- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2-66-308/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00728-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. B.
2012 m spalio 29d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovei A. B. ,atstovei adv.Inesai Arbočienei, išvadą duodančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kvitkauskienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,santuokoje įgyto turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu V. B. įregistruotą 2007 m liepos 7 d. Varėnos raj. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje,įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. B. a.k(duomenys neskelbtini) kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę – B. pavardę,nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja-ieškove A. B. a.k (duomenys neskelbtini),iš atsakovo V. B. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nuo 2011 m birželio mėn.po 1000 (vieną tūkstantį ) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui D. B. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisiant jai iš atsakovo 13 625 Lt piniginę kompensaciją,priteisti jai iš atsakovo V. B. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė,kad 2006 m. pabaigoje atostogaudama Airijoje susipažinusi su atsakovu. 2007 m. liepos 7 d. sudarę santuoką, kuri buvo įregistruota Varėnos raj. CMS. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. B., a. K. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis nepilnamečiu. Nors santuoką kūrę tikėdami bendra ateitimi, palaipsniui išaiškėjo charakterių nesuderinamumas ir skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes. Bendrų sprendimų taip ir negalėdavę priimti, nes nuomonės pradėjo skirtis kardinaliai, o į jos pasiūlymus sutuoktinis neatsižvelgdavo, bendrus jų šeimos poreikius ignoruodavo. Ypač jų nuomonės skyrėsi dėl sūnaus auklėjimo ir priežiūros. Atsakovas sūnaus interesus demonstratyviai ignoruodavo, pavydėjo jam net maisto. Visos namų problemos gulė ant jos pečių, atsakovas neprisidėjo prie bendrų klausimų sprendimo ne tik fiziškai, bet ir finansiškai, tuo pažeisdamas sutuoktinio lojalumo pareigą. Neištvėrusi psichologinio spaudimo ir neturėdama jokių artimųjų bei draugų, galinčių jai padėti, 2010 m. rugsėjo mėn. su sūnumi grįžusi gyventi į Lietuvą. Siūliusi ir atsakovui kartu grįžti į Lietuvą, tačiau jis jokio noro išsaugoti šeimą nerodė. Nuo to laiko bendro ūkio neveda. 2011 m. vasario mėn. nuvykusi pas atsakovą ir bandžiusi dar kartą išgelbėti šeimą, tačiau iš atsakovo pusės šių pastangų nebuvo, iš jų būsto teko išvykti ne savo noru.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-14/2008 pasisakė: CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Pagal jį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai: 1) pažeistų pareigų pobūdis; 2) pažeidimo pobūdis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-49/2008 konstatavo : Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Bandžiusi santuoką nutraukti bendru sutarimu, buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau atsakovas pareiškė, kad apsigalvojo ir nuo to laiko pats jokios iniciatyvos santuoką nutraukti nerodo. Kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamos jos turtinės ir asmeninės teisės,buvusi priversta kreiptis į teismą.
Neatsakingas atsakovo elgesys labai neigiamai paveikė jos vidinę savijautą - dėl šių įvykių ji jau ilgą laiką jaučiasi morališkai palaužta, sutriko miegas ir maitinimasis, nukrito svoris, sunku susikaupti. Pasitikėjimas žmonėmis ir ypač vyrais visiškai žlugo. Atsakovo netinkamą elgesį ir šeimos ignoravimą labai skaudžiai išgyveno sūnus, kuriam turinti skirti ypatingą dėmesį ir psichologiškai motyvuoti, pati būdama dvasinėje krizėje. Susiklosčiusioje situacijoje įvertinti patirtą pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir skausmą pinigine išraiška labai sudėtinga, tačiau CK 3.70 str. 2 d. suteikia teisę iš atsakovo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Moralinės žalos atlyginimo dydį pasirinkau ne tiek įvertindama savo praradimus, kiek atsižvelgdama į realias atsakovo galimybes ją atlyginti. Patirtas pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai ir skausmas bei CK 3.70 str. 2 d. leidžia iš atsakovo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Moralinę žalą vertinanti 10 000 Lt. Atsakovas paliko savo šeimą likimo valiai, nesirūpina sūnaus auklėjimu, todėl savo kaltais veiksmais sukelia santuokos iširimo dėl jo kaltės pasekmes.
Po ištuokos pageidaujanti pasilikti santuokinę pavardę B. (CK 3.69 str. 1 d.).
II. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
(duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. B., šiuo metu taip pat esantis nepilnamečiu. Mano, kad ji kaip motina dėl natūralaus ryšio gali geriau pasirūpinti sūnaus auklėjimu, sveikata ir sudaryti palankias sąlygas joms visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti jį savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str. 2 d.). Be to, viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių ir yra ta aplinkybė, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi, todėl mananti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaiko auklėjime, neprieštaraujanti dėl sūnaus bendravimo su tėvu (CK 3.165 str. 1 d., 3 d.).
Abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti bei išlaikyti vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Augantiems vaikams reikalingas tinkamas aplinkos ir palankių gyvenimo sąlygų užtikrinimas, atsakovas privalo materialiai remti savo nepilnametį vaiką ir išlaikyti jį atsižvelgiant į jo poreikius bei savo turtinę padėtį. Grįžusi į Lietuvą nuo 2010 m. rudens buvo bedarbė, jokių pastovių pajamų apart neįgalumo pensijos (275 Lt) neturėjusi ir jos galimybės išlaikyti sūnų bent minimaliai šiuo metu nėra realios. Tuo tarpu atsakovas dirba užsienyje ir jo pajamos nepalyginamai didesnės, nei vidutiniškai Lietuvoje (gyvenant kartu jis gaudavo apie 6000 Lt per mėnesį), todėl jis tikrai gali skirti didesnį nei lemia būtinieji sūnaus poreikiai, išlaikymą. Mano, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad sūnus yra mažametis, o išlaikymas priteisiamas iki jis taps pilnamečiu, tai yra jo net ir būtinieji poreikiai tiek maistui tiek aprangai ar lavinimuisi nuolat didės. Be to, paskutiniu metu viskas, ypač maistas, būsto išlaikymo (šildymo ir vandens) išlaidos labai padidėjo.
Jų sūnui nustatyta abiejų kojų plokščiapadystė. Kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą, jam reikia pirkti specialią avalynę, dėl krūtinės ląstos deformacijos reikalingi nuolatiniai masažai. Todėl jo sveikatai kas mėnesį turinti papildomai išleisti apie 100 Lt. Kitų specialių poreikių sūnus neturi. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.196 str. 1 d. 1 p. prašo nustatyti išlaikymo dydį sūnui – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jis sulauks pilnametytės po 1000 Lt, ją paskiriant sūnui mokamų išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje (toliau - LAT apžvalga) Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. CK III-ios knygos komentare, 3.192 str. akcentuojama, kad “Išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą” (turima omenyje nei lemia būtinieji vaiko poreikiai). Todėl mananti, kad atsižvelgiant į jos bei atsakovo finansines galimybes bei jų sūnaus poreikius, atsakovas gali kas mėnesį skirti 1000 Lt sūnaus išlaikymui. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. atsakovas sūnui pervesdavo į jos sąskaitą 120 Eurų (apie 410 Lt), tačiau nuo 2011 m. birželio mėn. išlaikymo nebeskiria visiškai. Todėl prašanti teismo priteisti išlaikymą sūnui nuo 2011 m. birželio mėn. (CK 3.200 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo teisingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007.
Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje bendro turto (nei nekilnojamojo nei kilnojamojo) neįgiję. Gyvendami Airijoje įsigiję automobilį Nisan Primera - vertė 2000 Eurų (apie 7000,00 Lt), pirkę kompiuterį, kurio vertė 1000 Eurų (3450,00 Lt), televizorių Samsung LCD už 1600,00 Eurų (5500,00 Lt), muzikinį centrą 30,00 Eurų (100,00 Lt), akvariumą 400 Eurų (1200 Lt), kitus namų apyvokos daiktus (indus, įrankius, patalynę,kt.) bendrai sumai 10 000,00 Lt. Visa mūsų bendro turto vertė – 27 250 Lt.Kadangi ji grįžusi į Lietuvą, visi šie daiktai liko atsakovui, jų pargabenimas į Lietuvą būtų labai brangus, o atsakovas jais naudojasi vienas nuo 2010 m. rudens. Prašo priteisti jai tenkančią piniginę kompensaciją – 13 625,00 Lt (CK 3.117 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė,kad po ieškinio pateikimo su atsakovu buvo bandyta susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,tačiau atsakovo nurodytos sąlygos buvo visiškai nepriimtinos.
