- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-18-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Haroldui Ivanauskui, H. I.
- Atsakovas
- Ž. B., Ž.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Jūratė Kelpšaitė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui Haroldui Ivanauskui, atsakovės Ž. B. atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2A-2148-192/2009 pagal ieškovo H. I. ieškinį atsakovei Ž. B., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl tėvystės įrašo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. I. 2008 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. patikslintu ieškiniu (b. l. 3-4, 17-19) kreipėsi į teismą prašydamas paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, panaikinti K. I., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą gimimo liudijime, išduotame 1995-04-06, Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1242, kuriuo K. I. tėvu yra įrašytas ieškovas. Ieškovas nurodė, kad santuoka su atsakove Ž. B., vaiko motina, nutrūko 1995 m. kai atsakovė, besilaukianti vaiko, pabėgo iš namų. Santuokoje jie neišgyveno nei metų. Vaikas buvo pradėtas iki santuokos įregistravimo, gimė sveikas ir išnešiotas. Intymius ryšius pradėjo palaikyti su atsakove 1994 metais, iki santuokos. Apie nėštumą atsakovė jam pranešė 1994 metų vasaros pabaigoje. Ieškovui ir anksčiau kilo įtarimas, kad jis gal būt nėra K. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nes buvusi žmona, bendravo ir su kitais vyrais. 2007 metais teismine tvarka buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
Mano, kad nepraleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti, nes 2008 m. kovo 21 d. atvykęs pasveikinti sūnaus su gimtadieniu, iš atsakovės sužinojo, kad K. I. yra ne jo sūnus ir atsakovė nori jo gimimo liudijime pakeisti tėvo duomenis, įrašyti tikrąjį Karolio tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš H. I. Ž. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt.
Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais,- Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, kuriuo nustatyta ieškovo su vaiku bendravimo tvarka bei pakeistas Kauno m. apylinkės teismo 1995-06-22 nutarimu priteistas vaiko išlaikymo dydis ir forma ( b.l. 7-10), atliktos ginčytinos tėvystės ekspertizės išvada, kuria nustatyta, kad H. I. yra vaiko K. I. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 68-74), ieškovui nepateikus patikimų įrodymų, galinčių paneigti DNR ekspertizės išvadą (b.l. 91-92), sprendė, kad ieškovas sūnų pripažino, yra K. I. tėvas, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 94-97) ieškovas H. I. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. teismo sprendimą, paskirti pakartotinę DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar K. I. yra ieškovo sūnus, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai, panaikinti K. I., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą gimimo liudijime, išduotame 1995-04-06 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1242, kuriuo K. I. tėvu įrašytas ieškovas H. I., priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada, nes atliekant ekspertizę, jo nuomone, buvo pažeista kraujo mėginių paėmimo procedūra, todėl jam kelia abejonių Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 261/08/01, kuriuo nustatyta, kad jis yra vaiko K. I. tėvas (b.l. 68,69). Be to, nurodė, kad atsakovei ignoravus 2008-10-22 teismo nutartį ir neatvykus į nurodytą laboratoriją, o K. I. į laboratoriją atvežus jo patėviui , Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo paskyręs naują DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar K. I. yra jo sūnus, tačiau nei viena iš proceso šalių 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties negavo, todėl teismas pažeidė CPK 292 straipsnio reikalavimus. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma šalims (CPK 18 str.).
Toks civilinio proceso normų pažeidimas galėjo turėti įtakos įrodymų vertinimui civilinėje byloje, neteisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d.) bei neteisėto teismo sprendimo priėmimui, nes tik atlikus pakartotinę ekspertizę, būtų visiškai įsitikinta, kad K. I. yra arba nėra apelianto sūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-105) atsakovė Ž. B. prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir įstatymo nustatytose ribose paskirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad įstatymas nenumato dviejų ekspertizių atlikimo reikalavimo vienam faktui nustatyti, tėvystės nustatymo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, be to, teismas, skirdamas antrąją ekspertizę neturėjo duomenų, kad yra atlikta pirmoji, kadangi duomenys byloje gauti tik 2008-12-12. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad byloje dalyvaujantys asmenys patys sprendžia duoti tyrimus ar ne tokio pobūdžio ekspertizei, ši ekspertizė nėra priverstinio pobūdžio (civilinė byla Nr. 3K-3-696/2003). Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties terminas yra praleistas. Atsakovė laiko, kad atsakovas abejones reiškė jau nuo 1994 metų vasaros pradžios, jis pats nurodo, kad nuo pat pradžių abejojo dėl to, ar vaikas yra jo (b. l. 89), tačiau datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas nurodo 2008-03-21, Karolio gimimo dieną, kada ieškovo teigimu jis buvo atvykęs pas sūnų ir atsakovė pasakė apie tai, jog Karolis yra ne ieškovo sūnus. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, nes antstolio S. Užkuraičio rašte dėl vykdymo veiksmų yra pažymėta, jog ieškovas 2008-03-21 nebuvo atvykęs pas sūnų, nes sirgo. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis – atsakovė nurodo, kad ieškovas, ekspertizei nustačius jo tėvystę ir toliau neigia šį faktą, veda teisminius procesus, keliančius tiek atsakovei tiek jų sūnui stresą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.(CPK 320 straipsnis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, bei iš dalies su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir štai dėl ko:
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1994-10-22 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 2719. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. gegužės 7 d. sprendimu nutraukė jų santuoką, ištuoka įregistruota 2000 m. rugpjūčio 17 d. Kauno m. CMB, įrašo Nr. 844 (b.l. 11,12, 21). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys nekslebtini) gimė sūnus K. I., kurio gimimo liudijime tėvu nurodytas ieškovas ( b.l. 22).
Sutinkamai su CK 3.151 straipsnio 1 dalimi, pareikšti ieškinį dėl tėvystės(motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis savo vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai),vaikas, sulaukęs pilnametystės , ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą.
Kadangi ieškovas vaiko K. I. gimimo įraše nurodytas, kaip vaiko tėvas, todėl ieškovas, manantis, kad nėra K. I. tėvas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK.3.151 straipsnio 1 dalis).
CK.3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Atsakovė prašė teismą atmesti ieškinį dviem pagrindais: ieškovui praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti (CK 3.152 straipsnio 1 dalis) ir dėl ieškinio nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismas nenagrinėjo ieškinio pagrįstumo ieškinio senaties taikymo aspektu, nors atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnis ,3.152 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes jo nurodytos aplinkybės , jog tik 2008-03-21 jam atvykus pasveikinti sūnaus su gimtadieniu ir atsakovei pareiškus, kad Karolis ne jo sūnus jam atsirado pagrindas ginčyti vaiko tėvystę ir šios aplinkybės nepaneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas antstolio S.Užkuraičio raštas dėl vykdymo veiksmų. Antstolio rašte nėra nurodyta, kad ieškovas 2008-03-21 sirgo, todėl nebuvo nuvykęs pas sūnų.( b.l. 37).
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Iš esmės apeliantas nesutiko su teismo sprendimu vien dėl to, kad pirma atlikta DNR ekspertizė jam kėlė abejonių , nes jo manymu, atliekant ekspertizę buvo pažeista kraujo mėginių paėmimo procedūra. Siekdama išsiaiškinti apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, kolegija paskyrė pakartotinę DNR ekspertizę.
VšĮ Vilniaus universiteto klinikinės ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro 2009-10-30 pažymoje apie atliktą biologinį giminystės ryšių nustatymo tyrimą konstatuota, kad atlikus ginčytinos tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad H. I. yra vaiko K. I. biologinis tėvas su tikimybe 99,994% ( b.l. 152). Po šio tyrimo atlikimo apeliantas teismo posėdyje pareiškė, kad jis pripažįsta, kad yra K. I. tėvas, tačiau prašė iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija, remdamasi virš nustatytomis aplinkybėmis sprendžia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 328, 330 straipsniai).
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
LR CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos reikalavimui dėl baudos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju paskyrimo: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- LR CPK) 2 straipsnis numato, kad civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. LR CPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra numatyta šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl DNR ekspertizės paskyrimo nebuvo įvykdyta ir yra įsiteisėjusi (b.l. 63), siekdama išsiaiškinti apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, tenkino jo prašymus dėl pakartotinės DNR ekspertizės paskyrimo, ekspertizės įstaigos pakeitimo, dėl ko keletą kartų buvo sustabdytas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas ir dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas.(b.l. 123,124, 128-130, 143-145, 157-158).
Byloje nustatyta, kad 2009-06-22 ieškovas nenuvyko į M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratoriją, nes sirgo. Tai patvirtina nedarbingumo pažymėjimas ( b.l. 133).
Teisėjų kolegija, įvertinusi virš nurodytas aplinkybes, nenustatė atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nustato CPK 88 straipsnis.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo advokatei Jūratei Kelpšaitei už atsiliepimo į apeliacinį skundą, užklausimo į atsakovo darbovietę surašymą,, atstovavimą 4 teismo posėdžiuose , kurių bendra trukmė 3 val., iš viso 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 102-105,106, 11-115, 121,122, 134, 140-142, 162-163).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sumokėtos 1800 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nėra per didelės ir neprotingos, todėl atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovei. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.
Pirmosios instancijos teismas patyrė 12,50 Lt (sprendime neišspręstas šių išlaidų klausimas), o apeliacinės instancijos teismas - 71,85 Lt, iš viso byloje patirta 84,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą
Iš ieškovo H. I. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei Ž. B. (ak. (duomenys neskelbtini) 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovo priteisti 84,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.