Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-3785-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
e2-3785-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J., N. J., Ž. J., R. J., V. K., A. K., S. G.-K., T. P., L. L., Ž. L., K. P., G. S., R. R., S. R., V. S., S. T., R. V., M. V., G. Z.
Atsakovas
akcinei bendrovei Luminor bank
Civilinė byla Nr. e2-3785-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35629-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.6.; 2.6.29.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovų atstovams m. N. ir E. B., atsakovo atstovams S. K. ir M. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J. ir N. J., Ž. J. ir R. J., V. K., A. K. ir S. G.-K., T. P., L. L. ir Ž. L., K. P., G. S., R. R. ir S. R., V. S., S. T., R. V., M. V. ir R. V. bei G. Z. ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei Luminor bank dėl sutarčių modifikavimo ir pripažinimo, kad atsakovė pažeidžia sutarties sąlygas dėl įmokų skaičiavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: modifikuoti ginčo paskolos sutartis t. y. pakeisti nuo jų sudarymo dienos: valiutą iš Šveicarijos frankų (CHF) pakeisti į Eur paskolos išdavimo dienos kursu, o bazinę palūkanų normą pakeisti iš LIBOR CHF į LIBOR Eur; visas įmokas (kiekvieną įmoką), kurias atliko ieškovai CHF valiuta paskolos grąžinimui (skolos ir palūkanų mokėjimui) perskaičiuoti į Eur kiekvienos tokios įmokos mokėjimo dienos kursu; pripažinti, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) Luminor bank pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis netinkamai skaičiuodama įmokas (neskaičiuodama neigiamų palūkanų) ir įpareigoti perskaičiuoti buvusias įmokas bei ateityje skaičiuoti įmokas pagal sutarties sąlygas, t. y. atsižvelgti į neigiamas palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė pažeidė ir toliau pažeidinėja ieškovų, kurie yra vartotojai, teises ir teisėtus interesus. Atsakovė išduodama ieškovams paskolas Šveicarijos frankais (CHF) neatskleidė valiutos kurso kitimo rizikos laipsnio, Nordea banko ir jai žinomų prognozių apie būsimą CHF kurso kilimą, informaciją pateikė klaidinančiu būdu. Nordea bankas sudarė klaidingą įspūdį ieškovams, kad CHF kursas pasižymi itin dideliu stabilumu ir, kad paskolos CHF valiuta yra saugesnės nei paskolos Eur ar Lt. Bankas suklaidino ieškovus dėl sandorio rizikos laipsnio, siūlydamas itin didelės rizikos finansinį produktą kaip įprastinę būsto paskolą, bankas veikė prieš savo klientų interesus. Taip pat ieškovų nuomone, bankas pažeidžia sutartyje numatytą įmokų skaičiavimo tvarką (nuskaitydamas nuo ieškovų sąskaitų didesnes sumas, nei numatyta sutartyje).

Ieškovai sudarė sutartis su Nordea banku dėl paskolų Šveicarijos frankais (CHF), pasiskolino iš Nordea banko CHF valiuta (pirminė paskola) arba konvertavo turėtas paskolas Eur ar Lt, arba refinansavo paskolas, turėtas kituose bankuose, ne CHF valiuta. Ieškovai kaip vartotojai paskolas ėmė savo asmeniniam vartojimui. Visų ieškovų paskolos susijusios su būsto įsigijimu. 2008 m. bankas esant spėlionėms ir gandams apie galimą Lt devalvavimą, pradėjo reklamuoti paskolas, denominuotas CHF, kaip patikimą pasirinkimą esant finansų rinkų nestabilumui. Nordea bankas paskolas, išreikštas CHF valiuta siūlė naujiems klientams, esamiems klientams, kurie paskolas turėjo Eur ir Lt konvertuoti į CHF, kitų bankų klientams, paskolas turintiems Lt ir Eur, refinansuoti turimas paskolas į paskolas CHF valiuta Nordea banke. Nordea bankas paskolas Šveicarijos frankais reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. 2015 metais pradėjus tikrinti informaciją, pasirodė, kad šie teiginiai neatitiko 2008 metų faktinių aplinkybių ir buvo akivaizdžiai klaidinantys. Banko darbuotojai klientams, kuriems siūlydavo CHF paskolas, teikdavo lankstinukus, kurie buvo viešai padėti banko skyriuose, klientų aptarnavimo zonose. Lankstinukuose buvo pateiktas istorinis CHF/Lt kursas. Lankstinukai buvo specialiai sukurti ir sumodeliuoti taip, kad sudarytų įspūdį apie stabilų CHF kursą. Ieškovų nuomone, bankas siūlė paskolas CHF valiuta, žinodamas, kad CHF brangs, vartotojų skolos padidės. Bankas šios informacijos vartotojams neatskleidė ir netgi klaidino teigdamas, kad tai saugus pasirinkimas. CHF kursas Eur nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 3 d. pakilo nuo 0,6334 iki 0,9368 t. y. padidėjo 47 procentais. Tiek pat, skaičiuojant Eur, padidėjo vartotojų pagrindinė skola ir nuo jos skaičiuojamos palūkanos.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, kad bankas nuskaito nuo ieškovų sąskaitų didesnes įmokų sumas, nei numatyta sutartyse. Banko ir vartotojų sudarytose sutartyse numatyta, kad kas mėnesį yra grąžinama bendra suma, susidedanti iš grąžinamos kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų (t. y. grąžinama matematinė suma). Vadovaujantis sutarties nuostatomis, kas mėnesį grąžinama aritmetinė suma (pagal mokėjimo grafiką) turėjo tapti mažesnė nei grąžinama kredito dalis. Nesant jokio sutartinio ar įstatyminio pagrindo bankas nepagrįstai vienašališkai nusprendė, kad tuo atveju, kai maržos ir bazinės palūkanų normos suma yra neigiamas skaičius, palūkanos yra neskaičiuojamos (prilyginamos nuliui), o kas mėnesį mokama suma yra lygi grąžinamai kredito daliai. Taip be jokio teisinio pagrindo bankas kas mėnesį nuo ieškovų sąskaitų nurašydavo didesnes sumas, nei turėjo teisę pagal sutarties nuostatas, numatančias įmokų dydžio skaičiavimą. Dalis ieškovų kreipėsi į atsakovę dėl netinkamai skaičiuojamų įmokų, tačiau bankas atsisakė tinkamai vykdyti sutartį ir toliau nuo ieškovų sąskaitų nurašinėjo sumas, kurios buvo didesnės, nei numatyta šalių sutartyse. Ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovė pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis netinkamai skaičiuodama įmokas (neskaičiuodama neigiamų palūkanų) ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti buvusias įmokas bei ateityje skaičiuoti įmokas pagal sutarties sąlygas, t. y. atsižvelgti į neigiamas palūkanas.