Atsiliepimas
Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko.Savo atsiliepimu į ieškinį nurodė,kad jis iš esmės neprieštarauja ieškovės norui išsituokti.Tačiau nesutinka su ieškovės nurodoma pozicija,kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės,nes santuoka nutrūko dėl ieškovės neištikimybės ir apie tai jis pasiruošęs pateikti įrodymus.Atsakovas nesutiko ir su ieškovės reikalavimu mokėti jai išlaikymą nurodydamas,kad ieškovė realiai yra darbinga,nes ir bendro gyvenimo Airijoje metu ji dirbo ir gaudavo ženklias pajamas.Nesutinkantis su ieškovės reikalavimu dėl 10 000 Lt moralinės žalos kompensavimo,nes įvertinant tai,kad santuoka iširo dėl jos kaltės toks reikalavimas yra ciniškas ir amoralus,bei nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tokios kompensacijos priteisimui.Nesutinkantis,kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina,nes ji neturi vaiko auginimui tinkamų sąlygų,niekur nedirba ir neturi nuolatinių pajamų ir ta aplinkybė,kad santuoka iširo dėl jos kaltės liudija,jog vaikui gyventi su ja bus nesaugu.Be to,svarstantis galimybę reikšti priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo.Dėl vaiko išlaikymo priteisimo nesutinkantis iš principo,nes jeigu bus reiškiamas priešieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo,tai reikalausiantis išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovės.Be to,iš principo nesutinkantis su tokio milžiniško dydžio išlaikymo-1000 Lt priteisimu iš jo vieno.Tokio dydžio išlaikymo priteisimas ,atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, yra nepriimtinas ir nerealus.Nurodo,kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ,atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes,išlaikymo dydis vaikui turėtų būti orientuotas į bendrą abiejų tėvų teikiamą 800 Lt išlaikymo sumą.Iki šiol teikdavęs geranoriškai išlaikymą po 400 Lt ir sutiktų toliau mokėti tokią sumą.Be to,pateiksiantis įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir išlaidas. Dėl įgyto turto dalybų su ieškovės pateikiamu turto įkainojimu nesutinkantis iš principo.Ieškovė nurodo daiktų įsigijimo vertes gerokai didesnes,nei realias,bei neįvertina jų nusidėvėjimo ir realios rinkos kainos šiuo metu.Dėl to ieškovės nurodoma turto vertė yra nerealiai užaukštinta ir jokiais įrodymais nepagrįsta.Dėl to ieškovės prašoma priteisti kompensacija yra absurdiško dydžio ir ieškovės nurodomi daiktai yra jau realiai pasidalyti tarp šalių ir jais nedisponuojantis,nes juos yra pasiėmusi ieškovė,bei prašo šį reikalavimą dėl kompensacijos visiškai atmesti.Nurodo,kad ieškovė ieškinyje dėl bendro turto nenurodo 10 000 eurų,kuriuos ji neteisėtai pasisavino ir ketinantis reikalauti jam tenkančios dalies nuo šių lėšų reikšdamas savarankišką ieškinį(priešieškinį šioje byloje). Ieškovės reikalavimus jam laiko neatitinkančius LR CK 1.5 str.nustatytų teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principų. Prašo atmesti ieškovės reikalavimus jam- dėl išlaikymo priteisimo ieškovei,dėl 1000 Lt išlaikymo vaikui D. priteisimo,13 625 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei už tenkančią turto dalį ir 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį pateikė ir atstovavimo sutartį,kuria jis pavedė adv.Mariui Ramanauskui pilnai jį atstovauti civilinėje byloje su ieškove A. B. dėl santuokos nutraukimo,vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,išlaikymo priteisimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo,bei visais su šiais reikalavimais susijusiais klausimais.Atsakovo atstovas dalyvavo 2012-01-05 parengiamajame teismo posėdyje ir tokiu būdu tiek atsakovas ,tiek jo atstovas žinojo apie iškeltą bylą.Po to siunčiant teismo šaukimus atsakovo atstovui jie nebūdavo įteikiami jo kontoros nurodytais adresais.2012-09-05 išsiuntus elektroniniu paštu pranešimą atsakovo atstovui apie teismo posėdį 2012 m spalio 8d.,atsakovo atstovas elektroniniu paštu patvirtino apie tinkamą informavimą dėl posėdžio datos.Tačiau atsakovo atstovas į posėdį neatvyko ir iki posėdžio pradžios atsakovo atstovas neinformavo teismo,kad į posėdį jis būtų negalėjęs atvykti dėl svarbių priežasčių ir nesant svarbių atsakovo atstovo neatvykimo priežasčių bylą buvo išnagrinėta be atsakovo atstovo dalyvavimo.
Išvadą duodančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė,kad skyrius neturi jokių žinių,kad ieškovė kuo tai nesirūpintų vaiku,ji rūpinasi vaiku,jį išlaiko.Todėl vaiko interesai būtų užtikrinti nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.Kartu vaiko išlaikymo interesai būtų užtikrinti iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiui vaikui,kadangi matyti,kad tėvas geranoriškai nesirūpina pakankamo išlaikymo vaikui teikimu ir atsižvelgus į vaiko sveikatos problemas tėvo teikiamas 1000 Lt išlaikymas padėtų užtikrinti visus būtinus vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pateiktu santuokos liudijimu(b.l.7) patvirtinama,kad šalių santuoka buvo įregistruota 2007 m liepos 7d.Varėnos raj.savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ,akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš pateikto gimimo liudijimo(b.l. 11) matyti,kad šalys turi nepilnametį vaiką- D. B. gim.(duomenys neskelbtini).
Iš ieškovės pateiktų išrašų iš nekilnojamojo turto registro bei VĮ Regitra pažymų matyti,kad ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų(b.l.15) matyti,kad D. B. yra nustatyta abiejų kojų plokščiapėdystė ir krūtinės ląstos deformacija
Iš 2010-09-23 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus išvados dėl A. B. darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.19)matyti,kad jai buvo nustatytas 2010-09-11- 2043-03-15 laikotarpiu 55 procentų darbingumas ir rekomenduojamam dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką.
Iš ieškovės pateiktų darbo sutarčių matyti,kad ji nuo 2011-09-01 neterminuotai dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2011-09-06 iki 2012-06-30 (duomenys neskelbtini) (darbas nepagrindinėje darbovietėje).
Iš pateiktos 2012-01-09 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti,kad A. B. 2011 m rugsėjo –gruodžio mėn.buvo išmokamas vidutinis apie 1281 lt atlyginimas,o iš 2012-01-09 pažymos matyti,kad 2011m rugsėjo-gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo išmokamas vidutinis 1082 Lt atlyginimas.
Iš ieškovės pateiktų pirkimo Airijoje čekių (b.l.20-24)matyti,kad 2010-06-13 B. įsigijo už 1500 eurų televizorių SAMSUNG 46 LCD 3D TV, bei TV laikiklį.
Iš Airijos Respublikos transporto departamento registracijos ir licenzijavimo pažymėjimo (b.l.25-26)matyti,kad 2010-02-28 V. B. įregistravo savo vardu automobilį NISSAN PRIMERA 1.6 .
Iš pateiktų atsakovo darbo užmokesčio apmokėjimo dokumentų 2010-12-02,2010-12-09 ir 2010-12-16 datomis(b.l.28-36) matyti,kad atsakovo savaitinis uždarbis sudaro apie 480 eurų.
Iš pateikto ieškovės sąskaitos banke SEB išrašo už 2010-09-01-2010-12-31 laikotarpį matyti,kad šiuo laikotarpiu ieškovės sąskaitoje 2010-10-15,2010-11-12 ir 2010-12-14 buvo padaryti V. B. mokėtų lėšų per Airijos banką D. įskaitymai po 120 eurų.
Iš 2011-05-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties(b.l.37) civilinėje byloje Nr.2-31-547/2011 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu (byla nutraukta pareiškėjai A. B. atsisakius pareiškimo) V. B. pareiškus norą papildyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl 10 000 eurų ,esančių A. B. žinioje,įskaitymo sūnaus D. B. išsilavinimui arba savarankiško gyvenimo pradžiai matyti,kad pareiškėja nurodė,kad tų pinigų nėra ir visas turtas,tame tarpe ir pinigai ,tarp jų buvo pasidalinti iki teismo.Iš pateiktos šioje sutarties dėl santuokos nutraukimo
Iš ieškovės paaiškinimo matyti,kad šalių šeima yra faktiškai iširusi jau nuo 2010 metų.Iš ieškovės paaiškinimo matyti,kad šeimos iširimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo elgesys ir nenoras išsaugoti šeimą.Ieškovė atsisako taikytis su atsakovu ir prašo santuoką nutraukti iš karto.Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iš jos nurodytų aplinkybių matyti,kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,kadangi jis nevykdė LR CK 3.27 str. reikalavimų ,kur numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės,kadangi matyti ,kad atsakovas po santuokos sudarymo nebuvo linkęs sukurti stabilius šeimyninius santykius, tinkamai nesirūpino nepilnamečiu vaiku ir faktiškai nusišalino nuo šeimos reikalų,dėl ko ieškovė su vaiku buvo priversta palikti šeimos nuomojamą būstą Airijos Respublikoje ir parvykti gyventi su vaiku į Lietuvą.Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė savo,kaip sutuoktinio,pareigas numatytas LR CK 3.60 str.2d.ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jai.Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aiškiai pagrindžiama,kad jai būtų būtinas buvusio sutuoktinio teikiamas išlaikymas.Iš pateiktų įrodymų matyti,kad ieškovė gali dirbti tam tikrus darbus,kurie nesusiję su išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodomomis kenksmingomis darbo sąlygomis ,bei matyti,kad ji gali dirbti mokytojo darbą pagal specialybę.Ieškovė įrodymais nepagrindžia,kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėtų dirbti ir jos pragyvenimą galėtų užtikrinti tik atsakovo teikiamas išlaikymas.
Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti,kad tinkamos vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygos būtų sudarytos tik vaikui gyvenant su ieškove,kadangi iš surinktų įrodymų matyti,kad vaikas jau ilgesnį laiko tarpą gyvena Lietuvoje,čia yra pagal savo amžių adaptavęsis,jam gyvenant su ieškove jis gali matytis su kitais artimais giminaičiais.Tuo tarpu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu nebūtų tinkamai rūpinamasi vaiku dėl atsakovo užimtumo darbe ir artimo ryšio su vaiku nebuvimo.Kartu yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti. Iš surinktų įrodymų visumos teismas laiko,kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis(apie 232 eurų) ,kas padėtų užtikrintų vaiko pragyvenimo ir mokymosi poreikius.Atsakovas nurodo,kad jis mokantis vaiko išlaikymui apie 400 Lt.Tokio mokėjimo(150 eurų) faktas yra patvirtinamas ieškovės pateiktu banko sąskaitos išrašu.Tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti,kad ji neturi savo būsto,gyventi jai su vaiku yra reikalinga samdytis būstą,šį būstą išlaikyti.Be to ,vaikas yra sergantis ir jam yra reikalingos nuolatinės medicininės procedūros(masažai) ,jam dėl plokščiapėdystės yra reikalinga pirkti specialią avalynę.Dėl to sūnaus išlaikymui atsiranda ir papildomi faktoriai dėl jo sveikatos.Atsižvelgiant,kad atsakovo uždarbis Airijoje yra ženkliai didesnis(pagal ieškovės nurodymą apie 6000 Lt per mėnesį),tai atsakovas proporcingai didesniu mąstu turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo poreikių.
Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės(nurodoma moralinės) žalos atlyginimo iš atsakovo ,kadangi gyvenant santuokoje sutuoktinis pažeidė lojalumo,savitarpio pagalbos ir pagarbos,rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas ir neatsakingas ieškovo elgesys labai neigiamai paveikė jos sveikatą,žlugo pasitikėjimas žmonėmis ,o visiškai vyrais.Tačiau atsakovė reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo pagal LR CK 3.70 str.2d.nepateikė įrodymų,kad būtų jos nurodomos aplinkybės.Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti,kad šeima iširo dėl skirtingų vertybių ir požiūrių į šeimą ir teismas laiko,kad kaltesnis šioje situacijoje yra ieškovas.Bet ieškovė nepateikė įrodymų,kurie rodytų atsakovo ypač netinkamą ir smerktiną elgesį(fizinio ar psichologinio smurto naudojimas,neištikimybė ar kiti panašūs veiksmai)šeimoje.Dėl to teismas laiko,kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.
Ieškovė taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą-automobilį NISSAN PRIMERA 7000 Lt vertės,kompiuterį 3450 Lt vertės,televizoprių SAMSUNG 5500 lt vertės,muzikinį centrą 100 Lt vertės,akvariumą 1200 Lt vertės,kitus namų apyvokos daiktus (indus,įrankius,patalynę,kt.) bendrai 10 000 lt,iš viso 27 250 Lt ,priteisiant jai 13 625 lt kompensaciją. Iš prijungtos Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr.2-31-547/2011 pagal šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu matyti,kad pateiktame 2010-09-07 pareiškime bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu sutuoktiniai nurodė,jog kilnojamąjį turtą yra pasidalinę ir vienas kitam pretenzijų neturi.Tą pačią poziciją ieškovė A. B. pakartojo ir teismo posėdyje 2011-05-31,kur byla buvo nutraukta.Todėl kyla pakankamas pagrindas abejoti ieškovės reikalavimu dėl šio turto padalijimo ir ieškovė neįrodo,kad šis šalių santuokoje įgytas turtas iki šiol nėra šalių pasidalintas,kas suteikia pagrindą šį reikalavimą atmesti.
Iš atsakovo priteistina ieškovei turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos : 1500 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą,kurios patvirtinamos 2012-10-08 advokato kvitu Nr.678953 bei ieškovės sumoktas 100 Lt žyminis ,mokestis dėl santuokos nutraukimo. Ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.Kadangi ieškovė šiuo metu viena augina nepilnametį sūnų,neturi kokio nors brangesnio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto,tai ji atleistina nuo likusio žyminio mokesčio mokėjimo pagal reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos už santuokoje įgytą turtą padalijimo .
Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei pagal reikalavimą už išlaikymo vaikui priteisimą už vienerių metų sumą(CPK 85 str.1d.3 p.),kuri sudarytų 288 Lt(12 mėn.x800 Lt =9600 Lt x0,03=288 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK CK 3.27, 3.59, 3. 60, 3.62, 3.70, 3.89, 3.169, 3.174, 3.192, 3.196 str.,CPK 259,265,268,270, 385 str.,282 str.2d.1 p. teismas
nusprendė:
Santuoką sudarytą tarp ieškovės A. B. (iki santuokos B.) a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2007 m. liepos 7 d. Varėnos raj. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokoje turėtas pavardes-B. ir B..
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su motina A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) .
Iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nuo 2011 m birželio 1d.kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15d.po 800 (aštuonis šimtus ) litų nepilnamečiui sūnui D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti iki jo pilnametystės,priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant jo motiną A. B. a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos 2011-08-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo V. B. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas.
Ieškinį dalyje pagal reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti atmesti.
Ieškinį dalyje pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Ieškinį dalyje pagal reikalavimą dėl šalių įgyto kilnojamojo turto padalijimo ir 13 625 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 288 (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis )litus žyminio mokesčio ir 52,22 Lt(penkiasdešimt du litus dvidešimt du centus)bylos nagrinėjimo išlaidų(pašto)valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 1500(vieną tūkstantį penkis šimtus)litų bylos nagrinėjimo išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 100(vieną šimtą)litų turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovę A. B. nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies atleisti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.