- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- eA-1347-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04172-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- G. H. D. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. H. D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. H. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. H. D. D. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašo 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31239 (toliau – ir Sprendimas), 2) Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1348 (toliau - Komisijos sprendimas), 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Gimtoje šalyje jai kilo pavojus dėl jos (duomenys neskelbtini). Anot jos, asmeninė jos patirtis, išdėstyta apklausos metu, sudaro pagrindą jos atžvilgiu suteikti prieglobstį. Dėl savo tautybės ji kilmės šalyje nuolat patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, todėl pareiškėja negalėjo jaustis saugi. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, realiai jų teisės nėra nei ginamos nei saugomos, todėl gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, kaip vienišai moteriai, visiškai nesaugu.
3. Pareiškėja teigė, kad atsakovo sprendimas grindžiamas prielaidomis, neatitinka nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluotos praktikos, nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – Tvarkos aprašas) nustatytų pareigų. Pareiškėjos?įsitikinimu, atsakovas?tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra paprasta moteris, užaugo ne europietiškoje kultūroje, neturi gyvenimiškos patirties ir išsilavinimo, visą laiką buvo priklausoma nuo kitų šeimos narių, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.
5. Pareiškėja paaiškino, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po (duomenys neskelbtini) vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali kilmės valstybės vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tuo tarpu vienišai moteriai, neturinčiai vyriškos lyties giminaičių, savarankiškai išgyventi tokioje aplinkoje visiškai neįmanoma, nes ir pačios visuomenės požiūris yra itin neigiamas.
6. Pareiškėja teigė, kad, nors skundžiamame Sprendime atsakovas remiasi Europos prieglobsčio pagalbos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors privalėjo, objektyviai vertindamas situaciją.
7. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei. Dėl to yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja nurodė, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjos skundą nagrinėsiančio administracinio teismo. Dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.
9. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis Sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas kaip praradęs teisinį pagrindą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) sunki ekonominė situacija bei Islamo valstybės teroristinė grupuotė (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grėsmės visame (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko ir įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją, konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Vertinant pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, kad (duomenys neskelbtini) sunki ekonominė padėtis, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltu reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) neįvardino, priešingai apklausos metu nurodė, kad asmeniškai jai niekas negresia.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant tarptautinės apsaugos poreikį svarbu identifikuoti prieglobsčio prašytojo persekiotoją, nustatyti jo tikslus ir motyvus, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojų.
14. Atsakovas pažymėjo, kad atliekant tyrimą iš pareiškėjos buvo tikimasi detalaus ir aiškaus pasakojimo apie realią riziką būti persekiojamai dėl jos asmeninių savybių: rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tačiau pareiškėja savo pasakojimo kontekste vadovavosi bendra kilmės šalies informacija. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo, į kuriuos apklausos metu atsakinėjo nedetaliai, pasikartojančiomis frazėmis. Departamentas įvertino ir kvalifikavo pareiškėjos pateiktus duomenis. Departamento įsitikinimu, klausimai susiję su asmenine patirtimi (tuo atveju, jei pareiškėja išties būtų persekiojama ar jai kiltų reali grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), nepriklausomai nuo pareiškėjos išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti atsakyti.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas teigė, kad nenustatyta, jog pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) jai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria (duomenys neskelbtini) metais pasinaudojo daugiau nei (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kitų organizacijų. Asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.
Šalies argumentai
17. Teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Pareiškėjos atstovė posėdyje nurodė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos mėnesį, todėl remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais turėjo būti apklausta nedelsiant, o tai nebuvo padaryta. Pareiškėjos atstovė teigė, kad Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą prieglobsčio prašymą (neįvertino pareiškėjos nurodytų argumentų, kad pareiškėjos artimi giminaičiai buvo nužudyti).
Atsiliepimas
18. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjos G. H. D. D. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti G. H. D. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo G. H. D. D. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią pareiškėjos skundo dalį atmesdamas.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad :
20.1. Pareiškėja į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
20.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad nori saugumo, neturi kur gyventi dėl religijos, yra (duomenys neskelbtini), persekioja grupuotė, baiminasi dėl savo gyvybės. Ji nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto skrido į (duomenys neskelbtini), taksi važiavo iki Lietuvos sienos, sieną kirto pėstute.