Ieškovai nurodė, kad suklydo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis) sudarydami sandorį dėl paskolos sutarties CHF valiuta. Ieškovai turėjo klaidingas atsakovės suformuotas prielaidas apie egzistavusius esminius sandorio faktus – apie CHF kurso stabilumą ir perspektyvas. Ieškovai, remdamiesi atsakovės pateikta informacija suprato, kad CHF kursas yra itin stabilus, daugmaž atitinka Eur kurso stabilumą Lt atžvilgiu, o perspektyvos yra tokios pačios. Ieškovai, žinodami tikrąją padėtį – t. y. kad CHF kursas yra nestabilus, prognozuojamas CHF brangimas Eur atžvilgiu (o tuo pačiu ir skolos didėjimas, nes ieškovų pajamos yra gaunamos vietine valiuta (Lt, Eur)), būdami atidūs ir protingi nebūtų sudarę paskolų sutarčių CHF valiuta, nes tai akivaizdžiai nuostolinga (kylant CHF kursui paskolos suma didės ir praktiškai padidėjo 47 procentais). Ieškovai sudarydami paskolų sutartis CHF valiuta suklydo dėl sandorio pasekmių (sandorio rizikingumo). Ieškovų suklydimo priežastimi buvo atsakovės veiksmai, t. y. esminės informacijos, susijusios su sandoriu, nesuteikimas, neteisingos informacijos pateikimas ir informacijos pateikimo būdas, kuris sustiprino atsakovės sukeltą klaidingą įspūdį apie CHF kurso stabilumą. Atsakovė apgavo ieškovus (CK 1.91 straipsnis). Apgaulė pasireiškė tiek tylėjimu: atsakovė neatkleidė esminės informacijos, kad prognozuojamas CHF kurso kilimas. Apgaulė pasireiškė ir aktyviais veiksmais: atsakovės teikiama informacija reklamoje ir lankstinuke buvo priešinga realybei ir sudarė ieškovams klaidingą įspūdį, neva CHF kursas yra stabilus, o paskolos CHF valiuta yra tinkamos nenorintiems rizikuoti. Jei ieškovai būtų turėję ir žinoję teisingą informaciją, kad yra priešingai nei teigiama reklamoje, tai nebūtų sudarę sutarčių dėl paskolų CHF valiuta.

Ieškovų nuomone, banko reklama atitinka klaidinančios reklamos kriterijus (CK 6.301 straipsnis). Banko platintos reklamos turinys ir pateikimo būdas suklaidino vartotojus, kuriems susidarė įspūdis, kad paskolos CHF valiuta yra saugus pasirinkimas, ekonomiškai naudingas ir nerizikingas sprendimas. Ieškovams patikėjus banko reklama ir siūlymais, kilo žala: po 9 metų įmokų mokėjimo ieškovai, skaičiuojant Eur, yra skolingi tiek pat ar net daugiau nei sandorio pradžioje. Atsakovė pažeidė prievolę veikti pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus ir standartus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (56 straipsnis) ir CK 6.718 straipsnyje, veikė prieš klientų interesus, nesuteikė informacijos, kuria bankas disponavo ir kuri turėjo esminės įtakos ieškovų apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1dalis).

Atsakovė neinformavo ieškovų, kad pats bankas ir tarptautiniai ekspertai prognozuoja CHF kurso kilimą, o tai reiškia, jog vartotojų skolos padidės, nes vartotojų pajamos yra vietos valiuta (Lt, Eur). Be to, bankas reklamoje nurodė, kad „Šveicarijos valiuta tradiciškai laikoma geru pasirinkimu besiskolinantiems“, tačiau, pasak ieškovų, istoriškai paskolos užsienio valiuta (CHF) yra labai rizikingi sandoriai. Bankas valiutų kurso grafiką specialiai pateikė tokiu būdu, kad sukurtų vartotojams įspūdį, jog CHF kursas yra itin stabilus. Bankas nepateikė valiutos kurso skaitinių reikšmių ir kurso svyravimo amplitudės skaitinės išraiškos. Todėl kurso kitimo amplitudė nėra akivaizdi banko grafike ir ieškovai negalėjo teisingai įvertinti kurso reikšmių ir kitimo. Atsakovė klaidingai pavaizdavo Eur/Lt kursą grafike, kad sustiprintų įspūdį apie CHF/Lt kurso stabilumą. Bankas lankstinuke pateikė stabiliausią CHF/Lt kurso periodą ir tik 5 metų periodą, kuris nėra informatyvus, nes būsto paskolos buvo imamos ilgam periodui (20-40 metų). Ieškovų nuomone, bankas nesilaikė jam taikomų standartų, veikė prieš klientų interesus. Taigi, bankas tiek aktyviais veiksmais (informacijos pateikimo forma) tiek neveikimu (neatskleisdamas informacijos apie artėjantį CHF brangimą Eur atžvilgiu) pažeidė tiesiogiai atsakovei taikomas teisės normas, kurios sąlygojo tai, kad ieškovai sudarė žalingus sau sandorius dėl paskolų CHF paėmimo, kurių nebūtų sudarę, jei bankas būtų tinkamai atkleidęs informaciją – kad CHF brangs Eur (Lt) atžvilgiu ir tai lems, kad paskolos sutartis taps vartotojams ypatingai brangia. Banko veiksmai reklamuojant CHF paskolas ir sudarant sutartis atitinka klaidinančios reklamos ir nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudžiamas veikas.

Atsiliepimas

Atsakovė AB Luminor bankas prašė atmesti ieškovų ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai sudarė Kreditavimo sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki rugsėjo mėn., kai CHF kursas buvo stabilus, o palūkanos žemos, t. y. apie 2 proc. žemesnės nei kreditų Lt (VILIBOR) ar Eur (EURIBOR) bazinės palūkanų normos. Dalis ieškovų sudarė būsto kreditavimo sutartis iš karto CHF valiuta, dalis pakeitė anksčiau banke paimto būsto kredito Lt ar Eur valiutą į CHF bei dalis klientų, kurie turėjo kito banko suteiktą kreditą, jį refinansavo banke paimdami kreditą CHF valiuta. Po Kreditavimo sutarčių sudarymo/pakeitimo finansų rinkoje įvyko tam tikri pasikeitimai, kurie turėjo įtakos ginčo Kreditavimo sutarčių vykdymui. Pasikeitimai buvo susiję ir su CHF/Eur kurso pasikeitimu bei LIBOR CHF bazinės palūkanų normos tapimu neigiama, t. y. 2008 m. spalio mėn. CHF/Eur kursas pradėjo kilti ir per pastaruosius metus pakilo tiek, kad ieškovų negrąžinto būsto kredito dalis, pavertus ją į nacionalinę valiutą, lyginant su pradine kredito suma, išaugo. 2015 m. pasimatė pirmieji pokyčiai, susiję su LIBOR CHF bazinės palūkanų normos tapimu neigiama, tai tuometinėje rinkoje buvo itin neįprastas, netikėtas ir precedento neturintis reiškinys, nes iki tol LIBOR CHF vertė visada būdavo teigiama.

2015 m. gegužės 8 d. dalis ieškovų – A. K. ir S. G.-K., R. R. ir S. R., S. T., Š. G., V. K., L. L. ir Ž. L., R. A., G. S., T. P., E. B., R. J. ir Ž. J., M. V. ir R. V. pateikė bendrą pretenziją bankui, kuria buvo prašoma pakeisti jų sudarytų Kreditavimo sutarčių valiutą iš CHF į Eur, kursu, kuris galiojo suteikiant kreditus CHF valiuta, o taip pat bazinę palūkanų normą LIBOR CHF pakeisti į LIBOR Eur, jokių kitų sąlygų nekeičiant. 2015 m. liepos - lapkričio mėn. dalis ieškovų – E. B., R. R. ir S. R., T. P., V. K., R. J. ir Ž. J. – pateikė atskiras pretenzijas bankui, kuriomis prašė skaičiuoti neigiamas palūkanas pagal Kreditavimo sutartis jų suma atitinkamai mažinant artimiausią įmoką, t. y. prie grąžintinos kredito dalies pridėti neigiamą priskaičiuotų palūkanų sumą ir taip sumažinti bendrą mėnesinę įmoką. Bankas į šias pretenzijas atsakė motyvuotais raštais. 2016 m. balandžio 1 d. grupė ieškovų kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu išnagrinėti ginčą dėl banko ieškovams suteiktų kreditų CHF valiuta. Lietuvos bankas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atmetė ieškovų pretenzijas, nustatęs, kad ieškovams buvo tinkamai išaiškintos su CHF valiutos kursų svyravimu susijusios rizikos, taip pat konstatavęs, jog nei banko reklama, nei sutarčių dokumentacija negalėjo suklaidinti klientų šių sutarčių sudarymo metu, nes ji buvo išsami ir teisinga. Po minėtų ieškovų pretenzijų pareiškimo bankas ne kartą buvo susitikęs su ieškovais, vedė derybas, teikė pasiūlymus, tačiau ieškovai su banko pasiūlymais nesutiko.

Atsakovė su ieškovų pozicija, kad kreditavimo sutartys, papildomi susitarimai buvo sudaryti apgaulės ir/ar suklydimo įtakoje, nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad analogiškas ginčas dėl kreditavimo sutarties CHF valiuta modifikavimo / kreditavimo sutarties sąlygos dėl CHF valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu jau buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir šiuo suformuotu precedentu šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512-687/2015 atmetė ieškovės (banko klientės) reikalavimą dėl su banku sudarytos kreditavimo sutarties sąlygos, kuria negrąžinta kredito suma buvo konvertuota į CHF, pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Atsakovė teigia, kad ieškovams buvo suteikta visa informacija apie galimą CHF kurso kitimą ir būsto kreditų CHF valiuta rizikingumą. Ieškovai, kurie Kreditavimo sutartis sudarė iš karto CHF valiuta buvo supažindinti su CHF valiutos kursų svyravimo rizika. Tai patvirtina pačių ieškovų parašais patvirtintos Kreditavimo sutarčių nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pareiga įrodyti, kad parašu patvirtintas susipažinimo su tam tikra informacija faktas yra neteisingas, tenka būtent šį faktą parašu patvirtinusiai šaliai, o atitinkamos sąlygos patvirtinimas parašu savaime įrodo, jog pasirašęs asmuo turėjo galimybę susipažinti su ta sąlyga. Ieškovams nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tai, jog jie buvo supažindinti su informacija, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai buvo informuoti apie galimą valiutos kurso riziką. Be to, ieškovų sprendimas refinansuoti turimą kreditą buvo priimtas su tikslu – už turimą kreditą mokėti mažesnes palūkanas, tai būtent kreditas CHF valiuta ir leido ieškovams pasiekti. Kadangi tokių ieškovų turimo kredito refinansavimas iš esmės buvo siejamas su mažesnių palūkanų mokėjimu, akivaizdu, kad šie ieškovai, prieš priimdami sprendimą dėl turimo kredito refinansavimo, privalėjo įvertinti tokio sprendimo pasekmes ir galimą jo riziką, o kredito refinansavimas tik patvirtina, kad tokia CHF kurso svyravimo rizika ieškovams buvo priimtina ir jie sutiko ją prisiimti. Ieškovai, kurie kreditavimo sutartis pirmiausia buvo sudarę kita valiuta ir tik vėliau papildomų susitarimų pagrindu kredito valiutą konvertavo į CHF, taip pat buvo informuoti apie CHF valiutos kitimo riziką.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su ieškovų argumentu, kad reklaminiame lankstinuke pateikta informacija apie CHF valiutos kurso kitimą, buvo klaidinanti. Nurodė, kad ieškovai pateikė tik antrą lankstinuko puslapį. Atsakovė teigia, kad reklaminiame lankstinuke yra pateiktas aiškus įspėjimas apie galimus CHF valiutos kurso svyravimus, apie klientų mokamų palūkanų galimą padidėjimą, apie poreikį klientui dar prieš skolinantis CHF valiuta įsivertinti valiutų kitimo riziką. Reklaminiame lankstinuke nėra jokių garantijų ar užuominų apie garantuotą CHF kurso stabilumą ateityje. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų teiginiais, kad neva bankas jau 2007 m. žinojo, jog CHF kursas ateityje kils. Nei viename ieškovų išvardintų šaltinių nėra nurodyta, kad CHF kurso kilimas yra neišvengiamas ir būtinai įvyks. Priešingai, CHF kurso kilimo galimybė yra pateikiama kaip teorinė galimybė, kuri yra susieta su įvairiais rinkos veiksniais. Ieškovai turėjo visas galimybes įvertinti galimą CHF valiutos pokyčių riziką bei nuspręsti dėl jų priimtinumo ieškovams. To nepadarę ieškovai turėjo prisiimti tokio neveikimo riziką, juolab, kai bankas suteikė visą informaciją apie CHF kurso kitimo riziką ir galimą to įtaką ieškovų įsipareigojimams pagal Kreditavimo sutartis. Todėl ieškovų teiginiai neva jiems nebuvo suteikta informacija ir jie neva nežinojo apie riziką yra laikytini nepagrįstais.

Su ieškiniu nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad visi ieškovai iki Kreditavimo sutarčių sudarymo reklaminį lankstinuką būtų matę, todėl reklaminis lankstinukas ir jame pateikta informacija turėtų būti vertinama tik tų ieškovų atžvilgiu, kurie įrodytų, jog šį lankstinuką matė dar iki Kreditavimo sutarties. Reklaminiame lankstinuke nėra jokių garantijų ar užuominų apie garantuotą CHF kurso stabilumą ateityje. Lankstinuke tik nurodoma, kad kreditams CHF valiuta bankas siūlo gerokai mažesnes palūkanas negu kreditams Eur ar Lt. Iš to akivaizdu, kad reklaminis lankstinukas reklamavo ne kreditų CHF valiuta saugumą ir (ar) galimybę išvengti valiutų kurso pokyčių rizikos, kaip nepagrįstai teigia ieškovai, bet galimybę įsigyti kreditą CHF valiuta, kuriai būtų taikomos mažesnės palūkanos nei kreditams Eur ar Lt. Be to, šiame reklaminiame lankstinuke buvo aiškus įspėjimas apie galimą CHF valiutos kurso svyravimą ir būtinybę kiekvienam klientui įsivertinti šią riziką. Reklaminiame lankstinuke pateikiama visuma informacijos buvo tiksli ir teisinga, ji negalėjo suklaidinti ieškovų. Tai pripažino ir Lietuvos bankas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad protingumo principas reikalauja, jog kiekvienas asmuo rūpintųsi savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti galimo suklydimo / apgaulės aplinkybę kiekvieno ieškovo atžvilgiu, atsižvelgiant į konkretaus ieškovo išsilavinimą, patirtį, amžių ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė teigia, kad visi ieškovai yra išsilavinę, protingi asmenys – dauguma ieškovų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba srityse, susijusiose su ekonomika, kreditavimu, finansais, teise, eina vadovaujančias pareigas bendrovėse, todėl darytina išvada, kad ir be papildomų paaiškinimų ieškovai turėjo suprasti valiutos kurso riziką. Todėl atsakovės nuomone, ieškovai atitiko protingo ir apdairaus asmens standartą, tai neabejotinai leido jiems suprasti kredito bei valiutos kurso svyravimo riziką. Be to, ieškovai neginčija, kad jie tinkamai suprato Kreditavimo sutarčių sudarymo metu egzistavusias aplinkybes ir kad jų suklydimas buvo siejamas išimtinai tik su ateities perspektyvomis bei CHF kurso stabilumu ateityje. Nei bankas, nei ieškovai niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti CHF kurso pasikeitimų / stabilumo, nes CHF kurso pasikeitimai buvo nulemti išimtinai ekonominių rinkos rodiklių pasikeitimų. Todėl, atsakovės nuomone, būtent ieškovams tenka CHF kurso pasikeitimo rizika ir šiuo pagrindu negali būti remiamasi siekiant Kreditavimo sutarčių modifikavimo.

Kreditavimo sutarčių pasirašymo metu neigiamų palūkanų reiškinys neegzistavo ir rinkoje nebuvo jokių prielaidų teigti, kad toks reiškinys atsiras ar kad toks reiškinys yra įmanomas. Kreditavimo sutartyse neigiamų palūkanų aplinkybė nebuvo individualiai aptarta, nėra pateiktas konkretus šalių susitarimas, kaip turėtų būti vertinama neigiamų palūkanų situacija konkrečios Kreditavimo sutarties atžvilgiu. Nesant konkretaus teisinio reguliavimo bei aiškaus šalių susitarimo neigiamų palūkanų taikymo atžvilgiu, turi būti remiamasi sutarčių aiškinimo principais ir jų atžvilgiu suformuota teismų praktika. Neigiamų palūkanų taikymo Kreditavimo sutarčių atžvilgiu klausimas savo esme turi būti vertinamas ir aiškinamas atsižvelgiant į Kreditavimo sutarčių sudarymo aplinką, tikruosius šalių ketinimus, kreditavimo sutarties esmę bei sutarties turinį. Banko įsitikinimu, Kreditavimo sutarčių šalys sutarčių sudarymo metu neturėjo tikslo ir valios susitarti dėl neigiamų palūkanų taikymo ieškovų naudai. Ieškovai negalėjo turėti jokių ketinimų ar lūkesčių neigiamų palūkanų atžvilgiu, o juo labiau tikslo uždirbti palūkanas iš savo Kreditavimo sutarčių jų sudarymo metu. Toks jų noras susiformavo tik pastaruoju metu pasikeitus situacijai rinkoje. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties nuostatų, banko ir atitinkamų ieškovų susitarimu būtent ieškovams buvo paskirta pareiga grąžinti paimtą kreditą ir mokėti už jį palūkanas, įtvirtintas šalių susitarimas, jog ieškovų atliekamas palūkanų mokėjimas laikytinas atlygiu bankui už suteiktą galimybę naudotis banko suteiktu kreditu. Nė viena kredito sutarties nuostata nenumato banko pareigos mokėti palūkanas kredito gavėjui jokiais atvejais. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Kreditavimo sutartyse, nei teismų praktikoje, nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktikoje nėra numatyta galimybė bankų – klientų kreditavimo santykiuose realiai pritaikyti neigiamą palūkanų normos efektą. Susidariusioje situacijoje banko taikomas palūkanų skaičiavimo metodas metinių palūkanų normą prilyginant nuliui yra vienintelis galimas ir teisėtas, atitinkantis tiek teisės aktų, tiek Kreditavimo sutarčių nuostatas, taip pat ir kreditavimo sutarties esmę ir prigimtį ir negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas R. A. su Nordea banku (Nordea ir DNB bankams susijungus – Luminor bank) 2008 m. birželio 19 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/06/119J, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 161 447,00 CHF valiuta kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Ieškovas Š. G. su Nordea banku 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/101D, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 186 619,39 CHF valiuta kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, rekonstrukcijai.

Ieškovai N. ir D. J. su Nordea banku 2018 m. balandžio 29 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/57K, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 209 098,00 CHF valiuta kreditas, skirtas gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., statybai.

Ieškovai A. K. ir S. G. su Nordea banku 2008 m. birželio 3 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/06/10J, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 201 793,00 CHF valiuta kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai.

Ieškovai L. ir Ž. L. su Nordea banku 2008 m. balandžio 8 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/12LA, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 215 199,78 CHF valiuta kreditas, skirtas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statybai.

Ieškovas V. S. su Nordea banku 2008 m. rugsėjo 8 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/09/04D, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 364 440,31 CHF valiuta kreditas, skirtas žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui.

Ieškovai R. ir M. V. su Nordea banku 2008 m. balandžio 14 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/48J, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 463 330,00 CHF valiuta kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Ieškovai Ž. ir R. J. su Nordea banku 2007 m. balandžio 12 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/98G, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 139 130,00 Eur kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys 2008 m. balandžio 2 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/04/14D, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto būsto kredito Eur valiutą į 213 703,62 CHF valiutą.

Ieškovas V. K. su Nordea banku 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/124G, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 28 962,00 Eur kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys 2008 m. balandžio 28 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/04/160D, kuriuo padidino banke paimto kredito sumą iki bendros 86 651,47 Eur kredito sumos. Papildoma kredito suma buvo skirta negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Ieškovas V. K. su Nordea banku 2008 m. birželio 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/06/48D, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 139 891,71 CHF valiutą.

Ieškovas T. P. su Nordea banku 2005 m. rugsėjo 20 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/09/146V, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 73 628,00 Eur kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir buto su automobilių stovėjimo aikštele, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys 2007 m. rugpjūčio 13 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 07/08/73VY, kuriuo padidino banke paimto kredito sumą iki 129 525,00 Eur. Papildoma kredito suma buvo skirta nuosavų lėšų, įdėtų į buto remontą, refinansavimui. Ieškovas T. P. su Nordea banku 2008 m. gegužės 7 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/05/12GO, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 212 197,96 CHF valiutą.

Ieškovė K. P. su Nordea banku 2006 m. liepos 28 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/07/74GO, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 330 000,00 Lt kreditas. Šalys 2007 m. gegužės 17 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. KKP 07/05/223GO, kuriuo padidino banke paimto kredito sumą iki bendros 530 000,00 Lt kredito sumos. 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. KKP 07/08/133GO, kuriuo padidino banke paimto kredito sumą iki bendros 680 000,00 Lt kredito sumos. Ieškovė K. P. su Nordea banku 2008 m. birželio 30 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. KKP 08/06/169GO, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 320 633,90 CHF valiutą.

Ieškovė G. S. su Nordea banku 2007 m. birželio 15 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/42D, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 60 000,00 Lt kreditas, skirtas namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui. Šalys 2007 m. gruodžio 11 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 07/12/74D, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Lt valiutą į 174 034,11 Eur. 2008 m. balandžio 21 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/04/100D, kuriuo suteiktą kredito sumą padidino iki bendros 187 935,88 Eur kredito sumos. Papildoma kredito suma buvo skirta minėto namo aplinkos sutvarkymui. Ieškovė G. S. su Nordea banku 2008 m. birželio 3 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/06/04D, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 303 499,07 CHF valiutą.

Ieškovė G. Z. su Nordea banku 2007 m. liepos 27 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/07/144G, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 60 870,00 Eur kreditas, skirtas būsto paskolos pagal 2003 m. vasario 19 d. kredito sutartį Nr. 03-003796-FA iš AB banko Hansabankas refinansavimui bei buto įrengimui. Šalys 2008 m. gegužės 6 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/05/08SV, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 100 058,11 CHF valiutą.

Ieškovė G. K. (V.) su Nordea banku 2007 m. birželio 19 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/36VY, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas, skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys 2008 m. gegužės 28 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/05/163VY, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Lt valiutą į 70 430,53 CHF valiutą.

Ieškovai A. ir M. B. su Nordea banku 2008 m. liepos 2 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/14D, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 1 294 089,95 CHF kreditas, skirtas paskolų iš AB Dnb NORD banko refinansavimui pagal 2007 m. spalio 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-757 ir 2007 m. sausio 31 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-33 ir gyvenamojo namo statybų užbaigimui.

Ieškovas E. B. su Nordea banku 2008 m. gegužės 12 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/60SA, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 91 283,00 CHF kreditas, skirtas būsto kredito ir vartojimo kredito iš AB banko Hansabankas, vartojimo kredito iš Ūkio banko refinansavimui bei buto remontui.

Ieškovai R. ir S. R. su Nordea banku 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/54J, pagal kurią kredito gavėjams buvo suteiktas 133 579,00 CHF kreditas, skirtas AB banko Hansabankas paskolos, pagal 2002 m. spalio 25 d. kredito sutartis Nr. 02-012130-FA, refinansavimui.

Ieškovas S. T. su Nordea banku 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/163SV, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 633 833,00 CHF kreditas, skirtas būsto paskolos pagal 2005 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 048118-FA/05-048130-FA/07-062228-FA iš AB banko Hansabankas refinansavimui ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų užbaigimui.

Ieškovas R. V. su Nordea banku 2008 m. kovo 28 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/103GO, pagal kurią buvo suteiktas 186 941,00 Eur kreditas, skirtas kredito iš AB SEB banko refinansavimui bei nuosavų lėšų įdėtų į būsto pirkimą, refinansavimui. Šalys 2008 m. birželio 3 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 08/06/09VY, kuriuo pakeitė anksčiau banke paimto kredito Eur valiutą į 317 796,00 CHF valiutą.

Ieškovai A. K. ir S. G.-K., R. R. ir S. R., S. T., Š. G., V. K., L. L. ir Ž. L., R. A., G. S., T. P., E. B., R. J. ir Ž. J., M. V. ir R. V. 2015 m. gegužės 8 d. pateikė bendrą pretenziją bankui, kuria buvo prašoma pakeisti jų sudarytų Kreditavimo sutarčių valiutą iš CHF į Eur, kursu, kuris galiojo suteikiant kreditus CHF valiuta, o taip pat bazinę palūkanų normą LIBOR CHF pakeisti į LIBOR Eur, jokių kitų sąlygų nekeičiant. Ieškovai E. B., R. R. ir S. R., T. P., V. K., R. J. ir Ž. J. 2015 m. liepos – lapkričio mėn. pateikė atskiras pretenzijas bankui, kuriomis prašė skaičiuoti neigiamas palūkanas pagal Kreditavimo sutartis jų suma atitinkamai mažinant artimiausią įmoką, t. y. prie grąžintinos kredito dalies pridėti neigiamą priskaičiuotų palūkanų sumą ir taip sumažinti bendrą mėnesinę įmoką. Bankas atsakydamas ieškovams į 2015 m. gegužės 8 d. pateiktą pretenziją nurodė, jog galutinis sprendimas nepriimtas, nes dar vyksta derybos dėl pretenzijos reikalavimų, o dėl kitų ieškovų pateiktų pretenzijų paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jų prašymą dėl metinių palūkanų skaičiavimo.

Ieškovai 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu išnagrinėti ginčą dėl banko ieškovams suteiktų kreditų CHF valiuta. Lietuvos bankas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atmetė ieškovų pretenzijas, nustatęs, kad ieškovams buvo tinkamai išaiškintos su CHF valiutos kursų svyravimu susijusios rizikos, nei banko reklama, nei sutarčių dokumentacija negalėjo suklaidinti klientų šių sutarčių sudarymo metu, nes buvo išsami ir teisinga.

Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė nesuteikė esminės informacijos, arba suteikė neteisingą informaciją apie kreditų CHF valiuta rizikingumą, pateikta informacija sudarė klaidingą įspūdį apie CHF kurso stabilumą, todėl ieškovai suklydo sudarydami sandorius. Pasak ieškovų, žinodami informaciją apie tai, kad CHF kursas yra nestabilus, prognozuojamas CHF brangimas Eur atžvilgiu, jie nebūtų sudarę kreditavimo sutarčių CHF valiuta. Teismas tokią ieškovų poziciją vertina kritiškai.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai sudarė būsto kreditavimo sutartis CHF valiuta, arba pakeitė anksčiau banke paimto būsto kredito Lt ar Eur valiutą į CHF valiutą, arba kito banko suteiktą kreditą refinansavo banke paimdami kreditą CHF valiuta. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme numatyta, jog siekiant apsaugoti klientų interesus, prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (56 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, sprendžiant ar ieškovai nagrinėjamu atveju nebuvo suklaidinti, svarbu įvertinti ar bankas jiems suteikė visą esminę informaciją, būtiną kreditavimo sutarčių sudarymui ir papildomų sprendimų priėmimui, taip pat svarbu ar banko suteikta informacija buvo pakankamai aiški, kad ja remdamiesi ieškovai suvoktų galimų padarinių riziką.

Ieškovai nurodo, kad atsakovė nesuteikė esminės informacijos, susijusios su sandorių sudarymu, tačiau iš į bylą pateiktų kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų matyti, jog atskirai išskirtose ieškovų pasirašytose sąlygose nurodyta, kad visi sutarties, susitarimo punktai su ieškovais aptarti individualiai, visos sąlygos jiems yra suprantamos ir aiškios, ieškovai su jomis sutiko. Ieškovai pasirašydami kreditavimo sutartis patvirtino, kad buvo informuoti apie galimą riziką dėl valiutos kursų svyravimų, suprato, kad už šią riziką bankas nėra atsakingas. Ieškovai pasirašydami papildomus susitarimus patvirtino, kad kreditavimo sutarties pakeitimai buvo sudaryti jų iniciatyva, su visomis sąlygomis jie susipažino iki susitarimų sudarymo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad patys ieškovai inicijavo papildomų susitarimų pasirašymą, patvirtina, kad jie turėjo suvokti ir suvokė galimos valiutos kursų svyravimo riziką. Teismas sprendžia, kad ieškovams kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu, buvo suteikta esminė informacija apie galimą riziką dėl valiutų kursų svyravimo.

Ieškovai taip pat nurodo, kad banko darbuotojai siūlydami paskolas CHF valiuta, teikdavo lankstinukus, kuriuose nurodyta informacija buvo klaidinanti, t. y. sudarytas įspūdis, jog CHF kursas yra itin stabilus. Iš teismui pateikto reklaminio lankstinuko 2 lapo matyti, kad jame buvo nurodytas aiškus įspėjimas apie galimus CHF valiutos kurso svyravimus, būtinybę įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą tuo atveju, jei šis kursas pasikeistų, dėl to atitinkamai ūgtelėtų mėnesinė kredito įmoka, taip pat norintiems apsidrausti nuo palūkanų normos svyravimų ateityje, rekomenduota rinktis fiksuotas kreditų CHF palūkanas. Taigi, teismo vertinimu, reklaminiame lankstinuke yra pateikti aiškūs įspėjimai dėl galimo CHF kurso pasikeitimo, galimo mokamų palūkanų padidėjimo ir poreikio įvertinti CHF valiutų kitimo riziką. Tai reiškia, kad reklaminiame lankstinuke nurodytą informaciją negalima vertinti kaip klaidingą. Lietuvos bankas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimuose taip pat padarė išvadą, jog bankas reklaminiame lankstinuke pateikė teisingą ir tikslią informaciją apie CHF kurso svyravimus, įspėjo apie riziką.

Ieškovai savo poziciją dėl esminės informacijos nesuteikimo, motyvuoja tuo, kad atsakovė neinformavo, jog pats bankas ir tarptautiniai ekspertai prognozuoja CHF kurso kilimą, nurodo šią informaciją patvirtinančius šaltinius: EBPO leidinys „EBPO Ekonominės apžvalgos: Šveicarija 2007“ ir 2007 m. Nordea grupės leidiniai „Ekonominės apžvalgos“. Atsakovė teigia, kad nei viename iš šių leidinių nėra nurodyta, kad CHF kurso kilimas yra neišvengiamas ir būtinai įvyks. Priešingai, CHF kurso kilimo galimybė yra pateikiama kaip teorinė galimybė, kuri susieta su įvairiais rinkos veiksniais. Pasak atsakovės, bankas informaciją apie CHF kurso pokyčius skelbė viešai. Kaip matyti, ieškovai turėjo galimybę susipažinti su įvairiuose šaltiniuose pateikta informacija apie CHF kurso svyravimą ir galimą CHF valiutos pokyčių riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad šią informaciją surasti ir su ja susipažinti viešoje erdvėje ieškovai turėjo galimybę ir iki sprendimo dėl kreditavimo sutarčių sudarymo ir papildomų susitarimų priėmimo. Ieškovai priimdami sprendimą sudaryti kreditavimo sutartis CHF valiuta ar sudarydami papildomus susitarimus, siekė mokėti mažesnes palūkanas, todėl prieš priimdami sprendimą privalėjo įvertinti tokio sprendimo pasekmes ir galimą riziką.

Teismas sprendžia, kad visos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai prieš sudarant kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus buvo informuoti apie valiutos kurso pasikeitimo riziką, bankas ieškovams pateikė esminę informaciją, informacija lankstinuke buvo teisinga ir pakankamai išsami tam, jog ieškovai suvoktų galimų padarinių riziką. Ieškovai, pasirašydami minėtas sutartyse atskirai išskirtas sąlygas, patvirtino, jog bankas tinkamai vykdė Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą suteikti išsamią informaciją apie CHF valiutos riziką, ši rizika ieškovų ir atsakovės buvo individualiai aptarta ir ieškovai suprato, kad jiems tenka nuostoliai dėl galimų valiutos kursų svyravimų.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu, dauguma ieškovų turėjo aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties, ėjo vadovaujančias pareigas. Tai reiškia, kad kreditavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, o kai kurie jį viršijo. Vadinasi, ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kad bet kokios valiutos stabilumas priklauso nuo įvairių sąlygų ir jis gali bet kada pasikeisti, suteiktas kreditas yra susijęs su atitinkama rizika. Be to, tokias pat išvadas padarė ir Lietuvos bankas į kurį kreipėsi ieškovai su prašymu išnagrinėti ginčą dėl ieškovams suteiktų kreditų CHF valiuta.

Taigi ieškovai, sudarydami kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, prisiėmė riziką dėl galimo Šveicarijos franko kurso padidėjimo ir paskolos pabrangimo. Tai, kad po ginčo sandorių sudarymo Šveicarijos franko kursas pradėjo didėti, bankas įtakos negalėjo turėti, o visos ekonominės prognozės praktikoje vertintinos kaip turinčios menką patikimumą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai turėjo visas galimybes sekti viešai skelbiamą Šveicarijos franko kursą ir prašyti banko pakeisti sudarytų kreditavimo sutarčių ar papildomų susitarimų sąlygas, tačiau ieškovai to nepadarė, priešingai juos vykdė septynerius metus ir tik 2015 m. gegužės 11 d. kreipėsi į banką su pretenzija.

Teismas sprendžia, kad konstatuoti banko nesąžiningus veiksmus, esminės informacijos apie sandorio rizikingumą neatskleidimą, neteisingos informacijos pateikimą ar kitus ieškovų nurodytus sudarytiems dėl suklydimo sandoriams būdingus elementus ir pripažinti ginčijamas kreditavimo sutartis, papildomus susitarimus negaliojančiais nėra pagrindo, todėl ieškovų reikalavimas dėl minėtų ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiu, atmestinas.

Ieškovai savo poziciją dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) motyvuoja ir tuo, kad apgaulė pasireiškė tylėjimu: atsakovė neatskleidė esminės informacijos, jog prognozuojamas CHF kurso kilimas, ir aktyviais veiksmais: atsakovės teikiama informacija reklamoje ir lankstinuke buvo klaidinga, sudarė įspūdį, neva CHF kursas yra stabilus, o paskolos CHF valiuta yra tinkamos nenorintiems rizikuoti. Teismas nesutinka ir su šia ieškovų pozicija. Šiuo atveju nėra nustatyta, jog atsakovė suklaidino ieškovus, ragino sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus CHF valiuta. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovai. Priešingai nustatyta, jog informacija ieškovams buvo suteikta teisinga, jie buvo informuoti apie galimą valiutos kurso riziką, be to, ieškovai savo iniciatyva sudarė papildomus susitarimus dėl Eur ir Lt valiutos pakeitimo į CHF valiutą.

Ieškovų teiginys, neva „Nordea bankas konkrečiai prognozavo, kad ieškovams jų paskola CHF valiuta po 24 mėnesių, skaičiuojant eurais, vien dėl valiutos kurso pokyčių pabrangs 3,9 procento“ yra nepagrįstas. Atsakovas pateikė skaičiavimus (tripliko priedas Nr. 1), kur aptariamas teorinis modelis, parodantis, kokį realiai ieškovų kredito pabrangimą būtų lėmęs ieškovų minimame 2007 m. leidinyje prognozuotas CHF kurso pabrangimas ir koks pabrangimas būtų buvęs, jei analogiškomis sąlygomis Ieškovai būtų pasiėmę kreditą eurais ar litais. Matyti, kad realiai ieškovų minimas CHF pabrangimas būtų lėmęs tik apie 27,04 Eur pabrangimą (per mėnesį). Kai tuo tarpu analogiškomis sąlygomis imtas kreditas eurais (taikant atitinkamo laikotarpio Euribor) būtų kainavęs net 187,49 Eur brangiau, nei tuo pat metu paimtas kreditas CHF valiuta (iki pabrangimo). Taigi, net ir atėmus prognozuotą 27,04 Eur CHF pabrangimą, skolintis CHF valiuta ieškovams būtų buvę vis vien naudingiau, kadangi toks kreditas ieškovams būtų kainavęs 160,45 Eur (187,49 Eur - 27,04 Eur pabrangimas) per mėnesį mažiau nei kreditas eurais. Skolinimasis litais būtų buvęs dar brangiau nei skolinimasis eurais (net ir po CHF kurso pabrangimo, kreditas litais būtų kainavęs Ieškovams net 239,57 Eur daugiau nei kreditas CHF). Atitinkamai, net ir žinodami aplinkybę, kad CHF valiuta pabrangs, kaip tai nurodyta ieškovų minimame 2007 m. leidinyje - tikėtina, kad ieškovai vis vien būtų priėję prie logiškos išvados, kad skolintis CHF valiuta jiems apsimoka labiau, kadangi net ir pabrangus CHF kursui kreditas CHF valiuta būtų net 160,45 Eur (per mėnesį) pigesnis už kreditą eurais ir net 239,57 Eur (per mėnesį) pigesnis už kreditą litais. Pažymėtina ir tai, kad 3,9% CHF pabrangimas nėra esminis ar labai netikėtas rinkoje - bet kuriuo metu valiutos pinga ar brangsta viena kitos atžvilgiu ir 4% pokytis per 2 metus nėra ir negali būti vertinamas kaip reikšmingas pokytis, apie kurį būtina atskirai informuoti klientus. Kaip jau parodoma skaičiavimais ne 3,9% valiutos kurso pokytis sukėlė problemas klientams, o gerokai ženklesnis pokytis, kurio nei Bankas, nei kitos finansų įstaigos neprognozavo. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslepiant itin reikšmingą informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą bei ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymą (CK 1.91 straipsnis). Kreditavimo sutartys ir papildomi susitarimai negali būti vertinami, kaip sudaryti apgaule, vien dėl to, kad ieškovams atsirado neigiami padariniai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė apgavo ieškovus.

Ieškovai nurodo, kad atsakovė nurašo didesnes įmokų sumas iš ieškovų sąskaitos, nei numatyta sutartyse. Šalių sudarytose sutartyse numatyta kas mėnesį grąžinama suma, kuri susideda iš grąžinamos kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų. Bazinei palūkanų normai tapus neigiamai, grąžinama suma turėtų mažėti, tačiau, pasak ieškovų, atsakovė neskaičiuoja neigiamų palūkanų ir nurašo iš sąskaitos sumą, kuri atitinka kredito dalį. Teismas su ieškovų išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kreditavimo santykiai yra atlygintini, kredito gavėjui tenka pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Palūkanų mokėjimas pagal kredito sutartį užtikrina kredito sutarties atlygintinumo kreditoriaus naudai principą, todėl situacija, kad bankas būtų įpareigotas mokėti ieškovams už banko suteiktus pinigus yra nesuderinama su logika ir protingumo kriterijumi. Taigi, tenkinant ieškovų prašymą pripažinti, kad atsakovė pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis netinkamai skaičiuodama įmokas, t. y. neskaičiuodama neigiamų palūkanų, bankui tektų pareiga už jo suteiktą paskolą mokėti ieškovams. Pažymėtina, kad kreditavimo sutarties ir papildomų susitarimų nuostatos nenumato banko pareigos mokėti palūkanas kredito gavėjui.

Be to ginčas dėl kreditavimo sutarties CHF valiuta modifikavimo, kreditavimo sutarties sąlygos dėl CHF valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinė byla Nr. 3K-3-512-687/2015). Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo jos ieškinys analogiškoje dalyje atmestas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 14.263,16 Eur. Teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje atliktų veiksmų apimtis, tai kad atsikirsti į kiekvieno ieškovo teikiamus reikalavimus buvo naudojami iš esmės tapatūs motyvai, adekvati priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6000 eurų.

Kadangi byloje buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai pareikštų reikalavimų dydžiui. Ieškovų reikalavimai sudaro šią proporcinę išraišką: A. R. pareiškė 3,42 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 205,20 Eur. B. A. pareiškė 11,28 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 676,80 Eur. B. E. pareiškė 2,03 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 121,80 Eur. G. Š. pareiškė 4,23 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 253,80 Eur. J. D. ir J. N. pareiškė 4,17 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 125,10 Eur. J. Ž. ir J. R. pareiškė 4,51 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 135,30 Eur. K. V. pareiškė 2,97 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 178,20 Eur. K. A. ir K. S. G. pareiškė 4,35 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 130,50 Eur. L. L. ir L. Ž. pareiškė 3,27 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 98,10 Eur. P. T. pareiškė 4,27 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 256,20 Eur. P. K. pareiškė 7,13 % dydžio reikalavimą, todėl iš jos atsakovui priteistina 427,80 Eur. R. R. ir R. S. pareiškė 2,68 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 80,40 Eur. S. G. pareiškė 6,58 % dydžio reikalavimą, todėl iš jos atsakovui priteistina 394,80 Eur. S. V. pareiškė 7,80 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 468 Eur. T. S. pareiškė 13,54 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 812,40 Eur. V. R. pareiškė 6,28 % dydžio reikalavimą, todėl iš jo atsakovui priteistina 376,80 Eur. V. M. ir V. R. pareiškė 8,21 % dydžio reikalavimą, todėl iš jų atsakovui priteistina po 246,30 Eur. Z. G. pareiškė 2,30 % dydžio reikalavimą, todėl iš jos atsakovui priteistina 138 Eur. K. G. pareiškė 0,98 % dydžio reikalavimą, todėl iš jos atsakovui priteistina 58,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti akcinei bendrovei Luminor bank iš ieškovų R. A. 205,20 Eur, A. B. 676,80 Eur, E. B. 121,80 Eur, Š. G. 253,80 Eur, D. J. 125,10 Eur, N. J. 125,10 Eur, Ž. J. 135,30 Eur, R. J. 135,30 Eur, V. K. 178,20 Eur, A. K. 130,50 Eur, S. G.-K. 130,50 Eur, L. L. 98,10 Eur, Ž. L. 98,10 Eur, T. P. 256,20 Eur, K. P. 427,80 Eur, R. R. 80,40 Eur, S. R. 80,40 Eur, G. S. 394,80 Eur, V. S. 468 Eur, S. T. 812,40 Eur, R. V. 376,80 Eur, M. V. 246,30 Eur, R. V. 246,30 Eur, G. Z. 138 Eur, G. K. 58,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius