Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2011-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 str. 1 d. 10 MGL bauda, bauda sumokėta;

2. 2015-05-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str., 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią privaloma išklausyti per bausmės laiką, bausmę atlikęs;

3. 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. 9 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui; baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti 2016-05-24, bausmė neatlikta, šiai dienai neatlikta 120 valandų viešųjų darbų, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. A. 2016 m. birželio 23 d. 00.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suėmęs rankomis savo motiną O. A. už kaklo, tampė ją bei rankomis stūmė savo tėvą R. A., ko pasekoje šis griuvo atsitrenkdamas į spintelę ir nusibrozdino savo ranką, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą.

K. M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 m. birželio 23 d. grįžo namo po darbo neblaivus, reikalavo, kad mama pagamintų jam valgyti, kilo konfliktas, jis mamą pastūmė. Neatsimena, kaip stūmė tėvą, nes buvo labai girtas, bet pripažįsta, kad galėjo taip pasielgti. Nukentėjusieji buvo sukrėsti jo elgesio, jiems galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė tėvų, šiuo metu toliau gyvena su jais. Nurodė, kad jis atlieka viešuosius darbus pagal ankstesnį nuosprendį, todėl turėjo išeiti iš darbo. Šiuo metu gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, geria vaistus, sutinka ir toliau gydytis, nes nusikalstamas veikas daro tik dėl alkoholio vartojimo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. A. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusiosios O. A. parodymais, kad 2016-06-23 00.00 val. bute (duomenys neskelbtini) jos neblaivus sūnus M. A. rankomis buvo sugriebęs jai už kaklo, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtauja ne pirmą kartą. Pas teismo med. ekspertus vykti apžiūrai kategoriškai atsisako (b. l. 4);

- nukentėjusiojo R. A. parodymais, kad jis, jo žmona O. A. ir sūnus M. A. gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jam. Sūnus M. A. yra deklaravęs gyvenamąją vietą šiame bute. Sūnus labai dažnai vartoja alkoholį ir, būdamas apsvaigęs, namuose kelia konfliktus, garsiai keikiasi, pastoviai jį ir savo motiną keikia. Sūnus A. M. jau kelis kartus yra teistas dėl grasinimo nužudyti juos. 2016-06-23 apie 00.00 val. sūnus M. A. grįžo namo neblaivus, pradėjo jį ir jo žmoną O. A. keikti necenzūriniais žodžiais, garsiai leido muziką, po to liepė O. A., kad ši padarytų jam valgyti. Kuomet ji atsisakė naktį jam gaminti valgį, jis toliau keikė ją, po to rankomis griebė savo motinai O. A. už kaklo ir pradėjo stumdyti. Tyčia už kaklo jis jos tikrai nesmaugė, tiesiog suėmęs rankomis ją už kaklo stumdė. Norėdamas apginti O. A. jis buvo prie jos, tačiau jį M. A. nuo savęs pastūmė ir jis atsitrenkė į sekciją bei užsigavo savo dešinę ranką, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Pats jis sūnui M. A. nesudavė nė vieno smūgio. Matydamas, kad sūnus yra agresyvus ir net neketina nurimti, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir atvykę policijos pareigūnai sūnų M. sulaikė bei išsivežė. Dėl savo sužalotos rankos jis pas teismo med. ekspertus kreiptis apžiūrai kategoriškai atsisako, jokioje gydymo įstaigoje nesigydė, šiuo metu ant jo rankos nėra jokių akivaizdžių fizinio smurto žymių. Įvykio metu juto tik fizinį skausmą. Gali patvirtinti ir tai, kad ir ant jo žmonos O. A. kaklo iš pradžių buvo paraudimas, tačiau jis netrukus dingo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, jam padaryta tik fizinė žala (b. l. 24-25);

- apžiūros protokolu, kuriuo yra apžiūrėtas 2016-07-11 elektroniniu paštu iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro gautas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuriame užfiksuota, kaip R. A. skambina bendrajam pagalbos centrui ir prašo pagalbos dėl namuose smurtaujančio neblaivaus sūnaus, girdimas moters balsas, kviečiantis pagalbą (b. l. 14-16);

- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo yra apžiūrėta įvykio vieta- butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5);

- tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės, smurtą patyręs R. A. pareiškė, kad sūnus M. A. stūmė jį, dėl ko jis griūdamas į spinteles nusibrozdino dešinę ranką, bei, rankomis paėmęs motinai O. A. už kaklo, stumdė ją. Užfiksuota, kad nukentėję asmenys buvo išsigandę, O. A. verkė, drebėjo, nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai – R. A. nubrozdinta dešinė ranka (b. l. 6-9);

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1458, kuriuo 2016-06-23 01:07:06 val. M. A. nustatytas 2,70 promilės girtumas (b. l. 46).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog M. A. tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, savo tėvams O. A. bei R. A. sukėlė fizinį skausmą: suėmęs rankomis savo motiną O. A. už kaklo, tampė ją bei rankomis stūmė savo tėvą R. A., ko pasekoje šis griuvo atsitrenkdamas į spintelę ir nusibrozdino savo ranką. Tai, kad M. A. veikė tiesiogine tyčia matyti iš to, kad jis smurtą pavartojo ne vieną kartą, jo veiksmai motinos atžvilgiu buvo pykčio pasekmė dėl nepagaminto maisto, tėvui stojus ginti motinos, smurtą vartojo ir jo atžvilgiu, stūmė tėvą, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiesiems. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad nukentėjusiesiems dėl jo veiksmų galėjo skaudėti, tai patvirtino ir nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, baigta, į kaltinamojo asmenybę – M. A. šiuo metu nedirba, tačiau dėl to, kad turi atlikti viešuosius darbus, administracine tvarka baustas (b. l. 50-60), priklausomybės ligų centre registruotas dėl alkoholio vartojimo, gydytas psichiatrijos klinikoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 37, 45). K. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis ankščiau teistas tris kartus, iš kurių du kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tėvus (b. l. 61-62, 63-73), buvo baustas švelniausiomis viešųjų darbų bausmėmis, bausmę atlieka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nuomonę, kad kaltinamasis gali pasitaisyti, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant jam įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint teigiamai paveikti asmens elgesį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nusikalto būdamas neatlikęs 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su 2016-04-26 nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalies nuostata, kad apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėja per dvidešimt dienų, jei nėra pateiktas apeliacinis skundas, o ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra likusi nedidelė neatlikta dalis, įvertinus kaltinamojo elgesį atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, spręstina, kad iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo jis gali pilnai atlikti jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl vadovaujantis teisingumo principu, siekiant išvengti galimo dvigubo asmens nubaudimo, bausmės nebendrintinos. Tai bus galima padaryti įsiteisėjus nuosprendžiui bei nustačius, kad nuteistasis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, M. A. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-06-23 02.10 val. iki 2016-06-23 10.50 val. (1 para) (b. l. 74, 76).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas byloje (b. l. 17), paliktinas byloje saugoti (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį: - per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; - neatlygintinai išdirbti 180 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 30 valandų nemokamų darbų; - per visą laisvės apribojimo laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį: - per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; - neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų; - per visą laisvės apribojimo laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-06-23 02.10 val. iki 2016-06-23 10.50 val. (1 parą).

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. M. A, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinį diską su garso įrašu, saugomą byloje palikti byloje saugoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.