Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (spec. mokykla), gyvenanti (duomenys neskelbtini) , netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. M. grasino nužudyti žmogų: 2014 m. gegužės 11 d., apie 15.20 val., prie Barstyčių vaikų globos namų, adresu (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant ir girdint D. B., Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. policijos komisariato pareigūnams: viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui S. B. ir kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Henrikui Pargaliauskui, žodžiais „ar nori, kad aš tave padurčiau su žirklėmis”, „aš tave užmušiu” bei veiksmais, t. y. iš striukės kišenės išsitraukusi ir rankoje laikydama žirkles, bėgdama nukentėjusiosios link, tyčia grasino nužudyti žmogų – mažametę G. K., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamoji M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai parodė, kad iki pilnametystės ji gyveno Barstyčių vaikų globos namuose, 1996-04-24 jai suėjo 18 m., po to jai dar mėnesį leido jai pagyventi Barstyčių vaikų globos namuose. Datos nepamena, bet žino, kad jai jau buvo 18 metų, Barstyčių vaikų globos namuose buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų, buvo apsvaigusi, pamena, kad susipyko su G. K., gyvenančia tuose pačiuose globos namuose. Susipyko, nes G. K. sakė, kad ją reikia vežti į „Švėkšną“. Ji žino, kad Švėkšnoje yra ligoninė, pati yra buvusi panašioje ligoninėje, todėl supyko ant G. K., pradėjo ją vaikytis su žirklėmis, kurias turėjo kišenėje. Vaikydamasi šaukė „ar nori, kad padurčiau“. Žirkles nešiojosi, nes su jomis galėjo atsirakinti duris jei ją uždarytų auklėtoją kambaryje. Kieme buvo policijos pareigūnai, kuriuos ji pati buvo iškvietusi dėl kito vaiko ginčo su jo seserimi. Policijos pareigūnai atėmė iš jos žirkles. Paleidus ją ji toliau nusivijo į globos namus G. K., susipešė, tačiau tuoj ją išskyrė atbėgę policijos pareigūnai. Taip elgėsi nes jai buvo užėjęs pykčio priepuolis. Teigia, jog kartai jai užeina pykčio priepuoliai, tada ji būna viena užsidariusi, kol nusiramina, būna, kad viską daužo. Pripažįsta, kad yra lankiusis pas gydytoją dėl tokio jos elgesio, gydytojai jai nepatinka, pati savarankiškai niekada nesilankė. Šiuo metu gyvena jai priklausančiame name, kurį jai nupirko globos namai, kartu dar gyvena jos brolis ir brolio draugė. Pripažįsta, kad pykčio priepuoliai užeina pavartojus alkoholio, tačiau kai kažkas siūlo išgerti alkoholio ji negali atsisakyti. Teigia yra įstojusi į Skuodo amatų mokyklą, kitą savaitę turi pradėti mokytis, apdailininkės specialybės. Po šio įvykio G. K. nebuvo sutikusi, jos neatsiprašė ir jai tas pats ar jai atleido G. K. už grasinimą žirklėmis.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dalyvavo atliekant M. M. ekspertizę, ekspertizės metu buvo tiriami medicininiai dokumentai bei bendraujama su M. M., atliekami psichologiniai testai. Ekspertizės metu M. M. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu reikalaujančiu dėmesio ir gydymo (įgimta silpnaprotystė). Nepaisant konkretaus mąstymo ir defektinio intelekto M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu 2014 m. gegužės 11 d., galėjo suprasti savo veiksmų esmę, galėjo suprasti, kad su žirklėmis negalima pulti kito žmogaus, tačiau dėl sutrikusios impulsų kontrolės jos veiksmų valdymas buvo apsunkintas. Tokia jos liga (silpnaprotystė) yra priskiriama prie riboto pakaltinamumo, tačiau riboto pakaltinamumo būseną konstatuoja teismas. Teigia jog tokiai ligai medikamentinis gydimas netaikomas, efektyviausia socialinė priežiūra, ambulatorinis gydimas, todėl rekomenduoja jai taikyti ambulatorinį stebėjimą.

Liudytoja S. M., kuri tuo pačiu yra ir nukentėjusiosios G. K. atstovė pagal įstatymą, paaiškino, kad dirba Barstyčių vaikų globos namuose socialine darbuotoja. M. M. taip pat buvo Barstyčių vaikų globos namų gyventoja, tačiau po 2014-05-11 įvykio, kai pagrasino nužudyti G. K., ji, kaip sulaukusi pilnametystės, iš globos namų buvo iškeldinta. Globos namai iš išeitinės nepilnamečio išmokos nupirko M. M. būstą, kuriame ji šiuo metu gyvena. Išbraukiant ją iš vaikų globos namų sąrašų turėjo būti informuota socialinės priežiūros tarnyba, tačiau ji tame procese nedalyvavo. 2014 m. gegužės 11 d. dėl vaikų konflikto M. M. iškvietė policijos pareigūnus nesant tam objektyvaus pagrindo. Buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie aiškinosi šio įvykio aplinkybes. Stovint kieme išgirdo triukšmą. G. M. M. balsas. Pareigūnai nuvyko pažiūrėti, o ji nuvedė kitus vaikus į vidų. Įvykio ji nematė, tik žino, kad parbėgo išsigandusi G. K., o policijos pareigūnai sulaikė M. M.. G. K. papasakojo, kad einant iš parduotuvės Monika ją užsipuolė, mėtė į ją akmenys, ją pravardžiavo bei grasino padurti žirklėmis, laikydama žirkles rankose Monika ją vijosi. Po šio įvykio M. M. buvo nuspręsta iškeldinti iš vaikų globos namų, nes jai jau buvo suėję 18 metų ir ji niekur nebesimokė. Patvirtino, kad ji dalyvavo G. K. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, G. K. parodymai užrašyti teisingai.

2014-07-01 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje Nr. 85TPK-226/2014, nurodyta, kad M. M. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu reikalaujančiu dėmesio ir gydymo (įgimta silpnaprotystė). Nepaisant konkretaus mąstymo ir defektinio intelekto M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu 2014 m. gegužės 11 d., galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl sutrikusios impulsų kontrolės jos veiksmų valdymas buvo apsunkintas. Nepaisant žemo intelekto M. M. gali suprasti savo veiksmų esmę jai įprastose buitinėse situacijos, nereikalaujančiose abstraktaus mąstymo, bet konfliktinėse, frustuojančiose, stresinėse situacijose , dėl sutrikusios impulsų kontrolės, jos veiksmų valdymas yra apsunkintas. M. M. rekomenduojama skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą. M. M. gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. (b. 1. 69-71)

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2014-05-11 tyrėjo S. B. tarnybinį pranešimą (b.l. 1, 2). Grasinimo faktą patvirtina nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės pareiškimas (b.l. 3), tyrėjo H.Pargaliausko tarnybinis pranešimas (b.l. 4). Informacija apie užregistruotą įvykį (b.l. 5-8). Įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 13-16). Įvykio vietos apžiūros metu paimtų žirklių apžiūros protokolas (b.l. 17-18). Liudytojos D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-30 (b.l. 31-32). Taip pat M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitinka jos parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu (b.l. 42-43, 80).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus darytina išvada, kad M. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtis.

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, šiuo atveju kaltinamajai yra konstatuotas psichinis sutrikimas įgimta silpnaprotystė. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Šiuo atveju ekspertas nurodo, jog kaltinamoji galėjo suprasti darantį nusikaltimą, tačiau jos veiksmu dėl sutrikusios impulsų kontrolės jos veiksmų valdymas buvo apsunkintas. Tokia būsena atitinka riboto sąlygas. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu eksperto duotą išvadą bei 2014-07-01 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą (b.l. 69-71) M. M. pripažintina ribotai pakaltinama (LR BK 18 str.).

Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatyta, jog konkrečią medicinos priemonę parenka teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, veiką padariusio asmens psichikos sveikatos būseną, teismo psichiatrinės ekspertizės akte esančias rekomendacijas, bylos faktinius duomenis. Atsižvelgiant į eksperto išvadas, į kaltinamosios protavimo lygį teisiamojo posėdžio metu į tai, kad ji ketina mokytis įgyti specialybę, anksčiau nėra teistą ar traukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai skirtina priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.)

Atleidus nuo atsakomybės kaltinamąją pagal BK 18 str. 2 d., nenagrinėtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai pagal BK 38 str. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju būtinas kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas. M. M. teigė, kad nėra atsiprašiusi, susitaikiusi su G. K.. Tai, kad G. K. savo iniciatyva jai atleido nelaikytina abipusiu susitaikymu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikaltimo įrankis – žirklės, saugomas Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti, jog M. M. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama ribotai pakaltinama ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalimi atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti M. M. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą.

Nusikaltimo įrankį – žirkles, saugomas Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Informuoti socialinės priežiūros instituciją apie tai, kad M. M. tikslinga skirti socialinę pagalbą, priežiūrą.

M. M. skirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Skuodo rajono apylinkės teisme.