Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Be to, jis (M. S.) 2019 m. sausio 14 d. apie 09.20 val. ties (duomenys neskelbtini) turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą, ir prievarta įstūmė sumuštą nukentėjusįjį į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės, panaudojęs psichinį ir fizinį smurtą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su D. Ž. sukurdamas nukentėjusiajam bauginančią aplinką, jis (M. S.) iš nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. S. priklausantį turtą- pinigus 100 Eurų, ir pagrobė ir taip neteisėtai įgijo I. S. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to M. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį, kad jis įgijo ir laikė netikrus pinigus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 50 Eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus, t. y. išspausdintas ofsetine spauda, kurį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje- bute adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. birželio 21 d. 11.30 val. kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai, taip tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus.

D. Ž. 2019 m. sausio 14 d., apie 09.15 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju I. S. metu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia bendrai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam I. S. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. S. minkštųjų audinių sumušimus bei kraujosruvas abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, kaktoje, tarpuakyje, dešinio smilkinio bei žando ir skruosto srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą.

Be to, D. Ž. neteisėtai atėmė nukentėjusiojo I. S. laisvę, o būtent: 2019 m. sausio 14 d. apie 09.20 val., būdamas ties (duomenys neskelbtini) turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S., po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje veikdamas bendrai su M. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą, veikdamas bendrai prievarta įstūmė sumuštą nukentėjusįjį į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės ir vežė jį iki pastato esančio (duomenys neskelbtini), kur jį išlaipino iš automobilio, o pastebėjęs atvykstantį policijos automobilį, nukentėjusįjį ir automobilį paliko ir pasišalino. Taip tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Be to, D. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S. bendrai panaudodami fizinį smurtą, tokiu būdu atimdami galimybę I. S. priešintis, pagrobė svetimą I. S. priklausantį turtą- pinigus 100 eurų, bei pagrobė I. S. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pasą, o būtent: 2019 m. sausio 14 d. apie 09.20 val. ties (duomenys neskelbtini) turgaviete, esančia (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje veikdamas bendrai su M. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą ir prievarta įstūmė sumuštą nukentėjusįjį į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės, panaudojęs psichinį ir fizinį smurtą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su M. S. sukurdamas nukentėjusiajam bauginančią aplinką, M. S. iš nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės pagrobus svetimą nukentėjusiajam I. S. priklausantį turtą- pinigus 100 eurų bei pagrobus ir taip neteisėtai įgijus I. S. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

M. S. pripažino kaltę iš dalies, t. y. pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau neigė kaltę dėl jam kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalies padarymo.

2021 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje M. S. paaiškino, kad vienas toks žmogus, kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Pastarasis buvo įvardintas kaip žmogus, kuris gyvena tame bute, kur buvo atlikta krata ir rasti daiktai, t. y. 0,56 gramų marichuanos ir 50 Eurų (netikrų eurų). M. S. nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu prokurorė neapklausė to asmens, nepateikė tam asmeniui įtarimų. Įtarimai buvo pareikšti jam (M. S.), bet jis (M. S.) ten negyvena ir įrodė, kad ten tuo laiku jis negyveno. Visą tyrimą reikia papildyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pristatyta buto nuomos sutartis, kur jau 8 mėnesius jis gyveno kitu adresu. Jis (M. S.) negyveno tame bute, kai darė kratą, neturėjo raktų, kitas žmogus atvežė raktus ir į butą įleido policininkus, kurie padarė kratą ir kažką rado. Taip, aš iš pradžių jis (M. S.) prisipažino, kad kas rasta yra jo, bet po to savininkas liepė įvardinti ir jis (savininkas) norėjo prisipažinti, nes pastarasis ten gyveno, ne jis (M. S.). Ikiteisminiame tyrime jo (savininko) net niekas nekvietė. Jo (M. S.) advokatė buvo pateikusi prašymą kviesti ir apklausti savininką, todėl byloje ikiteisminis tyrimas turėtų būti atnaujintas. Butą, kuriame buvo atlikta krata, nuomojosi asmuo vardu – T., kurį nuomojosi nuo (duomenys neskelbtini). M. S. paaiškinimu, jis (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis atsidūrė (duomenys neskelbtini). Jam ryte paskambino tyrėja atvykti į (duomenys neskelbtini), dėl to, kad tyrimui reikia kažkokius procedūrinius veiksmus. Jis nuvažiavo. Iš jo buvo atimtas telefonas, taip suvaržant jo laisvę, buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur prasėdėjo laiptinėje kokias dvi valandas, kol atvažiavo T. (kuris ten gyveno) iš (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo, atrakino buto duris (kur buvo atlikta krata).

Kaltinamojo M. S. paaiškinimu, buvo perteklius darbų, reikėjo darbininkų, kreipėsi į tokius darbininkus, kurie neturi darbo, kurie laisvi. Darbas - kelias valandas kažką padaryti: pašluoti, malkas panešioti. Jis kreipėsi į nakvynės namus. Atėjęs vienas pasakė - „va, yra žmogus“, atvedė jį (S.) ir pasakė, kad pastarasis neturi darbo ir nesenai paleistas. Pasiūlė pastarajam (S.) dirbti. Pastarasis malkas kapojo (duomenys neskelbtini). Buvo viskas gerai, kol pastarasis (I.) pinigų nepasiskolino, pasiskolino pinigų ir dingo. Kaltinamojo M. S. paaiškinimu, jis (I.) pasuko jam, kuomet buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad reikia susitikti. Pastarasis buvo dingęs nuo spalio mėnesio. Jis nuvažiavau su juo (S.) susitikti. Kaltinamojo M. S. paaiškinimu, buvo konfliktas, jis užvažiavo vieną kartą pastarajam, praskėlė antakį. Pasiūlė jam (S.) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią jo (S.) darbovietę, tikslu sutvarstyti žaizdą. Pastarasis (S.) atsisėdo į mašiną be jokio smurto, prievartos naudojimo. Nuvažiavo prie pervažos, prie jo (S.) darbovietės (konsultacijų biuro), kur tuomet oficialiai dirbo, išlipo iš mašinos ir pamatė atvažiuojančius policininkus ir viskas, pabėgo. Po to jis prisistatė ir prisipažino padaręs nusikaltimą.

Kaltinamojo M. S. paaiškinimu, jis buvo išsinuomojęs patalpas, kurias reikėjo išdažyti. Jis pasisamdė žmogų (žodiniu susitarimu) atlikti darbus. S. dažė jam garažą. Darbas užtruko apie pusdienį, už kurį sumokėjo 20-30 Eurų. Pastarasis (S.) vieną dieną dažė garažą, kitą dieną daiktus išnešinėjo, malkas nešiojo. Už kiekvieną darbą jis pastarajam atsiskaitinėdavo. Davė 40 Eurų ir 20 Eurų, visaip būdavo. Kaltinamasis M. S. paaiškino, kad įvykio dieną telefonu jam paskambino S.. Pastarasis (S.) jam buvo skolingas porą šimtų Eurų. Jis paprašė spalio mėnesį pats pinigų, nes reikėjo važiuoti pas seserį į (duomenys neskelbtini), davė jam 200 Eurų. Jis (S.) turėjo atidirbti darbais. Jis (S.) paskambino, kad atiduoti skolą. Kaltinamojo M. S. paaiškinimu, tądien jis (duomenys neskelbtini) degalinėje sutiko Ž.. Tai buvo atsitiktinis susitikimas. Įvykio dieną S. važiavo baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“. Su S. jis susitiko prie turgaus. Jis (M. S.) išlipo vienos iš automobilio, stovėjo priekyje automobilio. Nedraugiškas buvo pokalbis su S.. Prasidėjo rankų mojavimai. Jis (S.) kažkiek ištraukė pinigų. Kišo pinigus, lygtai 50 Eurų buvo. Jam atrodo, kad net neėmė pinigų, nes ne visi buvo. Kilo konfliktas dėl to, kad pastarasis (S.) prižadėjo kalnus ir dingo. Atsirado po 3 mėnesių. Pastarasis (S.) pradėjo rėkauti, nes jis (S.) rėkė ant jo, nes jis (S.) dingo su jo pinigais. Gali būti, kad jis (S.) pirmas pradėjo rėkti ant pastarojo ir jis tada rėkė. Jis (S.) davė „žuvį“ pastarajam. Trenkė iš dešinės rankos jam „pliaską“ iš delno į pakauši, atrodo trenkė du kartus. Buvo biški kraujo. Važiavo pleistrą užklijuoti į jo (S.) darbovietę. Jis pasakė (S.), kad pleistrą duos užklijuoti. Jis (S.) sėdo už jo automobilyje. Ž. nebuvo išlipęs iš automobilio prie turgaus. I. S. pats atsisėdo į automobilį. Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), išlipo jis (S.) ir S.. Ž. buvo mašinoje. Ar buvo išjungęs automobilio variklį, negali pasakyti. Jis (S.) padavė jam 50 Eurų. Nieko aš iš jo (S.) neatėmė. Išsilakstė, nes pamatė policijos pareigūnus. Jis išsigando. Ž. irgi išsigando. Nepripažįsta, kad paėmė pinigus ir apribojo laisvę I. S.. Jie kartu įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pastarasis (S.) gi sakė, kad neturi jam jokių pretenzijų. M. S. paaiškinimu, girdėjo, kad nukentėjusysis sakė, kad jis (S.) paėmė jo (S.) vardu paskolą, bet nesupranta kokią čia reikšmę turi su byla. Jis nėra davęs 280 E. S., kad jis sumokėtų antstoliui. Nukentėjusysis nedavė jam (S.) jokių asmens tapatybės dokumentų. Pastarojo (S.) vardu paskolų jis netvarkė. Jis nežino, kodėl nukentėjęs davė tokius parodymus, jis gi pasakė, kad pretenzijų jam (S.) neturi.

