- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 1-15-1021/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00218-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Rimantas Bučma
kaltinimą palaikant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Ramučiui Mickui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., teistas: 2016-04-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, skirti įpareigojimai - visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str.1 d., 245 str..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59961-15, paskyrus smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę, t.y. įpareigojimą laikinai išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.. sav. bei nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens - B. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, 2016-02-27 apie 14.20 val., be savininkės B. M. valios ir sutikimo, t.y. neteisėtai, plėšdamas lauko duris ir taip atlenkdamas durų kablį, įsibrovė į B. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., tuo jis, artindamasis ir ieškodamas ryšių su smurtą patyrusių asmeniu, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusiu su bausmėmis bei prieš savininko valią įsibrovė į kito asmens gyvenamąjį namą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytass Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 165 str. 1 d. ir 245 str..
Kaltinamasis R. M. kaltu visiškai neprisipažino bei parodė, kad nežinantis nei datos, gyvenęs (duomenys neskelbtini), atvažiavo policija. Tyrėja, paklausus dėl ko jį veža, nieko nesakė. Jį įgrūdo į mašiną, apkaltino tyrėja, davė jam pasirašyti, tačiau niekur nesirašęs. Nukentėjusioji yra jo motina, gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyvenęs iki teismo nuosprendžio įsigaliojimo 2016 m. gegužės 25 d.. Buvo paskirta nesiartinti 2016 m. spalio 30 d.. Išsikėlęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini) su sugyventine V. Š. ir jos motina S. Š.. Ir dabar ten gyvenantis. Supratęs, kuo kaltina, buvo uždrausta artintis. Nebuvo atėjęs vasario mėnesį. Tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini), sugyventinės motina gali patvirtinti, kartu gyvenę ir dabar ten gyvenantys. 15-18 kilometrų atstumas nuo (duomenys neskelbtini), nei transporto priemonės, nei dviračio neturintis. Namie negalintis pasakyti ką tada veikęs, buvęs namuose. Dirbęs tada, buvęs namuose. Dabar mokosi, o tada dirbęs įvairius darbus. Motina kerštauja, nežinantis dėl ko. Po išsikėlimo su motina nebendraujantis, nė su ja nekalbėjęs, daiktų likę, dabar išmetė į garažą. Per tą laiką nebuvęs. Likę rūbai, baldai, jų neprireikė. Jį parvežė pareigūnai, pasiėmęs asmens kortelę ir striukę, ir liepė dingti, sako eik pas draugus, nusipirk butelį alkoholio. Ir visi daiktai liko. Taip ir gyvenantis. Nebuvo nuėjęs. Jis dabar nuvažiuojantis, nes jam nėra jokių įpareigojimų ten nesilankyti. Tuo metu jis ten nebuvęs. Žieminių rūbų nereikėjo, nes kai rudenį parvežė policijos pareigūnai, apsivilkęs striukę, batus ir viskas. Kai parvežė, tai tikrai, prie pareigūnų, nes toks kabutis, sakęs ką daryti, sakęs, motina kurčia. Motina telefono neturi, ji kurčia, o jis turintis ir tuo metu turėjęs. Tuo metu su kuo gyveno motina, nežinantis. Brolis balandžio 18 d. mirė. Tuo metu brolis, ar gyveno pas ją, nežinantis. Žinantis, kad jis pas ją ateidavo, krosnį kurdavo, jis gyveno už 3-4 kilometrai. Kad buvo atėjęs, motina sako, nes turi piktumų, kokių nežinantis. Ji kviečia policiją, jo nėra, koks tikslas. Mama neprotauja, negali vaikščioti. Pas kaimynus eidavo, su kaimynais susišneka. Jis su ja nesusišnekantis, nes ji negirdi, o su kaimynais susišneka. V. Š. gyveno pas jo motiną su juo, ji išsikėlė, motina išvijo abudu. Policija atvažiavo ir jį paėmė iš (duomenys neskelbtini), prieš pietus, 11 val., gal anksčiau, buvo liepos mėnuo kažkur. Tyrėja pasakė, kad kaltinamas tuo ir tuo. Atvažiavo policija į namus, išsivežė kažkur liepos mėnesio pradžioje. Vasario 27 d. nebuvęs pas motiną. Kur eiti, kad ten nieko nepažįstantis. Dabar pas motiną lankosi, vasarą buvęs kelis sykius, nebendravęs, pasiėmęs daiktus. Motina išvijo abudu – sugyventinę ir jį. Sugyventinė nepasiėmė daiktų ir jis nepasiėmęs daiktų, nes jam negalima eiti ten. Mama senyvo amžiaus, prastai girdi, skaitydavo su akiniais, žmones pažįsta. (duomenys neskelbtini) to kaimo, kur mama gyvena, yra už 15-18 kilometrų, autobusų jokių tiesioginių nėra. (duomenys neskelbtini), per valandą suvažinėji. Autobusai važinėja tankiai, o į (duomenys neskelbtini) 2 kartus per dieną. (duomenys neskelbtini) ryte būna po 9.20 val. ir 12.20 val. Nuo autobuso sustojimo iki mamos namų 300 metrų, visai šalia. Pirmą kartą policija apklausė liepos pradžioje, dienos neatsimenantis. (duomenys neskelbtini) pusbrolis gyvena, pas jį nesilankęs, draugų nėra. Kaime nesilankęs kur motina gyvena per tą laiką. Brolis mirė balandžio 18 d. Paskutinį kartą kada jį matęs, neatsimenantis.
Nukentėjusioji B. M. parodė, kad sutinkanti duoti parodymus. Pirmiausia buvo pas ją atėjęs anas sūnus, sakius – žiūrėk, jau ateina V.. Ji atėjo, atsisėdo, ją apsikabino, sako – išvirkite močiute vakarienę ir priimkit nakvynės. Sakiusi jums draudžiama pas ją ateit ir ji jiems vakarienės nevirsianti, nė miegoti nepriimsianti, sakiusi marš iš jos namų. Išėjo. Kai mušė durimis, tai net langai subarškėjo. Paskui jie su tuo sūnum šnekėję, sakė – dabar R.ateis. Praėjo 15 minučių. Jis atėjo prie durų, atkabink sakė, sakiusi nekabinsiu, ir vėl, sakiusi ne, sakė – išlupsiu, patraukė vieną sykį, kitą sykį ir išlupo. Praėjusi pro jį ir nuėjusi pas kaimynę. Sakiusi, kad duris išlupo, skambink seniūnijai. Policija atvažiavo, sako kur jie. Pasakiusi, jie pabėgo iš jos namų. Sakė, kur gali būti, sakiusi gal pas B. Ten nerado, atvažiavo pasakyt, kad ten nieko nerado. Išvažiavo, po kiek laiko pasakė, kad kultūrnamyje pasislėpę tūnojo, kol policija išvažiavo. Kokia diena buvo, neprisimenanti, mėnesio neprisimenanti, žiema ar buvo, neatsimenanti. Žiemą buvo tas viskas, tai ten kitaip. Negyvena nuo tada, kai išmušė duris. Jie jai skambino 18 d., kad pareis pas ją gyventi, sakiusi - nepriimsianti. Ateina, aplanko, vis su vynelio kvapu. Išsikėlė nuo tada, kai buvo tas durų išlupimas ir išėjo, ir ji nepriimsianti jo, jis ją daužydavo. Su juo gyveno kartu su viena, gyveno gražiai, o paskutiniu metu kai išsikėlė, gyveno su V.. Buvo uždrausta sūnui su ja gyvent. Iš namo meta, sako – čia ne tavo, čia tėvo. Bijanti savo sūnaus. Bijanti todėl, kad negeras, ateina, jai reikia gyventi, dvi operacijas darė, kai buvo sumušęs. Kai 2015 m. spalio 30 d. išsikraustė, gyvenanti ramiausiai, už viską užsimokanti. Jis ją daužydavo. Tą 1 kartą buvo atėjęs, kai duris išlupo. Pas jos motiną gyvena. Prieš tai 5 sykius R. buvo, o V. 9 sykius pas ją buvo, ji užsirašius. Prieš tą išlupimą 5 sykius jis buvo, o V. 9 sykius. Tada gyveno jie pas V., pas jos motiną. Kai pirmas teismas buvo, išėjo pas V., jos motiną. Per Kalėdas jie jau negyveno pas ją. Daiktai pas ją buvo likę.
Liudytoja V. R. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji seniūnijos gyventojai, giminystės santykių nėra, santykiai geri. Buvo paskutinis vasario šeštadienis. Buvę laidotuvėse, kai paskambino kaimynė S., kad M. R. laužiasi į mamos namus. Žinodama, kad jam apribotas ankstesnio teismo sprendimu prisiartinimas prie šių namų, paskambinusi į 112, paskui nuvažiavusi į Pašeimenius, radusi verkiančią mamą, skundėsi, kad laužėsi į patalpas. Žinanti, kad skriausdavo mamą, dėl to ir važiavusi. Nukentėjusią pažįstanti, ji gyveno tuo metu viena. Išsikėlė M. nuo kada nepasakysianti, žinojusi, kad buvo teismas, jam nebuvo galima artintis, vasario mėnesį nebuvo pasibaigęs apribojimas. Pažįstama su visais gyventojais, užvažiuodavusi pas ją pasižiūrėti. Jis prašė, kad ateis jo draugė V. drabužių pasiimti, prašė, kad atvažiuotų, kad be jos neįsileido draugės R.
Jie gyvena (duomenys neskelbtini) pas jos mamą. Atvažiuodavo atidirbti už socialines pašalpas ir tuo pačiu jie užsukdavo ir pas mamą kartais. Kada tai buvo, jei bendruomenė atsižymėjusi grafikėlyje, pasakytų, o jei ne, nepasakysianti kada. Tą dieną žinanti, kad buvo atvažiavę. Jie sugyventiniai lankydavosi (duomenys neskelbtini) gatvėje pas B., tiksliai nepasakysianti. Bendruomenės pirmininkas arba seniūnaitis organizuoja darbus. Jie lankėsi. Su seniūnaičiu kalbėjusi, kad atidirbo. Jie buvo tą dieną, kai policija nerado, bendruomenės namuose. Jie ten dirbo, ten kažkas įleido ir jie prabuvo kurį laiką. Jie turi atidirbti per mėnesį nuo 120 iki 40 val. ir 20 valandų, priklausomai kiek pašalpos gauna. Jie turi teisę dirbti 4 valandas per dieną, kartais jie dirba ilgiau. Duomenų užklausti galima pas bendruomenės pirmininką arba pas seniūnaitį B. D., jis (duomenys neskelbtini) seniūnaitis. A. S. bendruomenės pirmininkas. Geriau užklausti D. B.. Nukentėjusiai ar jai vaidenasi, ne. Įvykių negirdi, su protu – normalus protas. Vieną kartą buvo sumušta, pas gydytojus vežusi, ir apklausai vežusi, neišsigalvojanti. Normaliai žmogus kalba. Brolis A. M. gyveno, mirė. Kada R.buvo apribotas lankymasis, lankėsi A., jis charakteriu geresnis, mamos neskriausdavo. Kaltinamojo brolio tada nebuvo, kai nuvykusi. Po to įvykio vasario mėnesį nekalbėjusi su jo broliu, gal kad ne. Apie 15 val. buvo nuvykusi, ji buvo išsigandusi, verkianti. Kad jie buvo pasislėpę, gali paliudyti (duomenys neskelbtini) gyventojai, pasakė ir vienas, ir kitas. Neradę gyvenvietėje, faktas, kad jie ten galimai turėjo būti. Lyg tai seniūnaitis jai sakė šitą dalyką, sakė S.. Š. sutartį atsimenanti, o R. sutartis yra ar nėra, bet jie dirbdavo abudu, jie dirba kartais dviese, daro, kad žmonėms būtų geriau. Kuo atvažiavo atidirbti darbų – sakydavo, kad dviračiais. Kuo atvažiavo, ar kartu, nemačiusi. Kai užvažiuodavusi, brolio tada nemačiau, močiutė sakydavo, kad malkų prinešė. Nuvažiavusi pas M. 15 val., nebuvo kitas brolis. Tą dieną neužfiksavusi, negalinti pasakyt. Kieme nebuvo, name buvau, kambary tikrai nebuvo. Yra trys kambariai ir virtuvė, buvę su močiute virtuvėje. Nukentėjusioji iki vasario 27 d. ar minėjusi, kad sūnus buvo ateina su sugyventine, buvo tokių atvejų. Atėjo V., sakė daiktų, tada nuvažiavusi, čia buvo po vasario. Ar skundėsi – močiutė skųsdavosi, sakydavo, kad bijo, kad buvo jie. Po šio atvejo, ar skųsdavosi, nepasakysianti, kažkada važiavusi ji pas ją. Kaimynų paprašo, kad paskambintų, ne pati skambina, viena kaimynė prie pat, kita šalimais. Kaltinamąją pažįstanti vien iš to, kai jis lankosi seniūnijoj ir kaip jis elgiasi, labai žiauriai. Tą dieną, kai atvykusi pas nukentėjusiąją, vasario 27 d. mačiusi, kad durys išlaužtos, tada buvo užkabinimas prastas, buvo kabliukas. Skylių, lūžimų nepastebėjusi. Kad nukentėjusioji prašė, kad atvažiuotų ji – kad V. pasiimtų daiktus, tuo metu R.nebuvo, tik V., ji paėmė daiktus. Kada pas nukentėjusiąją jis buvo po sumušimo ir kai įvyko apribojimas, tada kai buvo sumušęs mamą, datos nepasakysianti. Po spalio kažkokiu laiku tai buvo, iš rudens, po spalio, Trečiokas surakinęs antrankiais išvežė.
Liudytoja V. S. parodė, kad nukentėjusioji – kaimynė, santykiai geri, senukė gera. Kaltinamasis – santykiai šiaip sau. Pykčio nelaikanti, kad būtų draugiškesnis, kad negąsdintų, būtų gerai. Buvo vasario 27 d. pusę dviejų dienos, senukė atbėgusi prie vartelių šaukė ją. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, nuo jos netoli, per vieną namą senukė gyvena, B. M.. Ji ją šaukė vardu, sakė iškviesti policiją, sakiusi – nekviesianti, galinti seniūnei paskambint. Sakė, kad R. M. išlupo duris. Pas ją nebuvo nuėjusi, prie kaimynės vartelių - kita kaimynė, ji buvo laidotuvėse, tarp jos ir M.. Išsigandusi, verkė, kratėsi, basomis kojomis, tik su kojinėmis ji buvo. Ji viena buvo. Jam buvo apribotos teisės po ankstesnio teismo. Ją palydėjusi iki kiemo, pagrįžusi, paskambinusi. Yra dvi dukros, sūnus jau miręs, tas sūnus lankydavosi, sakė, kad buvo, bet ji jo nemačiusi. Gal jisai buvo atėjęs, nelabai atsimenanti. Pas M. problemos su sveikata – negirdi, bet susikalba, kaimynė aprūpina viskuo. Alkoholinius gėrimus nevartoja, daug metų pažįstanti, 33 metai gyvenanti kaimynystėje, nebuvę tokių atvejų, kad išsigalvotų. Čia sūnus problematiškas. Jis čia buvęs, tam kalėjime sėdėjęs, buvo ten jo draugių visokių. Paskutiniu metu gyveno su V. Š., tuo metu negyveno ten, jie tik ateidavo terorizuoti, senukė sakė. Jie tuo metu ten negyveno, žinojusi, kad buvo uždrausta ateiti. Buvo, vieną sykį mačiusi, pati V. buvo, o kaltinamasis ar buvo, neatsimenanti. Buvo tų daiktų, ateidavo pasiimt V. O kaltinamąjį mačiusi, lankydavosi. Gaudavo viešų darbų, ateidavo. Tada viena V. buvo, staugė ant kiemo. Sakė, kad tie parazitai duris išlaužė. Tą dieną jo sugyventinė V. Š. ar buvo, neatsimenanti. Po to įvykio, po įsilaužimo su kitu broliu nebendravusi. Vasario 27 d. R. M. ir jo sugyventinės nemačiusi tą dieną, ji senukę palydėjusi, nėjusi, sakiusi nelysianti. Ar policija buvo, nemačiusi. R. M. kada nors pas motiną kieme ar mačiusi – nestovinti ir nežiūrinti, nepapuolė, Vilmą tai tikrai mačiusi, kai rėkė, sakę - dink, nes iškviesiantys policiją. R. tuomet nemačiusi.
Liudytojas T. S. parodė, kad nukentėjusiosios, kaltinamojo nepažįstantis. Neatsimenantis kada viskas vyko. Atsimenantis, kad atvažiavę į tą iškvietimą, ar kažkas triukšmavo, ar atėjo nepageidaujamas asmuo. Atsimenantis, kad radę močiutę su sūnum, sakė, kad buvo atėjęs brolis, kuriam negalima lankytis. Buvo paklausta, kodėl negalima lankytis, ar teismas buvo, ar nebuvo, nelabai supratę. Išvažiavę to brolio paieškoti, kur nurodė brolis, į kultūros namus, neradę. Kodėl į kultūros namus važiavę, nurodė brolis, kad išėjo. Buvo vienas brolis su močiute, sūnus. Sakė, kad buvo atėjęs kitas brolis, kuris negali lankytis. Senutė blaivi buvo. Ji kad negirdi, ar sūnus pakalbėdavo, neatsimenantis, kas sakė, kad brolis kitas buvo atėjęs. Kas įvardino, neatsimenantis. Įsibrovimo žymių ar matę, nežinantis, neatsimenantis, kabliukas buvo tvarkoje. Kaip pateko - patraukė ir atsidarė duris. Išeina, kad neleido močiutė sakė. Sakė, kad buvo kartu – sūnus su sugyventine kartu buvo atėjęs. Sūnus buvo, jis negyvena su močiute, kad buvo atėjęs ar pavalgyt, sakė, kad buvo atėjęs brolis. Nežinantis, ar buvo tuo metu tas kitas sūnus, ar ne, nepasakysiantis, nes neatsimenantis. Kai atvykęs, tuo pačiu metu tas kitas sūnus buvo. Jo brolis buvo pasakęs, kad jis dirba viešus darbus, nuvažiavę, paklausę ar kas nematė, o kultūros namai buvo užrakinti, tuo ir baigėsi paieškos. Atvykę kuriuo metu – galėjo būti maždaug 15 val., maždaug, po pietų. Kultūros namai užrakinti buvo, paėję aplink, viduje nebuvo žmonių, užrakinta visur, sakė – lyg tai išėję langus valyti. Kad neįėjus į kultūros namus galima pasislėpt – nebuvo nieko, apėję. Sūnus nebuvo neblaivus. Nukentėjusiosios būklė nekėlė įtarimų, nesąmonių nešnekėjo.
Liudytojas P. M. parodė, kad su kaltinamuoju, nukentėjusiąja santykių nėra jokių. Atsimenantis, dirbant su kolega T. S., buvo gautas pranešimas į (duomenys neskelbtini) dėl į namą atėjusio sūnaus, kuris konfliktuoja. Nuvykus tuo adresu neradę to konfliktavusio sūnaus, buvo moteris senyva. Nukentėjusiosios vardo, pavardės neatsimenantis. Ji už jo yra teismo salėje, buvo ir dar vienas vyriškis, nurodė, kad jos sūnus, konfliktavo. Kai jie atvykę, jis jau buvo pasišalinęs. Vyriškis nurodė, kad kabliukas buvo nulenktas, bet tas kabliukas nebuvo apgadintas, bet atitaisytas. Paskui apvažinėję vietinį kaimą, pasižiūrėję, bet nepastebėję. Tas kabliukas nebuvo sugadintas, gal kažkiek buvo deformuotas, matosi, kai metalas, kad jis buvo atlenktas ir sugrąžintas, kažkiek deformacija, bet labai nedidelis. Tą kabliuką išlupti, atlenkti gal ir galėjo, realiai tik atidarant duris galėjo atsilenkt. Kad kažkas dar buvo atėję, neminėjo. Moteris kaip elgėsi – buvo susijaudinusi, sunku buvo susikalbėt, bet vyriškis padėjo, susijaudinusi buvo, dėl klausos, padėjo susikalbėt tas vyriškis ir ji pridūrė. Ji sakė, kad reikės į teismą vykti, ar dėl kažkokių priežasčių, bet nurodė, kad įpareigojimų yra. Dėl ko kvietė – kad nepageidaujamas sūnus atėjo, ji norėjo, kad išeitų. Jam nebuvo žinoma, kad negali ateit. Kad buvo atėjęs nepageidaujamas asmuo, konfliktavo. Minėjo dėl durų, kad jam bandant ateiti į tuos namus, kad atsilenkė kabliukas, kai jis traukė duris, taip jis aiškino. Matėsi, kad yra apgadintas kabliukas, negalintis teigti, kad apgadinimas atsirado dėl durų lupimo. Nepamenantis, ar klausinėję žmonių, jei sutikę, užklausę. Kiek apsuko ir tą centrą apvažiavę, tiksliai nepamenantis, ar klausę, kad tokį žmogų matė. Su nukentėjusiąja buvęs vyras ar pasakojo, kad jis irgi dalyvavo tuo metu, kai buvo atėjęs kaltinamasis, neatsimenantis.
Liudytojas D. B. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, vienam kaime gyvena, santykiai neutralūs, nesusipykę. Kaltinamasis anksčiau gyveno pas motiną, dabar negyvena, nežinantis dėl ko. Kaime girdėjęs, kad konfliktuoja. Gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje vietoje – nežinantis. Sugyventinę pažįstantis, kaime gyveno, V. Š., su ja gyveno (duomenys neskelbtini) Su ja gyveno pas motiną, kiek yra žinoma. Jis dirbantis, ūkininkaujantis. Yra seniūnaitis (duomenys neskelbtini) seniūnijos, gyvenamoji vieta įeina, kur jis gyveno. Darbai tokie – tvarkosi kaimą. Dirbęs kaltinamasis kažkada, V. Š. socialinius darbus atlikti ateidavo, kada ateidavo, negalintis pasakyti, nežinąs ką dirbo, nefiksavęs jis, o S.. Jis negalintis pasakyti, kada dirbo tiksliai, jie tik darbus aptariantys, pravažiuodamas pasitarti ką padaryti reikia. Viešieji darbai skiriami. Kaltinamasis spalio mėnesį nedirbo viešuosius darbus, tik Š. dirbo. Kai Š. dirbo, ji viena būdavo, atvažiuodavo, nežinantis tiksliai. Vasario 27 d. ar dirbo Š., neatsimenantis, turi būti užrašyta. Negyvena kaltinamasis su motina nuo 2016 metų vasaros.
Liudytojas A. S., (duomenys neskelbtini), parodė, kad santykių su kaltinamuoju nėra jokių. Motiną iš matymo pažįstantis. Jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, ten, kur kaltinamojo motina gyvena. Organizuojantis renginius, tvarko aplinką. Viešuosius darbus organizuoja seniūnija. Seniūnija paskiria socialinius darbuotojus, kurie gali atlikti darbus. Skiriantys darbus, suderintus su seniūnija ir pasirašinėja, kai jie būna atlikę kažkokius darbus. Fiksuojantys darbus kokius jie būna atlikę, neturintis su savimi, tai yra seniūnijos lapai, atliekantis asmuo pateikia tą lapą ir pristato į seniūniją. Jis kaip trečias asmuo. Yra fiksuojama bendras skaičius, paskiriamas darbas, susitariama. Pasižymi kiekvieną dieną kiek atliko darbų atidirbantys. Kaltinamasis nedirbo darbų. V. Š. pažįstantis, santykių jų nežinantis, bendraujantys, matęs kartu. V. Š. kada dirbo viešuosius darbus pernai, ar vasario mėnesį dirbo, tikrai neatsakysiąs. Kai atvykdavo, buvo įvairiai, buvo ir viena. Jis oficialiai neatliko darbų. Ji su juo ar dirbo kartu, negalintis atsakyti. Nebuvo, kad dvigubai užskaitytų. 2016 m. vasario 27 d. ar dirbo, negalintis atsakyti, nepamenantis. Kada gyveno pas motiną ir kada ne, negalintis atsakyti. Nusiskundimų dėl kaltinamojo seniūnija ar turėjo - jis asmeniškai ne, bendruomenės pirmininkas irgi ne. Jam bendruomenės nariai asmeniškai nesiskundė. Jei paskirti darbai, ar gali du žmonės dirbti, ir tam vienam užskaitoma kaip dvigubas – tokios praktikos stengiasi netaikyti.
Liudytoja V. Š. parodė, kad su kaltinamuoju R. M. gyvena kartu, sugyventiniai. Sutinkanti duoti parodymus. Vasario 27 dieną ji viena buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) už viešus darbus pasirašyti, o M. R. buvo (duomenys neskelbtini) pas jos mamą tikrai, jos motina gali paliudyti, šiandien nėra, jeigu reikės, atvažiuos. Kad motina aiškina, kad buvę pas ją – nebuvę pas ją tą dieną tikrai. Kodėl ji taip aiškina, ji nežinanti. Ji nueidavusi tankiai pas ją, ji ją įsileisdavo ir rūbų duodavo pasiimt, tiktai sakydavo – seniūnei nesakyk ir kaimynėms, kad nematytų. Gyvenanti su juo 17 metų. Pas jo motiną gyvenę, pas ją metai viršaus negyvenantys, prieš tai 17 metų gyvenę pas ją. Negyvenantys nuo tada, kai tos baudžiamos bylos buvo. Iki teismo jam buvo uždrausta, tai jis ir nėjo. Dviračiais važinėdavę atidirbti, o jai nebuvo uždrausta, ją tai įsileisdavo. 2015 m. spalio 30 d. - išsikėlę buvo tuo metu, pas jos mamą (duomenys neskelbtini) buvę, jie kartu išėję. Ji atvažiuodavusi pas jo mamą, ir per gimtadienį buvo atvažiavusi pasveikinti, lankydavusi. Važiuodavusi rūbų pasiimti, ir dabar daiktų yra jos, jos seserys į garažą išmetę. Atsimenanti tą dieną, vasario 27 d., beveik metai teismas vyksta, kaip ji negali atsiminti tą dieną. Jai gale mėnesio parašo reikėdavo, jis (duomenys neskelbtini) buvo, ji viena važiavusi. Tą dieną užfiksavusi. Ji sakanti kaip buvo. Tą dieną ji pas jo motiną nebuvo nuėjusi, po 9 val. su autobusu iš Vilkaviškio ir po 12 val. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavusi autobusu, nes vėliau autobusų nebūna šeštadieniais. Su M. būdavo kivirčų. Išsikraustę iš ten, reikėjo išsikraustyti, nes teismo sprendimas buvo toks, kad jam išeit, buvo dėl smurto. Smurtavo R., skaitosi prieš motiną. Tada irgi nieko nebuvo, ji pati puolė, ten tik seniūnė ir kaimynai viską padarė, nes norėjo, kad išsikraustytų. Ji tada teisme tiesą sakiusi, nes ji jai kraują nuvaliusi, puolus kambary ji buvo, kai ji nuėjusi. Kraują dar nuvaliusi ji jai dideliam kambary. Tame posėdyje kokius parodymus davusi, nežinanti ji, buvo prieš kiek laiko, tai kaip ji galinti pasakyt, neatsimenanti. M. kur buvo kovo 3 dieną, negalinti pasakyti. Vasario 27 d. todėl galinti pasakyt, nes žinanti kur buvo, nes A. buvo. Apie šitą bylą sužinojusi po ano teismo, kai dėl smurto vyko, tyrėja atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kada tai buvo, koks metų laikas, ar vasara, ir nepasakysianti. Ėjo laiškai į (duomenys neskelbtini) R. ir buvo nuvažiavę tyrėja ieškot, ir pas mamą buvo ir mama pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ieškoti. Tik ji nepasakysianti koks laikas buvo, tada ir sužinojusi. M. apie šitą bylą sužinojo, kai tyrėja atvažiavo. Be B. M. ir R. M. brolis, dabar jau miręs, nurodo, kad R. M. buvo atėjęs, kad policija buvo kviečiama – ji nežinanti, jai niekas nekvietė jokių policijų. Ji nesuprantanti kas jį galėjo matyti. Kad negalinti paaiškinti, ji tik pasakiusi, kad jis nebuvo. Kur buvo 2016 m. lapkričio 22 dieną kaltinamasis, 2016 m. rugpjūčio 4 d. negalinti pasakyti. Tyrėja į Antupių kaimą atvažiavo vasarą. 2016 m. vasario 27 d. kur buvo – pas mamą. Atidirbinėdavusi už pašalpą, jie dviračiais atvažiuodavę. Kai šilta būdavo, atidirbinėdavę abudu, žiūrint ką reikia dirbt. O vasario mėnesį atidirbinėdavusi ji viena tiktai. Ten valandas reikėdavo atidirbti, mėnesiui 40 valandų, kiekvieną mėnesį reikia atidirbt, ant trijų mėnesių pratęsia pašalpą. Visus 2016 metus ar atidirbinėjusi – ne. Žiemą nebūdavo darbo, jie prašydavę, kad žymėtų skolą valandas, o paskui atidirbt, kai orai geri. Vasario pradžioj buvo dirbę. Kultūrnamyje dirbę, iššluodavę, ten dviejų aukštų pastatas, kultūrnamį šluodavę, salę plaudavę po kažkokių renginių. 2016 m. vasario mėnesį M. su ja neatidirbinėjo. Vasario mėnesį atvažiuodavusi į darbą autobusu, dvi dienas ar pusantros. M.su ja neatidirbinėjo. Autobusai iš Vilkaviškio po 9 val. 5 min. išvažiuoja, puse 10 val. būna (duomenys neskelbtini), visada važiuodavę 9 val., o atgal autobusas yra puse pirmos. Vėliau tamsu būdavo. Be 20 min 4 val. darbo dienomis jis tik ir važiuoja, mokinių autobusas. Į kultūros namus kaip patekdavę – parduotuvėje raktai būdavo palikti. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) – pro kapinaites važiuojant – 13 kilometrų pro B., yra parėjusi pėsčia.
Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįstanti, santykiai ne kokie todėl, kad visą laiką labai įžeidinėdavo šalia gyvendamas, net per savo kiemą ji negalėdavusi pereiti. Su nukentėjusiąja santykiai – ji tai ją užjaučianti, ji ateidavo pas ją net nakvojus, kai jie išmesdavo ir visi metai niekas jos nežiūri, tik ji. Kai ji atėjusi į tuos namus, 14 metų gyvenanti, jie jau gyveno, V. Š. gyveno. Negyvena jie nuo 2015 m. spalio pabaigos, kai mušė senutę. Abudu negyvena, tik tiek kad ateidavo. Ateidavo ir abu, ir po vieną, daugiau V. ateidavo. Ten jų daiktai, ateidavo tai pasiimti, vis popierių po nosimi, ta senukė neskaitė kokiu ten popieriumi mojavo. Kodėl daiktų nepasiėmė, nežinanti. Nenori nukentėjusioji, kad gyventų, seserys sunešė daiktus į garažą, gali pasiimt bet kada, kad jie nelandžiotų ir nesidaužytų. Stovi tie daiktai visi. Paskutinį kartą kaltinamasis lankėsi liepą, kai dirbo bendruomenėje, tai galando kažką ant galąstuvo. O prieš tai buvo daug kartų atėjęs. Nukentėjusioji jai skųsdavosi, vieną kartą tai nesileido, per Kalėdas atėjo labai girti, ant kiemo buvusi, tai pati mačiusi, ji skundėsi, kad ateina, rėkauja. M. brolis buvo dar, mirė (duomenys neskelbtini) praeitų metų. Jis pas motiną mažai būdavo, (duomenys neskelbtini) kaime gyveno, nuo motinos kokie trys kilometrai. Jis gerdavo, motinos nemušdavo niekada. Kad jis pas motiną ateitų, A. jo brolis, mačiusi, ir kai motina ligoninėse buvo, jis namus prižiūrėjo, pakurdavo. Jo su broliu santykiai buvo ne kokie. Vieną kartą senutė norėjo kad parsikraustytų A., tai išmetė A. daiktus R., jis negalėjo gyventi, kol jie buvo, jis labai blogai gyveno ten tokioje pašiūrėje. Kai išėjo kaltinamasis, tas brolis ateidavo kiek, pabūdavo ir vėl išeidavo. Anksčiau duris kabliu užsikalbindavo iš vidaus, spynos nebūdavo, nerakindavo, kabliu užsikabindavo, spynos nebuvo. Pasakojo kaimynė, kad ji kaip tik buvusi laidotuvėse, vyro tėvas buvo miręs, laidotuvės buvo vasario 27 d., jie atėjo, išlupo tą kablį, buvo tą dieną, žinanti, senukė pas S. nubėgo. Ji nebuvusi, buvusi laidotuvėse, brolis buvo. Jau jai seniūnė ant kapų sakė, kad skambina, ji nemačiusi, buvusi laidotuvėse, mačiusi brolį. Ant rytojaus jis dar buvo tenai, sakė, kad išlupo tą kablį, įėjo, senukė paskui išlėkė pas aną kaimynę, kadangi jos nebuvo namie. Jie neblaivūs buvo, tas brolis tik ir pasakė tiek, kad buvo neblaivūs, išlupo duris, senukė išbėgo, nes jo bijo labai. M. brolis ateidavo pas mamą, kai jų nebuvo, ir savaitę pabūdavo, ir daugiau, ateidavo pėsčias. Ateidavo į mėnesį kartą, prinešdavo malkų, kuro, patvarkydavo ir išeidavo. Jis buvo tik atėjęs, kad pastoviai gyventų, taip nebuvo. Savaitę pabūdavo ir išeidavo. Vasario mėnesį buvo. Kai kalbėjus sekančią dieną su tuo broliu, jis sakė, kad jis buvo pas mamą, sėdėjo prie stalo ir valgė ir atėjo jiedu.
2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad R. M. paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens B. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su šia iki bylos nagrinėjimo pabaigos (b.b. 55 l.).
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu 2016-11-14 Nr.S1-105, kuriame nurodyta, kad V. Š. pagal sudarytas sutartis su Vilkaviškio rajono administracijos (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-12-01 iki 2016-03-01 ir nuo 2016-03-01 iki 2016-06-01 (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenėje. Darbus organizavo ir prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas A. S. (b.b. 108 l.).
Iš visuomenės naudingos veiklos atlikimo 2015-12-17 sutarties kopijos matyti, kad V. Š. su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) sudariusi sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) bendruomenėje atlikimo 2015-12-01 iki 2016-03-01 120 val. už socialinės pašalpos laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-03-01 (b.b.109 l.).
BK 165 str.1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t.y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 str. esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas
BK 245 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. numato, jog jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, teismas skiria smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones: 1) įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 str. numatyta, jog šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
Kaltinamasis R. M. visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str.1 d. ir BK 245 str., teigdamas, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku jis nebuvo atėjęs pas savo motiną nukentėjusiąją B. M., adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone, kadangi tuo metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav..
Teismas šiuos kaltinamojo parodymus laiko jo pasirinkta gynybine pozicija, kuri paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis pripažino, kad už smurto prieš motiną vartojimą 2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens B. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių. Apie tai žinojusi ir kaltinamojo sugyventinė liudytoja V. Š.. Kaltinamojo bei jo sugyventinės liudytojos V. Š., nukentėjusiosios B. M. parodymais nustatyta, kad, kai kaltinamasis buvo iškeldintas iš nukentėjusiosios namų, juose liko daug jų daiktų. Be to kaltinamojo sugyventinė liudytoja V. Š. teigė (duomenys neskelbtini) dirbusi viešuosius darbus už gaunamas pašalpas, ką patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas 2016-11-14 Nr.S1-105, ir su raštu pateiktos visuomenės naudingos veiklos atlikimo 2015-12-17 sutarties patvirtinta kopija. Nors nukentėjusioji B. M. yra beveik kurčia, tačiau įvykius ji gali pilnai suvokti ir suprasti, kas buvo matyti teisiamajame posėdyje iš jos duotų paaiškinimų. Taip pat liudytojas policijos pareigūnas T. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiosios būklė jam nekėlė jokių įtarimų, ji nesąmonių nekalbėjo. Nukentėjusiosios kaimynė V. S. teigė, kad nebuvę tokių atvejų, kad nukentėjusioji būtų ką nors išsigalvojusi. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji jam kerštauja, ir viską išsigalvoja. Tačiau liudytoja V. S. parodė, kad ji radusi verkiančią kaltinamojo mamą. Liudytojas P. M. parodė, kad jam kaip policijos pareigūnui, atvykus į įvykio vietą, jis matęs, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Liudytoja V. R. teigė, kad jai atvykus, nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiosios namuose tuo metu kažkas įvyko, kas jai sukėlė išgąstį, susijaudinimą. Kaltinamojo, liudytojos V. Š. nurodytos aplinkybės, kad tarp (duomenys neskelbtini) kur jis yra gyvena, ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina, yra blogas susisiekimas su autobusais, yra didelis atstumas 15-18 km., paskutinis autobusas iš (duomenys neskelbtini) išvažiuoja ankščiau negu pagal kaltinimą buvo įsibrauta į nukentėjusiosios namą, todėl jie negalėjo kaltinime nurodytu būti pas nukentėjusiąją, nepaneigia, kad jie negalėjo kaltinime nurodytu metu būti pas nukentėjusiąją, tuo labiau, kad pati liudytoja V. Š. parodė, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) yra 13 km., ji yra parėjusi pėsčiomis. Teismas vertina, kad toks liudytojos nurodytas atstumas nėra toks, kurio nebūtų galima realiai nueiti pėsčiomis. Be to šie kaltinamojo ir liudytojos teiginiai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jos liudytoja V. Š. prašė būtent priimti nakvoti, o jai nesutikus, po kurio laiko atėjo ir pats kaltinamais, t.y. kad kaltinamasis ir liudytoja V. Š. buvo praleidę paskutinį autobusą, dėl ko jiems buvo būtina pernakvoti pas nukentėjusiąją. Kad kaltinamasis pateko į nukentėjusiosios gyvenamą namą, atlenkęs durų kabliuką, be nukentėjusiosios parodymų, taip pat įrodyta liudytojo P. M. parodymais, kad matėsi, jog durų kablys yra apgadintas. Liudytojos V. Š. parodymai, kad 2016-02-27 kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi juos paneigia aukščiau nurodytos aplinkybės, be to liudytoja apie tai, kad kaltinamasis įtariamas 2016-02-27 įsibrovęs į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą, sužinojusi tik 2016 m. liepos mėnesį, t.y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo įvykio, bei negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ji būtent įsiminusi, jog tuo metu kaltinamasis buvo namuose, nors negalėjo nurodyti, kur kaltinamasis buvo kitomis datomis.
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, įvertindamas, kad nukentėjusios B. M., liudytojų V. R., V. S., A. K., T. S., P. M., A. S., D. B., iš dalies ir liudytojos V. Š., parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, papildo vienas kitą, atmesdamas iš dalies liudytojos V. Š. parodymus, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, daro pagrįstą išvadą, kad jais įrodyta, jog kaltinamasis R. M. 2016-02-27 apie 14.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buvo adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r..sav., kur gyvena jo motina nukentėjusioji B. M., nors 2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo iškeldintas iš šio adreso, jam buvo uždrausta artintis prie nukentėjusiosios B. M., bendrauti su ja ir ieškoti su ja ryšių, be to nukentėjusiajai B. M. nesutikus jį įsileisti į namus, plėšdamas namo lauko duris atlenkė kabliuką, kuriuo durys buvo užkabintos iš vidaus, tokiu būdu įsibraudamas į nukentėjusiosios B. M. gyvenamąjį namą, dėl ko jo padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 str.1 d., ir 245 str. idealią sutaptį, todėl jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.
BK 165 str. 1 d. sankcija numato už šio nusikaltimo padarymą viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
BK 245 str. sankcija numato viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė vieną nesunkų baigtinį tyčinį nusikaltimą, vieną baigtinį tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Šie nusikaltimai jokių sunkesnių padarinių nukentėjusiajai nesukėlė. Jų motyvas buvo patekti pas motiną į namus, ir ten pernakvoti. Kaltinamasis ankščiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę (b.36-37). Turi galiojančią administracinę nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., t.y. pasipriešinimą policijos pareigūnams ( b.b.45-46 l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 str.1 d., 245 str. padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios subendrintinos, esant jų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 5 d.. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d.,9 d. subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nuosprendžiu pagal BK 140 str.2 d. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, skirtini teismo draudimai ir įpareigojimai, numatyti BK 48 str. 5 d., 6 d..
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016-12-01 pažymos Nr.NTP-7-13118 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai, išlaidų suma sudaro 350,63 Eur. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajai B. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš nuteistojo R. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017-01-23 pažymos Nr. NTP-7-919 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos kaltinamajam R. M. sudaro 310,93 eurus. Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį iš jo šios išlaidos nepriteistinos.
Daiktų turinčių reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d. 1 p., 3 p., 64 str.1 d., 4 d., 5 d.1 p., 9 d., 165 str.1 d., 245 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, ir jam:
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ;
esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo,
skirti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikui šiuos teismo draudimus: uždrausti lankytis nukentėjusiosios B. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.. sav. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 dalies 1 punktas) , bendrauti su nukentėjusiąja B. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 dalies 2 punktas), bei skirti teismo įpareigojimus – būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6 dalies 1 punktas), dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 dalies 3 punktas),
paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nuosprendžiu pagal BK 140 str.2 d. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, į kurią įskaityti laisvės apribojimo bausmę, atliktą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nuosprendį, bei visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti lankytis nukentėjusiosios B. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.. sav. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 dalies 1 punktas), bendrauti su nukentėjusiąja B. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bei įpareigoti būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6 dalies 1 punktas), dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.
Priteisti iš nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,63 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų 63ct.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant nuteistąjį nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteiktų nuteistajam, 310,93 eurų iš nuteistojo nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.