20.3. Apklausos metu 2021 m. spalio 12 d. pareiškėja nurodė, kad į Lietuvą atvyko dėl to, kad valstybė yra Europos Sąjungoje ir čia ji gali jaustis laisva ir saugi. Lietuvoje galėtų įgyti išsilavinimą bei susirasti darbą ir save išlaikyti. Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Paskutinį kartą grėsmė buvo (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) pagrobė jos dėdę ir apie jį iki šiol neturi jokių žinių. Po (duomenys neskelbtini) išpuolių (duomenys neskelbtini) verčia išpažinti (duomenys neskelbtini). Tai daroma ne tiesiogiai, o yra rodomi tokio turinio įrašai. Pareiškėja teigė, kad asmeniškai jai niekas negresia, tačiau (duomenys neskelbtini) yra iškilusi bendra grėsmė.
20.4. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)Respubliką; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tokias išvadas Departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojos pasakojimą jos kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose
20.5. Pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimo teisėtumo, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka, pareiškėjos skundo netenkino.
21. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos pasakojimų matyti, jog pareiškėja baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patiria diskriminaciją dėl jos (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) galimai buvo pagrobtas jos dėdė, taip pat pareiškėja siekia ekonominės gerovės (nori įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir pan.). Nors pareiškėja nėra nurodžiusi, kad yra patyrusi prievartą ar kitus smurto veiksmus dėl (duomenys neskelbtini), tačiau jai gresiantį pavojų ji sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) persekiojimu ir bendra ekonomine situacija šalyje.
23. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja labai bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės ir galimų grėsmių sąsajos su jos asmeniu ar artimais giminaičiais. Šiuo atveju pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamai, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjos pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pati nurodė, kad jai pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, (duomenys neskelbtini). Jos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) pagrobtą dėdę, niekaip, nesusijęs su jos pačios individualia situacija ir galimu persekiojimu.
24. Teismas pastebėjo, kad nors ir yra tikimybė, kad pareiškėja teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) diskriminavimu, ar asmeniškai su pareiškėja. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine grėsme, pareiškėjos baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais ji tariamai gali susidurti grįžusi į kilmės valstybę, nėra individualizuoti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini), nors ir kontroliavo didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas jų pralaimėjimas. Nors (duomenys neskelbtini) vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose. 2019-2020 metais jų veikla apibūdinama daugiau kaip atsitiktinė. Iš JAV valstybės departamento (duomenys neskelbtini) ataskaitos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota Vyriausybėje, todėl turi juridines teises. Nuo (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios (duomenys neskelbtini) teikia humanitarinę pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) moterims padedama integruotis į darbą, mokslą. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini) nevaldo visos (duomenys neskelbtini) teritorijos, teismo nuomone, Departamentas pagrįstai vertino, kad, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto kilmės valstybėje. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuris priskiriamas prie saugių teritorijų (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad pareiškėjos netenkina gyvenimo sąlygos jos kilmės šalyje, ji teigia atvykusi iš (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju pareiškėja neįrodė, kad tarp pareiškėjos padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėja taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.
26. Atsižvelgęs į Departamento surinktą informaciją apie padėtį pareiškėjos kilmės šalyje, taip pat į aplinkybes, kad pareiškėja neįrodė, kad prieš ją buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jai grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjos išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
27. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjos atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, kadangi tokia bendro pobūdžio kritika nebuvo detalizuota konkrečiais argumentais. Teismas nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausiomis (duomenys neskelbtini) tiek EPPB, tiek kitų tarptautinių organizacijų (JAV valstybės departamento, EASO, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, todėl darė išvadą, kad Departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjos atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais, ar/ir įrodymais nepaneigė.
