Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. lapkričio 24 d., 04.00 val., Šaulių g. 37, Marijampolės m., vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Tourant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sustabdytas policijos pareigūnų dėl šio pažeidimo vengė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 17 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir 426 straipsnio 5 dalyje.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta tik iš dalies, t. y. dėl to, kad nesustojo laiku. Parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. automobiliu, Volkswagen Tourant , kuriuo naudojasi nuomos pagrindu, buvo atvykęs į Marijampolę tvarkytis asmeninių reikalų. Taip pat buvo lošimo automatų salone, įvykdė keletą užsakymų pervežti keleivius. Alkoholio nevartojo. Marijampolės mieste važinėjo su navigacija, kadangi šio miesto nežino. Išvažiavęs iš lošimų salono aikštelės važiavo pagal navigaciją į išvažiavimą iš miesto. Kai pamatė policijos automobilius su švyturėliais, pasitraukė arčiau dešinio kelio krašto, kad juos praleistų. Žodžiu išreikštų reikalavimų sustoti nebuvo. Kiek laiko ir kokį atstumą jis važiavo iki kol pamatė policijos automobilius su švyturėliais, jis pasakyti negali, nes nežino Marijampolės m. Kai policijos automobilis susigretino su jo vairuojamu automobiliu, supratęs, kad jis stabdomas, iškarto sustojo. Kai sustojo, prie jo privažiavo keturi policijos ekipažai. Policijos pareigūnai jį išvilko ir automobilio, apspardė, uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Priėjo pareigūnas jau su paruoštu alkotesterio šiaudeliu, t.y. ne prie jo akių atidarė antgalio pakuotę, todėl jis ir nesutiko tikrintis alkotesteriu neblaivumo. Atvežus jį į ligoninę, nors buvo sužalotas policijos pareigūnų, jam prašomos medicininės pagalbos neteikė, policijos pareigūnas kažką kalbėjo su medicinos personalu. Prie jo priėjusi medicinos darbuotoja liepė pasirašyti, kad jis sutinka duoti kraujo. Kadangi niekas neteikė pagalbos, o tik liepė pasirašyti dėl kraujo paėmimo, jis kraują duoti atsisakė, taip pat atsisakė pagalbos. Tada jį nuvežė į komisariatą, palaikė ir paleido. Grįžęs namo jis skambino 112, norėjo, kad būtų atliktas vidinis tyrimas dėl Marijampolės policijos pareigūnų veiksmų. Jis pripažįsta, kad gal ne laiku stabdomas sustojo. Vairavo būdamas blaivus. Mano, kad padarė klaidą, jog protestuodamas prieš pareigūnų veiksmus, atsisakė duoti kraują tyrimams.

Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su kolega P. T.. Būdami Juknevičiaus gatvėje iš budėtojo gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „Jotvingis“ yra galimai neblaivus vairuotojas Jie buvo netoliese, todėl sureagavo į įvykį. Atvažiavę parduotuvės, aikštelėje pastebėjo automobilį ir šalia stovinčius asmenis. Jiems artėjant prie automobilio, šis pradėjo judėti. P. T. įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Automobilis nereagavo, todėl P. T. per garsiakalbį pasakė, kad automobilis sustotų dešinėje kelio pusėje. Automobilis nesustojo, o priešingai vis didino greitį. Ji informavo kolegas, kad yra nestojantis automobilis ir prašė kolegų pagalbos. Automobilis tada įvažiavo į pėsčiųjų taką, kur eismas yra draudžiamas. Važiavo per Žydų kapinių teritoriją, tada į Šaulių gatvę, ir net nestojęs kirto sankryžą su Juknevičiaus gatve, užšoko ant bordiūro ir prasikirto automobilio ratą. Tada dideliu greičiu Juknevičiaus gatve nuvažiavo link Mokolų kaimo. Ji visą laiką per raciją pranešinėjo link kur juda automobilis. Mokolų kaime prisijungė dar vienas ekipažas, tačiau automobilis nestojo. Artėdamas prie A5 kelio, jis pasuko į dešinę ir A5 keliu judėjo link Kauno miesto. Kadangi automobilio ratas buvo prakirstas, po kelią mėtėsi atplaišos, buvo žiežirbos, automobilis mėtėsi po visą kelią. Automobilis nestojo, nors P. T. daug kartų per garsiakalbį aiškino reikalavimą sustoti, be to visą laiką buvo įjungti policijos automobilių švyturėliai. Tuomet prisijungė dar vienas ekipažas. Visi ekipažai buvo su įjungtais švyturėliais. Stabdė ir iš priekio ir iš galo, tačiau vairuotojas nestojo. Automobilis pasuko į „Orlen“ degalinę, ten pavojingai važiavo pro benzino kolonėles. Išvažiavęs iš degalinės, pasuko vėl link Marijampolės miesto. Marijampolėje prisijungė dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Tad jie apsupo ir atlydėjo automobilį į Kauno gatvę. Automobilis vis lėtino greitį, nes jo padangos jau nebebuvo, važiavo ant metalo, kol visai sustojo. Vairuotojas sustojo ir užsirakinęs sėdėjo automobilio viduje. Kaip kiti pareigūnai pateko į automobilio vidų nematė, nes ji tuo metu stovėjo tolėliau.

Liudytojas P. T. parodė, kad gavo pranešimą, jog Marijampolėje, Šaulių g. 37, parduotuvės „Jotvingis“ aikštelėje, galimai vairuos automobilį neblaivus asmuo. Jis su K. P. tuo metu buvo Juknevičiaus gatvėje, todėl greitai atvyko į įvykio vietą. Matė, kad aikštelėje stovi apsaugos darbuotojai ir vairuotojas. Vairuotojas sėdo už vairo, pradėjo didinti greitį ir važiuoti atbuline eiga aikštelėje. Jis įsijungė švyturėlį ir garso signalą, bet asmuo nereagavo ir nesustojo. Važiavo toliau, įsuko į Šaulių gatvę ir važiavo Cvirkos gatvės link. Tuomet jis įsijungė garso signalą ir pradėjo kartoti komandą, kad VW Touran automobilio vairuotojas sustotų dešiniame kelkraštyje. Vairuotojas į tai nesureagavo ir toliau didino greitį. Paupio gatve važiavo link pėsčiųjų tilto. Kai pasibaigė kelias, jis pasuko į pėsčiųjų kelią link Šaulių gatvės. Kai baigėsi pėsčiųjų kelias, jis vėl įsuko į Šaulių gatvę ir važiavo Juknevičiaus gatvės link. Pagal tarp jų buvusį atstumą vairuotojas tikrai matė jų tarnybinį automobilį, girdėjo žodžiu išreikštą reikalavimą sustoti, tačiau nestojo. Jų ekipažas automobilį pasivydavo iki 10-15 metrų atstumo ir būdavo per garsiakalbį sakomos komandos sustoti. Išvažiavus iš parduotuvės aikštelės iki Paupio gatvės, jis komandas pakartojo bent 3-4 kartus. Sankryžoje su Juknevičiaus gatve buvo slidu ir vairuotojas nesuvaldė automobilio, slydo ir prasikirto savo automobilio ratą. Tada toliau važiavo Juknevičiaus gatve link Mokolų kaimo. Kai vairuotojas prasikirto ratą ir jo greitis sumažėjo, tarp jų automobilio ir persekiojamo automobilio atstumas sumažėjo ir jis nuolat kartojo komandą sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso. Mokolų kaime prie jų prisijungė dar vienas policijos ekipažas, bet vairuotojas vis tiek nestojo, išvažiavo į A5 kelią. Ten išvažiavo į priešpriešinę juostą, vos nesusidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Trečias policijos ekipažas atvažiavo iš priekio su švyturėliais. Važiavo daugiau viduriu kelio, tai vairuotojas savo automobilį pasuko link tarnybinio automobilio. Tas ekipažas, kad išvengtų susidūrimo, pasuko į dešinę kelio pusę. Ketvirtas ekipažas prisijungė prie „Moki-Veži“ parduotuvės Kauno gatvėje. Visi ekipažai apsupo automobilį ir taip sustabdė. Vairuotojas sėdėjo viduje, automobilis buvo užvestas, visos automobilio durelės buvo užrakintos. Buvo pravertas automobilio langas, todėl jis įkišo ranką ir atrakino dureles iš vidaus. Tuomet su A. K. ištraukė vairuotoją iš automobilio. Paguldė jį ant žemės ir kiti kolegos jam iškart uždėjo antrankius. Jis tuo metu užgesino automobilio užvedimo spynelę. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet kuris kolega tai pasiūlė, jis neatsimena. Šiam atsisakius, kolegos jį nuvežė į medicinos įstaigą. Jo nuomone vairuotojas buvo neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas.

Liudytojas J. A. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad dirbdamas su A. S. išgirdo, kad policijos stabdomas vairuotojas nestojo ir jį vejasi. Jie prisijungė Mokolų g. Pamatė, kaip automobilis, prasikirtęs ratą, nes iš jo ėjo žiežirbos, nusuko į Mokolų k., po to išvažiavo į kelią A5. Po visą kelią skraidė rato atplaišos, nes buvo sprogusi padanga. A5 kelyje dar prisijungė kelių policijos pareigūnai. Jie bandė automobilį uždaryti į „dėžutę“. Tačiau automobilis nestojo, greičio nemažino, todėl jiems teko pasitraukti į kairę pusę. Tuo metu automobilis iš kelio A5 pasuko link Marijampolės miesto į Kauno gatvę. Tuo metu prisijungė dar ketvirtas ekipažas. Jie padarė „dėžutę“ ir automobilis galiausiai sustojo. Vairuotojas buvo užsirakinęs iš vidaus, į reikalavimus išlipti jis nereagavo. Kadangi buvo atidarytas automobilio langas, V. T., įkišęs ranką, atidarė automobilio dureles iš vidaus. Vairuotojas buvo iškeltas iš automobilio, paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. S. padavė alkotesterį, vamzdelį į alkotesterį įdėjo būdamas šalia sulaikyto vairuotojo. Šis atsisakė tikrintis girtumą ir nurodė, kad ligoninėje duos kraują. Tada kiti pareigūnai jį nuvežė į medicinos įstaigą. Dar nurodė, kad būdamas kitame policijos ekipaže aiškiai girdėjo, Juknevičiaus ar tai Mokolų gatvėje, V. T. duodamas per garsiakalbį komandas sustoti vairuotojui, tačiau jis nestojo. Be to, visi automobiliai buvo tarnybiniai, žymėti, visų švyturėliai buvo įjungti.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje apklaustas parodė, kad būdamas su J. A. Vilkaviškio gatvėje, kai iš kitų pareigūnų išgirdo, kad reikalinga pagalba, nes nestoja stabdomas automobilis. Jie nestojantį automobilį ir iš paskos važiuojančius kolegas su įjungtais švyturėliais pastebėjo ant tilto per Šešupę Juknevičiaus gatvės. Tada prisijungė ir jie. Važiavo paskui persekiojamą automobilį per visą Mokolų kaimą link Šunskų kaimo. Tuomet automobilis pasuko į dešinę ir A5 keliu nuvažiavo link Kauno. Matėsi, kad automobilio padanga yra kiaura. Ėjo žiežirbos iš po rato, mėtėsi padangos gabaliukai. A5 kelyje, kai prisiartino prie persekiojamo automobilio mojo ir ranka, kad sustotų, bet vairuotojas nestojo. Dar A5 kelyje prisijungė kitas policijos ekipažas. Jie visą laiką per garsiakalbį reikalavo, kad automobilis sustotų, bet jis nestojo. Tada iš A5 kelio automobilis pasuko link Kauno gatvės. Jie padarė „dėžutę“ ir automobilis sustojo. Vairuotoją išviso persekiojo apie kokius 5 kilometrus. Jau sustabdžius vairuotoją, paklausė vairuotojo, ar šis tikrinsis blaivumą. Buvo atsinešęs ir alkotesterį, bet vairuotojas atsisakė, nurodydamas, kad blogas alkotesterio antgalis. Tada jis davė naują alkotesterio antgalį, bet ir tas netiko. Jis alkotesterį atsinešė iš tarnybinio automobilio. Antgalį ant alkotesterio uždėjo jis, kadangi vairuotojas tuo metu buvo su antrankiais. Vairuotojas tikrinti atsisakė. Tada prie jo akių vėl išlupo naują antgalį iš pakuotės, bet ir vėl vairuotojas atsisakė pūsti. Vairuotojas sutiko važiuoti į ligoninę duoti kraujo. Į ligoninę vairuotoją vežė kiti pareigūnai.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirbant su R. P. išgirdo pranešimą, kad Juknevičiaus gatvėje ruošiasi važiuoti girtas vairuotojas. Po kelių minučių išgirdo, kad vairuotojas pareigūnams nesustojo, kad vairuotojas prasikirto padangą, bet toliau nestoja ir važiuoja per Mokolų kaimą link Šunskų ir išvažiavo jau į A5 kelią. Tame kelyje prisijungė ir jų ekipažas. Jie atvažiavo iš Gėlyno gatvės į kelią A5. Pasuko link Kalvarijos ir pamatė iš priekio policijos švyturėlius ir atvažiuojančio automobilio šviesas. Jie taip pat įjungė garso sirenas ir švyturėlius, tačiau automobilis vis tiek nesustojo. Jie buvo prisigretinę prie persekiojamo automobilio. Per langą mojavo, per garsiakalbį liepė stoti, vairuotojas buvo į juos atsisukęs, bet nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. A5 kelyje automobilis jau važiavo apie 60 km/h, nes buvo prasikirtęs ratą. Nurodė, kad jų ekipažas nuo pat prisijungimo davė nurodymus sustoti. Tiek įjungtais žiburėliais, tiek per garsiakalbį nurodant automobilio markę ir numerius. Priverstinai automobilį sustabdžius, vairuotojas buvo užsirakinęs, tačiau buvo pradarytas langas, tai jie atidarė dureles ir išlaipino vairuotoją. Blaivumo jie nenustatinėjo, paliko kitus ekipažus įvykio vietoje. Jo nuomone, vairuotojas buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo sutrikus.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad nakties metu su E. K. būdami komisariate, per radijo ryšį išgirdo kolegų prašymą dėl pagalbos, nes nestoja stabdomas vairuotojas. Nuvyko Kauno gatve link Kauno miesto. Pamatė atvykstant automobilį, kuriam iš vieno šonų, iš priekio ir iš galo buvo policijos tarnybiniai automobiliai su įjungtais švyturėliais. Tada jie bandė blokuoti automobilį, bandė šonu spausti prie kelkraščio, kad automobilis sustotų. Sustojus automobiliui, davė reikalavimus vairuotojui išlipti iš automobilio, bet jis sėdėjo užsirakinęs iš vidaus. Po to kiti pareigūnai kažkaip atidarė duris. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą prieš vairuotoją buvo panaudoti koviniai veiksmai ir jam uždėti antrankiai. Vidinės striukės kišenėje pas vairuotoją buvo rastas peilis. Blaivumą tikrintis vietoje vairuotojas atsisakė. Nuvežė jį į ligoninę, bet ir ten atsisakė nusistatyti neblaivumą. Ligoninėje vairuotojas pradėjo nusirenginėti, kad jį apžiūrėtų. Medicinos darbuotoja jam pasakė, kad kol jis nepasirašys, kad galima jį apžiūrėti, tol jo neapžiūrės. Kadangi jis nepasirašė, tai jo niekas ir neapžiūrėjo. Jis pats jokių sužalojimų ant vairuotojo kūno nematė.

Liudytojas E. K. parodė, kad nakties metu būdami komisariate išgirdo, kad persekiojamas nestojantį automobilis. Jie prisijungė prie persekiojimo prie parduotuvės „Moki-Veži“. Sustabdžius automobilį, vairuotojas užsirakino iš vidaus. Po kurio laiko pavyko jį ištraukti iš automobilio ir jam buvo uždėti antrankiai. Vairuotojas atsisakė nusistatyti neblaivumą įvykio vietoje ir prašė, kad jį nuvežtų į ligoninę. Nuvežus vairuotoją į ligoninę, medikė padavė lapelį, jog vairuotojas pasirašytų, kad būtų galima jį apžiūrėti, bet jis atsisakė. Taip ir liko neapžiūrėtas. Jis pats jokių sužalojimų ant vairuotojo nematė. Vairuotojas buvo labai priešiškai nusiteikęs.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Rolandas Gylys teismo posėdyje nurodė, kad įrodymai patvirtina, kad R. K. nepakluso policijos pareigūnų nurodymams sustabdyti transporto priemonę. Iš policijos pareigūnų parodymų aiškiai matyti, kad pirmas nurodymas sustabdyti transporto priemonę buvo duotas jau išvažiavime iš prekybos centro „Jotvingis“ aikštelės į Šaulių gatvę. R. K. persekiojimas truko apie 7,5 kilometro. Iš pradžių vienas ekipažas stabdė, po to du, po to trys ir keturi. Vairuotojas pilnai turėjo matyti ir suprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, todėl įrodyta, kad R. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Taip pat įrodyta ir, kad R. K. vengė pasitikrinti blaivumą. Liudytojas policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad pateikė vairuotojui alkotesterį, tačiau R. K. atsisakė pūsti. Nuvežus jį į gydymo įstaigą, jis taip pat atsisakė tikrintis blaivumą ir šia jam suteikta galimybe nepasinaudojo, todėl ir šis R. K. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 7 dalyje, pilnai įrodytas.

Nustatytas faktines aplinkybes ir R. K. kaltę, padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 18094761451, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1–2), Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyti duomenys pilnai sutampa su teismo posėdžio metu jų duotais parodymais (b. l. 6–21). Asmenybę charakterizuoja registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 27–29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta. Nors R. K. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 426 str. 5 d. numatytą nusižengimą (nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), teigdamas, jog jokio reikalavimo sustoti jis negirdėjo ir jo nematė, tačiau tokius jo parodymus paneigia teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Apklausti skirtinguose policijos ekipažuose dirbę ir R. K. vairuojamą automobilį stabdę bei persekioję liudytojai davė nuoseklius, sutampančius parodymus, kad jie R. K. vairuojamą automobilį persekiojo iš viso keturiais ekipažais ir stabdė, aiškiai išreikšdami reikalavimą sustoti- buvo įjungę tarnybinių automobilių garsinius ir šviesinius signalus, per garsiakalbį priartėję prie persekiojamos transporto priemonės kartojo komandą šios transporto priemonės vairuotojui sustoti, susigretinę su transporto priemonę, matant vairuotojui, mojo rankomis, tačiau vairuotojas nestojo, savo vairuojamą automobilį nukreipdavo į pareigūnų tarnybinį automobilį, didino greitį, o vėliau nestojo ir esant pažeistai jo vairuojamo automobilio padangai. Toks persekiojimas ir stabdymas vyko gana didelį atstumą- daugiau kaip 7 km, važiuojant tiek Marijampolės miesto gatvėmis, tiek intensyvaus eismo kelyje A5 („Via baltica“ kelias). Šios aplinkybės rodo, kad R. K. girdėjo ir suprato būtent jam skirtą reikalavimą sustoti, tačiau jam nepakluso ir nestojo. Iš to akivaizdu, kad R. K. versija, jog nesuprato, kad policijos pareigūnai stabdo būtent jį, atmetama kaip nepatikima bei prieštaraujanti kitiems bylos įrodymams.

Be to byloje neabejotinai nustatyta, kad R. K., sustabdytas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę, esant neblaivumo požymiams, vengė neblaivumo patikrinimo- vietoje atsisakė tikrintis alkotesteriu, pristatytas į medicinos įstaigą atsisakė medicininės apžiūros, kraujo mėginio paėmimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad tikrintis alkotesteriu atsisakė dėl to, kad alkotesterio antgalis buvo uždėtas jam nematant, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojų J. A., A. S. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, A. S. parodė, kad netgi R. K. prašymu jam matant buvo pakeistas alkotesterio antgalis, be to R. K. negi buvo sudaryta galimybė pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau jis ir čia be jokių pateisinamų priežasčių tai padaryti atsisakė. R. K. neblaivumo tikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant įvykio metu galiojusios tvarkos- Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ reikalavimų. Iš liudytojų V. T., J. A., A. K., ir kitų parodymų matyti, kad buvo nustatyti R. K. neblaivumo požymiai- alkoholio kvapas, elgesio sutrikimai. Šiuo metu ( bylos nagrinėjimo metu) tokie R. K. veiksmai dėl vengimo tikrintis neblaivumą atitiktų BK 281¹ str. 1d. (2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01) redakcija) sudėtį, tačiau tai yra jo teisinę padėtį griežtinantis įstatymas ir jis atgal negalioja. R. K. veiksmai dėl vengimo tikrintis neblaivumą kvalifikuotini pagal įstatymą, numačiusį administracinę atsakomybę jo veikos padarymo metu, t. y. pagal ANK 422 str. 7 d. ( redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, ankstesnius padarytus teisės pažeidimus (2018-11-15 nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą; 2018-02-22 nubaustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje pagal ANK 284 straipsnio 1 dalį; 2018-02-21 nubaustas pagal ANL 446 straipsnio 4 dalį ( už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto ); 2018-03-13 baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį ( už policijos pareigūnų įžeidimą ) ir t. t., į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog R. K. skiriamos ANK 422 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijų vidurkiuose numatytos baudos.

ANK 422 straipsnio 9 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) įtvirtinta, kad už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. K., skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minėto straipsnio sankcijoje numatytam vidurkio laikotarpiui – 2 metams 6 mėnesiams.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Pagal minėtą straipsnį R. K. taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vidurkio laikotarpiui – 4 metams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilį „Volkswagen Tourant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojo nuomos sutarties su UAB „B&F Style” pagrindu, transporto priemonės savininkas perleisdamas naudotis automobilį R. K. nežinojo, kad jam priklausantis turtas naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas (ANK 29 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir jam skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. K. skirti subendrintą nuobaudą – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18094761451. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, R. K..