Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl praleisto termino paduoti pareiškimą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui J. G.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti atsakovui J. G. CPK 287 str. 1 d. nustatytą terminą pareiškimui dėl pirmosios instancijos teismo 2009-03-18 sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įstatyme nurodytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 54282,20 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui J. G.. Pirmosios instancijos teismas 2009-03-18 sprendimu už akių, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., CK 6.623 str., patenkino ieškovo reikalavimus, kadangi nustatė, jog dėl to, kad atsakovas J. G. 2007-12-09 būdamas neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį, ieškovas išmokėjo 54282,20 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę sumokėtą draudimo išmoką išsiieškoti iš atsakovo regreso tvarka. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2009-04-20 ir ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 74). Atsakovas J. G. 2010-05-12 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes byloje nėra duomenų, jog jam buvo siųsti procesiniai dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo laiku sužinoti apie teismo procesą ir reaguoti į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nesutapo su gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino atsakovui J. G. terminio pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog įstatymo nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis nieko nežinojo apie sprendimo už akių priėmimą, sprendimas jam išsiųstas ir įteiktas nebuvo, teismo atsisakymas atnaujinti procesinį terminą turės didelę reikšmę jam, nes iš jo priteista labai didelė pinigų suma, neatnaujinus termino būtų pažeistos ir paneigtos jo pagrindinės teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti CPK 287 str. 1 d. nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Įstatymo nustatytas procesinis terminas – tai įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui. Taip siekiama užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad asmuo, praleidęs procesinį terminą, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.). Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, sudariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; kt.).

CPK 287 str. 1 d. numato, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo 20 dienų termino pradžia yra sprendimo už akių priėmimo diena, o ne sprendimo už akių nuorašo įteikimo atsakovui diena. Kaip nustatyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių šioje byloje priėmė 2009-03-18, todėl terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti baigėsi 2009-04-07. Atsakovas prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė 2010-05-12 (tokia data nurodyta ant voko), t. y. praleidęs terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo daugiau kaip 1 metus. Apelianto argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie teismo procesą, apie teismo sprendimą už akių, nes teismo sprendimas už akių jam nebuvo išsiųstas ir įteiktas, nepripažintini pagrįstais, kadangi šie argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. CPK 287 str. 7 d. numato, kad sprendimo už akių nuorašas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiamas neatvykusiai (taip pat atsiliepimo nepateikusiai) šaliai. Ši įstatymo norma nenumato, kad sprendimas už akių turi būti siunčiamas su grąžintina teismui pažyma apie įteikimą adresatui. Taip pat CPK 124 str. nustatantis teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento įteikimo patvirtinimą nenumato, kad sprendimo už akių nuorašas adresatui įteikiamas pasirašytinai. Šio straipsnio 4 d. numato, kad pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai CPK nustatytais būdais ir tvarka įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatą. Apie pranešimą, kito procesinio dokumento įteikimą adresatui pašto darbuotojai, antstoliai ar kurjeriai pažymi atitinkamose knygose, nurodydami adresatą, procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, jeigu įteikiama ne pačiam adresatui. Byloje yra įrodymai, kad sprendimas už akių, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovui buvo išsiųsti 2009-03-18 įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 68, 72). Byloje nėra grąžintas pirmosios instancijos teismo atsakovui J. G. siųstas sprendimas už akių dėl to, kad nebuvo įteiktas. Jei sprendimas už akių buvo įteiktas ne pačiam atsakovui, priėmęs dokumentą asmuo privalėjo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui J. G. sprendimas už akių buvo išsiųstas nepažeidžiant CPK nustatytos tvarkos ir atsakovas jį gavo.

Atsakovo J. G. prašyme atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių atnaujinimo paduoti, atskirajame skunde nurodytos priežastys ir argumentai, dėl kurių jis praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nepripažintini svarbiomis, nuo atsakovo nepriklausančiomis priežastimis, kurios atėmė galimybę atsakovui įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą, nepateisina termino praleidimo laikotarpio. Nors apeliantas nurodė, kad visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nesutapo su faktiniu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas neturėjo galimybės laiku sužinoti apie teismo procesą, tinkamai reaguoti į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, tačiau šie atskirojo skundo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2009-01-08 išsiuntė atsakovui J. G. ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo adresu (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas Gyventojų registre (b. l. 37). Procesiniai dokumentai buvo įteikti M. G., atsakovo motinai (b. l. 39). Atsakovas J. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepime į ieškinį nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų informavęs teismą apie tai, kad procesiniai dokumentai jam turėtų būtų siunčiami kitu adresu, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra pasikeitęs. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 121 str. 2 d., patikslintą ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo atsakovui J. G. taip pat išsiuntė (duomenys neskelbtini), kurie 2009-02-24 buvo įteikti atsakovo tėvui J. G. (b. l. 64, 65). Tačiau atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė. Kaip nustatyta aukščiau, atsakovui buvo išsiųstas sprendimas už akių tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), sprendimas už akių nebuvo grąžintas pirmosios instancijos teismui, kaip neįteiktas. Atsakovui J. G. buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, taip pat buvo žinoma, kad ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas buvo netinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeistos atsakovo teisės, atsakovui buvo atimta galimybė pasinaudoti CPK jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad byloje buvo duomenys apie tai, jog atsakovas J. G. gyvena ir kitais adresais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nesudarė pagrindo siųsti procesinius dokumentus kitais, ne atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, adresais, kadangi procesiniai dokumentai atsakovui siųsti (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai įteikiami (pilnamečiams šeimos nariams), atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė tą patį adresą, o ne kitą. Dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, privalo nedelsdamas informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 7 str. 2 d., 121 str. 1 d.). Asmenims, nevykdantiems šios informavimo pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2007-12-09 autoįvykio, kurioje kaltinamasis buvo atsakovas J. G.. Nagrinėjant baudžiamąją bylą 2009-09-29, 2009-10-02, 2010-01-06, 2010-01-12 įvyko teisiamieji posėdžiai, byloje buvo paskirta ir atlikta ekspertizė. Tai reiškia, kad atsakovas J. G., būdamas kaltinamasis baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Ignalinos rajono apylinkės teisme, turėjo realią galimybę susižinoti dėl tame pačiame teisme nagrinėjamos šios civilinės bylos eigos, civilinės bylos baigties, gauti teismo sprendimo už akių nuorašą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas neturėjo galimybės laiku sužinoti apie teismo procesą, priimtą sprendimą už akių. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjo teisėjas K. R., kuris nagrinėjo ir šią civilinę bylą, 2009-03-18 priėmė sprendimą už akių. Tai rodo, kad atsakovas turėjo galimybę gauti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių nuorašą teisme, tačiau tik 2010-05-12 kreipėsi su prašymu dėl praleisto termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių atsakovas praleido įstatyme nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsakovas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkintas prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Kaip nurodyta aukščiau, 2009-03-18 priėmus sprendimą už akių 2009-03-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo J. G. 54282,20 Lt vertės turtui, turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre, 2009-03-18 sprendimas už akių įsiteisėjo 2009-04-20, ieškovui 2009-04-20 buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau atsakovas J. G. iki 2010-05-12 nesidomėjo šia civiline byla, nors turėjo tokią galimybę, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš J. G. 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.