Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-09-16 · Byla Nr. M1-1156-914/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
M1-1156-914/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59095-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Nukentėjusysis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-1156-914/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59095-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.14.10.3.; 2.10.9.; 2.10.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui A. R.,nukentėjusiajam R. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią veiklą, registruotam darbo biržoje, neteistas; jam taikytos priverčiamos medicinos priemonės:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre), nes padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), nes padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

3) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi skirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, nes padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2018-12-11 apie 21 val. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia plyta trenkdamas į R. P. priklausančio automobilio AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės žibintą ir taip jį išdauždamas, bei įlenkdamas variklio gaubtą, tokiu būdu jis sugadino svetimą, R. P. priklausantį nedidelės 220 eurų vertės turtą, tuo padarydamas R. P. 220 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad paties įvykio nematė. S. J. prieš mėnesį iki įvykio supažindino iš matymo pažįstamas R.. S. J. ieškojo darbo, paprašė paskolinti pinigų, norėjo vykti su juo į (duomenys neskelbtini), nes jis ir pats planavo ten vykti. S. J. jis paskolino 50 eurų, žadėjo kito mėnesio 10 dieną atiduoti skolą. Atėjus minėtai dienai, jis pinigų neatidavė, paprašė dar palaukti. Vieną vakarą kaimynas N. B. buvo išėjęs į lauką, rūkė ir jam pasakė, kad išdaužta jo automobilio žibinto lempa. Kaimynas pasakojo, kad atėjo kažkoks „pacanas“, pašūkavo jam po langais, pasiėmė iš darželio plytą ir paleido į jo automobilį. Buvo sugadintas žibintas ir variklio gaubtas.

Liudytojas N. B. parodė, kad neatsimena, kada viskas vyko, bet galėjo būti 2018 m. gruodžio 11 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini). Jis tvarkėsi namuose ir išgirdo triukšmą kieme, smūgį į mašiną Audi A4, kaukiančią signalizaciją. Automobilis buvo kaimyno R.. Priėjęs prie lango pamatė šūkaujantį asmenį, iš matymo pažįstamą. Pašūkavęs jis nuėjo. Vėliau išgirdo smūgį, stiklo dužimą, tada pribėgęs prie lango pamatė nubėgantį tą patį asmenį, kuris nubėgdamas numetė akmenį ar plytą. S. J. pažįsta iš matymo, tačiau nei vardo, nei pavardės nežinojo. Per langą automobilio apgadinimų nematė. Jo langai nuo automobilio nėra labai toli. Kai vėliau nešė šiukšles, atkreipė dėmesį, kad išmušta lempa. Su savininku galėjo kalbėti kitą dieną ir pasakė, kad jam kieme išdaužė lempą.

2018-12-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog liudytojas N. B. atpažino S. J. kaip asmenį pravarde "(duomenys neskelbtini)", kuris išdaužė kaimyno automobilio lempą (b. l. 44-49).

2018-12-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, jog R. P. pranešė apie jo automobiliui AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtą priekinį dešinės pusės žibintą ir įlenktą variklio dangtį, bei įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kur matomas išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas, įlenktas priekinis variklio gaubtas (b. l. 16-23).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad S. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies požymius.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Įstatymu uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir veikos metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, jis negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus ir dalyvauti teismo procese, savo elgesiu ir veiksmais kelia pavojų visuomenei. S. J. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje (b. l. 140-144).

Ekspertas K. M. teisme patvirtino pateiktą išvadą, kad S. J. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas paranoidinė šizofrenija, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Praeityje jau buvo gydytas dėl agresyvaus elgesio, jam reikalingas pastovus gydymas.

Kadangi S. J. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, jis baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamu (BK 17 str.). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad S. J. reikalingas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Jokių kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių kitokią pastarojo sveikatos būklę, byloje negauta. Atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, asmens socialinį pavojingumą, ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad S. J. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Nukentėjusysis R. P. pareiškė 220 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (36 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Be to, S. J. nagrinėjamu atveju nėra kaltinamasis. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodyta aplinkybes, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, taip pat ir galimos proceso išlaidos paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad S. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis