- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- AN2-228-768/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00057-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 13.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. T., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. T. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 273 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio mėn. nuo 4 d. 8.00 val. iki 5 d. 14.00 val., neturėdamas reikiamo nustatyta tvarka išduoto leidimo miškui kirsti ar suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką (toliau – Pranešimas), A. T. priklausančiame privačiame miške (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype nukirto 13 žalių beržų, 3 žalius klevus ir 2 žalius juodalksnius. Bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris sudaro 10,966 kietmetrių. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 21 punkto reikalavimus ir padarė 1315,92 Eur žalą aplinkai.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. T. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Skunde nurodė, jog medžius kirsti galėjo pagal A. T. su Valstybine miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) suderintą 2023 m. sausio 3 d. Pranešimą. Pats Tarnyboje nesidomėjo kokių medžių kirtimui A. T. gavo leidimą. Tarnybos specialistė J. J. Pranešime nurodė kirstinus medžius ne pagal A. T. prašymą, t. y. vietoje beržų nurodė drebules bei miško savininkei neišdavė popierinio šio dokumento varianto. 2023 m. gruodžio 11 d. Tarnybai elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie J. J. padarytą klaidą, o nesulaukęs atsakymo, per ALIS sistemą užpildė naują paraišką leidimui gauti. 2023 m. gruodžio 12 d. Tarnyba Pranešimą ištaisė, nurodydama kitą medžių rūšį – beržą, bet nepagrįstai pakoregavo jo galiojimą ne nuo 2023 m. sausio 3 d., o nuo 2023 m. gruodžio 12 d. Jo manymu žala aplinkai negalėjo būti padaryta, nes tokia žala galėtų atsirasti, jei leidimas kirsti mišką iš viso nebūtų išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo netenkintas M. T. skundas bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą M. T., prieš pradėdamas kirsti nutarime nurodytus žalius medžius jo motinai nuosavybės teise priklausančiame miške, turėjo pats ar per miško savininkę įsitikinti, kad Pranešime su Tarnyba suderintas būtent šių medžių rūšių kirtimas. Liudytoja J. J. paaiškino, kad Pranešimą suinteresuotas asmuo galėjo matyti prisijungęs prie ALIS sistemos arba atvykti į Tarnybą ir gauti jo popierinį variantą. Tai, kad M. T. turėjo galimybę prisijungti prie ALIS sistemos savo motinos duomenimis ir matyti 2023 m. sausio 3 d. Pranešimą įrodo aplinkybė, kad jis 2023 m. gruodžio 12 d. Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką pats užpildė per ALIS sistemą ir pateikė Tarnybai. Sprendė, jog M. T. teiginiai, kad neva Tarnybos specialistė J. J. užpildė Pranešimą įrašydama ne tas medžių rūšis, kurias pageidavo kirsti A. T., nepaneigia jo atsakomybės. Taip pat konstatavo, jog M. T. iškirto ne tik beržus, kurie jo teigimu Pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) galiojusiame nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 gruodžio 31 d., J. J. buvo pakeisti į drebules, bet ir 3 žalius klevus bei 2 žalius juodalksnius. Šių aplinkybių pagrindu sprendė, jog jis, kirsdamas mišką, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesielgė atidžiai, siekdamas išvengti galimų neigiamų padarinių. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu darė išvadą, jog M. T. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį už savavališką medžių kirtimą, atsižvelgiant į iškirstos medienos kiekį. Jam paskirta minimali bauda, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuobauda yra per griežta. Byloje nėra nustatyta išskirtinai M. T. padėtį lengvinančių aplinkybių, kurios leistų jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu M. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Teigia teismą nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjus jo skundą, neįgyvendinus ANK 563 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių, išvadas pagrindus vien suinteresuotų asmenų, Institucijos atstovės ir liudytojos - Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. J., paaiškinimais bei parodymais ir tendencingai surašyto Protokolo pagrindu, bei priėmus šališką, neobjektyvią nutartį.
4.2. Dėsto termino „savavališkai“ semantinę prasmę bei teigia, jog, siekiant pritaikyti ANK 273 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją, buvo būtina nustatyti, kad A. T. nuosavybės teise priklausantis miškas buvo kertamas nesilaikant įstatymų (plačiąja prasme), t. y. veikiant neleistinai.
4.3. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-397 redakcija) patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) nuostatas bei teigia, jog vadovaujantis šio Aprašo 7 punktu leidimai privačių miškų savininkams išduodami ir panaikinami, pranešimai derinami elektroniniu būdu per ALIS sistemą, o Pranešimo apie ketinimą kirsti mišką kopija išduodama tik miško savininkui išreiškus tokį pageidavimą - jam pateikus raštišką prašymą Valstybinei miškų tarnybai. Pažymi, jog pagal šio Aprašo 28 punktą, teisė kirsti mišką, įgyta pateikus pranešimą, galioja 12 mėnesių nuo pranešimo įregistravimo ALIS, todėl mano, jog 2023 m. gruodžio 12 d. Valstybinė miškų tarnybos įformintas Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti laikomas pataisytu, kadangi 2023 m. gruodžio 11 d. M. T. informavo Valstybinę miškų tarnybą apie klaidas, padarytas, išduodant 2023 m. sausio 3 d. Pranešimą, dėl ko Valstybinė miškų tarnyba įformino papildomą 2023 m. gruodžio 12 d. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame įtraukė beržų rūšį. Mano, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytas teisinis reglamentavimas nėra niekaip susijęs 2023 m. sausio 3 d. Pranešimu dėl ketinimo kirsti mišką ir jo vertinimu.
4.4. Teigia, jog šiuo atveju Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė J. J. pati vienasmeniškai, neabejotinai pažeisdama galiojančią tvarką dėl Pranešimų apie ketinimą kirsti mišką, priėmė sprendimą vietoj A. T. pateikti per ALIS sistemą Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, tuo pačiu, neįtraukdama beržų ir be jokio pagrindo pakeisdama minėtame Pranešime medžių rūšis: vietoj beržo, nurodydama drebulę. Kaip matyti, tuo pagrindu Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. gruodžio 12 d. registravo Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame jau buvo įtraukta pageidaujama kirsti miške medžių rūšis - beržas. Vadinasi, ištaisė klaidą, nors to niekur nenurodė. Taip pat, įvertinus tai, kad 2023 m. gruodžio 12 d. Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką buvo registruotas kaip visiškai naujas, ir, kaip jame nurodyta, galioja iki 2024 m. gruodžio 11 d. (12 mėnesių nuo Pranešimo įregistravimo ALIS), tuomet per laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojo du Pranešimai, pagal kuriuos bendras iškertamų medžių kiekis kubiniais metrais sudarė 40 kub. metrų, kas viršija galimą vienam sklypui per metus iškirsti medienos kiekį. Be to, nebuvo aiškintasi kas Pranešime apie ketinimą kirsti mišką įrašė patvirtinimą apie pateiktos informacijos teisingumą ir ar toks patvirtinimas iš viso buvo. Šių aplinkybių pagrindu, Apelianto vertinimu, visa atsakomybė dėl Pranešime nurodytos klaidingos informacijos tenka pačiai Valstybinei miškų tarnybai.
4.5. Apeliantas tvirtina, jog teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. J. ir A. T. parodymai skyrėsi iš esmės, todėl teismas turėjo įvertinti, pirmiausia, jų patikimumą, ir, visgi, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas vadovavosi išimtinai Institucijos darbuotojų duotais parodymais, o kitus, palankius M. T., interpretavo su išankstine nuostata arba iš viso nevertino. Iš A. T. parodymų akivaizdu, jog ji kaip miško savininkė, neabejotinai žinojo kokios medžių rūšys auga jai nuosavybės teise priklausančiame miške bei, kaip ji nurodė „gavo leidimą kirsti medžius kaip ir anksčiau“, įvardijant, jog ji gavo leidimą kirsti malkinio tipo mišką, kurį įvardijo kaip alksnius ir beržus. Vadinasi, teismui turėjo būti aišku, kad 2023 m. sausio 3 d. registruotame Pranešime apie ketinimą kirsti mišką, būtinai turėjo būti nurodyta beržų rūšis, tačiau Pranešimas buvo registruotas jos nenurodžius vien dėl Valstybinės miškų tarnybos darbuotojos J. J. galimo nerūpestingumo bei aplaidumo. Beje, jeigu Pranešimui informaciją bei duomenis būtų pateikusi pati A. T. ar jos sūnus M. T., kaip ir teikiant 2023 m. gruodžio 12 d. Pranešimą, neabejotinai, tokios klaidos būtų išvengta.
4.6. Apeliantas cituoja liudytojos J. J. duotus parodymus bei iš jų daro išvadą, jog liudytoja pripažino, kad Valstybinėje miškų tarnyboje registruojant 2023 m. sausio 3 d. Pranešimą, galėjo kilti ir neabejotinai kilo nesklandumų, kadangi pats asmuo informacijos pateikimo procese nedalyvavo ir negalėjo jos nei sutikrinti, nei patvirtinti.
4.7. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad M. T. veiksmuose yra kaltės ir ji pasireiškė tyčia. Akivaizdu, kad jei nebūtų buvę Valstybinės miškų tarnybos darbuotojos J. J. veiksmų dėl Pranešimo pateikimo, M. T. niekuomet nebūtų kirtęs medžių, kurie nurodyti Protokole. Tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti, jo veiksmuose turi būti nustatyta ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų veikos požymių visuma.
4.8. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams, ir apylinkės teismui M. T. turėjo įrodinėti, teikti paaiškinimus, kad nusižengimo, kuriuo jis yra kaltinamas, nepadarė. Nors ANK bylose visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šiuo atveju, apylinkės teismas nutartyje tik pacitavo Institucijos Nutarimo motyvus, tačiau jokių naujų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. T. sąmoningai, žinodamas, jog nurodytų medžių kirtimui jis neturi registruoto Pranešimo, dėl tokio pranešimo nesikreipė ir medžius kirto neteisėtai, nebuvo surinkta.
Atsiliepimas
5. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo M. T. apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Nurodo apeliantą nepagrįstai teigiant skundžiamą nutartį esant šališka, neobjektyvia bei nemotyvuota. Teigia, jog Utenos apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, apylinkės teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Pažymi, kad M. T. pateiktame apeliaciniame skunde dėl savo padarytų pažeidimų kaltę bando suversti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai, taip siekdamas pats išvengti administracinės atsakomybės.
5.2. Mano, jog apelianto argumentai dėl netinkamo byloje suriktų įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pažymi, jog siekdamas nuosekliai išsiaiškinti visas administracinio nusižengimo aplinkybes ir panaikinti bet kokias abejones dėl įvykio aplinkybių, apylinkės teismas patenkino apelianto M. T. prašymą bei teismo posėdžio metu kaip liudytoją apklausė jo motiną A. T., kuri patvirtino, kad prašydama išduoti leidimą miškui kirsti Pranešime apie ketinimą kirsti mišką, nenurodė jokių medžių rūšių ir kiekio. Todėl M. T. teiginiai apie Valstybinės miškų tarnybos darbuotojos J. J. tyčinius neteisėtus veiksmus išduodant leidimą, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ar krūmų kirtimą <...> privačiuose miškuose, kai iškertama <...> daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ar krūmų. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 nutarimu Nr. 799 (akto redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.), III dalies, reglamentuojančios privačių miškų naudojimą ir atkūrimą, 19 punktą leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus 20 punkte numatytus atvejus. Pagal Nuostatų 21 punktą, 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, <...> privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 14 punkto (akto redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.) nuostatomis, leidimui gauti, pranešimui registruoti ar suderinti reikalingus duomenis ir dokumentus į ALIS gali sukelti miško savininkas, valdytojas, naudotojas ar jo įgaliotas asmuo arba <...> Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kai pareiškėjas atvyksta tiesiogiai į Valstybinę miškų tarnybą. Šio Aprašo 43 punktas numato, jog savavališku miško kirtimu yra laikomas miško kirtimas pažeidžiant leidime ir (ar) pranešime nurodytus reikalavimus ir sąlygas.
9. Nagrinėjamu atveju M. T. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 4 d. 8.00 val. iki 5 d. 14.00 val., neturėdamas reikiamo nustatyta tvarka išduoto leidimo miškui kirsti ar suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, A. T. priklausančiame privačiame miško valdos sklype Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype nukirto 13 žalių beržų, 3 žalius klevus ir 2 žalius juodalksnius. Bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris sudaro 10,966 kietmetrių.
10. Apeliantas neneigia iškirtęs pirmiau nurodytus medžius jo motinai A. T. priklausančiame miške, tačiau teigia šių veiksmų neatlikęs neteisėtai, tai yra, jog Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką dar 2023 m. sausio 3 d. buvo pateiktas jo motinos A. T., tik nebuvo išduotas jo popierinis variantas, o vėliau prisijungus prie ALIS sistemos ir pasitikrinus Pranešimo turinį pastebėta klaida dėl neteisingai įvestos informacijos apie kertamos medienos rūšį, kadangi 2023 m. sausio 3 d. buvo prašyta leisti kirsti 10 vnt. beržų, o ne drebulių. Taigi, būtent duomenis suvedusios specialistės veiksmai nulėmė susidariusią situaciją. 2023 m. gruodžio 11 d. Valstybinei miškų tarnybai buvo pateiktas pranešimas (prašymas) patikslinti (pakeisti) kertamos medienos rūšį, po ko buvo išduotas „Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista kirsti 75 vnt. baltalksnių ir 10 vnt. beržų, tai yra buvo pakeista planuojamų kirsti medžių rūšis. Šių aplinkybių pagrindu, apeliantas tvirtina jo veiksmuose nesant ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių (savavališko medžių kirtimo). Su šiais argumentais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti.
11. Iš 2023 metų gruodžio 11 d. Apžiūros akto matyti, jog 2023 m. gruodžio 5 d. vykdant akciją „Eglutė“ <...> pastebėtas asmuo vykdantis medžių kirtimo darbus bei patikrinus nustatyta, jog žalių medžių kirtimą vykdo M. T., asmuo apžiūros metu nepateikė leidimo kirsti mišką ar suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką. Patikrinus žalių medžių kirtimo teisėtumą, nustatyta, kad sklype kad Nr. (duomenys neskelbtini) yra suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką, kuriame leidžiama iškirsti 5 kubinių metrų žalios baltalksnio ir 5 kubiniai metrai žalios drebulės medienos. Apžiūros metu nustatyta, sklype buvo kirsti žali beržai, kuriems nėra išduoto leidimo kirsti mišką ar suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 8-9 b.l.). 2023 m. gruodžio 5 d. paaiškinime M. T. nurodė, jog „pjovė malkinę medieną motinos A. T. miške, 2023 metų sausio mėnesį motina aplinkos apsaugos departamente gavo leidimą, tačiau jai popierinės versijos neišdavė“ (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 3 b.l.).
12. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog A. T. 2023 m. sausio 3 d. Valstybinei miškų tarnybai pateikė Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šis pranešimas galiojo nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei buvo leista kirsti 75 vnt. baltalksnių ir 10 vnt. drebulių (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 14 b.l.). Kaip matyti iš bylos duomenų bei liudytojų parodymų, minėtas pranešimas buvo pateiktas A. T. atvykus į Valstybinę miškų tarnybą bei tarnybos darbuotojai suvedus reikalingus duomenis į ALIS sistemą.
13. 2023 m. gruodžio 12 d. A. T. Valstybinei miškų tarnybai pateikė Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis pranešimas galioja nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. bei juo buvo leista kirsti 75 vnt. baltalksnių ir 10 vnt. beržų (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 15 b.l.).
14. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu M. T. neneigė iškirtęs administracinio nusižengimo protokole nurodytus medžius, nurodė, jog su Valstybine miškų tarnybą suderinto leidimo (pranešimo) dėl leidimo kirsti mišką fiziškai neturėjo, bet pranešimas buvo užregistruotas nuvykus jo motinai A. T. į Valstybinę miškų tarnybą 2023 m. sausio 3 d. Taip pat nurodė, jog „jam buvo puikiai žinoma kokius medžius jis gali kirsti, nes jo mama nuvykusi į Tarnybą prašė beržo ir baltalksnių“. Jis teigė pats mamos paprašęs, kokių medžio rūšių reikia iškirsti ir mama su jo informacija nuėjusi į miškų tarnybos padalinį (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažino nukirtęs klevus, juodalksnius, kadangi „pravažiavimui trukdė, tai teko juos pašalinti“, prieš pradedant kirsti neįsitikino, kiek ir kokių medžių gali kirsti (47-48 b.l.).
15. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog surinktais įrodymais nustatyta, kad M. T. 2023 m. gruodžio mėn. 4 - 5 dienomis nukirtęs A. T. priklausančiame miške (kads. Nr. (duomenys neskelbtini)) 13 žalių beržų, 3 žalius klevus ir 2 žalius juodalksnius, kurie nebuvo nurodyti Pranešime apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusiame nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 gruodžio 31 d., pažeidė Pranešime nurodytas miško kirtimo sąlygas bei padarė ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Apygardos teismas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju M. T. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, neįsitikino, kokiems konkrečiai medžiams bei jų kiekiams kirsti buvo išduotas leidimas (kaip parodė ir A. T. ji su sūnumi nesikalbėjusi kokius medžius šis nori kirsti) ypač įvertinus aplinkybę, jog Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką buvo pateiktas ne paties M. T., o miško savininkės, taip pat pateiktas prieš beveik metus laiko nuo kirtimo darbų vykdymo, popierinė jo kopija nebuvo išduota. Ir tik po nagrinėjamo administracinio nusižengimo užfiksavimo, tai yra kai jau buvo iškirtęs medžius, kurių kirtimui leidimo neturėjo, M. T., A. T. vardu, per ALIS sistemą kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą bei pateikė naują Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame jau buvo nurodyti ir kirstini 15 m³ baltalksnių (75 vnt. medžių) ir 5 m³ beržų (10 vnt. medžių).
16. Apeliantas teigia nagrinėjant bylą apylinkės teisme visiškai išsiskyrus jo motinos A. T. bei liudytojos J. J. – specialistės suvedusios duomenis į ALIS sistemą 2023 m. sausio mėnesį pagal A. T. prašymą – parodymams bei, jog šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Apygardos teismas su šiais teiginiai neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti, apklausiama apylinkės teisme A. T. nurodžiusi, jog „medžių aš neįvardinau, buvo pasakyta savo reikmėm, malkom, nes ten yra baltalksniai, beržai, eglės“ prieš vykdama į miškų tarnybą su sūnumi nežino ar kalbėjo kokius medžius nori kirsti (54- b.l.). Tuo tarpu A. J. paties A. T. Pranešimo pildymo fakto neprisiminė, bet teigė jį pildžiusi pagal miško savininkės pageidavimą. Konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo kontekste jokių esminių prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų nėra nustatyta. Taip pat apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog teiginiai, kad neva Tarnybos specialistė J. J. užpildė Pranešimą įrašydama ne tas medžių rūšis, kurias pageidavo kirsti A. T., nepaneigia jo atsakomybės.
17. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su M. T. tyčios turiniu, apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis ANK 7 straipsnio nuostatomis, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Taigi nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 273 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių miškų kirtimą, pažeidimus. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą pareigūnas darė išvadą, jog M. T. prieš kirsdamas medžius pagal Valstybinės miškų tarnybos suderintą Privataus miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. priklausančiame miške Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nepasitikslino, kiek ir kokių medžių šiuo pranešimu leidžiama nukirsti, dėl ko savavališkai nukirto 13 žalių beržų, 3 žalius klevus ir 2 žalius juodalksnius (bendras tūris 10,966 kietmetrių). Konstatuotina, jog visų pirmiau aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina M. T. veiksmuose esant ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
18. Apygardos teismas pažymi, jog dalis apeliacinio skundo argumentų – dėl dviejų suderintų Privataus miško savininko pranešimų apie ketinimą kirsti mišką galiojimą 2023 metų gruodžio mėnesį, Pranešimo apie ketinimą kirsti mišką pateikimo bei įforminimo tvarkos pokyčių – nepatenka į skundo nagrinėjimo ribas ir todėl dėl jų nėra pasisakoma.
19. Apylinkės teismui pateiktu skundu M. T. taip pat prašė sumažinti ar visai neskirti jam administracinės nuobaudos. Šioje dalyje apygardos teismas konstatuoja apylinkės teismą išsamiai neįvertinus bylos aplinkybių bei padarius iš esmės formalią išvadą, jog M. T. buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios laikyti per griežta nėra pagrindo, taip pat, jog nėra nustatyta jokių išskirtinai M. T. padėtį lengvinančių aplinkybių, kurios leistų jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
20. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
21. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, M. T. anksčiau už panašaus pobūdžio nusižengimus baustas nebuvo, po užfiksuoto pažeidimo pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Valstybinei miškų tarnybai pateikė Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitų kirstinų medžių nurodė ir 5 m³ beržų (10 vnt. medžių) bei šis Pranešimas buvo registruotas. Duomenų apie Pranešimo negaliojimą ar panaikinimą byloje nėra bei tokių duomenų nenurodė ir Institucija, kas leidžia daryti išvadą, jog M. T. vykdytas kirtimas aptariamame A. T. privačiame sklype iš esmės buvo galimas Pranešime nurodžius teisingus duomenis. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog M. T. nesąmoningai pažeidė Pranešime apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas miško kirtimo sąlygas, kurias vėliau pats ir pakoregavo, todėl šis pažeidimas vertinamas kaip daugiau formalaus pobūdžio, nes padarytas neįsitikinus, o tikint, kad leidimas buvo išduotas tos rūšies medžiams, kuriuos jis nukirto, t.y., pažeidimas iš esmės nesukėlė visuomenei pavojingų padarinių. Be to, atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį galima, kuomet iškertama daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių. Šiuo atveju, M. T. iškirto beveik vienuolika kietmetrių, t.y., vos viršijo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo dalis dėl nuobaudos M. T. keistina ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, M. T. paskirta bauda mažintina iki 70 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas,
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą:
pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi M. T. už ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 70 (septyniasdešimt) Eur.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.