Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-176-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-28
Bylos Nr.
II-176-121/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pažeidėjas
T. O.
Advokatai
Aivaras Raišutis
ATP byla Nr.II-176-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 37
NUTARTIS(S)Vilnius 2008 m. sausio 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. O., jo atstovui advokatui Aivarui Raišučiui, institucijos, nagrinėjusios ATP bylą, atstovei Reginai Pavlovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. O. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau- VTM arba institucija, nagrinėjusi ATP bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas T. O. 2007-04-11 surašė ATP protokolą Nr. 013182, 2007-04-22 ATP protokolą Nr. 013972 ir 2007-04-26 ATP protokolą Nr. 014481 už tai, kad šis per Lietuvos Respublikos sieną gabeno nedeklaruotas Baltarusijos Respublikos nacionalinio banko progines įvairaus nominalo ir įvairių pavadinimų monetas iš šiais veiksmais pažeidė LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr.439 (Taisyklių 5 punkto), EEB Tarybos 1983-03-28 reglamento Nr.918/83 45 str. 1 dalies, EEB Komisijos 1993-07-02 reglamento Nr.2454/93 reikalavimus (b.l.19-30,38-48,55-65).

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.270-013182/308-013972/317-014481 T. O. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 209⁶ str. 1 ir 2 dalyse, padarymą skyrė 2800 Lt baudą su 2007-03-22 Prekių sulaikymo protokolu Nr. 013029 sulaikytų įvairaus nominalo ir įvairių pavadinimų Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko proginių monetų, 20356,02 Lt vertės bei 2007-04-11 Daiktų (prekių) ir dokumentų priėmimo protokolu Nr. 013182 sulaikytų įvairaus nominalo ir įvairių pavadinimų Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko proginių monetų, 3374,1 Lt vertės, ir 2007-04-22 Daiktų (priekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 013972 sulaikytų įvairaus nominalo ir įvairių pavadinimų Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko proginių monetų, 479,4 Lt vertės, konfiskavimu (b.l.6-9).

Šalies argumentai

T. O. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad nesutinka su išvada, kad jo gabentos Baltarusijos Respublikos (BR) Nacionalinio banko išleistos proginės monetos yra prekės, kurias jis neva privalėjo deklaruoti muitinei ir mokėti importo mokesčius, nes BR Nacionalinio banko išleistos proginės monetos yra užsienio valiuta- vienintelė teisėta atsiskaitymo ir mokėjimo priemonė BR teritorijoje, todėl nėra ATPK 209⁶ straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties- jis vežė ne daiktus (prekes), o užsienio valiutą, tad nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. VTM tokią savo išvadą grindė tik Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 23 dalies nuostata, kad prekė- bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), be to, visiškai nemotyvuotai nepaisė pateikto BR Nacionalinio banko 2007-04-25 rašto Nr. 05-19/100 „Dėl BRNB proginių monetų“, kad pagal BR Banko kodekso 29 straipsnį Nacionalinio banko išleisti į apyvartą banknotai ir monetos yra vienintelė ir teisėta mokėjimo priemonė BR teritorijoje. Neatsižvelgta ir į Lietuvos banko 2007-04-26 raštą Nr. 10.5-1000-1227 „Dėl proginių monetų“, kuriuo jis patvirtino, kad „...Proginė moneta, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos pinigai, į apyvartą išleidžiami Lietuvos banko valdybai priėmus nutarimą, kuriuo proginė moneta yra paskelbiama mokėjimo ir atsiskaitymo priemone“. Teigia, kad VTM neturi teisės proginių monetų, kol jos atlieka teisėtos atsiskaitymo ir mokėjimo priemonės funkciją, vertinti kaip prekę ar daiktą, vien dėl to, kad proginių monetų platinimo kaina paprastai viršija nominalią vertę. VTM Pažeidimų prevencijos skyriaus nuomonė, kad monetos buvo įvežtos komerciniais tikslais, yra neatitinkanti tikrovės, nes T. O. yra Vilniaus kolekcionierių klubo narys ir minėtas monetas vežė savo kolekcijos papildymui bei mainams į kitas monetas (mainų fondui), todėl buvo vykdomi keli tos pačios rūšies monetų įvežimai. Prašo vadovautis ir Europos Teisingumo Teismo praktika, būtent, 1978-11-23 sprendimu (Regina v Ernest George Thompson, Brian Albert Johnson and Colin Alex Norman Woodiwiss), kuriuo išaiškinta, kad sidabrinės monetos, kurios savo prigimtimi yra teisėta atsiskaitymo priemonė valstybėje narėje, nėra ir negali būti traktuojamos kaip prekės EB prasme. Prekėmis (daiktais) yra tik tos monetos, kurios nebėra teisėtomis mokėjimo ir atsiskaitymo priemonėmis (b.l.2-5).

T. O., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

T. O. atstovas, palaikydamas pareiškėjo skundą, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas muitinėje deklaravo gabentas monetas ir kaip prekes, ir kaip valiutą. Pažymi, kad BR banko išaiškinimu vežtos proginės monetos yra atsiskaitymo priemonė. Nurodo, kad proginės monetos yra ir numizmatinės vertybės, ir kol jos gali būti vartojamos kaip atsiskaitymo priemonė, negali būti laikytinos prekėmis.

Šalies argumentai

Institucijos atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas iš BR gabeno prekes- progines monetas, kurios turėjo būti deklaruojamos Lietuvos muitinei bei apmokestinamos PVM. Pagal 1987-07-23 Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 šios monetos klasifikuotinos 7118.90 pozicijoje. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 str. 23 dalimi, prekė yra bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) yra išaiškinusi, kad prie numizmatinės paskirties pinigų priskiriami išskirtiniais atvejais išleisti pinigai, kurių pardavimo kaina didesnė už nominalią vertę. BR Nacionalinio banko proginės monetos išleistos tam tikrai progai paminėti ir jų pardavimo kaina didesnė už nominalią vertę. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad jis monetas vežė mainams į kitas monetas, t.y., tikslu sudaryti mainų sutartį. Pareiškėjas, įvažiuodamas į žalią kanalą, savo veiksmais deklaravo, jog negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, nors su savimi gabeno BR Nacionalinio banko progines monetas, be to, jis, 2007-03-22 pildydamas muitinės deklaraciją, iš Baltarusijos įvežamas progines monetas deklaravo skiltyje, kur įrašomi duomenys apie prekes. Atsižvelgus į pareiškėjo gabentų proginių monetų pobūdį, kiekį, įvežimo sistemingumą, darytina išvada, jog pareiškėjas monetas įvežė komerciniais tikslais ir šios monetos turėjo būti deklaruojamos muitinei bei apmokestinamos mokesčiu. Todėl institucija padarė pagrįstą išvadą, kad T. O. pažeidė nutarime nurodytus teisės aktus bei padarė ATPK 209⁶ str. 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 209⁶ str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą, taip pat už veikos, numatytos ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalyje, numatančios administracinę atsakomybę už paminėtus veiksmus, kai viršijančių nustatytą normą gabenamų daiktų vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, padarymą.

Pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimus ir teigia, kad jo gabentos BR Nacionalinio banko išleistos proginės monetos (toliau- monetos) yra ne prekės, o užsienio, t.y. BR, valiuta, tuo tarpu institucija nurodo, kad pareiškėjo gabentos monetos priskirtinos prekėms, kurios turėjo būti deklaruojamos muitinei bei apmokestinamos PVM mokesčiu. Taigi, ginčas šioje byloje kilo dėl monetų priskirtinumo mokėjimo priemonei (užsienio valiutai) arba prekėms.

Nustatyta, kad pareiškėjo gabentas monetas institucija priskyrė prekėms ir šias monetas klasifikavo pagal 7118.90 poziciją, vadovaudamasi Pasaulio muitinių organizacijos Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, kurių 71 skirsnio 7118.90 pozicijoje nurodoma, kad 7118.90 pozicijoje klasifikuojamos monetos iš bet kokio metalo (taip pat ir tauriųjų metalų) oficialiai nustatyto svorio ir pavidalo, išleistos vyriausybei prižiūrint kaip įteisinta atsiskaitymo priemonė. Originalios monetos ar jų rinkiniai, juos išleidusioje šalyje funkcionuojantys kaip legali atsiskaitymo priemonė, yra klasifikuojami šioje pozicijoje, net jei jie yra skirti pardavimui ir supakuoti į dėžutes. Šioje pozicijoje klasifikuojamos monetos jau nesančios įteisinta atsiskaitymo priemonė, bet neklasifikuojami kolekciniai daiktai. Pažymėtina, kad remiantis nurodytais paaiškinimais, monetos klasifikuojamos į dvi pozicijas: poziciją 7118.10 „Monetos (išskyrus auksines monetas), kurios nėra mokėjimo priemonė“ bei poziciją 7118.90 „kitos“, taigi iš paminėto matyti, kad pozicija 7118.90 apima pagal poziciją 7118.10 neklasifikuojamas monetas, t.y. tas monetas, kurios yra mokėjimo priemonė. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad institucija pagrįstai klasifikavo pareiškėjo gabentas monetas pagal 7118.90 poziciją.

Vadovaujantis PVM įstatymo 2 str. 23 dalimi, prekė yra bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), o pagal analogiją- Lietuvos banko valdybos 2005-11-17 nutarimu Nr. 158 patvirtintos Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo tvarkos 3.4 punktą, proginės monetos yra numizmatinės vertybės.

Vilniaus AVMI 2007-06-05 išaiškinime „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“, nurodė, kad prie numizmatinės paskirties pinigų priskiriami išskirtiniais atvejais išleisti pinigai, kurių pardavimo kaina paprastai yra didesnė už nominalią vertę, taip pat kolekcionuojami pinigai, šiuo metu nenaudojami apyvartoje, pavyzdžiui proginės monetos, senoviniai (antikvariniai) pinigai, banknotų lakštai ir pan. (b.l.101). Ašmenos muitinės 2007-04-20 rašte Nr. 03-2/1239-OTP nurodoma, kad BR Nacionalinio banko proginių monetų, realizuojamų BR komerciniuose bankuose, kainas nustato patys bankai ir šios kainos yra daugiau kaip 18 procentų aukštesnės už Nacionalinio banko nustatytas kainas (b.l.131-132). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjo gabentos monetos laikytinos prekėmis PVM įstatymo 2 str. 23 dalies taikymo prasme ir šios prekės turi būti apmokestinamos PVM mokesčiu.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo gabentos monetos traktuotinos kaip atsiskaitymo priemonė- užsienio valiuta. Šioje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo gabentos monetos yra teisėta mokėjimo priemonė BR teritorijoje (b.l.96-97). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais, Lietuvos Respublikos nacionalinis piniginis vienetas ir vienintelė teisėta atsiskaitymo bei mokėjimo priemonė yra litas ir jo viena šimtoji – centas, todėl pareiškėjo gabentos monetos yra ne Lietuvos Respublikos, o užsienio valstybės - Baltarusijos Respublikos - teisėta atsiskaitymo priemonė.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju taikytinas Europos Teisingumo Teismo 1978-11-23 sprendime (Regina v Ernest George Thompson, Brian Albert Johnson and Colin Alex Norman Woodiwiss) esantis išaiškinimas, kad teisėtos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės negali būti traktuojamos kaip prekės. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyto Europos Teisingumo Teismo 1978-11-23 sprendimo išaiškinimas taikytinas tik Europos Sąjungos valstybėms, t.y. gabenant tam tikras prekes iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą, o Baltarusija nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

Be to, pareiškėjas teigia, kad jis monetas įvežė į Lietuvos Respubliką savo kolekcijos papildymo ir mainų į kitas monetas tikslu (b.l.4), kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas monetas įgijo, siekdamas sudaryti mainų sutartį. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.432 str. 1 dalimi, mainų sutartimi viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad mainų sutarties dalyku gali būti tik prekės, o atsiskaitymo priemonė, šiuo atveju – užsienio valiuta, negali būti mainų sutarties dalyku. Taigi pareiškėjas, įveždamas monetas mainų sutarties sudarymo tikslu, įvežė jas ne kaip užsienio valiutą, o kaip prekes komerciniais tikslais, todėl šios prekės turėjo būti deklaruojamos muitinei bei apmokestinamos PVM mokesčiu.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog institucija surinko pakankamus T. O. kaltės, padarius ATPK 209⁶ str. 1 ir 2 dalyse numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta ATP protokolais (b.l.19-20, 38-39, 55-56), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolais (b.l.21-26, 40-48, 57-65), gabentų monetų fotonuotraukomis (b.l.27-28), prekių sulaikymo protokolu (b.l. 30), tarnybiniais pranešimais (b.l.31, 93), keleivio deklaracijomis (b.l.34, 35, 54), Ašmenos muitinės 2007-04-20 rašto Nr. 03-2/1239-OTP priedais (b.l.133-146) pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais (b.l.32-33, 72-73), kuriuose jis pripažino, kad atvykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir gabendamas Baltarusijos Nacionalinio banko progines monetas, į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą įvažiavo žaliuoju kanalu. Nuobauda, nenustačius atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, pareiškėjui parinkta tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2007-09-14 nutarimą Nr.270-013182/308-013972/317-014481, kuriuo T. O. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirta 2800 Lt bauda su proginių monetų 20356,02 Lt vertės, 3374,1 Lt vertės bei 479,4 Lt vertės konfiskavimu palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė