Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 48SD-18991-(14.48.104.) NŽT informavo pareiškėją, jog Žemės sklypui taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir Sanitarinės apsaugos zona, SAZ). Kadangi Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių sąlygų įrašymą organizuoja NŽT.

Nepaisant pareiškėjo pastabose išreikšto aiškaus prieštaravimo Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui bei keliamų pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų teisėtumo, NŽT priėmė Sprendimą ir pareiškėjo Žemės sklypui nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Sanitarinės apsaugos zoną (įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.).

Pareiškėjo vertinimu, NŽT priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi prieštarauja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ, Įstatymas) nuostatoms ir todėl turi būti panaikintas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos individualiu arba norminiu administraciniu aktu, t. y. teritorijų planavimo dokumentu, sprendimu dėl poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo patvirtinimo ir pan. Tik priėmus specialiąją žemės naudojimo sąlygą nustatantį sprendimą ir (ar) kitą dokumentą, ši sąlyga galėjo būti įregistruojama SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. NŽT skundžiamą Sprendimą grindžia SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pagal kurį, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT. Aptariama nuostata yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai specialioji žemės naudojimo apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau savalaikiai nebuvo įregistruota.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų teritorijų nustatymo dokumentų pagrindu. Tik esant bent vienam SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytam dokumentui, gali būti priimamas individualus administracinis aktas, kuriuo yra nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Esamu atveju, NŽT savo raštuose nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos įregistruojamos AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo pagrindu. Visgi, NŽT raštuose nurodomas SŽNSĮ IV skyrius turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. NŽT priimdama Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona. Nesant Sanitarinės apsaugos zoną nustatančio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, tokia Sanitarinės apsaugos zona negalėjo būti įregistruota skundžiamu NŽT Sprendimu.

AB „Vilniaus paukštynas“ savo veiklą vykdo jau nuo ~1976 m., per pastaruosius 50 metų šios įmonės veikla niekaip neribojo aplinkinių žemės sklypų teisių ir teisėtų interesų. Aplinkinių žemės sklypų savininkams buvo išduodami statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu pastatyti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, sukurta ir įrengta infrastruktūra, įsteigtos įmonės bei švietimo įstaigos. Atitinkamai, nors Sanitarinės apsaugos zonos dydžiai teisės aktuose buvo analogiškai įtvirtinti jau prieš 30 metų, tačiau viešojo administravimo subjektų vertinimu tai nebuvo laikoma kliūtimi šioje zonoje vykdyti nekilnojamojo turto plėtrą. Aplinkybė, kad teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Taigi, Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos taikymo pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama. Kaip jau minėta, tokio administracinio akto NŽT nėra pateikusi.

Skunde taip pat akcentuojama, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius laisvai disponuoti įgytu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas, įgydamas nuosavybės teisę į Žemės sklypą (bei kitą jame esantį turtą), turėjo teisėtą lūkestį ne tik eksploatuoti jau esamus pastatus, bet ir juos patobulinti bei statyti naujus, t. y. laisvai disponuoti savo nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Vilniaus paukštynas“ savo veiklą pradėjo dar prieš 1976 m. ir per visą ši laiką (daugiau nei 50 metų) nebuvo taikytos jokios sanitarinės apsaugos zonos, kurios galėtų riboti aplinkinių žemės sklypų savininkų teises bei interesus. Atitinkamai, pareiškėjas negalėjo žinoti apie jo turtui taikytinus apribojimus. Pareiškėjo Žemės sklypui nustačius sanitarinės apsaugos zoną, pareiškėjo Žemės sklype draudžiama vykdyti statybos darbus, keisti statinių paskirtį, ribojamas statinių rekonstravimas ir remontas. Negana to, dėl taikomų ribojimų pareiškėjo valdomas turtas praranda savo vertę ir negali būti objektyviai realizuojamas. Pareiškėjo vertinimu, AB „Vilniaus paukštynas“ privatus interesas vykdyti planuojamą veiklą nėra ir negali būti aukštesnis už pareiškėjo teisėtą lūkestį disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas tik 1996 m. rugpjūčio 21 d.

Atsižvelgiant į tai, kad SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Sprendimas priimtas pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad Bendrovė veiklą vykdo trejose žemės sklypuose, t. y. Žemės sklype, 27,0793 ha ploto, unikalus Nr. 4177-0100-0292, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Europos (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1); Žemės sklype, 106,7376 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) ir Žemės sklype, 15,0662 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3).

Bendrovei priklausančiuose, Žemės sklype 1, Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 3 esančiuose fermų paskirties statiniuose (vištidėse, paukštidėse) paukštininkystės veikla vykdoma nuo 1964, 1967 ir 1976 metų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklype 1 esami eksploatuojami fermų paskirties statiniai baigti statyti 1964, 1965, 1976, 1977, 1991, 1994 metais, Žemės sklype 2 eksploatuojami fermų paskirties statiniai baigti statyti 1967, 1968, 1994 metais, Žemės sklype 3 eksploatuojami fermų paskirties statiniai baigti statyti 1976 metais. Nuo pat fermų paskirties statinių komplekso pastatymo šie statiniai pradėti eksploatuoti (juose laikomi ūkiniai gyvūnai (broileriai, vištos), pradėta vykdyti paukštininkystės veikla, statiniai nepertraukiamai eksploatuojami (veikla vykdoma) iki šiol. Paukštininkystės veikla pradėta vykdyti, t. y. fermų paskirties statiniai (paukštynų kompleksai) – stacionarūs taršos šaltiniai pastatyti ir pradėti eksploatuoti iki teisės aktų, kurių pagrindu Lietuvos Respublikos teritorijoje pradėti formuoti nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai, įsigaliojimo (Žemės reformos įstatymas, kuriame reglamentuojamas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas, žemės sklypų projektavimas, formavimas, žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn, perdavimas naudotis, įsigaliojo 1991 m. rugsėjo 1 d.). Pagal Statinių išdėstymo Žemės sklype 1, Žemės sklype 2, Žemės sklype 3 planuose užfiksuotus duomenis visi fermų paskirties statiniai išsidėstę kompaktiškai, sudaro vientisus kompleksus. Bendrovės metinių veiklos ataskaitų dokumentuose užfiksuoti duomenys apie vykdomos veiklos apimtis, rezultatus, apyvartą, įskaitant ir laikomų paukščių skaičių. AB ,,Vilniaus paukštyno“ metinės veiklos parengtos ataskaitos ir jose nurodyti duomenys apie vykdomą veiklą, akivaizdžiai patvirtina aplinkybes, kad Vilniaus paukštyno veikla buvo vykdoma iki žemės reformos (žemės sklypų formavimo) pradžios, prasidėjus žemės reformai ir vykdoma šiuo metu.

Pažymi, jog pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad Bendrovei priklausantys fermų paskirties pastatų kompleksai – tai stacionarus taršos šaltinis, aplink kurį dėl šiame taršos šaltinyje vykdomos specifinės (paukštininkystės) veiklos teisės aktų nustatyta tvarka turi egzistuoti (turi būti nustatyta ir įregistruota) SAZ, vietovėje (Žemės sklype 1, Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 3) egzistuoja ir, kad šis stacionarūs taršos šaltinis atsirado (paukštininkystės veikla pradėta) anksčiau nei Žemės sklypas buvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas ir perleistas pareiškėjui. Tai reiškia, kad nėra ginčo, kad tarši paukštininkystės veikla, kurios vykdymas pagal teisės aktų nuostatas reikalavo ir reikalauja identifikuoti teritoriją aplink taršos šaltinį, kurioje dėl galimos taršos galimas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, todėl būtina laikytis atitinkamų veiklos apribojimų, pradėta vykdyti anksčiau nei suformuotas Žemės sklypas; kad Bendrovės pastatuose (fermose) vykdomos paukštininkystės veiklos apimtys atitinka Įstatymo 4 priede ,,Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos dydis“ nurodytos sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, dydį (plotį) – broilerių, vištų (sutartinis gyvulių skaičius nuo 300) – 1 000 m.

Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai taršos šaltinis ir jam privalomai priskiriama teritorija (AZ ar SAZ) jau egzistavo, tačiau savalaikiai nebuvo nurodyti (nustatyti) žemės sklypų duomenyse. Įstatymo nuostatos nenumato, kad ši išimtinio pobūdžio procedūra vykdoma taikant bendras Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias naujų ir pasikeitusių teritorijų (AZ ir SAZ) nustatymą ir įrašymą į NTK ir NTR, t. y. Įstatymo nuostatos nenurodo ir nereikalauja, kad žemės sklypų formavimo metu jau identifikuota teritorija (SAZ), kuri turėjo būti nurodyta žemės sklypo formavimo dokumentuose, turi būti iš naujo nustatyta pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtinio pobūdžio procedūra, kurios tikslas ne nustatyti naują arba pakeisti teritoriją, bet esamą teritoriją (esamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), egzistavusią žemės sklypo formavimo metu, įrašyti į konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis ir į NTK ir NTR, atliekama pagal atskirą specialųjį reglamentavimą.

Negali susidaryti tokia situacija, kai teisėtai pastatytas stacionarus taršos objektas veikia, teisėtai vykdo taršią veiklą, kurios neišvengiamos pasekmės – konkrečios taršos (kvapo, triukšmo ar kt.) atitinkamu atstumu nuo taršos objekto skleidimas, tačiau SAZ nėra. Suprantama, kad dėl netinkamai atliktų veiksmų, parengtų dokumentų, priimtų sprendimų SAZ gali būti nepažymėta (neužfiksuota) dokumentuose, registruose (tinkamai neišviešinti jos parametrai), šioje teritorijoje privalomai taikomi apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) gali būti tinkamai nenurodyti, neįrašyti dokumentuose, kuriuose privalo būti įrašyti, ir asmenys, kurių veiklai, gyvenimo sritims šie apribojimai turi įtakos, gali neturėti informacijos arba turėti nepakankamą informaciją apie šiuos suvaržymus, tačiau negali būti taip, kad taršos šaltinis yra, tačiau SAZ nėra.

Atkreipia dėmesį, kad 2022 m. liepos 7 d. ŽŪM rašte buvo pateikta aiški pozicija, kokių dokumentų (duomenų) pagrindu turi būti pradedama sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo procedūra pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kokius dokumentus (duomenis) turi pateikti sanitarinės apsaugos zonos įregistravimą inicijuojantis subjektas, kokius dokumentus privalo turėti ar parengti NŽT teritoriniai padaliniai. ŽŪM rašte nurodyta, kad NŽT teritoriniai skyriai, įgyvendinami Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, sanitarinės apsaugos zonos dydį nustato atsižvelgdami į žemės sklypo formavimo metu nurodytą objekto, dėl kurio formuojamam žemės sklypui turėjo būti taikoma ir nustatyta sanitarinės apsaugos zona, paskirtį ir dydį (galimą laikyti ūkinių gyvūnų skaičių pastate). ŽŪM rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Sąlygos), nuostatose skirtingais laikotarpiais sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatomas (parenkamas) pagal objekto pavadinimą (paskirtį), t. y. ar pastatas, kuriame laikomi paukščiai, priskirtinas paukščių fermai ar paukštynui (iki 2011 m. liepos 16 d. galiojusioje Sąlygų redakcijoje nebuvo reglamentuotas (detalizuotas) galimas laikyti paukščių skaičius pastate) / pagal pastatų laikomą paukščių skaičių. NŽT teritoriniai padaliniai aptariamu atveju organizuodami žemės sklypų formavimo metu taikytinos ir neįrašytos sanitarinės apsaugos zonos (pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų) įrašymą, šios zonos dydį turėtų nustatyti įvertinę žemės sklypo formavimo metu buvusio objekto pavadinimą (paskirtį), t. y. paukščių ferma ar paukštynas, jeigu žemės sklypai suformuoti iki 2011 m. liepos 16 d., ar objekto dydį, t. y. galimą laikyti broilerių, vištų skaičių pastate, jeigu žemės sklypai suformuoti po 2011 m. liepos 16 d. ŽŪM rašte nurodyta, kad teritorijų įrašymą į NTK ir NTR NŽT teritoriniai padaliniai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja gavę asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymą.

