Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2025-07-25 apie 11:45 val., prie kelio Šiauliai – Joniškis, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), tyčia kairės rankos kumščiu smogė nukentėjusiam R. B. į veido sritį, dėl ko šis nukrito ant žemės, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam R. B. į krūtinės sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinės kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje, pilve ir kojose.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Po kaltinamojo V. L. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorui, nukentėjusiajam ir jo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. L. neteistas (b. l. 93–94), administracine tvarka nebaustas (b. l. 95–96), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalis, BK 72² straipsnis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Nukentėjusysis R. B. byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 52–55), kuriame nurodė, kad dėl šios veikos padarymo nukentėjusysis R. B. buvo sužalotas, jam sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas ir jis patyrė didelį stresą ir pažeminimą tiek kaip asmenybė, tiek ir kaip sužalotas ir paniekintas asmuo bendradarbių akivaizdoje, todėl iš kaltininko V. L. nukentėjusiojo R. B. naudai prašė priteisti 1000 Eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusįjį šioje baudžiamojoje byloje atstovauja advokatas V. S., o R. B. yra patyręs 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suteiktas teisines paslaugas apima susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teisiamajame posėdyje. Atlikdamas mokėjimą R. B. papildomai patyrė 7 Eur pavedimo atlikimo išlaidų, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui, kuris, išdavė specialisto išvadą Nr. G2615/2025(01), sumokėjo 65,60 Eur. Šios išlaidos taip pat priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ir priteistinos iš V. L..

Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia, ją teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Nukentėjusiajam R. B. 1050 Eur suteiktas teisinės paslaugas sudaro advokato susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio šioje byloje parengimas ir atstovavimas teisiamajame posėdyje. Atlikdamas mokėjimą už šias paslaugas R. B. papildomai patyrė 7 Eur pavedimo atlikimo išlaidų. Už Valstybinės teismo medicinos tarnybos išduotą specialisto išvadą Nr. G2615/2025(01), nukentėjusysis sumokėjo 65,60 Eur. Nukentėjusysis teismui pateikė rašytinius duomenis apie patirtą turtinę žalą (b. l. 57–58, 61, 57–58). Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu, tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio paliko spręsti teismui. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl turtinės žalos dydžio, šioje dalyje civilinį ieškinį tenkina visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 1122,60 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusysis R. B. pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.

BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad neretai jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2014, 2K-347-976/2018, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas, neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį R. B. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje, pilve ir kojose. Akivaizdu, kad dėl patirto smurto nukentėjusysis juto fizinį skausmą, dėl gydymo jis taip patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Be to, R. B. patyrė didelį stresą ir pažeminimą, nes prieš jį smurtauta bendradarbių akivaizdoje, todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, ir pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra iš esmės pagrįstas. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė 500 Eur neturtinę žalą, ir ją privalo atlyginti kaltinamasis. Teismo įsitikinimu, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.

Kaltinamajam V. L. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–117), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2025 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Sigito Dobiliausko nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 1672 Eur, esančias V. L. sąskaitoje – 73000, Akcinė bendrovė „Swedbank“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Komentaras dėl laisvai disponuojamos sumos: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. Nr. A1-823 įsakymą dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo, leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 450 Eur. Terminas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. (b. l. 118–120). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam R. B. priteisto civilinio ieškinio patenkinimo, atsižvelgus į tikslią priteistiną sumą, mažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą iki 1622,60 Eur sumos, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Swedbank“.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. nustatyti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1122,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt du eurus ir 60 ct) turtinės žalos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos neturtinės žalos dalies), civilinį ieškinį atmesti.

2025 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Sigito Dobiliausko nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 1672 Eur, esančias V. L. sąskaitoje – 73000, Akcinė bendrovė „Swedbank“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Komentaras dėl laisvai disponuojamos sumos: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. Nr. A1-823 įsakymą dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo, leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 450 Eur. Terminas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam R. B. priteisto civilinio ieškinio patenkinimo, atsižvelgus į tikslią priteistiną sumą, mažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą iki 1622,60 Eur sumos, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Swedbank“.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.

Išaiškinti V. L., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti V. L., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti V. L., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.