28. Dėl posėdžio metu pareiškėjos atstovės pateiktų argumentų, kad Departamentas galimai pažeidė prieglobsčio nagrinėjimo procedūras, teismas pažymėjo, jog teismas, įvertinęs tai, kad VSAT pareigūnai pareiškėją sulaikė ir pristatė į užkardą 2021 m. liepos 27 d., tuo tarpu pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., apklausa atlikta 2021 m. spalio 12 d., pripažįsta, kad Departamentas neįvykdė pareigos nedelsiant suteikti pareiškėjai galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pateikti savo paaiškinimus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. birželio – rugpjūčio mėnesį į Lietuvos Respubliką, taip pat kaip ir pati pareiškėja, atvyko itin didelis skaičius užsieniečių, ir tai, kad pareiškėjai reikėjo užtikrinti dvigubą vertimą, į tai, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti prašymą per objektyvų terminą, ji jį pateikė, ji buvo apklausta Departamente, ir jos prašymas suteikti prieglobstį Departamente buvo išnagrinėtas iš esmės, dėl to pareiškėjos atstovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos sudarančiomis pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus.
Šalies argumentai
29. Pareiškėja taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini)Respubliką ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikytina priemonė – išsiųsti į kilmės šalį - yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju negalima sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jos padarytam pažeidimui. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pakeitė ir sumažino laikotarpį iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus, sumažinant laikotarpį iki dvejų metų.
30. Kitoje dalyje teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
31. Pareiškėja G. H. D. D. apeliaciniame skunde prašo tenkinti jos skundą ir panaikinti Sprendimą, Komisijos sprendimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą.
32. Pareiškėja bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas teisme. Pareiškėja pabrėžia, kad byloje kilęs ginčas iš esmės siejamas tik su jos pačios paaiškinimais, todėl esant kardinaliai skirtingiems jos pasisakymo vertinimams būtina teisme išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų susidaryti nuomonę apie pasakojimo ir visos istorijos nuoseklumą.
33. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos?įsitikinimu, atsakovas?tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai,?t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
Šalies argumentai
34. Pareiškėja teigia, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, ir tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti. Pareiškėja pateikia citatas iš publikacijų internetinėje erdvėje, kurios neva patvirtina, kad prieš (duomenys neskelbtini) naudojami veiksmai, kurie gali prilygti persekiojimui, taip pat taikomos įvairios diskriminacinės priemonės, įstatymai priimti, kad būtų apsaugoti šios socialinės grupės asmenys, įgyvendinami lėtai arba neįgyvendinami. Pareiškėjos nuomone, todėl faktiškai (duomenys neskelbtini) padėtis net ir (duomenys neskelbtini), kur, vienas gausiausiai (duomenys neskelbtini) apgyvendintų rajonų, jų padėtis nuo (duomenys neskelbtini) nedaug pasikeitusi ir faktiškai nėra pagerėjusi, kad užtikrintų žmoniškas gyvenimo sąlygas ir saugumą, tiek fizinį, tiek psichologinį.
35. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjos baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėja susidurs kilmės valstybėje. Pareiškėja cituoja portale (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 27 d. pateiktą (duomenys neskelbtini) komentarą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) smerkia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išpuolį (duomenys neskelbtini), kurios metu 15 asmenų ir 25 sužeisti. Pareiškėja nurodo, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybė – pavyzdžiui apie (duomenys neskelbtini).
36. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nors formaliai atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjos kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPPB ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik (duomenys neskelbtini) (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos asmenine padėtimi, nes pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po (duomenys neskelbtini), kai buvo paskelbta minėta ataskaita. EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje galima įsitikinti, jog minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini), o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs.
37. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui pasinaudoti JAV Saugumo departamento (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita, patikrinti duomenis apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) galima viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos vertinimu, atsakovas visiškai nesurinko aktualios ginčui informacijos, kuri vienareikšmiškai patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjo asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, neleidusį priimti teisingo sprendimo.
38. Be to, ginčo byloje reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškėjos kilmės šalies saugumo lygį atsakovas vertino ne remiantis teisės aktų reikalavimais, o buitiškai ir visiškai neteisingai juos interpretuodamas. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą Aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Šiuo aspektu atsakovas visiškai situacijos neanalizavo ir nepasisakė. Remdamasis pasenusiais duomenimis atsakovas teigia, kad pareiškėjo kilmės šalyje yra pakankamai saugu, nors pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai.
