- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 2YT-5400-850/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos duomenys neskelbtini pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja duomenys neskelbtini (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja 1994 m. už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įgijo ūkinį pastatą, unikalus Nr. , plane pažymėtą 1I1/Ž su priestatais. Faktas nustatomas minėto statinio teisinio įregistravimo pareiškėjos vardu valstybės įmonėje Registrų centras.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad apie 1994 m. likviduojantis Lauksargių žemės bendrovei, ūkio darbuotojams buvo dalinami pajai. Už pajus įsigijo ūkinį pastatą, buvusį jai priklausančio namo kieme. Ūkinis pastatas buvo pastatytas ūkio būdu dar esant Lauksargių daržininkystės tarybiniam ūkiui ir likvidavus Lauksargių daržininkystės tarybinį ūkį bei įsikūrus Lauksargių žemės ūkio bendrovei nebuvo inventorizuotas VĮ Registrų centras. Dėl tuo metu buvusios suirutės jai nebuvo išduoti įsigijimo dokumentai. Ūkinis pastatas nekilnojamo turto registre iki šiol nėra registruotas, nors nuo pat ūkinio pastato įsigijimo t. y. 1994 m. iki šiol pareiškėja šį statinį naudoja savo reikmėms, po įvykusio gaisro jį atstatė savo lėšomis, rūpinasi juo, remontuoja ir naudoja jį kaip savo. 2017 m. rugpjūčio mėn. užsakė ir buvo sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus numeris. Šiuo metu nori įregistruoti aukščiau minėtą pastatą VĮ Registrų centras savo vardu, tačiau atsisakoma įregistruoti pastatą, motyvuojant tuo, kad ji negali pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Jų negali pateikti, kadangi tokie dokumentai pareiškėjai niekada nebuvo išduoti. Suinteresuotu asmeniu į bylą traukia valstybės įmonę Turto bankas, kadangi nenustačius prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, galėtų kreiptis į teismą dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu ir jo įgijimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti prašymą. Papildomai paaiškino, kad statiniai yra Griežpelkių I kaime, anksčiau ten buvo arklidė ir priklausė „kolchozui“. 1998 m. arklidė sudegė, liko tik kampai. Prieš gaisrą pastatas jau buvo jos. Su kaimynu B. pirko medžiagas ir abu atstatė į tą pačią vietą pastatą. Kai atstatė jau nebuvo „kolchozų“. Bajoras naudojasi šiuo pastatu iš kitos pusės. Daržinė yra per pusę, jos ir B. Šone yra jos malkinė. Pati tvarteliu naudojasi apytiksliai nuo 1965 m. Niekas nesisavino to pastato, jokio ginčo nėra. Žemės ūkio bendrovės egzistavimo metu nudegė viskas ir niekas jai nieko neperdavė. Nebuvo jokio susirinkimo, nebuvo tas pastatas dalijamas, tiesiog jie naudojosi pastatu. B. irgi neturi jokių įrodymų, jis yra išvažiavęs į Angliją.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog Lauksargių žemės ūkio bendrovės turto perdavimo už pajus metu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. Žemės ūkio bendrovės turtas jos nariams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise (1964 m. CK 1211 straipsnio 2 dalis). Bendrovės nariai susitarimu turėjo teisę atsidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (1964 m. CK 126 straipsnio 1,2 dalys). Žemės ūkio bendrovės turto dalies, atitinkančios nario pajų, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turėjo būti detalizuotas bendrovės įstatuose, Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo-perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam (Lietuvos duomenys neskelbtini Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Setą“, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, byla Nr. 3 K-3-804/2001). Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. {Lietuvos duomenys neskelbtini 2006-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 598/2006). Tačiau šiuo atveju pareiškėja į bylą nėra pateikusi turto priėmimo - perdavimo akto taip pat nėra pateikto Lauksargių žemės ūkio bendrovės visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo. Pažymėtina, kad valstybiniai ūkiai bei žemės ūkio bendrovės, buvo priskirtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai, o likviduotų tokių juridinių asmenų dokumentai turėjo būti perduoti saugoti vietos savivaldos institucijai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 10 dalis, galiojusi nuo 1991 m. balandžio 25 d.). Taigi, šiuo atveju pareiškėja byloje nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įsigijo ūkinį pastatą su priestatais, unikalus Nr.. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad pareiškėja už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įsigijo ūkinį pastatą su priestatais, unikalus Nr., tokiu atveju neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos duomenys neskelbtini pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b.l.15).
Liudytoja duomenys neskelbtini paaiškino, kad pareiškėja duomenys neskelbtini yra jos kaimynė apie 20 metų. „Rusų“ laikais ten buvo arklidė, paskui kilo didelis gaisras ir viskas išdegė, liko tik mūrinės sienos. Statinys stovėjo nenaudojamas, nudegęs, kaimynė duomenys neskelbtini susitvarkė, uždengė stogą, ar jai kas padėjo, nežino. Viską valdo duomenys neskelbtini. Bajoro nėra, jis užsienyje.
duomenys neskelbtini S. paaiškino, kad Griežpelkiuose gyvena 60 metų ir pažįsta duomenys neskelbtini. Ūkio laikais buvo arklidė, kai ji nudegė, niekas pastato nežiūrėjo, liko pamatai. Tada duomenys neskelbtini pasidarė ten sau tvartuką, atsiremontavo. Neatsimena tiksliai kada ten sudegė, gal prieš 30 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš pareiškimo ir pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėja duomenys neskelbtini siekia įrodyti, kad 1994 m. už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įgijo ūkinį pastatą unikalus Nr., plane pažymėtą 1I1/Ž su priestatais, esantį . sav. Šio fakto nustatymo tikslas – statinį įregistruoti pareiškėjos vardu valstybės įmonėje Registrų centras. Fakto nustatymas grindžiamas aplinkybe, kad nėra dokumento, jog pareiškėja už pajus įsigijo minėtą ūkinį pastatą, tačiau duomenų apie pareiškėjai priskirtus ar parduotus pastatus, priklausiusius Tauragės rajono Lauksargių daržininkystės tarybiniam ūkiui nerasta ir Tauragės rajono savivaldybės archyve (b.l. 13).
Byloje teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad už pajus minėto statinio (arklidės) iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės neįgijo, nes dar egzistuojant bendrovei šie pastatai sudegė ir niekas niekam nieko neperdavė. Likus nesudegusioms mūrinėms sienoms, su kaimynu B. atstatė buvusias arklides. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojos duomenys neskelbtini bei duomenys neskelbtini. Iš teismui pateiktų pareiškėjos užsakytų ir atliktų nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr., duomenų nustatyta, kad pastatą (buvusias arklides), unikalus Nr. r. sav., sudaro: pagalbinis pastatas ūkinis pastatas, kurio žymėjimas plane 1I1ž ir trys priestatai - tvartai, kurie žymimi 1i1p, 2i1p ir 3 i1p (b.l. 6-11). Teisme pareiškėja paaiškino, kad prašomu jai pripažinti ūkiniu pastatu plane žymimu 1I1ž, naudojasi per pusę su kaimynu B..
Pažymėtina, kad valstybiniai ūkiai bei žemės ūkio bendrovės buvo priskirtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai, o likviduotų tokių juridinių asmenų dokumentai turėjo būti perduoti saugoti vietos savivaldos institucijai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 10 dalis, galiojusi nuo 1991 m. balandžio 25 d.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjai byloje nepateikus jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įsigijo ūkinį pastatą su priestatais, unikalus Nr., ir patvirtinus, kad prašomi statiniai iš viso jai nebuvo perduoti Lauksargių žemės ūkio bendrovės visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo pagrindu ar turto priėmimo - perdavimo aktu, nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad pareiškėja už pajus iš likviduojamos Lauksargių žemės ūkio bendrovės įsigijo ūkinį pastatą su priestatais, unikalus Nr..
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto pareiškimo dalyko ir pagrindo ribose. Bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog statinys, dėl kurio prašoma nustatyti juridinį faktą, yra sukurtas pareiškėjos ir jos kaimyno B. statybos būdu, pradedant jį statyti po 1998 metų vykusio gaisro, kai Lietuvos Respublikoje jau galiojo statybą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėja pagrindžiančių statinio statybos teisėtumą duomenų ir įrodymų, kad statinį (arklidę) būtų įteisinusi Statybos įstatymo nustatyta tvarka, nepateikė. Aplinkybės, jog pareiškėja galimai statinį valdo nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, šioje byloje negali būti nustatinėjamos, nes, tokio prašymo pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Priteistina iš pareiškėjos valstybei 8,67 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos duomenys neskelbtini pareiškimą atmesti.
Priteisti iš duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.