Pareiškėjas skunde teigdamas, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies išimtinio pobūdžio nuostata taikoma tik tuo atveju, kai parengtas ir pateiktas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas, kartu nenurodo normos, kurioje toks reikalavimas būtų įtvirtintas – Įstatymo normos, reikalaujančios vykdant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, atlikti tą pačią SAZ nustatymo procedūrą, kaip ir planuojant naują taršos objektą ir naują SAZ; taip pat nenurodė teisės akto normos, kurioje būtų nustatyta, kad teritorija (SAZ), galiojusi Žemės sklypo formavimo metu, turėjo būti nustatyta atskiru individualiu arba norminiu administraciniu aktu. Skunde remiamasi teismine praktika, kuri nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes minimoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl naujos teritorijos (apsaugos zonos) nustatymo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina ir neteisingai vienodai interpretuoja skirtingas sąvokas – Sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis) ir Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių (Įstatymo 2 straipsnio 41 dalis). NŽT atliko Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priėmė ginčijamą Sprendimą ne dėl SAZ nustatymo (ne dėl SAZ ribų 1 000 m spinduliu nuo Bendrovės pastatų, į kurias patenka apie 1 500 žemės sklypų, nustatymo), bet dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y. į pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo duomenis įrašė, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose (Žemės sklypas patenka į Bendrovės pastatų, esančių Žemės sklype Nr. 2, SAZ ribas) ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Akcentuoja, kad Bendrovės pastatai (paukštidės, vištidės) pastatyti ir paukštininkystės veikla pradėta 1964–1976 metais, paukštininkystės veiklos SAZ buvo nustatyta ir egzistavo dar iki žemės reformos pradžios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir kitus dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina NŽT į bylą pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus rajono higienos centro Pranešimas, kuriame patvirtinta, kad Vilniaus paukštyno ir Juodšilių paukštyno fabriko SAZ nustatyta pagal galiojančias SN 245-71 (suprantama Sanitarines normas). Šis Pranešimas tai kompetentingos institucijos dokumentas, patvirtinantis, kad AB „Vilniaus paukštynas“ ir Juodšilių paukštyno pagal taršos šaltinio išskiriamą taršą SAZ dydis yra 1 000 m. Pranešimas buvo pateiktas Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybai, t. y. tai institucijai, kuri pagal teisės aktus buvo atsakinga už tinkamą dokumentų, reikalingų žemės reformos žemėtvarkos projektams, pagal kuriuos buvo pradėti formuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, pardavimui, nuomai, ir nustatomi šių žemės sklypų duomenys (tarp jų specialiosios žemės naudojimo sąlygos), parengimą, – o būtent už ūkinės veiklos apribojimų planus, kuriuose turėjo būti pažymėta esama sanitarinės apsaugos zona.

Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343), Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 423 (toliau – ir Metodika), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 423) nuostatomis ir tvirtina, kad nuo pat žemės reformos pradžios rengiant preliminarinius ir kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo būtent tie planavimo dokumentai, kuriuose buvo projektuojami grąžinami natūra, perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami, suteikiami naudotis žemės sklypai, prieš pradedant projektuoti žemės sklypus privalomai turėjo būti parengti Ūkinės veiklos apribojimo planai, kuriuose turėjo būti užfiksuoti duomenys apie aplinkinėje teritorijoje vykdomą įmonių ūkinę veiklą (nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus paukštynas“ kompleksų veiklą); projektuojamų žemės sklypų, patenkančių į apribojimų teritoriją (SAZ teritoriją), duomenyse privalomai turėjo būti nurodyti pagal teisės aktus taikomi veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos); šie žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai privalomai turėjo būti nurodyti projektus tvirtinančios ir suteikiančios žemės sklypus asmenims naudotis institucijos (rajono valdybos) sprendimuose (potvarkiuose, įsakymuose ir kt.).

Taigi, pagal Žemės sklypo formavimo metu (Žemės sklypas suformuotas 1996 m. rugpjūčio 21 d.), galiojusius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentuose, rengiamuose tikslu suformuoti žemės sklypus, turėjo būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai), taikomos kiekvienam formuojamam žemės sklypui. Tai reiškia, kad planavimo dokumentų – žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniai buvo ne teritorijos (SAZ) nustatymas, bet žemės sklypo formavimas – žemės sklypo duomenų, įskaitant taikomus apribojimus (specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nustatymas. Nustatyta esama SAZ turėjo būti pažymėta Ūkinės veiklos apribojimo plane, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra faktinių duomenų fiksavimo dokumentas, kurio pagrindu turėjo būti rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai konkretiems žemės sklypams suformuoti ir jų duomenims, tarp jų ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, nustatyti.

NŽT į bylą pateikė Rudaminos kolūkio žemėlapio pagrindu parengtą Ūkinės veiklos apribojimų planą, kurio pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, kiti žemės valdos projektai. Šiame Ūkinės veiklos apribojimų plane aiškiai nurodyti Bendrovės (AB „Vilniaus paukštynas“) statinių kompleksai, tačiau veikiančio paukštyno komplekso SAZ riba dėl neaiškių priežasčių nepažymėta. Nuo žemės reformos pradžios už egzistuojančios teritorijos (SAZ), kurioje taikomi ūkinės veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos), tinkamą pažymėjimą Ūkinės veiklos apribojimų planuose, visų šioje teritorijoje (SAZ) taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų įrašymą į kiekvieno formuojamo žemės sklypo, patenkančio į SAZ ribas, duomenis atsakingi asmenys buvo Valstybinis žemėtvarkos institutas – žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjas, ir rajono valdyba, pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktus – žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto rengėjas ir šiuos planavimo dokumentus organizuojantis ir tvirtinantis subjektas – apskrities valdytojas (viršininkas), o nuo 2010 m. liepos 1 d. NŽT.

Būtent dėl to, kad pirminių planavimo dokumentų organizatoriai ir rengėjai netinkamai atliko teisės aktais pavestas funkcijas, – tinkamai neparengė dokumentų, kurių pagrindu buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kuriuose buvo formuojami žemės sklypai ir nustatomi jų duomenys, ir buvo padaryta klaida formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir Nekilnojamojo turto kadastre neįrašytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pažymi, kad iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) žemės sklypo kadastro duomuo buvo būtent specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai), bet ne teritorija (SAZ) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), o tai reiškia, kad formuojant žemės sklypus, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir atitinkamai žemės sklypo kadastro duomenų byloje, turėjo būti nurodomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet ne SAZ kaip objektas. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nenurodo priežasčių (klaidų), dėl kurių teritorija (AZ, SAZ) nebuvo nurodyta kiekvieno žemės sklypo kadastro duomenų byloje, sąrašo, todėl daro išvadą, kad visi valstybės, savivaldybių ar kitų subjektų, kurie pagal teisės aktus buvo įpareigoti parengti AZ, SAZ planinę medžiagą – Ūkinės veiklos apribojimų planus, nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypų formavimo dokumentuose (teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose, žemės sklypų kadastro duomenų bylose), veiksmai (neveikimas), sprendimų (ne)priėmimas skirtingose žemės sklypų formavimo stadijose, laikytinas teritorijos (SAZ) (ne)įrašymo klaida, kuri ir buvo taisoma valstybės institucijos – NŽT, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų SAZ laikoma esama teisės akte nustatyto dydžio (1 000 m) SAZ nuo žemės reformos pradžios, t. y. atsiradusia ir nustatyta, iki buvo pradėti formuoti žemės sklypai šios teritorijos ribose, SAZ identifikuota griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, NŽT pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį atliko žemės sklypų, jų formavimo metu patekusių į esamos SAZ ribas, netinkamai nustatytų duomenų klaidų ištaisymą ir įformino (nurodė) tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios turėjo būti nustatytos ir taikomos Žemės sklypui jo formavimo metu. Todėl NŽT Sprendimas atitinka ir teisės aktus, galiojusius iki Įstatymo įsigaliojimo, ir Įstatymo nuostatas.

Bendrovės pastatų SAZ buvo nustatyta ir žemės reformos pradžioje, ir įsigaliojus Įstatymui. Tačiau nebuvo tinkamai nustatyti žemės sklypų, patenkančių į SAZ ribas, duomenys – nebuvo nurodytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl ko ir buvo priimtas NŽT Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis.

Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, Bendrovės pastatų SAZ yra pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinių brėžinyje 2E3S-1. Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai M1:50 000 pažymėtos AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų (Žemės sklype 1, Žemės sklype 2, Žemės sklype 3) – paukštidžių sanitarinės apsaugos zonos; Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – U zonos Bendrasis planas), Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T1 Nemėžis-Rudamina M1:10 000 (tikslumas M1:2000) ir Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T2 Juodšiliai T3 Pagiriai M1:10 000 (tikslumas M1:2 000) pažymėtos Vilniaus paukštyno pastatų (Žemės sklype 1, Žemės sklype 2, Žemės sklype 3) – paukštidžių sanitarinės apsaugos zonos; Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 (toliau – ir Specialusis planas). Specialiojo plano brėžinyje aiškiai matyti SAZ ribos ir (duomenys neskelbtini) g., kurioje yra Žemės sklypas, patenkantis į SAZ ribas; 1982 m. Vilniaus rajono Kovo-8-osios kolūkio Rudaminos gyvenvietės generalinis planas M1:2 000. Taigi, Vilniaus paukštyno esamos SAZ yra pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat buvo žymimos ir ankstesniuose teritorijos planuose.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo ir nurodo, kad Sanitarinės apsaugos zona ir Specialiosios žemės naudojimo sąlygos tai atskiri apibrėžimai (duomenys). Laikytina, kad Žemės sklypo formavimo metu buvo nustatyta esama SAZ, tačiau iki Sprendimo priėmimo Žemės sklypui nebuvo tinkamai įrašytos ir taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau tai nereiškia, kad Žemės sklypo formavimo (kadastro duomenų nustatymo) klaidos ištaisymas – Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimas ir Sprendimo priėmimas negalėjo būti atliktas, nes stacionarus taršos šaltinis – paukštininkystės kompleksas (tarši veikla) atsirado anksčiau – teisės aktuose nustatyto dydžio SAZ atsirado anksčiau, nei atsirado Žemės sklypas.

Galimą veiklą Žemės sklype reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentai, o būtent Bendrasis planas ir U zonos Bendrasis planas, Specialusis planas, pagal kurių sprendinius Žemės sklypas yra Vilniaus paukštyno SAZ ribose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Atsakovė su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo teismo panaikinti Sprendimą.

Nustatyta, kad atsakovė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas registravo AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo pagrindu, tačiau nėra nurodomas Įstatymo IV skyrius 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė priimdama Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona.