Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., R. B., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir vykdomųjų bylų Nr. 0178/19/01971, Nr. 0178/08/01128, Nr. 0178/18/04032, Nr. 0178/19/02221 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3446-863/2018 dėl 288,47 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,78 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. B. išieškotojai UAB „Mano Būstas Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/19/01971). Antstolis nustatė, kad skolininkė nedirba, pajamų negauna, registruoto kilnojamojo turto neturi. Skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau išieškojimas iš jo negalimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalį. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) skolininkė yra sudariusi santuoką su R. B.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad R. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. 2020 m. liepos 9 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo pinigines lėšas, esančias R. B. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Turto arešto aktais (patikslinančiais) antstolis taip pat areštavo pinigines lėšas, esančias R. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 31 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei M. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinio R. B. iš UAB (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei ½ dalis banko sąskaitose esančių lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkei M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinio R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei ½ dalis banko sąskaitose esančių lėšų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.