- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-221-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-221-115/2009
Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 9d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-835-608/2008 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesumokėtą kintamą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesius, 2006 m. sausio, vasario, balandžio, liepos, spalio, gruodžio mėnesius, 2007 m. balandžio mėnesį su delspinigiais, taip pat pripažinti, kad mašinistams ir mašinistų padėjėjams, suteikiama tarp reisų vienos pamainos metu pertrauka yra laikoma darbo laiku ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. P. naudai darbo užmokestį už viršvalandžius, susidariusius dėl minėtų pertraukų, už paskutinius tris metus. Ieškovas nurodė, kad šiais klausimais kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau darbo ginčų komisija ieškovo skundą atmetė, todėl ieškovas prašė teismą panaikinti minėtus darbo ginčų komisijos sprendimus. Ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestį sudaro mokama tarifinė mėnesinė alga ir priedas, kuris sumažinamas arba nemokamas, jeigu mašinistas per mėnesį viršija jam nustatytą pagal atliktus reisus kuro normą, jeigu kuro norma viršijama daugiau nei 1 proc, kas sudaro apie 200 kg kuro. Ieškovo duomenimis jam dėl kuro normos pereikvojimo buvo sumažintas arba neišmokėtas priedas prie darbo užmokesčio: 2005 m. sausio mėn. 10 proc. nuo priskaičiuotos mėnesinės tarifinės algos, 2005 m. vasario mėn. 20 proc., 2005 m. kovo mėn. 20 proc., 2005 m. balandžio mėn. 20 proc., 2005 m. birželio mėn. 5 proc., 2005 m. liepos mėn. 20 proc., 2005 m. rugsėjo mėn. 5 proc., 2005 m. spalio mėn. 20 proc., 2006 m. sausio mėn. 10 proc., 2006 m. vasario mėn. 20 proc., 2006 m. balandžio mėn. 10 proc., 2006 m. liepos mėn. 10 proc., 2006 m. spalio mėn. 10 proc., 2006 m. gruodžio mėn. 10 proc., 2007 m. gegužės mėn. 10 proc. Ieškovas nesutiko su priedo prie atlyginimo sumažinimu, kadangi laikė, jog atsakovas yra nustatęs ydingą faktiškai mašinistų sunaudoto kuro kiekį. Be to, ieškovas nurodė, kad jis dirba ne mašinistu, bet mašinisto padėjėju, o mašinisto padėjėjo darbas negali turėti jokios įtakos šilumvežio valdymui, taigi ir sunaudojamo kuro kiekiui. Tačiau pagal atsakovo nustatytą kintamos atlyginimo dalies mokėjimo tvarką, jeigu priedo negauna šilumvežio mašinistas, negauna ir jo padėjėjas. Ieškovas laikė, kad nesant mašinisto padėjėjo kaltės dėl kuro pereikvojimo, kintama atlyginimo dalis jam negali būti mažinama arba nemokama.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad Lokomotyvų brigados narių pareiginės instrukcijos 5 skyriuje nustatyta viena iš darbuotojo pareigų - taupyti degalus. Kintamoji atlyginimo dalis darbuotojui mokama už indėlį į bendrus bendrovės darbo rezultatus, tad eikvodamas bendrovės turtą darbuotojas pagrįstai netenka galimybės pretenduoti į priedą prie atlyginimo. Atsakovas taip pat prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl pertraukų tarp reisų pripažinimo darbo laiku bei apmokėjimo už jas, nes ieškovas šių pertraukų metu neatlieka darbo funkcijų, pagal galiojančius teisės aktus šios pertraukos neįskaitytinos į darbo laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo J. P. valstybės naudai 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas J. P. nuo 2007 m. balandžio mėnesio dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ mašinisto padėjėjo pareigose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų atlyginimą sudaro darbuotojų mėnesinė pareiginė alga ir kintama atlyginimo dalis, kuri skaičiuojama procentais nuo pastovios atlyginimo dalies, ir kurio dydis nustatomas vadovaujantis bendrovės darbuotojų kintamos atlyginimo dalies nuostatais. Mašinistų ir mašinistų padėjėjų kintamosios atlyginimo dalies apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. numatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2004-07-22 įsakymu Nr. Į-406 „Dėl depų darbuotojų, taupančių dydelių degalus, skatinimo nuostatų“, o laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 31d. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2006-01-31 įsakymu Nr. Į-36 „Dėl tiesioginių ir rinktinių traukinių mašinistų ir mašinistų padėjėjų kintamos atlyginimo dalies“. Minėtais įsakymais numatyta, kad kintama atlyginimo dalis dyzelinius degalus naudojantiems darbuotojams skaičiuojama procentais nuo pareiginės mėnesinės algos mokama kaip paskatinimas taupiai ir racionaliai naudoti degalus. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas nesutaupė degalų, todėl jam už tą laikotarpį nebuvo sumokėta kintamoji atlyginimo dalis. Teismas pažymėjo, kad kintamos atlyginimo dalies išmokėjimas yra atsakovo teisės skatinti darbuotojus realizavimas, todėl atsakovas, kaip darbdavys, turi teisę nustatyti ir šio paskatinimo mokėjimo kriterijus bei tvarką. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti pertraukas tarp reisų darbo laiku yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 1.7 punktas numato, kad LR DK 159 straipsnio nuostatos dėl papildomų ir specialių pertraukų netaikomos kelių ir geležinkelių transporte. Taigi, mašinistams ir mašinistų padėjėjams suteikiamos pertraukos reiso metu nelaikytinos specialiomis ar papildomomis pertraukomis, numatytomis LR DK 159 str., įskaitomomis į darbo laiką. Taip pat nėra kito teisės akto, numatančio, kad geležinkelio transporto mašinistams ir jų padėjėjams reiso metu suteikiamos pertraukos pailsėti įskaičiuojamos į darbo laiką. Kadangi pertraukos tarp reisų ieškovui suteikiamos išimtinai poilsiui, jos nelaikytinos budėjimu darbe, šių pertraukų metu ieškovas neatlieka ir negali būti pašauktas atlikti darbo funkcijų, o galiojantys teisės aktai ir kolektyvinė sutartis nenumato, kad šios pertraukos įskaičiuojamos į darbo laiką, todėl pirmos instancijos teismas ieškovui suteikiamos pertraukos reiso metu nelaikė darbo laiku ir nurodė, kad už jas neturi būti mokamas darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinant visus ieškovo reikalavimus. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo dėl ieškinio atmetimo. Pažymi, kad darbo užmokesčio kintamoji dalis tai nėra darbdavio (atsakovo) taikoma skatinamoji priemonė, nes t.y. darbo užmokesčio dalis, kuriai nustatyti (gauti) darbdavio yra nustatyti kriterijai. Teismas nepagrįstai konstatavo ir netinkamai aiškino atlyginimo sandarą ir priskyrė kintamąją atlyginimo dalį prie skatinamosios atlyginimo dalies. Ieškovas mano, kad kintamoji atlyginimo dalis jam buvo sumažinta neteisėtai, nes tam tikra kuro išnaudojimo paklaida yra leidžiama, o ieškovas niekada neviršijo leistinos paklaidos normos. Ieškovas pažymi, kad LR CPK 417 str. numato teisę teismui viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškinyje nekonkrečiai buvo apibrėžtas ginčijamas dalykas arba pagrindas, teismas galėjo atsižvelgti į byloje paaiškėjusias aplinkybes dėl dyzelinio kuro sąnaudų apskaičiavimo tvarkos ir esamų paklaidų. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl darbo užmokesčio už darbo laiką tarp reisų pamainos metu priteisimo. LR DK 143 str. 1 d. 2 p. numato, kad tarnybinės kelionės (komandiruotės) laikas įeina į darbo laiko struktūrą. Mašinistai ir mašinistų padėjėjai, išvykdami ir nakvodami kitose stotyse, yra tarnybinėse kelionėse (komandiruotėse), todėl tas laikas nepagrįstai nėra skaičiuojamas į darbo laiką. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587, kuriame nieko nėra pasakyta apie tarnybines keliones (komandiruotes) geležinkelio transporte, todėl, vadovaujantis LR DK 143 str. 1 d. 2 p., ieškovas mano, kad visas laikas kelionėje (komandiruotėje) turi būti įskaitytas į darbo laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti J. P. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad dirbantiems mašinistais ir mašinistų padėjėjais kintamo atlyginimo dydžio nustatymui taikomi papildomi vidaus teisės aktai. Vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2006 m. vasario 31 d. įsakymo Nr. Į-36 „Dėl tiesioginių ir rinktinių traukinių mašinistų ir mašinistų padėjėjų kintamosios atlyginimo dalies“ 1 punktu mašinistams ir jų padėjėjams nustatyta 20 proc. planinė mėnesinės algos (valandinio tarifinio atlygio) dydžio kintamoji atlyginimo dalis, kuri už be pateisinamos priežasties dyzelių degalų suvartojimo mėnesio normos viršijimą priklausomai nuo viršijimo dydžio, yra mažinama arba nemokama, kadangi viršijant nustatytas dyzelų kuro suvartojimo normas yra eikvojamas darbdavio turtas. Atsakovas pažymi, kad nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog mašinistams ir jų padėjėjams suteikiamos pertraukos reiso metu turėtų būti įskaitomos į darbo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Spendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo nėra.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas J. P. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti jo reikalavimai: priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesumokėtą kintamą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesius, 2006 m. sausio, vasario, balandžio, liepos, spalio, gruodžio mėnesius, 2007 m. balandžio mėnesį su delspinigiais; taip pat pripažinti, kad mašinistams ir mašinistų padėjėjams, suteikiama tarp reisų vienos pamainos metu pertrauka yra laikoma darbo laiku ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. P. naudai darbo užmokestį už viršvalandžius, susidariusius dėl minėtų pertraukų, už paskutinius tris metus ir panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo yra atmestas ieškovo skundas.
Kolegija pažymi, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Byloje ieškovo darbo sutartis nėra pateikta, tačiau iš esančios Kolektyvinės sutarties(b.l. 27-40) matyti, kad mašinistams ir jų padėjėjams yra mokamas nustatytas valandinis tarifinis atlygis. Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojams ieškovo nurodytu laikotarpiu taip pat buvo mokama 35-40proc. mėnesinės algos(tarifinio atlygio) kintamoji atlyginimo dalis, kuri nustatyta AB “Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymais(b.l.47-60, 76-84). Kintamoji atlyginimo dalis(KAD) šilumvežių ir dyzelinių traukinių mašinistams ir jų padėjėjams sudarė 40proc. nuo tarifinio atlygio, jų tarpe už asmeninį indėlį-20proc., bazinė-20proc., susiejant kintamosios atlyginimo dalies mokėjimą su tam tikrais rodikliais (traukinių eismo tvarkaraščio vykdymu ir dyzelinių degalų suvartojimo mėnesio normos neviršijimu). Už dyzelinių degalų sunaudojimą(taupymą) ieškovui buvo mokamas 20proc. tarifinio atlygio priedas(KAD). Dirbdamas nuo 2005-01-01 iki 2007-06-01 mašinistu ar jo padėjėju, ieškovas už faktines dyzelino sąnaudas negavo 1627,11Lt (b.l.74, 75, 102). Ieškovas mano, kad ši suma jam yra neišmokėta nepagrįstai, todėl reikalauja ją priteisti. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad KAD nepriskiriamas prie mokėjimų numatytų teisės aktais ar sutartimi, todėl šios dalies sumažinimas atsižvelgiant į faktines kuro sąnaudas nepažeidžia darbuotojo teisių ir ieškinį šioje dalyje atmetė.
Kolegija iš esmės sutinka su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad darbdavys, nustatydamas mašinistams ir jų padėjėjams, kurie sudaro lokomotyvo brigadą (Pareiginės instrukcijos 3.1p.), tarifinio atlygio priedą, nenumatytą darbo sutartyje, siekė skatinti dyzelino taupymą. Taupyti degalus yra numatytą Pareiginės instrukcijos 5.1.16p. Tarifinio atlygio priedas už asmeninį indėlį buvo mokamas ir mašinistų padėjėjams. Ieškovas nurodo, kad nuo padėjėjų indėlio faktiškai kuro sunaudojimas nepriklauso. Tačiau ginčo dėl darbdavio priimtų lokalinių aktų nėra, o lokomotyvų brigados narių pareiginė instrukcija rodo, kad tiek mašinistas, tiek jo padėjėjas turi pareigą taupyti degalus, laikytis traukinio traukos rėžimo, neperkrauti variklio ir transformatoriaus. Be to, lokomotyvų depo viršininkas P. D. patvirtino, kad dyzelino taypymą įtakoja ir mašinisto padėjėjo veiksmai, todėl apelianto nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti(b.l. 19-26,104-105). Ieškovas taip pat teigia, kad darbdavys neteisingai skaičiavo kuro sąnaudas, kadangi nebuvo atsižvelgta į dyzelino sunaudojimo leistinas normas, o matuojant dyzelino likutį yra galimos paklaidos. Kolegija pažymi, kad kintamoji atlygino dalis AB“Lietuvos geležinkeliai‘ darbuotojams buvo nustatoma vadovaujantis Kintamosios atlyginimo dalies tvarkos aprašu, kuris taikomas visiems tos pačios profesijos asmenims, o mašinistams ir jų padėjėjams kintamoji atlyginimo dalis siejama ir su kuro taupymu. Kad ieškovui dyzelino sunaudojimas būtų skaičiuojamas kitaip, nei kitiems mašinistams ar jų padėjėjams, įrodymų nėra ir tokia aplinkybe apeliacinis skundas nėra grindžiamas. Dyzelino sunaudojimo per mėnesį skaičiavimo metodiką ir veiksnius, kurie lemia kuro ekonomiją ir priklauso nuo mašinisto bei jo padėjėjo veiksmų, paaiškino liudytoju apklaustas Vilniaus lokokomotyvų depo viršininkas P. D. (b.l. 104-105). Be to, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, tai dyzelino užpylimo kiekis buvo fiksuojamas kolonėlės skaitiklio pagalba ir šių parodymų pagrindu skaičiuojamos faktinės mėnesinės kuro sąnaudos, atsižvelgiant į nustatytas normas. Tuo tarpu tarpiniai matavimai yra atliekami tik siekiant nustatyti apytikriai sunaudotą ir reikalingą užpilti kuro kiekį(b.l. 14-16). Todėl kolegija mano, kad nėra pagrindo reikalauti, jog darbdavys pateiktų visus duomenis, kurie pagrįstų ieškovo dyzelino sąnaudų rezultatus, nurodytus pateiktoje suvestinėje(b.l. 102). Ieškovas faktiškai pripažįsta, kad jam tarifinio atlygio priedas už kuro sunaudojimą buvo mokamas taikant tą pačią darbdavio nustatytą tvarką ir skaičiavimo metodiką, kuri taikoma ir kitiems mašinistams, padėjėjams. Todėl kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apelianto argumentai, jog skaičiuojant dyzelino sunaudojimą jam turėjo būti taikomos kuro matavimo paklaidos ar atsižvelgiama į kitas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima priteisti neišmokėtą kintamąją atlyginimo dalį už kuro sunaudojimo neviršijimą. Taip pat pažymėtina, kad skaičiuojant kuro sunaudojimą kitaip tik ieškovui būtų pažeista protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Be to, kolegija mano, kad nustatyti skatinimo kriterijus, metodiką, ją keisti yra darbdavio prerogatyva, o šiuo atveju nustačius kintamąją atlyginimo dalį yra siekiama abipusės ekonominės naudos, skatinant darbuotojus mažinti kuro sąnaudas. Todėl kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas dėl KAD dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, o sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka ir su darbo ginčų komisijos ir pirmos instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje atmesti reikalavimai pripažinti, kad mašinistams ir mašinistų padėjėjams, suteikiama tarp reisų vienos pamainos metu pertrauka yra laikoma darbo laiku ir priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. P. naudai darbo užmokestį už viršvalandžius, susidariusius dėl minėtų pertraukų už paskutinius tris metus. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo nurodytų argumentų ir nepagrįstai pertraukas pamainos metu sutapatino su pertraukomis, numatytomis DK 159str., kurias detaliai reglamentuoja Vyriausybės 2003-02-03 nutarimas Nr. 160“Dėl papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“.
Kolegija pažymi, kad ginčas šioje dalyje yra kilęs dėl darbo apmokėjimo, o ieškovas savo reikalavimui pagrįsti prašė teismo išreikalauti iš darbdavio ieškinyje nurodytus dokumentus(b.l.9). Teismas faktiškai ieškovo nurodytų dokumentų neišreikalavo ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų kada ir kokios trukmės pertraukas turėjo ieškovas savo darbo pamainos metu, kokia darbo laiko apskaitos sistema taikoma mašinistams ir jų padėjėjams, kiek faktiškai trukdavo reisas, kaip buvo apskaitomas bei apmokamas darbo ir poilsio laikas, ar buvo mokami komandiruotpinigiai. Tai rodo, kad teismas nesiaiškino svarbių bylos aplinkybių, nepadėjo ieškovui pasiruošti tinkamai ginti savo teises, o taip pat nebuvo pats aktyvus, kas yra numatyta įstatymu (CPK 414, 417, 418str.). Sprendimas dėl darbo užmokesčio priteisimo, atmetant ieškovo reikalavimą, faktiškai yra priimtas neatskleidus šioje dalyje bylos esmės, t.y. išsiaiškinus svarbių bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes pagal esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme(CPK 327str.1d.2p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas, o byla dalyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo už pertraukas perduotina nagrinėti iš naujo(CPK 326str.1d.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n utarė:
Panaikinti iš dalies Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-835-608/2008 ir ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų panaikinti darbo ginčų sprendimą ir pripažinti, kad mašinistams ir mašinistų padėjėjams, suteikiama tarp reisų vienos pamainos metu pertrauka yra laikoma darbo laiku, o taip pat priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo J. P. naudai darbo užmokestį už viršvalandžius, susidariusius dėl minėtų pertraukų už paskutinius tris metus, perduoti tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.