Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 18 mėnesių neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L., 2025 m. rugsėjo 3 d. apie 01 val. 16 min., dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,Venipak Lietuva“ siuntų rūšiavimo sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą įmonės ,,iDeal“ 756,71 Eur vertės turtą – siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su mobilaus ryšio telefonu ,,Apple iPhone 15 Plus 128 GB Black“, padarydamas įmonei ,,iDeal“ 756,71 Eur turtinę žalą, kurią po įvykio UAB ,,Venipak Lietuva“ kompensavo įmonei ,,iDeal“.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. L. dėl svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

R. L. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Aplinkybę, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad R. L., dirbdamas siuntų rūšiavime, nuo siuntų rūšiavimo linijos paėmęs vieną siuntos dėžę užsikišo ją už liemenės ir pasišalino, vėliau sugrįžo į darbo vietą, tačiau liemenėje siuntos nebebuvo. Be kita ko, įvykio vietoje policijos pareigūnams bendraujant su kaltinamuoju pastarasis prisipažino, kad pavogė siuntą, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. L. įvykdė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89–92, 133–149).

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad jis atlygino žalą UAB ,,Venipak Lietuva“ (1 t., b. l. 75–78, 79–80) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Prokuroro kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Pažymėtina, jog BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis R. L. nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas šioje byloje, įvykdė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, ir jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, teistas vieną kartą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, šiuo metu dirba, kaltinamasis atlygino savo nusikalstama veika UAB ,,Venipak Lietuva“ padarytą turtinę žalą, todėl R. L. nepripažintinas recidyvistu.

Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, atsižvelgus į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje vertinant, ar yra pagrindas atidėti R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą, būtina pažymėti, jog kaltinamasis nors ir yra teisiamas antrą kartą, yra baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Štai dėl ko būtina apsvarstyti galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. L. anksčiau vieną kartą teistas, yra baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, jis atlygino UAB ,,Venipak Lietuva“ padarytą žalą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, todėl yra pagrindas manyti, jog R. L. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios arešto bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje laiko nuo 23 val. iki 06 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant R. L. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam R. L. bausmę ir atidėjus jos vykdymą, kitaip sakant, taikant probaciją, bus tinkamai užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Be kita ko, BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civilinei ieškovei UAB ,,Venipak Lietuva“ buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. L. atlygino civilinei ieškovei UAB ,,Venipak Lietuva“ padarytą turtinę žalą – 756,71 Eur, ką patvirtina byloje esantis pinigų pervedimo išrašas ir UAB ,,Venipak Lietuva“ įgaliotojo atstovo patvirtinimas, kad UAB ,,Venipak Lietuva“ padaryta 756,71 Eur žala atlyginta (1 t., b. l. 75–78, 79–80), dėl šios priežasties procesas dėl civilinės ieškovės UAB ,,Venipak Lietuva“ civilinio ieškinio nutraukiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai, kuriuose yra vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. skirti 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – R. L. buvimo vietos jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje laiko nuo 23 val. iki 06 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir pareigą tęsti darbą.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Venipak Lietuva“ civilinio ieškinio dėl 756,71 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir septyniasdešimt vieno cento) nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.