yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi visos patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas turi visas galimybes pats susitvarkyti savo gyvenamąją patalpą. Pažymėtina, kad nors Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 1 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės yra nerekomenduojama dirbti drėgnoje patalpoje, tačiau ši pažyma nėra privalomojo pobūdžio, o tik rekomendacinio, tuo labiau, jog pareiškėjui nėra nustatytas visiškas nedarbingumas, todėl, kaip jau minėta, skundo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų netinkamumo gyventi, atmestini, kadangi pareiškėjas pilnai gali susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, taip pat vykdyti jam priskirtas pareigas. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. A-3193-442/2019).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų, taip pat dėl purškiamų nuodų parazitams naikinti jam iškrito visi dantys. Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Prireikus laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartis su UAB „Utenos deratizacija“. Šiomis sutartimis kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas ir atliktų paslaugų aktai patvirtina, kad tokios paslaugos vertinamuoju laikotarpiu buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog, pastebėjęs gyvenamosiose patalpose tarakonų, blakių, jis apie tai informavo Pravieniškių PN administraciją ar kreipėsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kenkėjų naikinimas ir kontrolė Pravieniškių PN patalpose nebuvo atliekami. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog dėl purškiamų nuodų parazitams naikinti, jam iškrito visi dantys, o protezavimo paslauga nebuvo suteikta. Teismas pažymi, jog šie pareiškėjo teiginiai laikomi deklaratyviais ir yra nepagrįsti, kadangi pastarasis į bylą nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, (sveikatos priežiūros specialistų išvadų), taip pat jokių įrodymų kada buvo kreiptasi dėl protezavimo paslaugos suteikimo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog tą dieną, kai yra suplanuotas UAB „Utenos deratizacija“ specialistų atvykimas, nuteistieji turi išeiti į lauką ar į kitas patalpas ir būti ten, kol atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Pasibaigus kenkėjų naikinimo procedūrai, į patalpas nuteistieji vedami tik tuomet, kai jos išvėdinamos. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, nenustatyti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintų HN 134:2015 17 p. numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 p. numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kurios įrengimas įstaigai nėra privalomas. Papildomai kameros gali būti vėdinamos per langus. Avarinės būklės pastatų įstaigoje nėra. Šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti patalpų vėdinimo teisės aktų normų pažeidimų. Taip pat atsiliepime nurodė, jog gavus informaciją apie sugadintus šviestuvus, perdegusias lemputes, šie trūkumai nedelsiant šalinami, o informaciją apie inventoriaus gedimus patalpose nuteistieji pateikia savo būrio resocializacijos skyriaus specialistui, kuris organizuos trūkumų pašalinimą.

Teismas pažymi, kad nors byloje ir nėra duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatūrą, santykinę oro drėgmę ar apie gyvenamųjų patalpų apšvietą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Byloje taip pat nėra ginčo laikotarpiu aktualių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra ar santykinė oro drėgmė neatitiktų nustatytų reikalavimų. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamo apšvietimo, nėra. Kaip nurodė atsakovė, patikrinimai yra atliekami kai jiems yra poreikis, t. y. dėl gautų nuteistųjų skundų ir pan. Šiuo atveju aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu patikrinimų nebuvo atlikta patvirtina, jog nuteistuosius buvusios sąlygos kamerose tenkino. Taip pat pažymėtina, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 12.3 punktą, kameros grindų konstrukcija įrengiama iš cementinio skiedinio. Šias aplinkybes taip pat nurodė ir atsakovė, jog patalpos, kurioje gyvena pareiškėjas, grindys yra padarytos iš cementinio skiedinio bei dažytos grindims skirtais dažais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl betoninių grindų kameroje įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atitinkamai, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas jo skunde nurodytas inventorius. Atsakovė pateikė duomenis, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Vien aplinkybė, jog pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Iš į bylą atsakovės pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad sanitariniai įrenginiai yra tvarkingi, sanitarinio mazgo patalpos taip pat tvarkingos, neapleistos. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, jog sanitarinio mazgo įrenginiai ir pačios patalpos apleistos, tačiau visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į Pravieniškių PN administraciją dėl netinkamų sanitarinio mazgo patalpų ir kt. pažeidimų byloje nėra. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie prausyklų, dušinių ar tualeto patalpų atitikimą higienos normos reikalavimams būtent ginčo laikotarpiu, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent jo nurodyti neatitikimai. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių, kitų nepatogumų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, priimant nutarimus dėl nuteistojo nubaudimo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, už tai jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė pasiūlyto mokamo darbo pataisos įstaigos ūkio brigadoje. Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo suteikta teisė parašyti paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad atsisakė pasiūlyto darbo, kadangi norėtų dirbti pagal savo įgytą specialybę. Pareiškėjo elgesys 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo apsvarstytas Pravieniškių PN komisijoje, patariančioje direktoriui nuteistųjų skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Komisija, įvertinusi pareiškėjo padarytą pažeidimą pasiūlė Pravieniškių PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog priimant šį nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę. Atsakovė į bylą pateiktuose dokumentuose nurodė, jog pareiškėjas iš anksto buvo nurodęs sutinkantis dirbti bet kokį administracijos pasiūlytą darbą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

Be to, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo skirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (38 Eur), už tai, jog jis paprašė nepurkšti parazitams skirtų nuodų ant patalpose esančių lovų, indų ir kitur. Nuobaudos dokumentinėje medžiagoje matyti, jog pareiškėjas gyvenamųjų patalpų purškimo nuo parazitų metu įžūliai elgėsi, kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, reikalavo purškiančiojo asmens išeiti iš sekcijos ir nebepurkšti, vijo jį iš 41 sekcijos, kurioje pats gyvena, reiškė nepasitenkinimą vykdoma patalpų dezinfekcija. Nuteistajam nurodžius nusiraminti ir išeiti iš patalpos, nurodymų nevykdė ir nepasitenkinimą reiškė toliau ir neišėjo iš patalpos. Dėl šių pareiškėjo veiksmų nebuvo dezinfekuota visa 41 gyvenamoji patalpa 4-ame būryje. Pareiškėjo elgesys 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo apsvarstytas Pravieniškių PN komisijoje, patariančioje direktoriui nuteistųjų skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Komisija, įvertinusi pareiškėjo padarytą pažeidimą pasiūlė Pravieniškių PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pateikė tokį prašymą, kadangi dėl purškiamų nuodų jis jaučiasi kalintis nežmoniškomis sąlygomis, taip pat bijantis dėl savo sveikatos. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai ir atsižvelgus į visas faktines aplinkybes. Taip pat pareiškėjas labai dažnai pažeidžia įstaigoje nustatytą tvarką, nepaklusta teisėtiems pareigūnų reikalavimams, dėl ko jam yra skiriamos nuobaudos. Pareiškėjas pats savo valiniais veiksmais užkerta kelią galimam lygtiniam paleidimui ar perkėlimui į pusiaukelės namus.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog priimti minėti nutarimai yra nepagrįsti ar neteisėti. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad pareiškėjas iš tiesų nesilaikė pataisos įstaigos tvarkos taisyklių, elgėsi ne pagal nustatytas taisykles, o pareiškėjo paaiškinimuose ir skunde nurodytos aplinkybės visiškai nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir laikytinos deklaratyviais teiginiais, kuriais pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos už išreikštą nuomonę. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas linkęs pažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarką, nevykdyti administracijos reikalavimų, dėl to jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne dėl jo nuomonės, o dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad priimant nutarimus, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, į ankstesnes nuobaudas, į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį ir paskirta padarytiems pažeidimams adekvati nuobauda. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog dėl šių Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, atmetami kaip nepagrįsti.

Taikant bausmių vykdymo įstatymus, taip pat vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 straipsnis). Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis taip pat yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pataisos įstaigos pareigūnų neteisėto veikimo yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytas kitas darbas pagal jo specialybę. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš vienodą teisinį statusą turinčių nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta mažiau galimybių nei kitiems, tokiu pat režimu bausmę atliekantiems asmenims. Teismas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik tokiu atveju, jei būtų sudaromos skirtingos sąlygos nuteistiesiems, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir to nenurodė ir pats pareiškėjas skunde.

Dėl pareiškėjo emocinės būklės.

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios Pravieniškių PN 2022 m. gruodžio 27 d. pažymos matyti, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu resocializacijos skyriaus psichologų konsultuotas dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.