Šalies argumentai
39. Pareiškėja nesutinka su atsakovu, kad prieglobsčio prašytoja jai tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, vien dėl šios priežasties jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį. Pareiškėja akcentuoja, kad yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturinti gyvenimiškos patirties ir jokio išsilavinimo, visą laiką buvusi priklausoma nuo kitų šeimos narių, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.
40. Pareiškėja pažymi, kad nors skundžiamame Sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.
41. Pareiškėja teigia, kad atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo, taigi, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Pareiškėja su tokiu atsakovo argumentu taip pat nesutinka. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini)Respubliką, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
42. Pareiškėja pažymi, kad Vadovo 165 punkte rašoma, kad užsienio invazija ar okupacija visoje šalyje ar jos dalyje gali sukelti persekiojimą dėl vienos ar daugiau priežasčių, išvardytų 1951 m. Konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija). Tokiais atvejais pabėgėlio statusas priklausys nuo to, ar pareiškėja sugebės įrodyti, kad okupuotoje teritorijoje ji turi „pagrįstą baimę būti persekiojamas“, be to, nuo to, ar jis galės pasinaudoti jos vyriausybės ar apsauginės galios, kurios pareiga yra saugoti savo šalies interesus ginkluoto konflikto metu, apsauga ir ar tokia apsauga gali būti laikoma veiksminga. Asmenys, priversti palikti savo kilmės šalį dėl tarptautinių ar nacionalinių ginkluotų konfliktų, paprastai nėra laikomi pabėgėliais pagal 1951 m. Konvenciją ar 1967 m. Protokolą. Tačiau jie turi apsaugą, numatytą kituose tarptautiniuose dokumentuose, pvz. 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. protokolą, papildomą prie 1949 m. „Geneva“ konvencijų dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (Vadovo 164 p.). Taigi, tokiu atveju spręstinas klausimas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo.
43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjos skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.
44. Pareiškėja akcentuoja, kad kadangi atsakovas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.
Atsiliepimas
45. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
46. Atsakovas savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
46.1. Atsakovas mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos aprašo numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas, yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Atsakovo įsitikinimu buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.
46.2. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog pabėgėlių teisėje persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių ir turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) asmenų persekiojimu (duomenys neskelbtini), tačiau neįvardijo jokių individualaus pobūdžio jai kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, grėsmė (duomenys neskelbtini) kelia (duomenys neskelbtini), jokių duomenų, kad ji buvo susidūrusi su (duomenys neskelbtini) vėliau arba apskritai, buvo patyrusi kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja nepateikė, o savo prašymą grindė bendro pobūdžio informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyventi yra sunku. Paklausta, kas jai grėstų grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, pareiškėja nurodė, kad kaip (duomenys neskelbtini) jai visą laiką gresia pavojus, jie kaip (duomenys neskelbtini) visą laiką yra pavojuje, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodo, nes pasitikslinus klausimą, kas kelią grėsmę, pareiškėja nurodė bendrai, kad jiems, (duomenys neskelbtini) visą laiką gresia ir grėsė pavojus, bet paskutinis dabar pavojus būtent gresia iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Departamentas taip pat įvertino pareiškėjos motyvus dėl sunkios ekonominės padėties ir pagrįstai konstatavo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad valstybė prieš ja naudoja ekonominio poveikio priemones, ginčijamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad ekonominio pobūdžio priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinumo. Taigi, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas nerasta.
46.3. Atsakovas nesutinka, kad nevykdė pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją, nes skunde pateikta publikacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) padėtis net ir (duomenys neskelbtini) nedaug pasikeitusi ir faktiškai nėra pagerėjusi, kad užtikrintų žmoniškas gyvenimo sąlygas ir saugumą, tiek fizinį, tiek psichologinį. Anot atsakovo, pareiškėjos cituojamoje publikacijoje nėra jokios informacijos dėl ateityje gresiančio persekiojimo ar diskriminacijos, kuri nesutaptų su Departamento surinkta informacija. Taip pat, kalbant apie skunde nurodytą informaciją apie (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Atsakovas pastebi, kad skunde cituojami fragmentai, tokie kaip „kai jie dirba restoranuose, niekas nevalgo jų maisto – nes jį gamina (duomenys neskelbtini)“ ir tai, kad „štai kodėl mes niekada nesijaučiame saugūs“ - yra tik bendruomenės prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o publikacijos ištrauka kur nurodyta, kad „susitarimas yra geras, tačiau tiesą sakant, turime pripažinti, kad įgyvendinimas vyksta lėtai.“ tik įrodo ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė stengiasi pagerinti (duomenys neskelbtini) gyvenimą, tačiau ne taip greitai, kaip visuomenei norėtųsi.
46.4. Atsakovas teigia, kad vertinant tarptautinės apsaugos poreikį svarbu identifikuoti prieglobsčio prašytojo persekiotoją, nustatyti jo tikslus ir motyvus, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus.
46.5. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiginiai, kad EPPB ataskaita, kuria jis rėmėsi priimdamas Sprendimą, yra neaktuali, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovas nurodo, kad skundžiamame Sprendime, priešingai nei tvirtina pareiškėja, yra pateikta nuoroda į minėtą ataskaita. Be to, be šios ataskaitos, Sprendime atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių duomenimis, kurie tarpusavyje suderinami bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos pareiškėja skunde nepateikė.
46.6. Atsakovo nuomone, nepatvirtina tokio poreikio ir skunde nurodyta (duomenys neskelbtini) tarptautinės organizacijos (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita bei duomenys apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Taigi, ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Tuo tarpu pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, (duomenys neskelbtini) ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas (duomenys neskelbtini) smurto lygį (duomenys neskelbtini).
46.7. Pasisakydamas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių apie (duomenys neskelbtini) skelbiamas aukas, atsakovas pažymi, kad šiame internetiniame puslapyje skelbiama informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus.
46.8. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Pažymėtina, kad vien tai, jog tam tikra valstybė nėra ratifikavusi EŽTK arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį. Priešingas, pareiškėjos skunde nurodytas aiškinimas, iš esmės reikštų, kad prieglobstis asmeniui turėtų būti suteikiamas be išimties visiems tam tikros valstybės gyventojams, nepriklausomai nuo realios situacijos šioje valstybėje, vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad valstybė nėra ratifikavusi tam tikrų konvencijų.
46.9. Atsakovas pažymi, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėja skunde nepateikė.
46.10. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Jai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.
46.11. Atsakovo teigimu, skundo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) EPPB gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui.
46.12. Atsakovas pastebėti, kad atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tyrimo metu nerasta.
46.13. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad Departamentas, nors remiasi ESPA išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (vertinant, ar asmuo gali susidurti su padidinta rizika patirti netinkamą elgesį nepaisant žemo (duomenys neskelbtini) smurto), realiai šio vertinimo pareiškėjai, netaikė, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Paprašyta papasakoti, su kokiais konkrečiais veiksmais ji susidūrė kilmės valstybėje, vienintelė aplinkybė, kurią nurodė pareiškėja, kad (duomenys neskelbtini), visą laiką gresia ir grėsė pavojus, bet paskutinis dabar pavojus gresia iš (duomenys neskelbtini) grupuotės. Jokių kitų veiksmų, su kuriais buvo susidūrusi, pareiškėja nenurodė. Taigi, pareiškėjos skundo teiginiai, neva Departamentas neįvertino jos individualios situacijos, vertintini išimtinai kaip jos pasirinkta, faktinių bylos aplinkybių neatitinkanti gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
46.14. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta (duomenys neskelbtini) smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Sprendime byloje Elgafaji Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) smurtas konstatuojamas, kai smurtas pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą. Remiantis EŽTT sprendimu byloje Sufi ir Elmi v. Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą. Remiantis ESPA pateikiama informacija ((duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, Departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių ((duomenys neskelbtini) moteris) gali susidurti su padidinta rizika dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja gyvena teritorijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto, t. y. pareiškėja neatitinka įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.
46.15. Atsakovas akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 97 punktas nustato, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Atsakovas pažymi, kad pabėgėlių teisės nuostatos bei EŽTT praktika nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.
46.16. Atsakovas taip pat nesutiktina su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais, kad užsienio invazija ar okupacija visoje šalyje ar jos dalyje gali sukelti persekiojimą dėl vienos ar daugiau priežasčių, išvardytų Konvencijoje. Tokiais atvejais pabėgėlio statusas priklausys nuo to, ar pareiškėja sugebės įrodyti, kad okupuotoje teritorijoje ji turi „pagrįstą baimę būti persekiojamas“, be to, nuo to, ar ji galės pasinaudoti vyriausybės ar apsauginės galios, kurios pareiga yra saugoti savo šalies interesus ginkluoto konflikto metu, apsauga ir ar tokia apsauga gali būti laikoma veiksminga. Asmenys, priversti palikti savo kilmės šalį dėl tarptautinių ar nacionalinių ginkluotų konfliktų, paprastai nėra laikomi pabėgėliais pagal 1951 m. Konvenciją ar 1967 m. Protokolą. Tačiau jie turi apsaugą, numatytą kituose tarptautiniuose dokumentuose. Atsakovas pažymi, kad remiantis (duomenys neskelbtini) ESPA gairėmis apie (duomenys neskelbtini), nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja šios ESPA informacijos nepaneigė ir skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl priimdamas skundžiamą sprendimą Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
46.17. Papildomai atsakovas pastebi, kad prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Byloje nagrinėjamas ginčas, kuris kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjai G. H. D. D. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
48. Prieš pereidama prie ginčo esmės, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad žodinis nagrinėjimas būtinas dėl kardinaliai skirtingo pareiškėjos pasakojimo vertinimo. Įvertinus pareiškėjos bei atsakovo poziciją proceso metu, matyti, kad ji yra nuosekli. Tai, kad šalių pozicijos nėra tapačios (o ginčo atveju paprastai jos tokios ir negali būti), nesudaro pagrindo manyti, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose; pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje; byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
50. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, kadangi pareiškėja (duomenys neskelbtini).
51. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).???
52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
53. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
54. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
55. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
56. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
57. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.
59. Esminis pareiškėjos argumentas, kurio ji grindžia savo prašymą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra tai, kad pareiškėja baiminasi, jog kilmės valstybėje galimai patiria diskriminaciją dėl (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) galimai buvo pagrobtas jos dėdė, taip pat pareiškėja siekia ekonominės gerovės (nori įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir pan.). Įvertinus šiuos argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja jai gresiantį pavojų sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tautiečių persekiojimu ir bendra ekonomine situacija šalyje. Pareiškėja labai bendrais bruožais, abstrakčiai, nepateikiant konkrečios informacijos, grindžia savo persekiojimo tikimybę, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Be kita ko, pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie dėdės pagrobimą (duomenys neskelbtini) laiko skalėje yra pakankamai toli, o kadangi pareiškėja nenurodė jokių kitų papildomų aplinkybių, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp pasakojimo apie dėdės pagrobimo bei pareiškėjos nurodomos baimės būti persekiojamai.
60. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
61. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nenurodo jokių papildomų argumentų nurodytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (dėl kankinimų ir mirties bausmės). Vien tik aplinkybė, kad kilmės valstybė nėra ratifikavusi tarptautinių dokumentų, saugančių asmenis nuo kankinimų ar mirties bausmės, nenustačius objektyvios grėsmės, savaime nesuponuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
62. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų dėl (duomenys neskelbtini) smurto grėsmės Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos šalyje vyksta karinis konfliktas, vis tik Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui būtina nustatyti, kad bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą, kad vien buvimas šalyje kelia grėsmę asmens sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikta informacija nepatvirtina tokio intensyvumo lygio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi šaltiniais (nutarties 35, 37 p.), kurių nenurodė pirmosios instancijos teismui, teismas bei atsakovas jų negalėjo įvertinti ir dėl jų pasisakyti, taip pat pareiškėja nepaaiškino, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie apeliacinio teismo netiriami (ABTĮ 142 str. 3 d.).
63. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėja, kad Departamentas rėmėsi neaktualia kilmės šalies informacija. Pažymėtina, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita yra naujausia. Be kita ko, šios organizacijos vienas iš steigimo tikslų yra kilmės šalies informacijos rinkimas. Be to, Sprendimas pagrįstas ne tik minėta ataskaita, bet ir kitų tarptautinių organizacijų (JAV valstybės departamento, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateiktais duomenimis dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėja šių išvadų nepaneigė.
64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. H. D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.