Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-05 · Civilinė byla Nr. 2S-601-278/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
2S-601-278/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03792-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
S. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-601-278/2014

Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03792-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 110.1; 122.2; 122.3; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4742-452/2014 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. G. prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, nustatyti sūnaus O. S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ja.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog ieškovė ar atsakovas kokiu nors būdu netinkamai įgyvendina motinos, tėvo valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kad realiai atsakovas grasino išvežti ieškovę ir jos vaiką į užsienį. Darė išvadą, kad ieškovės nurodyti teiginiai labiau atitinka tik jos nerimą bei nuogastavimą dėl vaiko saugumo, tačiau neįrodo realios grėsmės vaiko saugumui bei sprendimo įvykdymui. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų ekonomiškumo principą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog teismas nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus ir nors atsakovo grasinimai nebuvo užfiksuoti garso įrašymo priemonėmis, tačiau yra realūs, keliantys nerimą jai, o tuo pačiu ir vaikui. Nurodo, kad teismas privalo ginti ir saugoti nepilnamečio vaiko interesus, nepaisant to, kaip vertinami atsakovo grasinimai ar ieškovės nuogastavimai, nes atsakovo S. S. ketinimams tapus realiems ir vaiką išvežus į užsienio valstybę, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas taps neaktualiu. Be to, teigia, jog pas ją lankėsi policijos pareigūnai, vykdydami tarptautinį pavedimą pagal atsakovo kreipimąsi į Anglijos teisėsaugos institucijas dėl galimai vaiko išvežimo be jo žinios bei blogų vaiko gyvenimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausia įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Pagal CPK 375 straipsnio, 384 straispsnio 5 dalies nuostatas, teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3. 65 straipsnyje. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.165 straipsnis nustato, jog abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, todėl tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d., 3 d.). Dėl paminėtų nuostatų, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Prioritetinis vaiko interesų ir jo teisių gynimas negali suteikti pagrindo vienam iš tėvų piktnaudžiauti savo, kaip tėvo ar motinos, valdžia (CK 3.155 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra mažamečio O. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie šiuo metu gyvena atskirai ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nėra nustatyta (b. l. 4-7). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo gimimo iki 2013-12-10 O. S. S. gyveno Jungtinėje Karalystėje, o po nurodytos datos mažametis gyvena Lietuvoje, kartu su motina R. G.. Įvertinus vaiko amžių (šiuo metu vaikui yra 10 mėnesių), jo priklausomumą nuo motinos, darytina išvada, kad kūdikio buvimas su motina, šiuo jo amžiaus laikotarpiu yra neatsiejamas. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė R. G. nurodė, kad atsakovas S. S. yra išsakęs ketinimą susigrąžinti ne tik sūnų, bet ir ją, vaiko motiną, o atskirajame skunde nurodo, jog Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų prašymu buvo tikrinamos vaiko gyvenimo sąlygos. Nors nurodytų teiginių dėl S. S. ketinimo prievarta ieškovę bei sūnų išsivežti į užsienį, R. G. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę sutuoktinio ar vaiko interesams, nes visapusiškas aplinkybių tyrimas atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui pakanka įsitikinti, kad vieno iš tėvų veiksmai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti žalingi vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais ieškovės paaiškinimais, jog savo ketinumus atsakovas reiškia telefoninių pokalbių metu, daro išvadą, kad ieškovės R. G. nurodyti teiginiai apie atsakovo išsakytus ketinimus prievarta išsivežti į užsienį sūnų ir ją, nėra atmestini (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog R. G. šiuo metu gyvena Lietuvoje ir neketina išvykti į užsienį, todėl atsakovo ketinimai prievarta išsivežti tiek sūnų, tiek ieškovę, pažeistų ne tik vaiko teises, bet ieškovės apsisprendimą dėl gyvenamosios vietos. Ieškovė rūpinasi sūnumi, jo sveikata, buitimi. Įvertintina aplinkybė, jog vaiko sveikatą įtakoja ne tik jam teikiama priežiūra, maistas, aplinka bet ir motinos sveikata, jos psichinė būsena, todėl neabejotinai motinos nerimas dėl atsakovo S. S. išreikštų ketinimų galimai pažeidžia vaiko teises ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas (atsakovas) nesuinteresuotas, jog būtų tinkamai rūpinamasi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Priešingai, aplinkybė, jog S. S. kreipėsi į Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijas ir buvo tikrinamos vaiko gyvenimo sąlygos, vertintina tik kaip teisėtų priemonių panaudojimas tikslu sužinoti visas aplinkybes, susijusias su mažamečiu vaiku. Konstatuotina, jog nepilnamečio vaiko bendravimas su abiems tėvais yra būtinas ir tik tokiu atveju galima užtikrinti vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, išsaugoti jo ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau įvertinus šalių sūnaus O., t.y. kūdikio amžių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki sprendimo priėmimo negali esmingai pažeisti nei vaiko, nei jo tėvo S. S. teisių, nes taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisė lankyti sūnų nėra ribojama.

Teismas daro išvadą, jog įvertinus vaiko amžių, motinos poreikį vaikui bei ieškovės ketinimą šiuo metu mažametį vaiką auginti jai įprastoje gyvenamojoje vietoje, atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitiktų vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog prašomų laikinųjų priemonių taikymo procedūra yra brangi, negali nulemti klausimo sprendimo.

Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir R. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CK 3. 65 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4742-452/2014 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sūnaus O. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove R. G..

Teisėja Birutė Valiulienė