- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1285-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejvski
- Ieškovas
- UAB „Corpus A“
- Atsakovas
- Rollmex L
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Corpus A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui Rollmex L.L.C. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Corpus A“ 2009-07-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Rollmex L.L.C. 39810,53 Lt skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB ”Corpus A” ieškinį dėl skolos išieškojimo pareikštą atsakovui Rollmex L.L.C. Teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo atveju netaikoma išimtinio teismingumo taisyklė, kadangi reikalavimas kildinamas iš prievolinių santykių - reikalaujamas priteisti mokėjimas už paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras. Ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Tai yra, ieškinio reikalavimas negrindžiamas daiktinės teisės normomis. Todėl ieškovo reikalavui netaikoma išimtinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 31 str. 1 d.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), kuri 2000-06-08 LR Įstatymo Nr. VIII-1719 7 str. pagrindu yra priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai, bet ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Todėl pareiškimą teismas atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu .
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB “Corpus A” prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-17 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
atsakovas nesumokėjo ieškovui komunalinių mokesčių už naudojimąsi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos, kaip kiti (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai, mokėti proporcingai už bendrųjų patalpų administravimą, numatytą CK 4.82 str. 3 d., todėl, apelianto teigimu, remiantis CPK 31 str. 1 d., bei susiformavusia teismų praktika, ieškovas ieškinį pateikė pagal paslaugų atlikimo atsakovui vietos adresą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui;pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad ieškovo teikiamos paslaugos pasižymi tam tikra specifika – ieškovas yra ne tik patalpų, priklausančių atsakovui, administratorius, o visų patalpų, esančių pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), administratorius. Teigia, kad dėl teikiamų paslaugų specifikos ieškovas neturėjo galimybės svarstyti teikti ar ne atsakovui administravimo paslaugas, ieškovas teikia paslaugas visiems patalpų savininkams ir už suteiktas paslaugas išrašo PVM sąskaitas – faktūras. Apeliantas nurodo, kad atsakovas yra registruotas JAV, Arkanzaso valstijoje, jo tiksli registracijos vieta nežinoma. Ieškovas ieškiniu yra kreipęsis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą pagal atsakovo atstovo A. I. gyvenamosios vietos adresą, tačiau teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kadangi CPK nenumato galimybės paduoti ieškinį pagal juridinio asmens atstovo gyvenamąją vietą. Teismas nurodė galimybę paduoti ieškinį pagal atsakovo turto buvimo vietos adresą, tačiau ieškovui nežinoma, kiek ir kokio turi atsakovas, kadangi pagal VĮ “Registrų centras” nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra;pirmosios instancijos teismas užkirto kelią ieškovui ginti savo teises ir teisėtus interesus išieškoti skolą už ilgą laiką teiktas paslaugas – atsakovui nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio nemokant komunalinių mokesčių už jam priklausančias patalpas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui. Tuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos, t.y. konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).
Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui (CPK 25 str., 26 str.) reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba, susiskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
CPK 29 straipsnis numato bendrą teismingumo taisyklę, t.y. kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo – juridinio asmens - buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
CPK 31 straipsnio 1 dalis numato išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju teismingi nekilnojamojo turto daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 31 straipsnio 1 dalies normos sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad ši norma taikoma tuomet, kai ginčo šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, jis ieškinio reikalavimus kildina iš prievolinių teisinių santykių, kadangi reikalauja iš atsakovo priteisti mokėjimus už paslaugas pagal PVM sąskaitas – faktūras. Ta aplinkybė, kad mokėjimo prievolė kildinama iš paslaugų suteikimo fakto atsakovui, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkui ar naudotojui, prievolinių teisinių santykių pobūdžio nepanaikina ir nepadaro šių santykių daiktiniais.
Todėl pripažintina, kad šalių ginčas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis, todėl CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė šalių ginčui netaikytina. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje, t.y. ieškovas ieškinį turi reikšti pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į juridinių asmenų registrą tvarkančią įstaigą, siekdamas išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra registruotas juridinis asmuo, kuriam reikšimas reikalavimas ar jo filialas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo registracijos adresas nežinomas (įsteigta JAV, Arkansaso valstijoje). Tačiau duomenų, kad atsakovo registracijos Lietuvoje nėra ir kad Lietuvoje nėra šios įmonės filialo, nepateikta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškinys negalėtų būti reiškiamas pagal atsakovo registracijos vietą (Civilinio proceso kodekso 29 str.) ar jo filialo buveinės vietą (Civilinio proceso kodekso 30 str. 3 d.). Taip pat, tuo atveju, jeigu juridinių asmenų registro duomenys patvirtintų, kad Lietuvoje nei toks juridinis asmuo, nei jo filialas nėra registruoti, ieškinys galėtų būti reiškimas pagal turto buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 30 str. 2 d.). Tačiau vėlgi ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie atsakovo turto buvimo vietą. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo turto Lietuvoje nėra, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta. Be to, tokia pozicija negalėtų būti teisinga, nes ieškinys grindžiamas faktine aplinkybe, kad paslaugos buvo teikiamos nekilnojamajam daiktui, kuris priklauso atsakovui. Taigi, duomenys apie atsakovui priklausantį turtą galėtų lemti bylos teismingumą Civilinio proceso kodekso 30 str. 2 d. pagrindu tiek Vilniaus m. 3 apylinkės teismui, tiek kuriam nors kitam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo turto, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovas tokių duomenų nepateikė, o ieškinį nepagrįstai reiškia teismui remdamasis Civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d. numatyta išimtinio teismingumo taisykle arba pagal įmonės atstovo gyvenamąją vietą (b.l. 65), kas taip pat teisiškai nėra pagrįsta.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas užkirto kelią ieškovui ginti savo teises ir teisėtus interesus išieškoti skolą už ilgą laiką teiktas paslaugas – atsakovui nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio nemokant komunalinių mokesčių už jam priklausančias patalpas. Pats ieškovas savo teises į teisminę gynybą turi įgyvendinti įstatymų nustatytą tvarka, t.y. jis turi pateikti duomenis iš registrų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ginčo teismingumą, bet ne reikšti ieškinį savaip interpretuodamas Civilinio proceso kodekso normas.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė ieškinį priimti dėl to, kad jis neatitinka Civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d. nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės, tačiau ši nutartis neužkera kelio apeliantui kreiptis kad ir į tą patį teismą, jeigu, pateikus duomenis iš registrų apie atsakovo ar jo turto registracijos vietą, paaiškėtų, jog Civilinio proceso kodekso 30 str. 2 ar 3 dalies pagrindu ieškinys teismingas šiam teismui. Tačiau, kaip minėta, surinkti ir pateikti tokius duomenis yra ieškovo pareiga, todėl teisėjų kolegija nesvarsto ginčo teismingumo klausimo kitais aspektais, o ne tuo, dėl kurio yra paduotas atskirasis skundas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.