- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- eA-1203-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00976-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės GAMITA
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės GAMITA apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės GAMITA skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) GAMITA (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: a) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-36(7-288/2015); b) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 69-138; c) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11605 dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo visų jam priskaitytų delspinigių, ir atleisti pareiškėją nuo 11 539,48 Eur delspinigių arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta atleisti Bendrovę tik nuo dalies jai apskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių sumos. Nuo PVM delspinigių pareiškėjas atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, konstatavus, kad Bendrovės formali veika nesukėlė žalos valstybės biudžetui. Visi PVM delspinigiai atsirado tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo visos apskaičiuotų delspinigių sumos. Be to, mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai dalį apskaičiuotos PVM delspinigių sumos sudengė su Bendrovės turėta PVM permoka. Už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d., už kurį apskaičiuoti PVM delspinigiai, Bendrovė vykdė veiklą ir turėjo būti registruota PVM mokėtoja, be to, iš PVM mokėtojų ji išregistruota nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl sankcija taikyta nepagrįstai. Komisijos sprendimas naikintinas ir dėl to, kad ji rėmėsi klaidingais faktiniais duomenimis, kadangi PVM delspinigių sudengimas su PVM permoka buvo įvykdytas tik 2015 m. gegužės 12 d., o ne 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 1 d. Sprendimų išregistruoti iš PVM mokėtojų ir sudengti PVM delspinigius pareiškėjas neskundė, nes pasirinko mažiausiai konfliktišką situaciją – pateikė naują prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Ginčijamos 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos pareiškėjas savanoriškai nesumokėjo, nebuvo priimtas joks sprendimas dėl nurodytos sumos išieškojimo, todėl mokesčių administratorius ir Komisija nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, kad atleisti nuo delspinigių galima tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas jų nėra sumokėjęs.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Vadinasi, Bendrovė pagrįstai nebuvo atleista nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos, kadangi 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 1 d. buvo atlikti šios PVM delspinigių dalies įskaitymai iš turėtos PVM permokos ir šių sprendimų Bendrovė vadovaudamasi MAĮ 36 straipsniu neskundė.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI prašydamas atleisti jį nuo 11 539,48 Eur delspinigių. Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-323-11605 pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir atleido jį nuo 10 165,54 Eur PVM delspinigių. Nesutikdamas su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas jį pakeisti ir atleisti jį nuo visos 11 539,48 Eur delspinigių sumos. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VMI 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 68-138 jį atmetė kaip nepagrįstą, patvirtindamas Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-323-11605. Bendrovė su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. S-36(7-288/2015) patvirtino VMI 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 68-138.
9. Teismas nurodė, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.
10. Teismas pažymėjo, kad ginčo byloje dėl to, jog pagal taikytiną teisinį reguliavimą pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo visos jam apskaičiuotų PVM delspinigių sumos, nėra. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai iki sprendimo atleisti pareiškėją nuo jam apskaičiuotų PVM delspinigių priėmimo, mokesčių administratorius įvykdė 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos įskaitymą iš Bendrovės PVM permokos. Būtent dėl to, pareiškėjas nebuvo atleistas nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos. Pareiškėjo teigimu, permokos įskaitymas negali būti vertinamas kaip delspinigių sumokėjimas, be to, permoka buvo įskaityta po Bendrovės 2015 m. gegužės 12 d. prašymo atleisti ją nuo delspinigių pateikimo, ką patvirtina į bylą pateiktas balansas, bei tai, kad 2015 m. gegužės 1 d. permokos įskaitymas net negalėjo būti atliktas, nes nebuvo permokos, kadangi PVM deklaraciją Bendrovė pateikė tik 2015 m. gegužės 11 d., o patikslintą deklaraciją – 2015 m. gegužės 18 d.
11. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Permokos įskaitymas yra vienas iš mokestinės prievolės ieškojimo būdų, todėl, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas turi permoką, mokesčių administratorius turi teisę ją įskaityti ir taip padengti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo argumentus, kad 1 373,94 Eur permoka mokestinei nepriemokai padengti buvo įskaityta po to, kai Bendrovė kreipėsi į Vilniaus AVMI prašydama atleisti nuo delspinigių, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. VMI pateiktas išrašas iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos, Bendrovės sudaryta ,,Su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaita“, patvirtina, kad 1 373,94 Eur permokos įskaitymas Bendrovės mokestinei nepriemokai padengti buvo atliktas 2015 m. gegužės 1 d., t. y. iki prašymo atleisti nuo delspinigių mokėjimo padavimo. Bendrovės į bylą pateikti likučių suderinimo aktai (iki 2015 m. gegužės 10 d. ir iki 2015 m. gegužės 12 d.) nesudaro pagrindo paneigti anksčiau nustatytų aplinkybių. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino VMI atstovė, duomenys apie permokos įskaitymus kaupiami ir saugomi atskiroje duomenų bazėje, todėl galėjo neatsispindėti likučių suderinimo aktuose. Be to, šie aktai su mokesčių administratoriumi nėra suderinti, todėl duomenys negali būti pripažinti objektyviai teisingi.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo PVM delspinigių suma Bendrovei susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d. PVM deklaraciją už šį mokestinį laikotarpį Bendrovė pateikė 2015 m. balandžio 8 d. Bendrovė 2015 m. gegužės 11 d. mokesčių administratoriui pateikė PVM deklaraciją, o 2015 m. gegužės 18 d. patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė Bendrovės argumentus, kad permokos įskaitymas negalėjo būti atliktas 2015 m. gegužės 1 d., kadangi tuo metu permoka dar nebuvo susidariusi.
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo būti atleistas nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos, kadangi iki prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo padengta iš jo turėtos permokos. Vadinasi, nei mokesčių administratorius, nei Komisija ar teismas negali tenkinti Bendrovės prašymo ir atleisti ją nuo 1 373,94 Eur delspinigių, kadangi ši mokestinė prievolė jau yra įvykdyta. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus (jų dalį), todėl Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ginčas tarp pareiškėjo ir teritorinio mokesčių administratoriaus kilęs dėl to, jog 2015 m. gegužės 12 d. UAB GAMITA kreipėsi į Vilniaus AVMI, ir nurodė, kad pranešimą apie planuojamą UAB GAMITA išregistravimą iš PVM mokėtojų sąrašo Valstybinė mokesčių inspekcija patalpino www.manovmi.lt svetainėje. Teisę peržiūrėti šį dokumentą turėjo tik įmonės vadovė, minimu periodu buvusi ir šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose ir dėl šios priežasties nevykdanti savo darbinių funkcijų. Laikinai einantis įmonės vadovo pareigas asmuo prieigos prie www.manovmi.lt sistemos neturėjo. Tokia prieiga nesuteikta ir įmonės buhalterei. UAB GAMITA pranešimas dėl ketinimo ją išregistruoti iš PVM mokėtojų taip ir nebuvo įteiktas. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodė MGK, yra susijusios su ginču ir labai svarbios. Apie UAB GAMITA išregistravimą iš PVM mokėtojų sąrašo įmonės vyr. buhalterė sužinojo tik 2015 m. kovo mėnesį, pateikusi PVM mokesčio deklaraciją. Nedelsiant apie tai sužinojus, Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB GAMITA pateikė 2015 m. kovo 31 d. prašymą įregistruoti PVM mokėtoja, prašydama savanoriškai įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju nuo 2015 m. balandžio 3 d. 2015 m. balandžio 10 d. Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius priėmė sprendimą dėl UAB GAMITA įregistravimo PVM mokėtoju.
14.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minimu laikotarpiu turėjo teisę ir turėjo būti įregistruotas PVM mokėtoju, jam pareiga sumokėti PVM net neturėjo atsirasti, todėl Vilniaus AVMI padarė išvadą, jog Bendrovės veiksmais nepadaryta žala biudžetui. Visi UAB GAMITA priskaičiuoti delspinigiai atsiradę tuo pačiu pagrindu, tad atleisti nuo visų jų taikytinos tos pačios MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Vilniaus AVMI, atleisdama tik nuo dalies delspinigių mokėjimo, o kitą delspinigių dalį – 6 303,85 Eur – savavališkai sudengdama su UAB GAMITA turėta PVM permoka, iš esmės pažeidė mokesčių teisės nuostatas. VMI sprendime patvirtinta, kad UAB GAMITA laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d., už kurį apskaičiuoti delspinigiai, faktiškai turėjo teisę į PVM atskaitą ir pareigą būti registruotu PVM mokėtoju, o Bendrovės veiksmais nepadaryta jokia žala biudžetui, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jis neatliko jokios neteisėtos veikos, už kurią apskritai jam reiktų taikyti sankciją, t. y. mokėti delspinigius. UAB GAMITA įregistravimo PVM mokėtoju laikotarpiu, taip pat vienašališko mokesčių administratoriaus jos išregistravimo iš PVM mokėtojų laikotarpiu vykdė veiklą ir turėjo būti PVM mokėtoju įregistruota, tad turėjo teisę į PVM atskaitą. Tai įrodo faktas, kad vos UAB GAMITA pateikė prašymą ją vėl registruoti PVM mokėtoja, mokesčių administratorius iškart tai ir padarė.
14.3. MGK sprendime nepagrįstai remiamasi mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybe apie neva 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 1 d. įvykdytus įskaitymus. Priešingai, iš www.manovmi.lt svetainės matyti, kad nei 2015 m. balandžio 8 d., nei 2015 m. gegužės 1 d. niekaip negalėjo būti atliktas pareiškėjo PVM permokos ir delspinigių įskaitymas, nes pagal prie šio skundo teikiamus išrašus iš www.manovmi.lt svetainės akivaizdu, jog delspinigiai ne tik kad buvo nesudengti nei vieną iš šių dienų, bet nesudengti ir iki pat 2015 m. gegužės 10 d., o jų sudengimas matyti tik 2015 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, kad mokesčių administratoriaus veiksmo neskundė, o situaciją ištaisė taikiu būdu – pateikęs naują prašymą ir jo pagrindu nedelsiant vėl PVM mokėtoju įregistruotas.
14.4. Pareiškėjo atveju Vilniaus AVMI jokio atitinkamo sprendimo dėl išieškojimo (kuris akcentuojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-2918/2011) nepriėmė. Nepriėmus jokio sprendimo dėl išieškojimo ir tiesiog savavališkai nuo sąskaitos nurašius pinigus (atlikus sumų sudengimą) tokia situacija niekaip negali būti laikoma atitinkančia protingumo ir teisingumo kriterijų. VMI, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė į bylą dokumentus, kuriais įrodinėja, jog pareiškėjo delspinigių sugretinimas/įskaitymas iš turėtos permokos įvyko 2015 m. gegužės 1 d., ką patvirtina išrašas iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (1 priedas) ir su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaita (2 priedas). UAB GAMITA teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, jog VMI pateikė dokumentus, iš kurių matyti tik faktas, kuria data VMI į savo sistemą suvedė duomenis, tačiau tai visiškai neatspindi konkrečios datos kada faktiškai buvo įvykdytas mokestinės permokos ir PVM delspinigių įskaitymas, kas ir yra šios administracinės bylos nagrinėjimo ašis. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija VMI pirmą kartą pateikta tik 2015 m. gegužės 11 d., o patikslinta – 2015 m. gegužės 18 d. Tik šiomis dienomis VMI ir galėjo įvykdyti sumų sudengimą, nes tik šiomis dienomis ji apskritai ir sužinojo apie pareiškėjo turimą mokesčio permoką. VMI 2017 m. sausio 25 d. pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad UAB GAMITA 856,04 Eur PVM delspinigių suma VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje automatiškai buvo padengta 2015 m. gegužės 11 d. iš Bendrovės deklaruoto PVM skirtumo, kurio susidarymo data 2015 m. gegužės 1 d. Tokiu pačiu būdu 529 Eur PVM delspinigių suma automatiškai buvo padengta 2015 m. gegužės 18 d. iš Bendrovės deklaruoto PVM skirtumo, kurio susidarymo data 2015 m. gegužės 1 d. Iš VMI 2017 m. sausio 25 d. pateikto atsakymo tapo visiškai aišku, kad UAB GAMITA permokos įskaitymas buvo atliktas ne 2015 m. gegužės 1 d., kaip VMI visuomet teigė, o 2015 m. gegužės 11 d. ir 2015 m. gegužės 18 d., t. y. tomis dienomis, kurias UAB GAMITA visoms šią bylą nagrinėjusioms institucijoms ir buvo nurodžiusi. Į šias bylai itin svarbias aplinkybes teismas reikiamai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsakovas nurodo, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas įstatymines nuostatas dėl sankcijų taikymo mokesčių mokėtojui už mokesčių prievolių nevykdymą, taip pat numatė pagrindus bei sąlygas, kuriems esant, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudų. Atleidimo nuo delspinigių tvarką reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (nauja redakcija išdėstyta 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. VA-89) patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų taisyklės. Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 7 punkto nuostatas, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Analogiškai yra numatyta Taisyklių 1 punkte. Atsižvelgiant į MAĮ ir Taisyklėse numatytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad teisėkūros subjektai atleidimą nuo delspinigių sieja su viena sąlyga – mokesčių mokėtojas turi būti jų nesumokėjęs (arba delspinigiai turi būti neišieškoti). Tik esant minėtai sąlygai, yra pagrindas svarstyti atleidimo nuo delspinigių pagrindus, numatytus MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje ir/arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo atveju faktinė situacija yra priešinga, todėl atleidimas nuo įskaitytų 1 373,94 Eur PVM delspinigių yra negalimas. Atsakovas pabrėžia, jog mokesčių mokėtojas yra atsakingas už savalaikį savo prievolės vykdymą ir galbūt pažeistų teisių gynimą, mokesčių mokėtojas privalo būti aktyvus, vykdyti savo pareigas laiku, priešingu atveju mokėtojui tenka iš to kylančios pasekmės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo sumokėtų / išieškotų 1 373,94 Eur PVM delspinigių dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI prašydamas atleisti jį nuo 11 539,48 Eur delspinigių. Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir atleido jį nuo 10 165,54 Eur PVM delspinigių. Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas priimtas remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
18. Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d. sprendimu Vilniaus AVMI išregistravo pareiškėjo įmonę iš PVM mokėtojų registro todėl, kad mokesčių administratoriaus duomenimis įmonė nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Pareiškėjas, sužinojęs, kad įmonė mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų, pateikė išregistruojamo asmens PVM deklaraciją ir deklaravo 235 942 Eur mokėtino PVM, 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą su papildomais dokumentais ir paaiškinimais įregistruoti PVM mokėtoja, mokesčių administratorius prašymą tenkino ir įregistravo įmonę PVM mokėtoja. Pareiškėjas deklaruoto 235 942 Eur mokėtino PVM nesumokėjo, todėl buvo paskaičiuota 11 539,48 Eur PVM delspinigių. Nagrinėjant prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių konstatuota, kad pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų laikotarpiu registro įmonė tęsė vykdyti tą pačią PVM apmokestinamą veiklą (nurodė informaciją apie įsigytą sklypą, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, apie jo veiklą su MAXIMA LT, OGMIOS REAL ESTATE, Latvijos Respublikos įmone SIA DEPO DIY), taigi įmonė laikotarpiu, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai, faktiškai turėjo teisę į PVM atskaitą ir pareigą būti registruota PVM mokėtoja, todėl įmonės veiksmais nebuvo padaryta žala biudžetui. Vilniaus AVMI, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, atleido pareiškėją nuo 10 165,54 Eur PVM delspinigių. Iš Vilniaus AVMI sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas neatleistas nuo delspinigių, kurie buvo automatiškai įskaityti pareiškėjo nepriemokoms padengti iki 2015 m. birželio 9 d., t. y. iki prašymo nagrinėjimo sustabdymo iki bus išnagrinėtos PVM mokestinių prievolių susiformavimo aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas tik nuo nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių, pareiškėjas negalėjo būti atleistas nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos, kadangi iki prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo padengta iš jos turėtos permokos. Nei mokesčių administratorius, nei Komisija ar teismas negali tenkinti Bendrovės prašymo ir atleisti ją nuo 1 373,94 Eur delspinigių, kadangi ši mokestinė prievolė jau yra įvykdyta.
21. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: <...> kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.
22. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija) nustatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.
23. MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – ir Tvarkymo taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad mokesčių permokų sąskaitoje ir (arba) Mokesčio skirtumo sąskaitoje esančiomis sumomis VMI administruojamų mokesčių mokestinės ir baudų už AN (paskirtų nuo 2015 m. liepos 1 d.) nepriemokos dengiamos automatiškai, be mokesčių mokėtojo Prašymo. Permokų (skirtumo) įskaitymo mokestinėms ir baudų už AN nepriemokoms padengti procedūra šių Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka vykdoma kiekvieną darbo dieną.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-2918/2011 aiškinant MAĮ 101 straipsnio 1 dalį konstatuota, kad iš teisėkūros subjektų sukurtų taisyklių akivaizdu, kad atleidimas nuo delspinigių yra galimas esant sąlygai – mokesčių mokėtojas turi būti nesumokėjęs (neišieškota) delspinigių ar jų dalies. Šioje byloje mokesčių mokėtojo prašymas atleisti nuo delspinigių buvo argumentuojamas tuo, kad egzistavo didelis neaiškumas dėl PVM atskaitos pripažinimo; pareiškėjas PVM deklaracijas patikslino įvertinęs pasikeitusią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų dėl teisės į PVM atskaitą už įsigyjamas prekes bei paslaugas, skirtas finansinių paslaugų teikimui kitose Europos Sąjungos aiškinimo praktiką šalyse, aiškinimo praktiką.
25. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo atleidimo nuo PVM delspinigių ir konstatuota, kad pareiškėjas gali būti atleistas tik nuo tų delspinigių, kurių nebuvo sumokėjęs, t. y. nuo tų, kurie nebuvo automatiškai įskaityti pareiškėjo nepriemokoms padengti. Minėta, kad pareiškėjo įmonė vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, tačiau vėliau vietos mokesčių administratorius konstatavo, kad nors įmonė ir buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, tačiau įmonė tęsė vykdyti tą pačią PVM apmokestinamą veiklą (nurodė informaciją apie įsigytą sklypą, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, apie jo veiklą su MAXIMA LT, OGMIOS REAL ESTATE, Latvijos Respublikos įmone SIA DEPO DIY), taigi įmonė laikotarpiu, už kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai, faktiškai turėjo PVM mokėtojo teises ir pareigas. Vietos mokesčių administratoriaus sprendime padarytos išvados patvirtina, kad nors ir buvo atliktas formalus veiksmas – dėl pareiškėjo įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų, tačiau pareiškėjas toliau vykdė PVM apmokestinamą veiklą ir faktiškai buvo apmokestinamuoju asmeniu kaip tai yra suprantama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, todėl pareiškėjui delspinigiai neturėjo būti paskaičiuoti. Pareiškėjo prašymas buvo formaliai nagrinėjamas kaip prašymas atleisti nuo delspinigių, tačiau vietos mokesčių administratoriaus sprendimas patvirtina, kad sprendimas priimtas siekiant atkurti padėtį atsiradusią dėl mokesčių mokėtojo išregistravimo mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų, nors pareiškėjas ir buvo faktiškai per visą laikotarpį apmokestinamuoju asmeniu.
26. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar VMI sprendimas, paremtas vien formaliu įstatymo (MAĮ 101 straipsnio 1 dalies) taikymu ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-2918/2011), kuri nėra analogiška nagrinėjamai bylai, gali būti laikomas tinkamu mokestinio ginčo išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad centrinis mokesčių administratorius ir teismui paduotuose procesiniuose dokumentuose nenurodė daugiau jokių savo tokio sprendimo priėmimo motyvų ir neišdėstė nagrinėjamoje byloje savo pozicijos dėl vietos mokesčių administratoriaus padarytų išvadų, susijusių su tuo, kad delspinigiai ginčijamu atveju neturėjo būti paskaičiuoti.
27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VMI sprendimo teisėtumą, taip pat, kaip ir centrinis mokesčių administratorius, rėmėsi vien formaliu įstatymo (MAĮ 101 straipsnio 1 dalies) taikymu, neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Būtent teismas nevertino vietos mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl to, kad nors ir buvo atliktas formalus veiksmas – dėl pareiškėjo įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų, tačiau pareiškėjas toliau vykdė PVM apmokestinamą veiklą ir faktiškai buvo apmokestinamuoju asmeniu kaip tai yra suprantama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar nesumokėti delspinigiai, kaip buvo laikoma nagrinėjamoje byloje, gali būti pripažinti teisėta MAĮ 101 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, kai faktas nustatomas todėl, kad sprendimas įskaityti sumas priimtas vien dėl automatinio nuskaitymo pagal Tvarkymo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar mokesčių administratoriui nagrinėjant klausimą dėl delspinigių (kurie neturėjo būti paskaičiuoti, kaip konstatavo pats viešojo administravimo subjektas) neturėjo būti kartu patikrintas ir automatinio nuskaitymo sumų teisėtumas remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta pareiga pagrįsti administracinį aktą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
28. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu teismas gali tinkamai patikrinti viešojo administravimo subjekto sprendimo arba atsisakymo priimti sprendimą teisėtumą ne vien formaliai taikydamas įstatymą, bet atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie buvo nurodomi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, todėl jie negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės GAMITA apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.