- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2-24-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00257-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, O. E. D., G. K., V. R., V. K., R. R., M. R., G. S., G. R.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Odetai Gruodienei, atsakovės atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. L. su trečiuoju asmeniu Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu ir atsakovės V. L. priešieškinį ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, O. E. D., G. K., V. R., V. K., R. R., V. R., M. R., G. S., G. R. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškiniu prašoma: 1) įpareigoti atsakovę V. L. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą vagonėlį ir pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę; jei šio įpareigojimo atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (t. 1, b. l. 4).
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovė prašo: 1) panaikinti 2009 m. lapkričio 4 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. ST-129-(1.4.) ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Lazdijų rajone“; 2) nustatyti 18 mėnesių terminą, per kurį V. L. savo lėšomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 115).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – supaprastinto statinio projekto su rašytiniais valstybės tarnautojų pritarimais, pastatė vagonėlį ir pavėsinę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims. Dėl šių statybos darbų atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė per nustatytą terminą reikalavimų neįvykdė ir statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, todėl ieškovas prašo įpareigoti atsakovę vykdyti reikalavimus. Pasikeitus teisiniam statybų reglamentavimui statybą leidžiantis dokumentas šiuo metu yra tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, nes ginčo statiniai yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems supaprastinto projekto rengti šiuo metu nereikia. Ieškovas sutinka, kad atsakovės žemės sklype statyba nėra visiškai draudžiama, kad statiniai teoriškai gali būti įteisinti, jeigu atsakovė gautų visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, įkurtų ūkininko ūkį ir parengtų kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba pakeistų žemės naudojimo paskirtį. Priešieškinį prašo atmesti, nes atsakovė yra praleidusi terminą skundui dėl šio akto paduoti, be to, aktas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, konstatavus atsakovės neteisėtą statybą (t. 3, b. l. 88,89).
Atsakovės atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, palaiko priešieškinį. Savo poziciją grindžia šiais argumentais. Sutinka, kad atsakovė statinį pasistatė savavališkai, neturėdama supaprastinto projekto su reikalingais pritarimais, tačiau prašo leisti jį įteisinti, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai iš esmės neprieštarauja šiai statybai, visi siekia atsidalinti žemės sklypą. Dėl šių argumentų ir pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalauja panaikinti įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatyti 18 mėnesių terminą, per kurį ketina įteisinti statinius (t. 3, b. l. 89,90).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 74). Atsiliepime nurodė sutinkanti su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (t. 1, b. l. 43-45).
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 71). Atsiliepime nurodė sutinkantis su ieškiniu, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 1, b. l. 42).
Tretieji asmenys Ona E. D., G. K., V. R., V. K., R. R., V. R., G. S., G. R., M. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 67-70,73,85). V. R. atsiliepime prieštaravimo priešieškiniui neišreiškė, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 1, b. l. 174). Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė, G. R., V. R., V. K., G. K. išreiškė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 3, b. l. 75,79).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Veisiejų ežero apsauginėje zonoje atsakovė savavališkai pastatė laikiną 6,0 x 2,20 m dydžio medžiu apkaltą statybinį vagonėlį su pristatyta 4,0 x 2,20 m dydžio medine pavėsine. Dėl šių statinių atsakovei 2009-10-28 surašytas savavališkos statybos aktas, o 2009-11-04 įsakymu Nr. ST-129-(1.4.) pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2009 m. gruodžio 20 d. Atsakovė per Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negavo statybą leidžiančių dokumentų ir neįvykdė reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami teismui priimant vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad statyba atsakovams priklausančiame žemės sklype pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra visiškai draudžiama ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsakovei leistina gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališką statybą per teismo nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Pažyma apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 11,6678 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims; jis suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; žemės paskirtis – žemės ūkio (t. 1, b. l. 26; t. 3, b. l. 38-40). 2009 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Veisiejo ežero apsaugos juostoje rasta savavališka statyba – V. L. apkaltas vagonėlis su pavėsine (t. 1, b. l. 11,12). 2009 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimu bei pridėtomis statybos fotonuotraukomis pareikalauta, kad V. L. pašalintų rastą medžiu apkaltą statybinį vagonėlį su priblokuota medine pavėsine bei medinius lauko baldus iš Veisiejų ežero apsaugos juostos; reikalavimą įvykdyti iki 2009 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 13). Paaiškinimu atsakovė sutiko pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2009 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 17). 2009 m. spalio 9 d. Statybų apžiūros aktu konstatuota, kad mediniai lauko baldai pašalinti, priblokuota prie medžiu apkalto statybinio vagonėlio medinė pavėsinė pradėta griauti (nuardyta stogo danga), reikalavimo įvykdymo terminas – 2009 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 18). 2009 m. spalio 28 d. savavališkos statybos aktas ir schema patvirtina, kad, (duomenys neskelbtini) apie 21 m atstumu nuo Veisiejo ežero yra pastatytas laikinas 6,0 m x 2,20 m statinys – medžiu apkaltas statybinis vagonėlis su priblokuota medine pavėsine 4,0 m x 2,20 m dydžio, kurio statytoja – V. L.. Akte nurodyta, kad statinys laikomas nesudėtingu, o statybos leidimo nėra (t. 1, b. l. 19-21). 2009 m. spalio 28 d. reikalavimu su pridėtomis fotonuotraukomis pareikalauta sustabdyti bet kokius šio statinio statybos darbus (t. 1, b. l. 22,23,27). 2009 m. lapkričio 2 d. paaiškinimu atsakovė nurodė nesuspėjusi laiku pašalinti savavališkos statybos, prašo pratęsti terminą iki 2009 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 24). 2009 m. lapkričio 4 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. ST-129-(1.4.) ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Lazdijų rajone“ pareikalauta V. L. iki 2009 m. gruodžio 20 d. pašalinti (nugriauti) savavališkai Veisiejo ežero apsaugos zonoje pastatytus statinius: laikiną medžiu apkaltą statybinį vagonėlį ir priblokuotą medinę pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę (t. 1, b. l. 28). 2010 m. kovo 8 d., 2010 m. balandžio 20 d. savavališkos statybos apžiūros aktais su fotonuotraukomis nustatyta, kad savavališka statyba nepašalinta (t. 1, b. l. 29-32). 2011 m. birželio 16 d. aktu su fotonuotraukomis nustatyta, kad savavališka statyba nepašalinta (t. 1, b. l. 111,112). Pažymėjimas, gimimo, santuokos liudijimai patvirtina, kad atsakovė yra kario savanorio M. R. vaikaitė (t. 1, b. l. 59-64,66). 2009 m. spalio 22 d. aktu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija yra patvirtinusi, buvusios sodybvietės faktą (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės žemės sklypas) (t. 1, b. l. 65). 1955-1960 metų ūkinių knygų kopijos patvirtina, kad P. R. (duomenys neskelbtini) turėjo ūkį (t. 1, b. l. 67-75). Atsakovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina esant nepašalintą statinį ir bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 175,176). Iš Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištraukos matyti, kad atsakovės sklypas patenka į rekreacinių vietovių zoną (žemėlapyje pažymėta – V-Ržg), jo dydis yra ne mažesnis kaip 50 arų, pakrantės ilgis ne mažesnis kaip 50 m, todėl galima keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (t. 1, b. l. 131-136). UAB ,,Aginro“ pažyma, sutartis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtina, kad yra parengtas atsakovės žemės sklypo atidalijimo projektas, tačiau nesuderintas su visais bendrasavininkais (t. 1, b. l. 194-197; t. 3, Priedas Nr. 1).
Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą (toliau – Reglamentas) STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą 2002-04-16 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184, atsakovės statinys priskirtas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems statyti buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas su raštiškais valstybės tarnautojų pritarimais (Reglamento 12.2 punktas). Atsakovė savavališkos statybos nustatymo metu neturėjo šio statybą leidžiančių dokumento. Šio teisinio reglamentavimo ir anksčiau aptartų įrodymų kontekste pripažintina įrodytu, kad atsakovės V. L. statinys yra savavališka statyba, kurios padarinius reikia šalinti įstatymo nustatyta tvarka, nes atsakovė ir po savavališkos statybos akto surašymo, per Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, negavo statybą leidžiančio dokumento.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, todėl savavališkos statybos padariniai šalintini pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, kuris reglamentuoja šią procedūrą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-10-01) numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl savavališkos statybos padariniai šalintini pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – savavališkai pastatytų statinių nugriovimą, bet ir atsakovės prašomą taikyti būdą – savavališkų statybos darbų įteisinimą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Savavališkų statybų įteisinimui atsakovei reikalingas vienintelis statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, nes atsakovės statinys - I grupės nesudėtingas statinys, pastatytas ne valstybei, o jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ir nesantis kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl jam nereikalingas supaprastintas projektas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4,5 punktai, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punktas). Atsakovė visų bendraturčių sutikimų dėl jos įvykdytos statybos nėra gavusi (t. 1, b. l. 197).
Atsakovės statinys stovi Veisiejų ežero vandens apsaugos zonoje. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje draudžiamą veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, nėra absoliutaus draudimo statyti statinius, nes šio straipsnio 4 punktas tokiose zonose draudžia keisti tik esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose, tačiau nereglamentuoja naujų sodybų kūrimo ir statybos. Pagal Lazdijų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus atsakovės žemės sklypas patenka į Lazdijų rajono savivaldybės bendrajame plane numatytą rekreacinių vietovių zoną, kurioje, galima rengti specialiuosius ir (ar) detaliuosius planus, kurie numatytų rekreacinių objektų išdėstymo tankumą, rekreacinę infrastruktūrą, ir atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus, rekreacinių pastatų ir statinių statyba vandens telkinių apsaugos zonose nėra draudžiama, vadinasi, atsakovės žemės sklype, besiribojančiame su vandens telkiniu, naujus rekreacinius pastatus galima statyti pagal detalųjį planą (pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą – nustatant naudojimo būdą - rekreacines teritorijas) (t. 1, b. l. 131-136). Be to, pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai. Įstatyme nėra draudimo kurti ūkininko sodybą vandens telkinio apsaugos zonoje. Tai reiškia, kad atsakovė turi galimybę įteisinti savavališkai pastatytą statinį tiek keisdama žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek kurdama ūkininko ūkį.
Nustačius, kad ieškovo prašomas taikyti savavališkų statybų padarinių šalinimo būdas nėra vienintelis galimas būdas pašalinti savavališkų statybų padarinius, būtina įvertinti, ar jis yra proporcingas atsakovės padarytiems pažeidimams. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). 2011-01-31 nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas). Įgyvendinant šį Konstitucinio teismo nutarimą buvo pakeistas Statybos įstatymas, kurio 28 straipsnio 8 dalis suteikia teismui, sprendžiančiam klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Pažymėtina, kad atsakovė ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą: parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl sklypo atidalinimo į šešis atskirus sklypus, gauti ir dalies bendraturčių sutikimai dėl statybos. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės statinys daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams, nėra, statinys yra nesudėtingas ir nedidelis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad leidimas per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius susiklosčiusioje situacijoje yra pakankamas konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kuris atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o reikalavimas nugriauti ginčo statinius būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą gauti statybą leidžiančius dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, išskyrus vieną – Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Pripažintina, kad formaliai taikant šią Statybos įstatymo išimtį, teismas negalėtų taikyti šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, nes vienintelis statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovė turėtų gauti šiuo atveju, kaip tik ir yra visų žemės sklypo savininkų rašytinis sutikimas. Tačiau vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2011 sausio 31 d nutarimai). Formalus, lingvistinis įstatymo aiškinimas ir jo taikymas nėra teisingas, jeigu tai daroma nevertinant įstatymo paskirties, tikslo, kuriam pasiekti jis buvo priimtas, ir konkrečių bylos aplinkybių, kurioms esant šį įstatymą reikia taikyti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies paskirtis turi būti suprantama kaip galimybė teismui kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pritaikyti tokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, kuris labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Aiškinant Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymą pabrėžtina, kad žemės sklypo savininko(ų) sutikimas ar nesutikimas dėl statybų jam priklausančiame žemės sklype yra jo teisė, kuria jis gali laisvai naudotis savo nuožiūra, todėl turi būti taikoma tada, kai žemės sklypo savininkas yra aiškiai išreiškęs savo nesutikimą su savavališkos statybos įteisinimu. Šiuo atveju nė vienas iš žemės sklypo bendraturčių nėra išreiškęs prieštaravimo dėl atsakovės statybos. Pabrėžtina, kad leidimas atsakovei per nustatytą terminą gauti bendraturčių sutikimą, nepažeis savo valios dėl sutikimo neišreiškusių bendraturčių G. S. ir G. R. teisių, nes toks teismo sprendimas dar nereiškia, kad savavališkos statybos yra galutinai įteisinamos. Remiantis statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi nustačius, kad per nustatytą terminą statytojas neįvykdė teismo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinys nugriaunamas statytojo lėšomis. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tame pačiame sprendime teismas gali suteikti teisę ieškovui atlikti prašomus veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas, jei teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdys teismo nustatytu terminu. Tai reiškia, kad atsakovė, norėdama per teismo nustatytą terminą įteisinti savo statinius, turės susitarti su visais bendraturčiais ir gauti jų sutikimus, kad pašalintų savavališkos statybos padarinius, o tokių sutikimų negavusi negalės galutinai įteisinti savavališkai pastatytų statinių ir šie bus nugriauti atsakovės lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendratučiams žemės sklypą atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių sutikimų nebereikėtų.
Sprendžiant kokį terminą savavališkų statybų įteisinimui nustatyti atsakovei pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti ne tik realus, atspindintis atsakovams būtinų atlikti procedūrų apimtį konkrečioje situacijoje, bet ir toks, kad skatintų atsakovę dėti visas pastangas greitai pašalinti teisės aktus pažeidžiančią statybą. Įvertinus savavališkai statybai įteisinti galinčių prireikti procedūrų kiekį (žemės naudojimo paskirties pakeitimas, žemės sklypų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės), jų apimtį ir įstatymuose nustatytus šių aprendimų priėmimo terminus, taip pat tai, kad šių procedūrų atlikimas priklauso ne tik nuo atsakovės pastangų, bet ir nuo trečiųjų asmenų, spręstina, kad dvylikos mėnesių terminas bus pakankamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų-sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir žinomi teisės subjektams, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Lazdijų rajono apylinkės teisme 2013 m. kovo 4 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-780/2013, kurioje V. R. ir G. K., konstatavus savavališką statybą, leista ją įteisinti tame pačiame sklype, tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl paminėtos Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste pripažintina, kad negalima situacija, kai vieniems bendraturčiams tomis pačiomis sąlygomis leidžiama įteisinti statybą, o kitas – įpareigojamas statinį nugriauti.
Įvertinus tai, ieškovės ieškinys tenkintinas dalinai: konstatavus savavališką statybą, nustatytinas terminas jos padariniams pašalinti.
Dėl V. L. priešieškinio reikalavimo panaikinti 2009-11-04 Alytaus apskrities viršininko įsakymo ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Lazdijų rajone“ Nr. ST-129-(1.4)galiojimą
Pagal savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą (toliau – Reglamentas) STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą 2002-04-16 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184, atsakovės statinys priskirtas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems statyti buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas su raštiškais valstybės tarnautojų pritarimais (Reglamento 12.2 punktas). Atsakovė savavališkos statybos nustatymo metu neturėjo šio statybą leidžiančių dokumento, todėl ieškovo veiksmai konstatavus savavališką statybą atitiko Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus ir 2009-11-04 Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. ST-129-(1.4) yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi administracinio akto neteisėtumas nekonstatuotas, šalių argumentai dėl praleisto senaties termino jį skųsti neturi teisinės reikšmės, todėl dėl to nepasisakytina. Atsakovės priešieškinio reikalavimas panaikinus 2009-11-04 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. ST-129-(1.4) leisti įteisinti savavališką statybą, negali būti siejamas su šio įsakymo panakinimu, kadangi tokio savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir net patenkinus atsakovės reikalavimą ir tokį įsakymą panaikinus, ieškovas negali būti įpareigotas tokiu būdu nustatyti papildomą terminą atsakovei, todėl atsakovės priešieškinys visiškai atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 130 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 187,80 Lt. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą pažymėtina, kad byla iškelta teisme dėl atsakovės savavališkos statybos, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jos statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas savavališka statyba, ji įpareigotina pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl kalta dėl bylinėjimosi proceso ir pripažintina, kad turi atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinį sutikimą nesudėtingo I grupės statinio - 6,0 m x 2,20 m dydžio medžiu apkalto statybinio vagonėlio su pristatyta 4,0 m x 2,20 m dydžio medine pavėsine, statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovė šio reikalavimo neįvykdys, per keturis mėnesius nuo šio termino pabaigos ji privalo savo lėšomis nugriauti šį savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą keturių mėnesių terminą atsakovei neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti statinį, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės patirtas išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį ir atsakovės V. L. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 317,80 Lt (tris šimtus septyniolika litų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.