Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-78-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
T-78-2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04564-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Janina Januškienė (pirm.), Egidijus Laužikas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-78/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04564-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“ 500,42 Lt žalos atlyginimą, 72 Lt žyminį mokestį, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių patirs bylinėjimosi procese. Nurodė, kad 2011 m. vasario 5 d. Vilniuje, Gariūnų g., automobiliui „VW Jetta“ įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio priekinė dalis (dešinės pusės rato diskas ir gaubtas, pažeista priekinė dešinė padanga ir pakaba). Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 500,42 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Kelio, kuriame įvyko avarija, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, už Gariūnų gatvės dangų remontą ir priežiūrą buvo atsakinga UAB „Grinda“, ji yra atsakinga dėl kelio trūkumų (Civilinio kodekso 6.266 straipsnis), todėl atsako pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį dėl netinkamos kelio priežiūros.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pagal naujausią Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuotą praktiką ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinerinio statinio – kelio – trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (2014 m. kovo 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-38/2014). Kadangi ši byla jau buvo atsiųsta iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, o ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šio skundo reikalavimo priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina JanuškienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasAnatolijus Baranovas