2019 birželio 21 dieną jis (S.) gyveno (duomenys neskelbtini). Ten gyveno nuo spalio mėnesio, išsinuomojo nuosavą namą. Krata buvo atlikta adresu - (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis negyveno nuo spalio mėnesio. Kratos metu rastas 50 Eurų banknotas yra ne jo, taip pat kratos metu rastos tuo adresu narkotinės medžiagos, yra ne jo. Kai išėjo iš pataisos įstaigos, jis davė (nurodė) adresą - (duomenys neskelbtini), nors negyveno ten, norėjo, kad tuo adresu eitų korespondencija, laiškai.

2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje M. S. parodė, kad minimo buto kratos atlikimo dieną jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybą. Jį kvietė tyrėja L.. Atvykus, tyrėjos L. nebuvo, o jis jėga buvo įvestas į kabinetą, kur iš jo buvo atimtas telefonas, uždėti antrankiai bei prievarta jis buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) minėtu adresu, nors pareigūnams aiškino iš karto, kad ten jis negyvenau. Pareigūnai netikėjo iki tol, kol nepadaužė į duris ir niekas jų neatidarė. Iki to laiko niekas juo (M. S.) netikėjo. Jam buvo duota valanda laiko durims atidaryti arba sakė gaisrinę kvies ir išpjaus. Buvo berods du pareigūnai, su kuriais jis buvo atvežtas. Kiti pareigūnai (kolegos) laikė su šunimis. Jie (pareigūnai) atidavė jam telefoną ir leido paskambinti. Jis (M. S.) paskambino telefonu T. V., kuris iš darbo (dirbo (duomenys neskelbtini)) atvežė buto raktus. Buvo laiptinėje jis (M. S.) su antrankiais, išbuvo apie pusvalandį, kol atvažiavo T. V.. Atrodo, kad jam (M. S.) T. V. padavė buto raktus, kuriuos pareigūnai iškarto iš jo paėmė. Pareigūnai nesiūlė T. V. eiti kartu į butą. Pirmą į butą įėjo pareigūnė su šunimi ir šuo pradėjo loti. Krata užtruko apie valandą laiko. Jis pasirašė kratos protokole, kas buvo paimta kratos metu. T. V. jis nurodė po to, kai „cirkas“ pradėjo griūti, ikiteisminiame tyrime jį nurodė prieš du metus. Paaiškino, jog tyrimo metu jis (M. S.) apsiėmė viską sau, nes žinojo, kad jam bus gal 20 straipsnių už „bilia ką“. Kuomet atsimetė tos paskolos, tada jis pasakė advokatei apie bute rastus daiktus, kurie jam nepriklausė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu pagarsinus M. S. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (8 t., b. l. 58), kaltinamasis paaiškino, kad tada pamelavo (dalyje dėl rastų narkotinių medžiagų ir netikrų pinigų). Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ant 50 Eurų pinigų kupiūros yra užrašas „netikri pinigai“. Parduotuvėje tokius pinigus parduoda. Ant jų būna užrašas „netikri pinigai“, juos žaidimams naudoja.

M. S. pažįsta D. S., užaugo gretimuose kaimuose. Jis pats paskambino pastarajam, dėl grąžinimo teisių (vairuotojo), kurias pastarasis (S.) buvo palikęs automobilyje. Teisės buvo rastos jo (S.) mašinoje. D. S. tarnavo, jis čia nebūdavo, todėl nepasiėmė vairuotojo teisių.

2022 m. spalio 7 d. teisiamajame posėdyje nukentėjęs M. S. paaiškino, kad ne kartą yra davęs S. savo mašiną bei prašęs pastarojo, kad pavairuotų automobilį, ne jis (M. S.) neturi vairuotojo pažymėjimo. D. S. vairuotojo pažymėjimą jis rado prie porankio, tarp sėdynių, kažkur tenai. Jis pranešė S., kad rado pastarojo vairuotojo pažymėjimą. Paskui dar po sulaikymo apie tai pranešė. Vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas kratos metu. Kadangi jis (M. S.) užsiima mašinų prekyba, pardavimu, mašina buvo paruošta pardavimui, tai pažymėjimas buvo jo (M. S.) piniginėje, kad atiduoti jį S.. M. S. pripažino aplinkybę, kad I. S. sudavė apie penkis smūgius rankomis, kojomis, gali būti, kad šešis smūgius sudavė. Viskas vyko greitai, nepaskaičiuosi nei kiek jis sudavė, nei kiek pastarasis (S.). Pripažįsta kaltę dėl chuliganizmo. Nukentėjusysis nenorėjo sėsti į automobilį. Jis (M. S.) prakirto antakį S., bėgo kraujas. Jis paprašė pastarojo, kad šis važiuotų su juo, norėjo jam suteikti pagalbą. Jis S. nuvežė prie (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo. Jis (M. S.) ėjo atrakinti darbovietės duris ir atvažiavo pareigūnai. Jis (M. S.) gyveno (duomenys neskelbtini). Nelabai norėjo pareigūnams nurodyti adreso (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo, kad sužinotų namo savininkai, kad jis turi problemų su teisėsauga. (duomenys neskelbtini) adresą jis naudojo kaip pašto dėžutę. Tyrimas buvo pradėtas prieš jam atliekant bausmę. Per pusantrų metų byla buvo pamiršta, jokie veiksmai nebuvo atliekami, o kai išėjo iš pataisos namų, jam buvo pateiktas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą. Įvykio dieną jis (M. S.) atvažiavo nusipirkti kavos į degalinę, ten sutiko D. Ž.. Pastarajam jis pasakė, kad turi važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Tądien jis su D. Ž. susitiko atsitiktinai, nebuvo iš anksto susitarę susitikti.

D. Ž. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

2021 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje D. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną jis atvažiavo į benzino kolonėlę prie „(duomenys neskelbtini)“ atsigerti kavos. Sutiko M., kuris pasakė „prasukam ratą“. Jis atsisėdo. M. S. užėjo į „(duomenys neskelbtini)“, po jie suko ratą pro šeštadieninį turgų, atėjo S.. Jis (D. Ž.) nepažinojo to žmogaus. M. kažką pakalbėjo su juo ir M. sudavė porą kartų pastarajam. Jis (D. Ž.) sėdėjo automobilyje. M. su S. kalbėjosi. M. stovėjo priekyje automobilio, atstumu iki trijų metrų. M. stovėjo nugara į jį (D. Ž.), o S. stovėjo priešais jį stovėjo. Niekas vaizdo neužstojo. S. porą kartų sudavė su ranka S. kažkur lyg į viršutinę kūno dalį pataikė, bet kur pataikė, tiksliai nežino. Jis (D. Ž.) išlipo ir paklausė „kas atsitiko?“ S. įlipo į mašiną, atsisėdo už vairo. S. pats įlipo ir atsisėdo į galą (už S.). D. Ž. paaiškinimu, automobiliu toliau važiavo link pervažos. Pas jį (S.) buvo guzas kaktoje. Nuvažiavome prie tos pervažos. Jie (S. ir S.) išlipo iš automobilio. Pamatė policijos mašiną jie (S., Ž.) pabėgo. Išsigando ir pabėgo. Kaltinamojo D. Ž. paaiškinimu, jis nepažinojo S.. M. nieko neaiškino jam kas atsitiko. Pas M. jis nieko neklausė, kodėl veža tą žmogų. Jis (Ž.) sau, M. sau pabėgo. Nukentėjęs liko toje vietoje. Ž. neatsimena, ar buvo išjungtas automobilis kai jie pabėgo. Po to laiko nelabai ir matėsi jis su M.. S. nieko nebandė pas nukentėjusįjį ieškoti. Kaltinamojo D. Ž. paaiškinimu, kai nukentėjęs įsėdo į automobilį, S. nieko nesakė, tylėjo. Po įvykio jis (D. Ž.) matė mieste nukentėjusįjį, su juo nesikalbėjo. Jis (Ž.) nesikalbėjo apie šį įvykį su S.. Apie automobilį, su kuriuo atvažiavo S., jis nieko nežino. Tądien į degalinę jis atvažiavo su savo mašina, ją paliko degalinėje. Susitikęs su M. važiavo kartu, nes jam reikėjo į „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo, buvo užsukę į „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo D. Ž. parodymu, jis pats nesudavė smūgių nukentėjusiajam ir jokio kontakto neturėjo. Kam jam suduoti smūgius, jis pastarojo (nukentėjusiojo) nepažįsta, jį matė pirmą kartą.

2021 m. gegužės 6 d. teisiamajame posėdyje apklaustas D. S. parodė, kad pažįstą M. S.. Jis yra draugas. D. S. parodė, jog yra patas kaltas, paliko vairuotojo pažymėjimą. Tiesiog pamiršo jį pasiimti. Parodė, kad tai buvo 2018 metų gale, jis (D. S.) paliko automobilyje savo vairuotojo pažymėjimą. Jis pats turėjo automobilį. Nukentėjusiojo D. S. teigimu, atsimena, kad pas jį (M. S.) automobilyje paliko savo vairuotojo pažymėjimą. Jis pasigedo vairuotojo pažymėjimo, kai buvo pakviestas į policiją apklausą. Tuo metu jis buvo tarnyboje ir nevairavo. 2018 m. spalio 18 d. jis išėjo į tarnybą, nepaleido jo iki lapkričio mėnesio, t. y. apie mėnesį laiko nepaleido. Per tą laiką jis nevairavo automobilio ir nereikėjo vairuotojo pažymėjimo. Nukentėjusiojo D. S. parodymu, kariuomenėje jis buvo 9 mėnesius, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Yra pats kaltas, kad paliko teises. Kai jis buvo kariuomenėje, jis (M. S.) jį informavo apie tai, paskambino ir/ar parašė žinutę (per (duomenys neskelbtini)), kad rado jo (D. S.) vairuotojo pažymėjimą. Atrodo, kad jau buvo paimtas pažymėjimas (vairuotojo) policijoje. Jis pasakė S., kad pasiimsiu tada vairuotojo pažymėjimą, kai išeis iš kariuomenės. Nukentėjęs D. S. visko tiksliai nepamena ką nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nežino, ar gruodžio mėnesį jis buvau išleistas iš tarnybos, konkrečių dienų jis neatsimena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiojo D. S. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 55-57, 62), nukentėjęs D. S. parodė, kad ne visi perskaityti parodymai teisingi. Parašas yra jo (D. S.). Nemano, kad S. galėjo pavogti. Neteisingi parodymai toje dalyje, kad jis (D. S.) būtent paliko teises piniginėje. Jis nekaltina pastarojo (M. S.), kad jis pavogė. Nukentėjęs D. S. mano, kad yra pats kaltas, kad paliko dokumentą. Nemano, kad pastarasis (M. S.) ką nors darytų su jo dokumentu. Neatsimena, ar buvo susitikęs su M. S. laikotarpiu kuomet jis tarnavo armijoje. Jo santykiai su M. S. yra draugiški. Jis neturi pagrindo manyti, kad pastarasis (M. S.) galėjo pagrobti dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos, gal ne taip suformulavo. Pažymėjimą jis paliko be piniginės ir pats yra kaltas. Jo teisės yra policijoje. Jis niekam neturi pretenzijų. Jis turi išsiėmęs antras teises, bet jos atimtos (duomenys neskelbtini) policijoje. Tos teisės (vairuotojo pažymėjimas), kurios paimtos policijoje, jau negalioja, nes buvo išimtos antros teisės (vairuotojo pažymėjimas).

2022 m. spalio 7 d. teisiamajame posėdyje nukentėjęs D. S. paaiškino, jog ne kartą jis važiavo M. S. automobiliu, kurį duodavo važiuoti S.. Jis pats yra prašęs duoti jam (D. S.) automobilį. Tai nebuvo vienkartinis M. S. automobilio vairavimo atvejis. Vairuotojo pažymėjimą jis turėdavo prie savęs, ir/ar laikydavo jį prie porankio, tarp automobilio sėdynių, kuris galėjo automobilyje nuslysti ir/ar nukristi. Karinę tarnybą jis atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo jis kreipėsi į įstaigą tuomet, kai sužinojo, kad policija negrąžins vairuotojo pažymėjimo.

2021 m. liepos 21 d. teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis I. S. parodė, kad jis pažįsta S., o Ž. jis nepažįstu. Po 15 metų išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis apsigyveno nakvynės namuose ((duomenys neskelbtini)), nes neturėjo kur gyventi. Paprašė žmonių padirbėti. S. paprašė jo padirbėti. Pastarasis (M. S.) atvažiavo mėlynos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) prie nakvynės namų. Iki to laiko jis nepažinojo S.. Buvo šilta, gal buvo vasara. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, iš kalėjimo jis išėjo (duomenys neskelbtini). S. jam sakė „gal gali padėti, padirbėti“. Nuvažiavo į garažą. Pastarasis jo paprašė patvarkyti garažą. Jis pasakė pastarajam, kad padės, davė jam savo mobilaus telefono numerį. Gal keturias dienas jis dirbo garaže. Pastarasis jam mokėjo pinigus už darbą, nedaug, bet koks skirtumas. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo. S. nežinojo iš pradžių, kad jis (I. S.) yra skolingas antstoliams. Gal po kokių 3 mėnesių jis pasakė S., kad yra skolingas. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, S. jo prašė, kad jis (I. S.) paimtų paskolą. Jis sutiko, padavė dokumentus S., t. y. padavė bankininkystės kortelę ir pasą. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, jis pats pasiūlė susitikti M., gražino pinigus, kiek pastarasis jam užmokėjo 280 Eurų už antstolį. Nukentėjusiojo I. S. teigimu, jis pats tuomet buvo išgėręs, davė pastarajam dokumentus, po to praėjo tam tikras laiko tarpas ir jis (M. S.) jį kvietė, sakydamas - taip ir taip, taip ir taip. Iki įvykio, kol jis (I. S.) buvo sumuštas, užblokavo kortelę, tuo viskas ir baigėsi. Jis nepasakė S., kad ją užblokavo, bet po to pasakė, kai norėjo pastarajam atiduoti pinigus. Neprisimena kelintais metais buvo, pamena, kad buvo šalta, nes buvo su kurtke. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, įvykio dieną susitiko (duomenys neskelbtini), prie turgaus. Jis (I. S.) atnešė pinigus. Juos buvo įsidėjęs į pasą. Jis pasakė S., kad duoda 100 Eurų, o vėliau atiduos likusius. S. buvo atvažiavęs su baltos spalvos automobiliu. Jame sėdėjo ir antras žmogus, bet pastarasis yra ne prie ko. Jis pajuto iš karto smūgį, nesuprato kame reikalas. Prasidėjo visokiausi, kaip (duomenys neskelbtini), kai buvo reketai ir taip toliau. Jis (M. S.) pradėjo „nežinai su kuo susidėjai, važiuosi į mišką ir taip toliau, pakasim“. Nukentėjusiojo teigimu, jis nežinojo, kad buvo paimta paskola. Jei būtų žinojęs, tai būtų jis kitaip pasielgęs, nebūtų net susitikęs ir taip toliau. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, jį įkišo į mašiną ir nuvažiavo prie geležinkelio. Sakė, kad „į mišką, užkasim“, tokius vaikiškus (duomenys neskelbtini) prisiminė. Policija, kaip tik važiavo iš geležinkelio pusės. Jie (M. S. ir D. Ž.) pabėgo už garažo, o policija pasakė, kad moteriškė važiavo su mašina ir pilietiškumą parodė, pastaroji pamatė kaip jį kišo į mašiną. Jis (M. S.) mašinoje įkišo ranką jam į kišenę, ištraukė pasą, ten pase buvo 100 eurų, įsidėjo į kišenę ir nuvažiavome prie geležinkelio. Prie geležinkelio liepė lipti iš automobilio. Kai policija atvažiavo, jie (M. S. ir D. Ž.) pabėgo. Paliko savo dokumentus ir telefoną. Jie (policijos pareigūnai) atpažino, kad čia yra jo (M. S.) mašina. Jis (I. S.) buvo nuvežtas į greitąją, kur jį peršvietė. Buvo nustatyta, kad šonkauliai lūžę vienoje ir kitoje pusėje, buvo (duomenys neskelbtini) ant veido. Taip pat jis buvo nuvežtas į ekspertizę (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyti sužalojimai ir visa kita. Po to jis (I. S.) nuėjo į baką, kur sužinojo, kad jam pareikštas beveik 15 000 eurų ieškinys. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, smūgius prie mašinos jam sudavė M. S.. Neatsimena, į kurias vietas sudavė. Kitas asmuo išlipęs stovėjo šalia šone, bet jis ne prie ko. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis taip pasakė, kad abudu puolė, nes buvo šoko būsenos. Bet jis šito (D. Ž.) nepažįsta. S. jį (I. S.) grūdo į automobilį. S. ištraukė pasą, pase buvo 100 eurų. I. S. parodymu, jis (M. S.) jį susirado prie devynaukščio ir nuvažiavo prie nakvynės namų. Tada pastarasis (M. S.) pasiūlė kad jis (I. S.) pateiktų dokumentus. Pasakė, kad „bus tau atlygis, galėsi išsinuomoti butą, nereikės nakvynės namuose gyventi“. Konkrečiai nesakė koks bus atlygis. Ar 3000, ar 5000 duos sakė, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad 5000 duos. Jam (I. S.) kilo blogų minčių, bet pastarasis (M. S.) pasakė, kad čia nieko nebus. Tik po dviejų parų suprato, kad apgavo. Kai prašė S. jo duomenų, antstoliui jau buvo sumokėti pinigai 280 eurų. Jau buvo apie mėnesį praėję, kai antstoliui sumokėjo. M. S. davė jam pinigus atsiskaityti su antstoliu. Susitiko prie antstolių kontoros. M. S. padavė jam pinigus, jis nuėjo ir sumokėjo. S. sakė, kad „mes paimsime paskolą, nes pas tave nėra pinigų, sumokėsime Tau tam tikrą sumą pinigų, bet čia nieko nebus ir galėsi išsinuomoti butą, nereikės gyventi nakvynės namuose“. Kai pastarasis (M. S.) paprašė, jis padavė pastarajam savo dokumentus. M. S. buvo atvažiavęs baltos spalvos automobiliu. Vienas jis buvo. Po to jis pasitarė su nakvynės namų direktore, kuri pasakė, kad jis eitų į policiją ir užblokuoti kortelę. Jis (I. S.) nuėjo į banką „(duomenys neskelbtini)“ ir užblokavo kortelę. Kai susitiko (duomenys neskelbtini), jau buvo praėję pusantro mėnesio. S. jam skambindavo dažnai. Jis kartais nekeldavo. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, jis nepažįsta D. Ž.. Nežino kas čia toks. Tas antras vaikinas sėdėjo mašinoje, keleivio pusėje. S. išlipo iš mašinos ir kumščiu pataikė jam (I. S.) į veidą, neatsimena į kurią pusę, (duomenys neskelbtini) buvo didelė. Porą žodžių kažką pasakė, pasakė, kad „nežinai su kuo susidėjai“. Nukentėjusiojo teigimu, tuomet jis nežinojo, kad banke buvo paimti pinigai. Jis S. telefonu pasakė, kad duos pinigus ir jam nereikia. Nukentėjusysis I. S. parodė, kad pasimetė, nes jis atėjo vienu reikalu, o smūgis buvo iš karto. Tas kitas vaikinas ar matė, kad jam (I. S.) trenkė, nežino. Kitas vaikinas buvo išlipęs iš mašinos, bet jis ne prie ko. S. ištraukė pasą jam (I. S.) iš kišenės su pinigais. Ten buvo du po 50 Eurų. Jis (I. S.) buvo įstūmtas į mašiną. Kuomet jis buvo stumiamas į mašiną, nežino kur buvo tas kitas vaikinas. Nukentėjusiojo I. S. teigimu, tądien jis jautėsi „pachmielingas“. Jį gąsdino jau mašinoje. Iš mašinos jis (I. S.) pats išlipo, S. išlipo. Neprisimena, ar iš mašinos išlipo kitas vaikinas. Nukentėjęs I. S. paaiškino, kad jis buvo skolingas 280 E. S.. Jis (I. S.) norėjo paduoti 100 E. S.. Nukentėjusiojo parodymu, jį (I. S.) mušė S., nes norėjo pasinaudoti dokumentais, jis (I. S.) buvo išsiėmęs naują pasą. Jo pasą ištraukė S.. Pase buvo pinigai. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, iš karto buvo puolimas, jis (S.) įkišo ranką ir ištraukė pasą. Pase buvo 100 eurų, kuriuos jis (S.) pasiėmė. Jis (I. S.) buvo mušamas tik vienoje vietoje. Buvo lūžę trys šonkauliai vienoje pusėje, kitoje pusėje buvo ir (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs nežino kiek smūgių jam buvo suduota. Pamena, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas į veidą, paskui visur smūgiai buvo, spyrė į krūtinės ląstą. Jis nebuvo nukritęs nuo smūgių, susirietė nuo skausmo.

Jis (I. S.) buvo įsodintas į užpakalinę sėdynę automobilio. S. įlipo į galinę sėdynę, ranką kišo į kišenę, patikrino palei kojas ir įkišo ranką į kurtkės kišenę, ten buvo pasas ir 100 eurų (dvi kupiūros po 50 eurų). Ištraukė pasą kartu su pinigais. Paskui S. išlipo iš mašinos, įsėdo į vairuotojo pusę. Antras vaikinas sėdėjo prie vairuotojo. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, jam sudavė rankomis, ar kuo nežino, nes jis buvo užsidengęs veidą ir akis. Suduotų smūgių skaičiaus jis neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, bet dabar jų neprisimena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo I. S. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 148-150), pastarasis paaiškino, kad apklausoje jis dalyvavo vienas. Būdamas šoko būsenoje jis pasakė, kad ir antras vaikinas mušė, bet antras ne prie ko. Pasakė, kad abu mušė, nes atrodė, kad smūgiai iš visų pusių pylėsi. Jo niekas neieškojo, tik jis (I. S.) S. ieškojo, šiaip ieškojo pasilabinti. Antras asmuo (Ž.) jam išsakė priekaištus dėl kortelės ir pinigų, pasakė taip, nes nežinojo ką sakyti, jam viskas buvo tiek susisukę būtent tuo momentu. Po įvykio jis nei karto nebuvo susitikęs su S.. Poveikio jam niekas nedarė. Kai jam (I. S.) iš striukės ištraukinėjo S. pinigus, kur buvo kitas asmuo, nematė. Kai jį (I. S.) mušė, tas antras asmuo kažką kalbėjo. Prieš įvykį jis penkias dienas gulėjo (duomenys neskelbtini), gėrimas nepriveda prie gero.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo I. S. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 127-128), pastarasis parodė, kad buvo tokioje būsenoje, kad tada atrodė, kad abu mušė, nes jis (I. S.) buvo susilenkęs, net neprisimena, kad ant kelių buvo nugriuvęs. Jis pasakė, kad mušė kaip ir abu. Jam taip atrodė, kad abudu mušė. Per tą laiką jis nematė nei M., o šito žmogaus (Ž.) iš viso nepažįsta. Dėl sumušimo pretenzijų neturiu. Jo sveikata sužlugdyta. Tegu padeda pinigus, ką paėmė. Nukentėjusiojo I. S. parodymu, jis pastoviai vartoja vaistus. Buvo grįžęs iš psichiatrinės ligoninės prieš įvykį. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo iki gruodžio 12 dienos. Ikiteisminiame tyrime parodymus jis davė blaivas. Jei neatsimina detalių dabar, tai turbūt tada prisiminė.

2021 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad jis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas oficialiai, tačiau šiuo automobiliu nesinaudojo. Automobiliu naudojosi M.. Su pastaruoju su žodinis susitarimas dėl automobilio. Jis nemokėjo pinigų už automobilį. Jis (V. K.) priregistravo automobilį savo vardu ir viskas. M. S. pasiūlė jam priregistruoti automobilį savo vardu. Šiuo metu minėtas automobilis turėtų būti registruotas jo vardu. Jis (V. K.) dabar yra (duomenys neskelbtini) ir negali išregistruoti.

2021 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. A. ((duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus patrulis) parodė, kad neatsimena įvykio 2019 m. sausio 14 d., prašė perskaityti jo duotus parodymus ikiteisminiame tyrime. Kiek pamena, kad jie (pareigūnai) jų (kaltinamųjų) nesulaikinėjo, pastarieji buvo pabėgę. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu perskaičius liudytojo V. A. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 65-66), liudytojas parodė, kad tyrime duoti parodymai yra teisingi.

2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje liudytojas T. V. parodė, kad pažįsta M. S. kelis metus. Su pastaruoju jis susipažino per draugą. Liudytojo T. V. parodymu, jis (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, adresu - (duomenys neskelbtini). Kai darė kratą darė, jis tada ten gyveno. Prieš dvejus metus su juo buvo susiekusi advokatė ir informavo, kad jam reikės prisipažinti, kad ten jo daiktai. Minėto buto savininkė - A. V.. Minėtą butą jis nuomojo nuo (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, nuomojo (žodiniu pagrindu) gal dvejus metus. Minėtame bute jis gyveno vienas. Pradžioje jis su M. susirašė dėl buto, o paskui su savininke, kad jis bus nuomininkas. Jis persinuomojo tą butą. Šiuo metu jis nevartoja narkotinių medžiagų, tuo metu vartojo. Kratos metu jis nedalyvavo. Jis vartojo žolę (marihuaną). Liudytojo T. V. parodymu, jis turėjo namuose jos (žolės) kažkiek, atrodo, kad ją laikė spintelėje. Jam nebuvo žinoma, kada buvo daroma krata. Tądien jis dirbo (duomenys neskelbtini), jam paskambino M., kad reikalingi raktai. Jis atvežė raktus prie namų, padavė lauke prie laiptinės. M. jis padavė raktus ir viskas. Reikėjo raktų ir atvežė. Pareigūnui nesakė, kad jis (T. V.) gyvena tame bute. Po jis pasigedo daiktų: vandens pypkę turėjo, permatomą pypkę, smulkintuvę turėjo žolei smulkinti (ruda ir kaukolės atvaizdu), po to pistoletą, kuris su šaratukais šaudo (laikė stalčiuje) ir 50 eurų (netikrų eurų), ir lygtai viskas. Narkotines medžiagas buvo supakuotos folijoje, jų buvo nedaug, gal du ritinėliai po pusę gramo marihuanos. Dar lygtais svarstyklės turėtų būti juodos. Šio liudytojo parodymu, 50 eurų kupiūrą jis parsivežė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad tai netikri pinigai. Tikslaus laiko, kada juos atsivežė, nepamena, galimai atsivežė 2017 metų žiemą. Atrodo, kad tie pinigai kratos metu galėjo būti virtuvėje, viršutinėje spintelėje. Jis nebuvo nuėjęs pas tyrėją pranešti, kad tai buvo jo daiktai (kratos metu). Galvojo, kad gražins tuos daiktus. Ant to pinigo parašyta, kad jis nėra tikras. Parašyta mažomis raidėmis angliškai. Ginklas nėra tikras, jis iš šaratukų šaudantis, nežino kieno gamybos ir kokio modelio.

2022 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. B. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“, parodė, kad 2019 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) a. VPK KP NNTV vyr. tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje M. S. buvo įtariamasis. Ji nedalyvavo kratoje. Buvo nutarta atlikti kratą S gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), gali būti (duomenys neskelbtini). S. šį adresą nurodydavo viso ikiteisminio tyrimo metu kaip savo gyvenamąją vietą, iki kol buvo pareikštas įtarimas dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pareiškus įtarimą dėl galimai padarytos veikos, nurodė, kad gyvena kitu adresu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė šį adresą, kur atlikta krata. Įtarimas buvo pareikštas dėl narkotinių medžiagų 2019 m. rugsėjo mėnesį, tai buvo pareikštas jam paskutinis straipsnis. Liudytoja pamena, kad prieš kratą pati informavo įtariamąjį, ar kiti pareigūnai apie procesinį veiksmą. Nežino ar įtariamasis dalyvavo kratoje. Jis (M. S.) pareiškė kad negyvena tuo adresu, kai pareiškė įtarimą. Iki tol pastarasis nesakė, kad pasikeitė gyvenamąją vietą. Po kratos, pareiškus įtarimus dėl netikrų pinigų ir ginklo, įtariamasis neginčijo ir nesakė, kad ne tai ne jo daiktai, sakė jo gyvenamojoje vietoje rasti. Kalba apie tai, kad jis negyvena toje vietoje, atsirado tada, kai atsirado narkotikai. Apie 50 eurų nominalo banknotą, ginklą jis davė parodymus, bet tuo metu dar nebuvo pareikštas įtarimas apie narkotines medžiagas. Liudytojai nebuvo žinomas kitas M. S. gyvenamosios vietos adresas, buvo žinoma tik mamos adresas (deklaruota gyvenamoji vieta). Faktinė gyvenamoji vietą buvo ta, kur buvo atlikta krata.

2022 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. D. (pareigūnas) nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“ parodė, kad atliko kratą 2019 m. birželio 21 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su tyrėja B. jis turėjo ikiteisminį tyrimą, atlikinėjo procesinius veiksmus, kur M. S. buvo įtariamasis. Visų aplinkybių nepasakys, tyrimas buvo dėl smurto prieš vieną asmenį ir dėl paskolos paėmimo sukčiavimo būdu. Liudytojo parodymu, 2019 m. birželio 21 d. jis su kolega G. darė kratą minėtu adrese, (duomenys neskelbtini) bute. Prieš darant kratą, S. buvo iškviestas į tarnybines patalpas. Jam atvykus, pastarasis buvo informuotas kokį veiksmą planuoja atlikti. Jis (M. S.) pasakė, kad neturi buto raktų, nes liko pas draugą mašinoje. Jie vyko prie buto, bijo suklysti, bet apie 2 val. laukė kol raktai bus atvežti, nes draugas kažkur dirba. Nenorėjo brautis jėga, laukė kol atvežė raktus. Pateko į butą vieno kambario, atliko kratą, ten rado daiktų susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, t. y. kolbelę, indą specialų, narkotines medžiagas, banknotą galimai padirbtą, daugiau bijo suklysti, reiktų žiūrėti dokumentus. Minėtame bute krata buvo atlikta pagal nutartį, su kuria S. buvo supažindintas, tik nepamena kur, ar tarnybinėse patalpose ar nuvykus ten. Pasakė, kad bus atliekama krata, kalbos nebuvo, kad jis čia negyvena. Pamena, kad buvo problema patekti į butą, net telefono neturėjo, S. sakė raktus paliko pas draugą. Pareigūnai laukė kol atveš buto raktus. Liudytojas neatsimena kaip su telefonu buvo, jis ten derino ir kažkas privežė raktus, kažkas nuvažiavo iki draugo ir kažkas privežė raktus prie to namo. Liudytojas neatsimenu kas atvežė raktus. Pamena, kad kratos metu bute dalyvavo kinologas su šuniuku, ieškojo narkotinių medžiagų. Atsimena kaip rado narkotikus virtuvėje: buvo folijoje. S. sakė čia savo reikmėms įsigijęs, sakė duokit surūkysiu ir nebus problemos. Paskui dar ginklas (orinis), S. sakė irgi savo reikmėms turi, o banknotą gavo kažką pardavęs, nes jis sukėlė jam įtarimų, sakė kažką pardavė ir pasidėjo. Jis (M. S.) tai paminėjo bute, atliekant kratą. Liudytojo R. D. parodymu, buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, S. pokalbiai buvo kontroliuoti, pagal jo kalbą su drauge, suprato, kad kažkokia mergina pas jį gyvendavo. Kontroliuojant rodydavo pokalbio vietą, tai maždaug tą vietą kur telefonas jungiasi, vieta maždaug kur tas butas. Liudytojo parodymu, kratos metu kinologas dalyvavo, nes buvo informacijos, kad įtariamasis vartoja narkotines medžiagas, todėl buvo nuspręsta, kad reikia jų paieškoti, panaudojant kinologą.

2022 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. U. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“ parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį ji dirbo policijoje. Ji yra kinologė, dažnai dalyvaudama kratose rašydavo tarnybinius pranešimus. Jos šuo dažniausiai ieškodavo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų. Dažnai tekdavo laukti kratos pradžios. Liudytojos parodymu, yra buvęs toks atvejis, kad pirmame aukšte butas turėjo būti tikrinamas, kur ilgai negalėjo įeiti, tai buvo arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, ar nebuvo buto savininko, ar įtariamojo, neatsimena. Kai atlieka kratą, pasirašo arba kratos protokole, arba surašo tarnybinį pranešimą. Ji daiktų neišiminėja. Kai kratos metu šuo randa daiktus, ji pakviečia kolegas, pasako, kad šuo žymėjo ten ir ten. Jei spintelė, ji net nelenda, tuomet jie (pareigūnai) pasižiūri arba rado ar ne. Ji pati daiktų neišiminėja. 2019 m. birželio 21 d. atliekant kratą, ji nebendravo su įtariamuoju.

2022 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. G. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“ parodė, kad atliko kratą (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena. Pamena, kad butas buvo pirmame aukšte, gatvės nepasakys. Kartu su R. D., kinologe su tarnybiniu šuniuku, atliko kratą. Neatsimena kokiu pagrindu buvo atliekama krata. Pamena, kad ieškojo narkotikų, nes šuniukas narkotikų paieškai yra apmokytas. Teko laukti, kol atveš buto raktą, ilgokai laukė iki valandos gali būti. Raktą atvežė S. draugas, sakė draugas atveš. Butas palyginus buvo tuščias. Vaizdas, kad tuštokas butas. Virtuvėje šuniukas pasilipo ant spintelės ir rodė į viršų, uostymas į viršų. Jie pradėjo ieškoti, spintelėje rado susuktą folijoje. Įtarė, kad ten narkotinės medžiagos. Nelabai atsimena ką dar rado. Liudytojas nepamena, ką sakė S. dėl rastų medžiagų, nesureikšmino įvykių.

Apklaustas 2022 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. A. S. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“ parodė, kad pinigai turi tam tikrus rekvizitus, o netikri pinigai, tai galima juos dalinai klastoti, tai gali būti nominalo pakeitimas, o pilna jų klastotė, tai galima pabandyti atkartoti apsaugos priemones. Šituos banknotus galima nusipirkti internete, ne tik eurų, bet ir visų valiutų banknotus, ant tų banknotų yra atspausdintas specialus užrašas, ant jų nėra jokių apsaugos priemonių. Tai nėra tiktas banknotas. Jie naudojami kaip judesio rekvizitai, kinematografijoje, kai filmuojama filmai. Žmonės gali naudoti juos gimtadieniuose, čia toks kaip suvenyras. Rastas banknotas neturi jokių apsaugų.

Nors D. Ž. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 Straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį padarymo, paaiškinęs aplinkybę, jog įvykio dieną degalinėje atsitiktinai sutiko M. S., su kuriuo po to važinėjosi M. S. automobiliu, jis nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, tik sėdėjo M. S. automobilyje, o kaltinamasis M. S. iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodęs aplinkybę, kad nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu jis pavartojo smurtą, o D. Ž. neatliko jokių veiksmų pastarojo atžvilgiu, neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 1 dalies padarymo, kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir kaltinamojo M. S. kaltę padarius be minėtų straipsnių ir BK 259 straipsnio 2 dalį, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, nukentėjusiojo I. S. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, bylos rašytiniai duomenys, paties kaltinamojo M. S. duoti parodymai teisiamajame posėdyje, o taip pat liudytojų V. A., L. B., R. D., G. U., R. G., D. A. S. duoti parodymai teisiamajame posėdyje.

Iš akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime suvesti į akistatą nukentėjusysis I. S. ir įtariamasis M. S. liko kiekvienas prie savų duotų parodymų. Nukentėjusysis I. S. patvirtino, kad 2019 m. sausio 14 d. jį sumušė M. S. su jam nepažįstamų asmeniu. Po to M. S., jam sumuštam sėdint automobilyje, iš jo (I. S.) striukės kišenės pagrobė jo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Akistatos metu įtariamasis M. S. teigė, kad I. S. jis mušė vienas, jo paso nepagrobė. Akistatos metu nukentėjusysis I. S. davė parodymus, analogiškus jo iki tol duotiems ikiteisminiame tyrime parodymams (7 t., b. l. 24-27).

Iš byloje pateikto asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis I. S. iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 1, tai M. S., kuris jam žinomas kaip M., kuris 2019 m. sausio 14 d. jį sumušęs, prievartą įstūmė į automobilį, iš striukės kišenės ištraukė jo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą su jame buvusiais 100 Eurų. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Atpažinimo metu ikiteisminiame tyrime fotografuota (1 t., b. l. 129-132).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (patikrinimo įvykio vietoje protokolas) protokole nurodyta, kad nukentėjusysis I. S. parodė įvykio vietą, kurioje 2019 m. sausio 14 d. jis buvo sumuštas dviejų asmenų. Nukentėjęs I. S. parodė, kuo ir kur jam buvo suduodami smūgiai, kur link jis buvo vežamas automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, į kurį jis buvo prievarta įsodintas. Nukentėjęs parodė vietą į kur jis buvo atvežtas, kur sustojo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, parodė kryptį kur pabėgo M. S. ir D. Ž., pamatę atvykstantį policijos tarnybinį automobilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu sudaryta schema, fotografuota (1 t., b. l. 136-142).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. padaryti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai bei kraujosruvos abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, kaktoje, tarpuakyje, dešinio smilkinio bei žando ir skruosto srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu kelios dešimt minučių iki GMP iškvietimo 2019 m. sausio 14 d. 9:44 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek ir spardant. Kadangi sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius, nėra galimybės kategoriškai atsakyti vienu ar keliais daiktais padaryti sužalojimai. Minėti sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Sužalojimų būdingų savigynai nėra. Konstatuoti sužalojimai padaryti suduodant mažiausiai šešiais smūgiais per trumpą laikotarpį. Remiantis medicininiais duomenimis sužalojimų padarymo eiliškumo šiuo atveju nustatyti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Tyčia taip susižaloti save galėjo ir nukentėjusysis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 7-8).

Iš byloje pateikto antstolių rūmų pranešimo matyti, kad dėl I. S. buvo pradėtos 2 bylos, kurios užbaigtos 2018 m. gruodžio 6 d. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš viso sumokėta 120 Eurų (2t., b. l. 49-52).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. sausio 14 d. 9.16 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl nusikaltimo prieš asmenį adresu: (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (2 t., b. l. 95-96).

Ikiteisminiame tyrime perklausius pateiktą pranešimo garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro (kitų objektų apžiūros protokolas) nurodyta, kad perklausytas 2019 m. sausio 14 d. 9.16 val. įrašo metu girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir centro operatorės. Perklausius įrašą, sudaryta pokalbio suvestinė. Pranešėja prašo iškviesti policiją (duomenys neskelbtini) prie turgaus, jaunimas spardo žmogų, jėga kiša žmogų į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos ir nuvažiavo link pervažos (2t., b. l. 97-98).

AB Lietuvos Geležinkeliai Prevencijos departamento Apsaugos ir kontrolės skyrius byloje pateikė 2019 m. sausio 14 d. užfiksuotą vaizdo įrašą (2 t., b. l. 102).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime peržiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas 2019 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) pervažos, gautas iš AB Lietuvos geležinkeliai. Viename iš vaizdo įrašų užfiksuota: 2019 m. sausio 14 d. 09.09.12 iš dešinės pusės keliu atvažiuoja baltas lengvasis automobilis ir sustoja šalia pilko pastato. Iš automobilio kairės ir dešinės pusės išlipa du asmenys. Asmenys vaikšto prie automobilio, vienas nueina link pilko pastato ir už jo užeina. Prie automobilio matomi du vaikštantys asmenys. Du asmenys nuo automobilio eina link pilko pastato. Po to trys asmenys grįžta prie automobilio ir 2019 m. sausio 14 d. 09.12.29 vienas asmuo pradeda bėgti nuo baltos spalvos automobilio per kelią į dešinę pusę, o kitas asmuo jį vejasi. Antras asmuo pirmą asmenį sustabdė kelkraštyje ir galimai priverstinai veda atgal prie automobilio. Trečias asmuo laukia prie automobilio. Po to visi trys asmenys nueina prie pilko pastato. 2019 m. sausio 14 d. 09.13.03 val. pervažos link važiuoja policijos automobilis ir nuvažiuoja prie balto automobilio. Vienas asmuo pribėga prie policijos automobilio (2 t., b. l. 107-109).

Iš byloje esančio savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovė pateikė elektronines laikmenas su užfiksuotais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 113; 117-118).

Apžiūros protokole nurodyta, kad tyrime peržiūrėtos elektroninės laikmenos su vaizdo įrašais, kuriuos 2019 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), vadovė. Vaizdo įrašuose 2019 m. sausio 14 d. 8.25- 8.45 val. užfiksuotas baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. ir su juo buvęs vaikinas (2 t., b. l. 114-115).

Apžiūros protokole nurodyta, kad tyrime peržiūrėti pateikti 2019 m. sausio 14 d. 8.26-8.50 val. užfiksuoti vaizdo įrašo failai iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, asmuo - M. S. kartu su D. Ž.. Apžiūros metu padarytos sustabdytų kadrų fotonuotraukos (2 t., b. l. 119-123).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant dviejų puodelių, paimtų 2019 m. sausio 14 d., apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2t., b. l. 135-136).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime dėl sutapimų DNR duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant puodelio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2019 m. sausio 14 d., apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (žiūrėti 2019 m. birželio 12 d. LPKTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: M. S.; vyro biologinių pėdsakų, rastų ant puodelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2019 m. sausio 14 d., apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (žiūrėti 2019 m. birželio 12 d. LPKTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti – D. Ž. (2t., b. l. 137-138).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimti ikiteisminiame tyrime paimti įtariamojo D. Ž. lyginamieji DNR pavyzdžiai (8 t., b. l. 14-15).

Policijos registro DNR medžiagų ėmimo registro duomenimis nustatyta, kad M. S. DNR analitė DNR duomenų registre (Codis) jau yra, DNR medžiagą (ėminį) imti netikslinga (2 t., b. l. 139-140).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2020 m. lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant puodelio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2019 m. sausio 14 d., apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra ne D. Ž.. Ant puodelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2019 m. sausio 14 d., apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-21. (2 t., b. l. 146-149).

VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 15 d. duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas –savininkas IĮ (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 5 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. naujas savininkas yra V. K. (2 t., b. l. 150).

2019 m. sausio 22 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje – 1760 Eurų (2 t., b. l. 151).

Ikiteisminiame tyrime apžiūrėtas automobilis ‚(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo be išorinių apgadinimų, tvarkingas (transporto priemonės aprašas (2 t., b. l. 153).

2019 m. sausio 14 d. Transporto priemonės perdavimo- priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuotas į M. J. įmonę (2 t., b. l. 154).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)‘, į kurį įdėta SIM kortelė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 89).

Apžiūros protokole nurodyta, kad tyrime išanalizavus telefonų pokalbių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d. užfiksuoti 495 įvykiai (skambučiai ir SMS pranešimai). Tiriamuoju laikotarpiu užfiksuota sujungimų tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (I. S.) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.): 2018 m. gruodžio 4 d. 5 išeinantys neatsakyti ir 1 įeinantis skambutis; 2018 m. gruodžio 5 d. 2 išeinantys neatsakyti skambučiai; 2018 m. gruodžio 11 d. 7 išeinantys neatsakyti ir 1 išeinantis skambutis; 2018 m. gruodžio 14 d. 1 išeinantis ir 1 įeinantis SMS; 2018 m. gruodžio 18 d. 4 įeinantis SMS, 1 išeinantis ir 1 įeinantis skambučiai; 2018 m. gruodžio 21 d. 2 įeinantys SMS; 2018 m. gruodžio 4 d. 1 išeinantis neatsakytas skambutis; 2018 m. gruodžio 29 d. 2 išeinantys SMS; 2018 m. gruodžio 30 d. 1 išeinantis ir 1 įeinantis SMS; 2018 m. gruodžio 21 d. 4 įeinantis SMS, 1 išeinantis skambutis; 2019 m. sausio 14 d. 08.55 val. išeinantis skambutis 45 sek., bokštas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) signalo kryptis į (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) turgus patenka į celės veikimo zoną); 2019 m. sausio 14 d. 09.10 val. išeinantis skambutis 22 sek., bokštas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) signalo kryptis į (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) turgus patenka į celės veikimo zoną); 2019 m. sausio 14 d. 09.14 val. įeinantis skambutis 31 sek., bokštas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) signalo kryptis į (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) turgus patenka į celės veikimo zoną). Telefono (duomenys neskelbtini) (M. S.) skambučių išklotinė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d.. Užfiksuoti 10874 įvykiai (skambučiai ir SMS pranešimai). Tiriamuoju laikotarpiu užfiksuota (skambučiai su I. S. nurodyti aukščiau): 2019 m. sausio 14 d. 9.14 val. telefonas (duomenys neskelbtini) užfiksuotas bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje esančiu adresu (duomenys neskelbtini) signalo kryptis į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) turgus patenka į celės veikimo zoną) (3 t., b. l. 106-107).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti VĮ „Regitra“ raštu Nr. ((duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai – V. K. vardu sudarytos transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartys, tarp kurių yra sutartis dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 4 d. pirkimo. VĮ „Regitra“ taip pat pateikė sutartis, kur viena iš šalių IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“(5 t., b. l. 116-118).

Kaltinamasis M. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis įgijo ir laikė netikrus pinigus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 50 Eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus, t. y. išspausdintas ofsetine spauda, kurį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje- bute adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. birželio 21 d. 11.30 val. kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai, taip tokiu būdu įgijo ir laikė netikrus pinigus.

2020 m. gruodžio 18 d. apklaustas įtariamuoju M. S., atsisakė duoti parodymus įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (7 t., b. l. 107-108). Teisiamajame posėdyje M. S. neprižino kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad kratos metu, kuri buvo atlikta ne jo gyvenamojoje vietoje, o bute, kurį tuomet nuomojosi jo pažįstamas T. V.. Kratos metu rasti daiktai priklausė ne jam, o T. V.. M. S. paaiškinimu, tyrimo pradžioje jis nurodė, kad minėtame bute kratos metu rasti daiktai yra jo, apsiėmė kaltę, nes jam buvo pareikšti įtarimai pagal daugelį straipsnių. Tačiau minėti daiktai, tame tarpe 50 Eurų pinigų kupiūra, kuri yra parduodama parduotuvėje (kaip suvenyras), naudojama kine, priklausė ne jam, o T. V., minėto buto nuomininkui, ir už kurią (piniginę kupiūrą) net asmuo neturi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta 50 Eurų kupiūra. Atlikus objektų tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas vienas penkiasdešimties nominalo vertės eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis netikras (1 t., b. l. 26).

Ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 26 d. apklaustas papildomai M. S. epizode dėl netikrų pinigų kaltę pripažino. Mano, kad 2018 m. vasarą už parduotą automobilį gavo 50 Eurų kupiūrą, kurią kratos metu rado ir paėmė pareigūnai. Jam 50 Eurų kupiūra buvo įtartina, įtarė, kad ji gali būti netikra. Ją padėjo savo gyvenamojoje vietoje, virtuvinėje spintelėje. Nors kilo įtarimas, jog minima kupiūra netikra, niekur nesikreipė, nes nenorėjo, kad iškeltų bylą dėl netikrų pinigų. Jis nesikreipė į banką, nes banko darbuotojai būtų pranešę policijos pareigūnams. Minimos kupiūros nesunaikino. Neplanavo šių pinigų panaudoti. Nebuvo tikras, kad jie netikri. Būtų gaila sunaikinti 50 Eurų (7 t., b. l. 55-59).

Iš byloje pateikto kratos protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. atlikus kratą įtariamojo M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas 50 Eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu fotografuota (4 t., b. l. 32-41).

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kratos įtariamojo M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu -(duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas 50 Eurų banknotas - vienas penkiasdešimties nominalo vertės eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas ne pagal tokių piniginių ženklų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis netikras. Banknotas yra išspausdintas ofsetine spauda. Banknoto averse ir reverse yra išspausdinti užrašai „THIS IS NOT LEGAL. IT IS TO USED FOR MOTION PROPS“. Tokie banknotai yra naudojami kinematografijoje (4 t., b. l. 64-65).

Byloje apklaustas liudytojas D. A. S. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“ parodė, kad tokius banknotus galima nusipirkti internete, ne tik eurų, bet ir visų valiutų banknotus, ant tų banknotų yra atspausdintas specialus užrašas, ant jų nėra jokių apsaugos priemonių. Tai nėra tiktas banknotas. Jie naudojami kaip judesio rekvizitai, kinematografijoje, kai filmuojama filmai. Žmonės gali naudoti juos gimtadieniuose, čia toks kaip suvenyras. Taigi esant tokios byloje nustatytoms aplinkybėms, kuomet pats specialistas (liudytojas) D. A. S. nurodė aplinkybę, kad ant 50 Eurų kupiūros yra atspausdintas specialus užrašas, nurodantys, kad banknotas yra netikras, kuris gali būti naudojamas kaip judesio rekvizitai, kinematografijoje, filmavimo metu, žmonės juos gali įgyti internetinėse parduotuvėse kaip suvenyrus, todėl M. S. pareikštas kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas ir yra išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat kaltinamajam M. S. yra pareikštas kaltinamas padarius nusikalstamą veiką pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksli data laikas ir tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, iš D. S. piniginės, padėtos prie pavarų svirties, pagrobė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą D. S. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. spalio 14 d. automobilio apžiūros metu šį dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis M. S. paaiškino, kad jis neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl pažįstamo D. S. prašydavo jį pavežioti bei pastarajam ne kartą yra davęs savo automobilį naudojimuisi. Radęs D. S. vairuotojo pažymėjimą automobilyje, jį įsidėjo į savo piniginę, kad atiduotų pastarajam. Įsidėjo į piniginę, nes tuomet vertėsi automobilių pardavimu-pirkimu, o minėtas automobilis buvo paruoštas pardavimui. Neatidavė D. S. vairuotojo pažymėjimo, nes pastarasis tuomet atliko tarnybą, tačiau apie rastą pažymėjimą jis informavo telefonu. Nukentėjęs D. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog pats kaltas, kad paliko dokumentą. Nemano, kad pastarasis (M. S.) ką nors darytų su jo dokumentu. Neatsimena, ar buvo susitikęs su M. S. laikotarpiu kuomet jis tarnavo armijoje. Jo santykiai su M. S. yra draugiški. Jis neturi pagrindo manyti, kad pastarasis (M. S.) galėjo pagrobti dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos, gal ne taip suformulavo. Pažymėjimą jis paliko be piniginės ir pats yra kaltas. Jo teisės yra policijoje. Jis niekam neturi pretenzijų. Jis turi išsiėmęs antras teises, bet jos atimtos (duomenys neskelbtini) policijoje. Tos teisės (vairuotojo pažymėjimas), kurios paimtos policijoje, jau negalioja, nes buvo išimtos antros teisės (vairuotojo pažymėjimas). 2022 m. spalio 7 d. teisiamajame posėdyje nukentėjęs D. S. paaiškino, jog ne kartą jis važiavo M. S. automobiliu, kurį duodavo važiuoti S.. Jis pats yra prašęs duoti jam (D. S.) automobilį. Tai nebuvo vienkartinis M. S. automobilio vairavimo atvejis. Vairuotojo pažymėjimą jis turėdavo prie savęs, ir/ar laikydavo jį prie porankio, tarp automobilio sėdynių, kuris galėjo automobilyje nuslysti ir/ar nukristi. Karinę tarnybą jis atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo jis kreipėsi į įstaigą tuomet, kai sužinojo, kad policija negrąžins vairuotojo pažymėjimo.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius. Apie tai daug kartų pasisakyta ne tik apeliantų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-426/2006, tačiau ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016 ir kt. Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aukščiau aptartų įrodymų visuma, kaltinamojo M. S., nukentėjusiojo D. S. duotais parodymais nustatyta, kad nukentėjęs D. S., vairuodamas kaltinamojo M. S. automobilį, paliko savo vairuotojo pažymėjimą, kaip parodė nukentėjęs, vairuotojo pažymėjimas galimai nuslydo link porankio. Nustatyta, kad radęs nukentėjusiojo D. S. vairuotojo pažymėjimą, M. S. jį informavo, tačiau jie nesusitiko dėl svarbių aplinkybių, nes pastarasis (nukentėjęs) atliko tarnybą. Be to, kaip nurodė nukentėjęs D. S., vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo būtinas, nes tuomet jis atliko karinę tarnybą. Taigi kaltinamojo M. S. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 302 straipsnio 1 dalis) padarymo, kaltinimas yra nepagrįstas ir jis yra išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. S. yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Teisiamajame posėdyje M. S. neigė kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 259 straipsnio 2 dalis). Paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti daiktai: svarstyklės, plastikinis konteineris, aliuminio folijos paketėliai (2 vnt.) su augalinės kilmės medžiaga, stiklinė kolba, stiklinė pypkė priklausė ne jam, o T. V., t. y. asmeniui, kuris minėtame bute gyveno. Tyrime kaltę pripažino, prisiėmė kaltę sau, nes jam buvo pareikšti įtarimai pagal daug straipsnių, už kuriuos grėsė nemaža bausmė, pradėjus tyrimui byrėsi, sako tiesą.

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo M. S. gyvenamojoje vietoje 2019 m. birželio 21 d. buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: svarstyklės, plastikinis konteineris, aliuminio folijos paketėliai (2 vnt.) su augalinės kilmės medžiaga, stiklinė kolba, stiklinė pypkė. Ikiteisminio tyrimo metu gavus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta duomenų, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų folijos lankstinukų, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,595 g, delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 9,2 %. Ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinių medžiagų - kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Ant malūnėlio ir abiejų pypkių, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (1 t., b. l. 30).

Ikiteisminiame tyrime po pareikšto įtarimo, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apklaustas įtariamuoju M. S. atsisakė duoti parodymus (7 t., b. l. 106-108).

Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime 2019 m. rugpjūčio 28 d. M. S. nepripažino kaltės dėl epizodo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. kuomet kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos narkotinės medžiagos, jos yra ne jo. Šiame bute jis negyvena nuo (duomenys neskelbtini), nes pasirašė nuomos sutartį, gyvena kitu adresu. Gyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) sutarties kopija pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kuomet buvo daroma krata adresu - (duomenys neskelbtini), buto raktus atvežė nuomininkas T., kuris tuo metu gyveno šiame bute. Kratą dariusiems pareigūnams jis sakė, kad buto raktų jis (M. S.) neturi. Pareigūnai pasakė, kad tada bus išpjautos durys. Šiame bute jis gyveno žodinės sutarties pagrindu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar atliekant kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini), dariusiems pareigūnams sakė, kad šiuo adresu jis negyvena (7 t., b. l. 75-78).

2021 m. birželio 21 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą įtariamojo M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: svarstyklės, konteineris, paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, kolbutė, pypkė. Kratos metu fotografuota (4 t., b. l. 32-41).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų folijos lankstinukų, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,595 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 9,2 %. Ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu adresu - (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinių medžiagų - kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Ant malūnėlio ir abiejų pypkių, paimtų 2019 m. birželio 21 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (4 t., b. l. 72-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. šlapime (paimtame 2019 m. birželio 21 d. 13.05 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (6 t., b. l. 163).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Ž. padarė 4 apysunkius (BK 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį) ir vieną nesunkų (BK 284 straipsnį) nusikaltimus.