Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-10 · Administracinė byla Nr. AS-822-97-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
AS-822-97-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos energija“
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Nacionalinės
Administracinė byla Nr. AS822–97/2011Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos regiono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-28 įsakymą Nr. Ž12-562 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai (naudotojas AB „Lietuvos energija“). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti. Kita tos pačios dienos nutartimi teismas nutarė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti iš dalies: laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, stabdyti Įsakymo galiojimą.

Teismas nustatė, kad tiesiant elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai požemines ir antžemines komunikacijas turės būti iškirstas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis miškas, todėl vertino, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ gali pradėti žemės sklype miško kirtimo darbus. Darydamas šią išvadą, teismas vertino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. birželio 22 d. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 5A, kuriame nurodyta, kad tarnaujančio daikto savininkui A. U. viešpataujančio daikto savininkas AB „Lietuvos energija“ turi atlyginti už sunaikintus žieminių kviečių pasėlius ir iškirstą mišką. Prašymą uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype teismas atmetė, pažymėjęs, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra numatyta galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę uždraudžiant atlikti tam tikrus veiksmus trečiajam suinteresuotam asmeniui (ABTĮ 71 straipsnis).

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Turi būti įvertinti visi kriterijai, reikšmingi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui: prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą reikalavimo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, reikalavimo užtikrinimo priemonių įtaką kitiems asmenims, turi būti atsižvelgta į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. AB „Lietuvos energija“ mano, kad teismas šių aplinkybių nevertino.

2. Mano, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmių yra nepagrįsti: ginčijamas Įsakymas pats savaime nesuteikia teisės AB „Lietuvos energija“ kirsti pareiškėjo sklype esančio miško. Siekiant kirsti mišką, reikalinga pakeisti žemės paskirtį į kitas naudmenas ir gauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą miško kirtimui. Vien ta aplinkybė, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas apskaičiavo kompensaciją, nėra pagrindas šiai baimei, kadangi kompensacija apskaičiuota ne už patirtus, bet už būsimus nuostolius.

3. Įsakymo sustabdymas sukels ženklių nuostolių AB „Lietuvos energija“, bus pažeistas proporcingumo principas ir viešasis interesas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisė projektuoti ir vykdyti statybą galima tik statytojui žemės sklype, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Sustabdžius Įsakymo galiojimą, AB „Lietuvos energija“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negalės atlikti reikalingų procedūrų, derinti elektros linijos statybos projekto ir kreiptis dėl linijos statybą leidžiančių dokumentų. Pažymi, kad 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda – Telšiai yra ypatingos svarbos objektas, kurio statyba yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Lietuvos bendrajame plane.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašo AB „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą tenkinti. Pažymi planuojamos elektros perdavimo linijos svarbą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra susijęs ne su servituto nustatymu, o su teisingu atlyginimu už nuosavybės teisių suvaržymą. Pabrėžė, kad miško kirtimo darbai yra griežtai reglamentuoti teisės aktų: pagal LR Miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą šiuo atveju sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras, ir tai apsunkina elektros perdavimo linijos projekto įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčijamu Įsakymu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nustatė žemės servitutus (servitutų naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui): teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas; teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai sustabdė Įsakymo galiojimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas nebebūtų galimas, kadangi AB „Lietuvos energija“ Įsakymo pagrindu jam priklausančiame sklype pradėtų miško kirtimo darbus.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad Įsakymas per se nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės kirsti mišką. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, tam, kad galima būtų kirsti mišką, privaloma gauti leidimą, kadangi teisė kirsti mišką įgyjama, gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos energija“ tokį leidimą gavo. Įsakymo pagrindu neatlikus papildomų veiksmų pareiškėjo žemės sklype esantis miškas negali būti kertamas, todėl pareiškėjo argumentas, jog Įsakymo galiojimas turi būti sustabdytas, nes, priešingu atveju, bus iškirstas jam priklausantis miškas, atskirojo skundo nagrinėjimo metu egzistuojančių aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Įsakymo galiojimo sustabdymo – taikymo pagrįstumas nėra patvirtintas bylos medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl toks prašymas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai patenkintas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dalį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo Įsakymo galiojimo sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė Įsakymo galiojimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina ir pareiškėjo prašymas atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens AB “Lietuvos energija” atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis nesklendžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė