Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2025-03-04 iki 2025-03-12 buvo pažeistos jo teisės dėl paskirtų vaistų išdavimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2024-03-04 iki 2025-03-12 nebuvo duodami paskirti raminamieji vaistai.

Nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LKT direktoriaus 2024-10-28 įsakymu Nr. V-892 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos kokybės vadybos sistemos procedūrų aprašų tvirtinimo“ (toliau - Aprašas). Aprašo 6-15 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju, todėl esant sveikatos būklės pablogėjimui, įstaigoje nustatyta tvarka, tiek suimtieji, tiek nuteistieji visada gali kreiptis į PASPS sveikatos priežiūros specialistus, kurie suteiks pagalbą savo kompetencijos ribose, o esant būtinosios pagalbos atvejui ir nesant galimybių užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reikiama apimtimi, organizuos šių paslaugų suteikimą kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kaip paaiškino LKT, Šiaulių kalėjime asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje), paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai. Visi įkalinimo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika pagal turimą kvalifikaciją. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio skirti gydymą priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas.

Iš byloje pateiktų asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašų padarytų pareiškėjo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nustatyta, kad 2024-12-09 Šiaulių kalėjime pareiškėjui buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija, kurios anamnezėje pažymėta, kad pareiškėją vargino blogas miegas (prabudinėjimai). Paciento žodžiais blogai miega apie 1 savaitę. Gydytojas psichiatras, atsižvelgiant į skundus, objektyviai įvertino sveikatos būklę ir nurodė, kad pareiškėjo būsena yra rami, suicidinių minčių nėra, mintis dėsto nuosekliai, palaiko akių kontaktą, mąstymas logiškas, atmintis, dėmesys normos ribose. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra kritiškas, vertina save teisingai, be psichozės reiškinių ir esant indikacijoms, gydytojas pateikė rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo taikymo, paskyrė gydymą (tab. (duomenys neskelbtini) (30 dienų gydymo kursą), tab. (duomenys neskelbtini) (4 dienų gydymo kursą)) po to nutraukti. Esant pablogėjimui, buvo rekomenduota pakartotinai kreiptis pas psichologą.

Pareiškėjui 2025-01-28 suteikta šeimos gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini). Anamnezėje pažymėta, kad pareiškėjas skundžiasi žąstų, šlaunų niežėjimu, smulkiu bėrimu, niežti antrą parą. Apžiūrėjus bei objektyviai įvertinus sveikatos būklę, nustatytas smulkus alerginis bėrimas žąstų, šlaunų srityje. Širdies tonai buvo ritmiški, ūžesiai neišklausomi, alsavimas vezikulinis, be karkalų, pilvas palpuojant minkštas, neskausmingas, periferiniai limfmazgiai neapčiuopiami. (duomenys neskelbtini) abipus neigiamas ir, esant indikacijoms, paskyrė gydymą tab. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, suimtajam/nuteistajam laikinai išvykstant į kitą kalėjimą (vyksta į teismą ar kt.) ir esant poreikiui užtikrinti gydymo tęstinumą psichotropiniais ir narkotiniais vaistiniais preparatais prie asmens bylos pridedama forma, kurioje pateikiama informacija apie psichotropinių ir narkotinių vaistinių preparatų paskyrimą.

Byloje pateiktame Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Sporto 7, Marijampolė 2025-09-15 tarnybiniame pranešime Nr. PPV-26-1112 nurodyta, kad 2025-01-29 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo PASPS gydytoją psichiatrę ir jam buvo skirtas gydymas iki 2025-03-31. Išvykstant etapu į kitą LKT numatytą kalėjimą, informacija apie skirtą gydymą buvo perduota medicininiame pažymėjime (Forma Nr. 046/a). Prie tarnybinio pranešimo pridėta 2025-02-28 LKT Pravieniškių medicininio pažymėjimo Nr. 68683 Forma Nr. 046/a, Medikų išvada: Dalyvauja Metadono programoje, paros geriama dozė 90 ml., paskutinė išgerta dozė 2025-03-03. Vartoja tab. (duomenys neskelbtini) 0,05 vakare iki 03.31.

Į bylą pateiktame LKT 2025-04-03 atsakyme Nr. 2S-2381 ,,Dėl atsakymo į skundą“ nurodyta, kad ,,Šiuo atveju duomenų apie F Nr. 025/a pridėjimą prie kitų dokumentų neturime, dėl ko įvyko žmogiškoji klaida ir jums būnant Šiaulių kalėjime, skunde minimu laikotarpiu, migdomieji vaistai neišduoti. Papildomai įvertinus įrašus ESPBI IS nustatyta, kad dalyvaujate pakaitinės terapijos metadonu programoje, duomenų apie paskirtą gydymą psichotropiniais vaistais nėra, o anksčiau paskirti gydymo kursai užbaigti. Turimais duomenimis, jums grįžus į Marijampolės kalėjimą, gydymo tęstinumas užtikrinamas pagal gydytojo psichiatro paskirtą schemą“.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad teisės aktuose esant nustatytai pareigai suimtajam/nuteistajam laikinai išvykstant į kitą kalėjimą (vyksta į teismą ar kt.) ir esant poreikiui užtikrinti gydymo tęstinumą psichotropiniais ir narkotiniais vaistiniais preparatais prie asmens bylos pridedant formą, kurioje pateikiama informacija apie psichotropinių ir narkotinių vaistinių preparatų paskyrimą, Šiaulių kalėjimas privalėjo šiuos reikalavimus vykdyti, tačiau nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nevykdė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Šiaulių kalėjimas, gavęs užpildytą formą apie pareiškėjui paskirtus vaistus ir jų neduodamas pareiškėjui, pažeidė Aprašo nuostatas.

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017). Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų jis patyrė daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, jį kankino nemiga, jautė stresą, nerimą, pykčio priepuolius. Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, pareiškėjas dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių bei neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti neduodami išrašyti raminamieji ir nuo nemigos vaistai į įstaigos psichologus nesikreipė. Vis dėl to, teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjui, dalyvaujančiam metadono programoje nebuvo duodami iki 2025-03-31 išrašyti vaistai nuo nemigos ir raminamieji, galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo dvasiniams ir fiziniams išgyvenimams, kurie sukėlė papildomą diskomfortą. Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl vaistų neišdavimo, jo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (pažeidimas truko nuo 2025-03-04 iki 2024-03-12), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, taip pat nesant rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymais į atsakovę dėl išrašytų vaistų gavimo, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo principais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 160 Eur suma.

Dėl pareiškėjo prašymo nusiųsti jį į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl padarytos žalos sveikatai dydžio nustatymo, paaiškintina, kad teismui nesuteikti įgalinimai išrašyti siuntimus asmenims į atitinkamas įstaigas. Vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas asmeniškai arba per atstovą, turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.